Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Astai Jackūnienei, Donatai Petraško, Ritai Padvilikienei

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, be nuolatinės gyvenamosios vietos, iki sulaikymo gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyv. vieta Norvegijoje, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) 2006-11-07 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 45 parų areštu;

2) 2007-09-11 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 3 metams;

3) 2008-01-24 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

4) 2008-09-30 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą, terminuotu laisvės atėmimu 10 metams;

5) 2009-11-16 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį subendrinta laisvės atėmimo bausme 10 metų. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, atliktas pagal Kauno apygardos teismo nuosprendį iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo;

6) 2013-04-23 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 155 straipsnio 1 dalį, BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 4 metams 2 mėnesiams 2 dienoms;

7) 2017-05-11 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198-1 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, 64-1 straipsnį, BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, jam paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

8) 2017-05-22 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198-1 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 10 mėnesių. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017-07-26 nutartimi subendrintos Alytaus rajono apylinkės teismo 2017-05-22 ir Vilkaviškio rajono apylinkės 2017-05-11 nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams;

9) 2022-01-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 1 metams 3 mėnesiams;

10) 2022-10-04 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2022-12-29 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 mėnesiams. Vadovaujanti BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2022-01-06 priimtu nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo metu atlieka paskirtą bausmę;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. 2021 m. gegužės 19 d., apie 23 val. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė nukentėjusiajai A. M. tris smūgius peiliu į ranką, tuo padarydamas A. M. durtinės - pjautinės žaizdas dešiniame žaste ir kairėje plaštakoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis 2021 m., laikotarpyje nuo birželio 5 d., 22 val. iki birželio 6 d., 22 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini)būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, A. M. tyčia ne mažiau dvidešimt aštuonis kartus sudavė rankomis ir plaktuku bei septynis smūgius peiliu į įvairias kūno vietas bei galvą, taip padarydamas poodinės kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, kairio užausio srityje, kakle, akių vokuose, skruostuose, dešinės ausies kaušelyje, dešiniame petyje, dešiniame žaste, kairiame žaste, kairiame dilbyje, plaštakose, nugaroje, juosmenyje, šlaunyse ir keliuose, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje ir durtinės - pjautinės žaizdas nugaroje, kakle, dešinio paausio srityje bei šlaunyse, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą; dešinio žandinio ančio priekinės sienelės ir dešinės akiduobės lūžius, dešinės pusės penkto ir vienuolikto šonkaulių lūžius su nedideliu kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei kairio smilkinkaulio įspaustinį skeveldrinį lūžį su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, taip padarydamas daug kūno sužalojimų ir sukeldamas didelį fizinį skausmą ir kančias, sunkiai, itin žiauriai sutrikdė nukentėjusiosios A. M. sveikatą.

Be to, jis 2021 m. birželio 6 d., apie 20.20 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, keletą kartų rankomis pastumdamas nukentėjusįjį R. J. link atidaryto lango, tyčia išstūmė nukentėjusįjį per trečiame aukšte esančio buto langą, dėl ko R. J., nukritęs iš pastato trečiojo aukšto ir atsitrenkęs į kietą pagrindą, patyrė trauminę galvos smegenų ligą, muštinę-plėštinę žaizdą dešinio smilkinio-momens srityje, dešinio skruostikaulio lūžį ir kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kaklo trečio, šešto, septinto slankstelių lūžius, kairio raktikaulio lūžį, abiejų stipinkaulių lūžius, taip šiais savo veiksmais jis nesunkiai sutrikdė nukentėjusio R. J. sveikatą.

Kaltinamasis E. A. paaiškino, kad pirmiausia nori atsiprašyti A.. Tvirtina, kad niekada nemanė, jog gali taip pasielgti su mylimu žmogumi. Jaučia didžiulį skausmą širdyje, kuris lydės visą gyvenimą. Labai nori viską pakeisti ir pats pasikeisti. Taip pat nurodo, kad norėtų atsiprašyti ir R.. Atsiprašo, kad jo (E. A.) elgesys privedė prie tokių pasekmių.

