Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. R. (A. R.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, užsiimantis individualia statybų veikla, teistas:

1. 2000-01-27 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.;

2. 2002-09-30 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 1 dalį, 278 straipsnio 1 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01) – bauda 20 MGL (2 500 Lt);

3. 2002-10-22 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 4 mėnesiams su 300 Lt vertės turto konfiskavimu;

4. 2004-09-23 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį - terminuotu laisvės atėmimu 4 metams;

5. 2004-04-01 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004-04-30 nutartimi, subendrintos bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2004-09-23 nuosprendžiu bei paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Marijampolės apylinkės teismo 2006-03-29 nutartimi paleistas lygtinai, 2007-09-20 išbrauktas iš Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos įskaitos.

6. 2008-04-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

7. 2008-09-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-04-10 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-03-20 nutartimi paleistas lygtinai, 2009-06-10 išbrauktas iš Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos įskaitos.

8. 2010-07-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2010-11-30 nuosprendžiu, laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-09-09 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

9. 2010-08-06 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2010-10-22 nuosprendžiu, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

10. 2010-11-17 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus, terminuotu laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2010-10-22 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 5 metams, ją atliekant pataisos namuose. Vilniaus apygardos teismo 2011-02-22 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2010-11-17 nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-14 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2010-10-22 nuosprendžiu, paskirta bausme ir paskirta galutinė 7 metų laisvės atėmimo bausmė. 2017-08-04 paleistas iš pataisos namų.

11. 2018-03-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 40 parų areštu.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. R. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020-06-02, apie 11.30 val. kartu su savo pažįstama S. L. grįžo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), (kurie nuosavybės teise priklauso įtariamojo motinai M. R. ir jos vaikams, t. y. ir jam pačiam). Tuo metu motinos namuose nebuvo, o jis su S. L. pradėjo vartoti atsineštą alų (alų įtariamasis vartojo ir 2020-06-01). Apie 12 val. į minėtus namus grįžo įtariamojo motina M. R., kuri buvo akivaizdžiai girta (anot įtariamojo, sistemingai piktnaudžiauja alkoholiu). Ji pradėjo priekaištauti, A. R., kad jis su drauge motinos namuose geria alų, o įtariamasis jai priminė, kad minėtoji jam skolinga už anksčiau duotus pinigus alui pirkti. Tuomet tarp A. R. ir M. R. kilo žodinis konfliktas, kurio metu įtariamasis prarado savitvardą ir savo motiną išstūmė į minėto namo kiemą, kur ją pastūmė rankomis, o ji nugriuvo ant kiemo žvyro dangos ir galimai nusibrozdino dešinės kojos kelią. Po to M. R. iškart nuėjo pas kaimynę K., kuri telefonu paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad jis sumušė savo motiną. Tuomet atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Nurodė, kad šio buitinio konflikto liudytojai yra jo pažįstama S. L. ir kaimynė K.. Sutiko, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 67-68).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

Nukentėjusiosios M. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kaltinime nurodytą dieną, nuo ankstyvo ryto ji kartu su K. buvo pas kaimynę, jos namo sklype dirbo ūkio darbus. Po darbo ji su K., būdama pas kaimynę išgėrė alkoholinių gėrimų, du plastikinės taros butelius alaus. Kai grįžo namo apie 12 val., namuose buvo jos sūnus su drauge S.. Sūnus buvo labai neblaivus, pasakė jog ji yra pasileidusi bei įvairiais žodžiais įžeidinėjo. Nurodė, kad A. R. išgėręs būna labai agresyvus ir dažnai smurtauja prieš ją. Kai jis negeria, padeda motinai, yra geras. Po visų įžeidinėjimų A. R. pasakė jai išeiti iš namų ir daugiau čia nesirodyti, tada stūmė ją rankomis iš namų pro namo duris, išstūmė į lauką, po to ji nukrito. Nukritusi M. R. pastebėjo, jog yra nubrozdintas jos dešinės kojos kelis ir, kad iš žaizdos bėgo kraujas. Po šių A. veiksmų moteriai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji šaukė „A., ką tu darai!“ ir tuomet kaimynė K. iškvietė policijos pareigūnus. Pasak liudytojos A. R. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, kaimynai žino apie A. agresiją, smurtą prieš ją. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie sulaikė A. ir nuvežė į policijos komisariatą (b. l. 35-36).

