- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-03
- Bylos Nr.
- 2-583-544/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00131-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- Rusijos Federacijos gynybos ministerijai
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškinio atsakovei Rusijos Federacijos gynybos ministerijai (k. 1031602, Maskva, K-160) per Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministeriją (J.Tumo-Vaižganto 2, Vilnius), esant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Valstybinio socialinio draudimo valdybos Panevėžio skyriui (į. k. 191674725, Vasario 16-osios g. 60, Panevėžys), dėl žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju priėmimo klausimą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas J. M. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš Rusijos Federacijos gynybos ministerijos 221 667,89 Lt turtinės žalos, 500 000 Lt neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis 1973-06-10 – 1975-02-26 atliko privalomą karinę tarnybą tarybinėje armijoje karinio jurų laivyno dalinyje Nr. 40879 sudėtingomis psichologiškai ir fiziškai sąlygomis. Privalomosios tarnybos metu susirgo paranoidine šizofrenija, dėl ko nebegalėjo toliau dirbti ir tęsti karinės tarnybos. Nuo 1975 metų tapo 2 grupės invalidu, o nuo 2007-04-25 neterminuotai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Gydytojų komisijos išvadose nustatyta, kad jis susirgo atlikdamas karo tarnybą. Rusijos Federacijos gynybos ministerija yra atsakinga už TSRS armijoje atlikusių karinę prievolę asmenų sveikatos sužalojimą, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovui turtinę ir neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinį atsisakytina priimti, nes jis nenagrinėtinas Lietuvos Respublikos teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmeniui, kurio teisės ir laisvės yra pažeistos, teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Ši teisė realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, kurią numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias privalo aiškintis gavęs ieškinį teismas ex officio. Ieškinio priėmimo, bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai ir teisiniai padariniai yra reglamentuoti CPK 137 straipsnyje. Kiekvienu atveju, kai nacionaliniame teisme yra pareiškiamas ieškinys užsienio valstybės subjektui (užsienio valstybei), teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui.
Teisingai nustatyti civilinių bylų su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumą svarbu tiek vidaus, tiek ir tarptautinės teisės požiūriu, kadangi teisingas teismingumo taisyklių taikymas turi tiesioginę įtaką priimto teismo sprendimo pripažinimui ir vykdymui užsienio valstybėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis Lietuvos Respublikos teismų praktiką, yra nurodęs, jog tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys (pvz., 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170). CPK 780 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad CPK nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Kadangi ieškinys yra paduotas atsakovui Rusijos Federacijos gynybos ministerijai, o Lietuvos Respublika su Rusijos Federacija 1992 m. liepos 21 d. pasirašė dvišalę sutartį ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“, kuri buvo ratifikuota 1992 m. liepos 30 d. įstatymu Nr. I-2816 ir įsigaliojo 1995 m. sausio 21 d., sprendžiant bylos teismingumo klausimą, reikia vadovautis minėta dvišale sutartimi. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties 21 straipsnio pirmajame punkte nustatyta, kad kiekvienos susitariančios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši sutartis nenumato kitaip. Tarptautinės sutarties specialiojoje teismingumą nustatančioje normoje, įtvirtintoje 40 straipsnio pirmajame punkte, yra nustatyta, kad prievolės atlyginti žalą nustatomos pagal įstatymus susitariančios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, išskyrus prievoles, kylančias iš sutarčių ir kitų teisėtų veiksmų, o to paties straipsnio trečiajame punkte nustatyta, kad pirmajame punkte nurodytose bylose priimti sprendimus kompetentingas teismas tos susitariančios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą; nukentėjusysis taip pat gali pareikšti ieškinį teisme tos susitariančios šalies, kurios teritorijoje atsakovas turi gyvenamąją vietą. Vadinasi, ieškovas, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi teisę rinktis, kurios iš susitariančių šalių teismui paduoti ieškinį dėl žalos atlyginimo, ar tos susitariančios šalies teismui, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, ar pagal atsakovo gyvenamąją vietą (buveinę). Šiuo atveju ieškovas nurodo ir pažymų apie ligas duomenys patvirtina, kad atsakovas susirgo ir jam buvo diagnozuota reaktyvinė neurotinė būsena su kompensacine tendencija atliekant karo tarnybą kariniame dalinyje Nr. 63784 ir dalinyje Nr. 08703 Kaliningrado m., 9 sr. ir Sovetsko mieste. Nors ieškovas nenurodo, kurios valstybės teritorijoje jis atliko karo tarnybą, kurios metu susirgo liga, dėl kurios tapo ribotai darbingas, teismas iš pateiktų duomenų sprendžia, kad tai įvyko Kaliningrado srityje Rusijos Federacijos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad Rusijos Federacijos gynybos ministerijos buveinės vieta yra Rusijoje, Maskvos mieste, susirgimas, dėl kurio ieškovas teikia patyręs žalos sveikatai, įvyko Rusijos Federacijoje, pripažintina, kad ieškinys yra nenagrinėtinas Lietuvos Respublikos teisme ir todėl jį atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Nutarė:
Atsisakyti priimti ieškovo J. M. ieškinį atsakovui Rusijos Federacijos gynybos ministerijai, trečiajam asmeniui Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, dėl žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju ir jį grąžinti padavusiam asmeniui.
Nutarties nuorašą išsiųsti ieškovui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos Apeliaciniam teismui atskirąjį skundą paduodant per šį teismą.