- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-12
- Bylos Nr.
- 1A-1029-92-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Damanskienė (pirm.), Leonarda Gurevičienė, Stasys Punys
- Nuteistasis
- E. I.
- Advokatai
- Marija Bartaševičiūtė
- Kategorijos
- 2.4.2Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 1029/2010
Teisėja Renata Smalinskaitė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2., 2.4.7.
2010 m. spalio 12 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. I. nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. nuostatomis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2010-01-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. I. nuteistas už tai, kad 2010-03-15, apie 16.00 val., svečiuodamasis pažįstamo T. N. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), niekam nematant, T. N. nuėjus į virtuvę atnešti alaus, paimdamas iš vaikų kambaryje esančios sekcijos viršutiniame stalčiuje esančios dėžutės, pagrobė T. N. priklausančią 2400 litų vertės 7,5 rublio 1897 m. auksinę monetą ir pasišalino, padarydamas nukentėjusiajam T. N. 2400 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. I. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, jog pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, nukentėjusiajam T. N. žalą atlygino, pastarasis pretenzijų jam neturi. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis dirba, išlaiko šeimą bei prižiūri du vaikus. Teigia, jog jam atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, praras visus socialinius ryšius, darbą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė– skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. I. apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. I. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikaltimo padarymo stadiją, nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – anksčiau teistas 9 kartus, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, paskutinį nusikaltimą padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.
Skiriant bausmę, įvertinta ir tai, kad nors nuteistasis dirba, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, tačiau jis sistemingai pažeisdamas įstatymus, nedaro jokių išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, yra linkęs nusikalsti.
Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nuteistajam už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas paskyrus bausmes, susijusias su laisvės atėmimu, ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas.
Apylinkės teismas nuosprendyje išsamiai nurodė nuteistojo bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę taip pat atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y., kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Nors apeliantas nurodo, jog jis privalo išlaikyti ir prižiūrėti vaikus, tačiau, kaip matyti, net ir vaikų priežiūra bei rūpinimasis jais neužkirto kelio nusikalsti, todėl tai nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę.
Kolegijos nuomone, paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo E. I. apeliacinį skundą atmesti.