Papildomos apklausos metu nuketėjusioji M. R. nurodė, kad dėl minėtų A. R. veiksmų pajuto fizinį skausmą, kurį dešimties balų skausmo intensyvumo skalėje vertino penkiais balais ir juto apie vieną valandą. Tuomet nukentėjusiosios kaimynė K. D. iš dar kito kaimyno M., kurio kontaktinių duomenų nežino, telefono paskambino tel. Nr. 112 į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad sūnus muša motiną. Po keliolikos minučių atvykę policijos pareigūnai sulaikė A. R. ir pristatė į policijos komisariatą. Į įvykio vietą buvo atvykę VGMPS paramedikai, kurie apžiūrėję ją konstatavo, kad kojos trauma nepavojinga, todėl nepristatė į ligoninę. Minėto buitinio konflikto liudytoja yra kaimynė K. D.. Neprieštaravo, kad A. R. pradėtas ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 41-42).

Liudytojos K. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), dažnai aplanko savo kaimynę M. R.. 2020-06-02 laikotarpyje tarp 12 ir 12.30 val. ji atėjo į kaimynės M. R. kiemą, kur ją ir sutiko. M. R. moteriai pasiskundė, kad jos sūnus A. R. ją pastūmė ir ji griūdama susitrenkė ir nusibrozdino dešinės kojos kelį, kurį jai labai skaudėjo. Kojos kelio kaimynė jai neparodė. M. R. paprašė, kad ji (K. D.) nueitų pas kaimyną M. N. (M. N.) ir paprašytų jo iškviesti policiją. Tą ji ir padarė, o po to nuėjo į savo namus ir nematė, kas vyko toliau kaimynės kieme. Kiek liudytojai žinoma kaimynė M. su savo sūnumi nekonfliktuodavo, tarp jų šeimyninių ginčų nekildavo (b. l. 46).

Liudytojos S. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2020-06-02, apie 11.45 val., ji ir jos draugas A. R. atvyko į jo namus. Prieš tai A. buvo vartojęs alaus. Po penkiolikos minučių į namus atėjo A. motina M. R., kuri būdama neblaivi pradėjo reikšti jai ir A. R. pretenzijas, dėl jų atvykimo ir pradėjo įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Po to, pasakius, jog eina iškviesti policijos pareigūnų, išėjo į kiemą. Per langą S. L. pastebėjo kaimynę K.. Po poros minučių sugrįžo A. motina ir informavo, kad atvyksta policijos pareigūnai. M. R. vėl išėjo į kiemą, o paskui ją ir A.. Kas vyko namo kieme moteris teigė nemačiusi, nes liko kambaryje. Tuomet į namo kambarį sugrįžo M., tačiau nieko nesakė. Po keliolikos minučių atvyko policijos pareigūnai, kuriems M. pasiskundė, jog A. ją pastūmė ir ji nugriuvusi susitrenkė dešinės kojos kelį. Vėliau policijos pareigūnai A. sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą (b. l. 49-50).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, skambučio garso įrašas ir jo apžiūros protokolas, iš kurių matyti, jog 2020-06-02, 12.02 val. gauta pranešėjo informacija, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus A. R. muša savo motiną, pranešė kaimynė (b. l. 6 -12, 82-83).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 – osios kuopuos 1 – ojo būrio vyriausiojo patrulio A. S. 2020-06-01 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad nukentėjusiosios dėl fizinės būklės nebuvo galimybės apklausti; dėl patirto smurto nubrozdintas dešinysis kelias; nukentėjusioji atvykus pareigūnams buvo susijaudinusi, išsigandusi, akivaizdžia neblaivi ir apsvaigusi (1,33promilės girtumo); A. R. buvo akivaizdžia neblaivus ir apsvaigęs (3,01 promilės girtumo), agresyvus; nukentėjusiąją su kaltinamu asmeniu sieja šeiminiai ryšiai (motina ir sūnus). M. R. paaiškino, kad grįžusi namo rado girtaujantį sūnų su sugyventine ir draugu. Ji pareiškė, kad pastarieji nepageidaujami ir paprašė išeiti. Tada tarp jos ir sūnaus kilo žodinis konfliktas. Sūnus grąsino ją sumušti, išstūmė jėga iš namų į kiemą, kuriame ją pastūmė. Ji krisdama ant žvyro susižeidė koją. Ant kojos matėsi nubrozdinimas, kraujavo. M. R. paaiškino, kad tokiais A. R. veiksmais buvo sukeltas jai fizinis skausmas. Į gydymo įstaigą M. R. nebuvo vežta (b. l. 13-14).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 – osios kuopos 2 – ojo būrio vyriausiosios patrulės S. S. 2020-06-02 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. R. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) reikalinga pagalba. Atvykus į įvykio vietą, sulaikytas akivaizdžiai neblaivus A. R.. Vyras buvo agresyvus, neadekvatus, muistėsi, šūkavo (b. l. 15).

Alkotesterio kvitų ir patikros sertifikatų duomenimis, A. R. 2020-06-02, 13.02 val. buvo nustatytas 3,01 promilių neblaivumas, M. R. – 1,33 promilių neblaivumas (b. l. 31-32, 53).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. R. konflikto metu tyčia pastūmė savo motiną dėl ko ji nukrito, t. y., kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto M. R. sukeltas fizinis skausmas.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, kad jis pastūmė savo motiną dėl ko ji nukrito, bet ir kitais įrodymais: nukentėjusiosios M. R., liudytojos K. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu; bendrojo pagalbos centro duomenimis, į įvykio vietą atvykusių pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija, kurie vieni kitus papildo ir neprieštarauja tarpusavyje. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad A. R. savo tyčiniais veiksmais sukėlė savo šeimos nariui – motinai M. R. fizinį skausmą, todėl A. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. R. sutiko, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 127-129). Nukentėjusioji M. R. buvo informuota apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų nepareiškė (b. l. 131).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybės, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo tam įtakos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei, kad nusikalstama veika yra padaryta recidyvisto (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 54, 61, 64 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, jo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau teistas 11 kartų, pagrinde už nusikalstamas veikas nuosavybei. Paskutinį kartą teistas 2018-003-29 40 parų arešto bausme. Nekartą atlikęs laisvės atėmimo bausmes, porą kartų paleistas lygtinai (b. l. 93-103), nauja tyčinė nusikalstama veika padaryta esant neišnykusiam teistumui; A. R. daug kartų baustas administracine tvarka, dauguma administracinių nusižengimų padaryti važiuojant viešuoju transportu be bilieto, yra baustas už vairavimą automobilio būnant neblaiviam, už smulkias vagystes ir kt., duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 104-116), dirbantis (b. l. 91).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. R. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą vieną iš griežtesnių bausmių – areštą. Atsižvelgiant į nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą (smurtas nebuvo intensyvus, pasireiškė nukentėjusiosios pastūmimu) ir pasekmes (sukeltas fizinis skausmas), nukentėjusiosios poziciją (žala nepadaryta) bei tai, kad konflikto iniciatorė buvo nukentėjusioji, kuri taip pat konflikto metu buvo gan stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, teismas sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, tačiau mano, kad mažesnė nei vidutinė arešto bausmė bus teisinga ir proporcinga siekiamiems tikslams, nusikalstamos veikos pavojingumui bei A. R. asmenybei. Taigi, A. R. skirtina 30 parų arešto bausmė.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 20 parų arešto.

Nuo 2020-07-01 įsigaliojusioje BK 75 straipsnio redakcijoje (1, 4 ir 5 dalys) numatyta galimybė teismui atidėti arešto bausmės vykdymą 3 (trims) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, paskiriant įpareigojimą(us), numatytus šio straipsnio 5 dalyje. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis A. R. yra daug kartų teistas, paskutinį kartą teistas 2018-03-29, nusikalstama veika padaryta neišnykus ir esant nepanaikintam teistumui, daug kartų baustas už administracinių nusižengimų padarymą, baudų nemoka, sprendžiama, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus realų arešto bausmės atlikimą.

V. Kiti klausimai

A. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 71-72), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. R. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020-06-02, 01.14 val. iki 2020-06-03, 13.45 val. (viena diena) (b. l. 55, 74). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu, 66 straipsniu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, 1 parą prilyginant 1 arešto parai.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Vokas, kuriame yra CD laikmena su garso bendrajam pagalbos centrui įrašu – paliktinas saugoti šioje baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. R. (A. R.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 20 parų arešto.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo A. R. sulaikymo dienos vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą.

A. R. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020-06-02, 1.14 val. iki 2020-06-03, 13.45 val. (viena diena), 1 dieną prilyginant 1 arešto parai.

Voką, kuriame yra CD laikmena su garso bendrajam pagalbos centrui įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Išaiškinti A. R., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.