2021-05-19 įvykius prisimena. Dėl šios veikos prisipažįsta pilnai, gailisi. Pripažįsta, kad sudavė tris smūgius peiliu į ranką. Viskas įvyko iš pavydo, kadangi grįžęs namo jos (A. M.) paklausė, ar ji rašė savo buvusiam vyrui žinutę. Ji pasakė, kad nerašė. Patikrinęs telefoną, pamatė, kad žinutė buvo rašyta. Apėmė pavydas. Jos (A.) pavydėdavo visą laiką. Nepamena, ar tą dieną buvo išgėręs. Norėjo pagąsdinti ir taip įvyko, turbūt užvaldė emocijos. Peilį paėmė iš stalčiaus, tai virtuvinis peilis. Viskas vyko virtuvėje. Pamena, kad iš pavydo įdūrė į ranką. Į ranką dūrė vieną kartą. Lyg tai įdūrė dar kažkur į nugarą. Dūris buvo gal daugiau pagąsdinantis, kad nereikia meluoti, gerai neatsimena. Po to dar gyveno, buvo kartu.

Su A. susipažino 2020-10-03. Bendro ūkio nevedė. Pats tuo metu buvo vedęs. Vėliau išsiskyrė, dabar jau įsigaliojo sprendimas. Buvo ilgas skyrybų procesas, nes prasidėjo karantinas. Kai susipažino su A., pradėjo skyrybų procesą su žmona. Tuo metu gyveno pas A. adresu (duomenys neskelbtini). Po to buvo išvažiavę pas jį (E. A.) į Kauną. Buvo ir gyveno kartu.

Po gegužės 19 d. įvykių su A. susitaikė. Kadangi buvusi žmona yra akla, paskambino ir paprašė jos mamai padėti sudaužyti betoną. Pasakė, kad gali. A.prieštaravo tam. Sakė, kad jeigu išeini, tai bus durys uždaros. Kadangi išėjo, ji 4 dienas neįleido į namus.

Duodamas parodymus apie birželio 5 dieną, E. A. paaiškino, kad buvo tokia L.. Birželio pradžioje jos paprašė, kad pabelstų į duris. Davė L. 100 eurų, ji neturėjo pinigų. L. pabeldė į duris ir prisistatė policijos pareigūne. Koridoriuje buvo tamsu. A. pasakė, kad ji nieko nemato. L. pasišvietė telefonu. Turbūt A. pagalvojo, kad tai tikrai policija ir atrakino duris. Kartu su L. užėjo į vidų. Padavė L. 100 eurų ir ji išėjo. A. paklausė, kodėl 4 dienas neįleido. Pats visą tą laiką buvo su darbiniais rūbais, ji net per langą neišmetė rūbų. Per tą laiką negalėjo parvykti į namus į Kauną. Gal ir važiavo namo, tačiau nepamena. Būdamas viduje, išgėrė alkoholio – alaus ir degtinės. Alkoholį atsinešė pats. Nepamena, ar A. gėrė.

Plaktuką paėmė iš ten, kur buvo kriauklė. A. vyras atlieka įkalinimo bausmę. Galvojo, kad ji naudojasi juo iki kol vyras išeis į laisvę. Pačiam lindo mintis į galvą, kad jis išeis ir ji jį (E. A.) paliks. Nežino, kodėl ją mušė. Plaktuku sudavė jai per kelius. Sakė jai, kad „kai tu nebevaikščiosi, pažiūrėsiu, kas tada tave mylės“. Neįgalia jos nenorėjo padaryti, norėjo tik ją pagąsdinti. Taip jai sudavė gal 5-6 kartus į skirtingų kojų kelius. Tai truko gal pusę valandos. Tuo metu buvo girtas. Kai atėjo rytas, išsiblaivė ir pamatė, kas yra A., pats išsigando. Nuėjo į vaistinę. Galvojo, ką jai nupirkti, kad pagydyti, kad ji greičiau pasveiktų, nejaustų skausmo. Ji pati sakydavo „E., kai tu blaivas, tu pats geriausias žmogus pasaulyje“. Blaivas net balso nėra pakėlęs prieš ją. Dėl visko kaltas alkoholis. Pats prieš tai atlikinėjo laivės atėmimo bausmę, yra praleidęs daug metų kalėjime. Gal psichika pakrikusi. Yra atlikęs 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Gal tam turėjo įtakos laikas praleistas kalėjimuose.

Nupirkęs vaistų, grįžo. Ji įsileido. Buvo dar nuėjęs į parduotuvę ir dar pirko alkoholio. Klausė A., ką daryti, ar susirinkti daiktus ir išvažiuoti. A. sakė, kad ne, nevažiuoti. Sakė, kad ji atleidžia, bet L. ji neatleis. Buvo kartu kurį laiką. Kiek pamena, buvo sekmadienis. Pats nuvažiavo į Kauną ir grįžo. Tiksliai nepamena, kaip tai įvyko.

Nebuvo taip, kad ją kankino parą laiko. Sumušė A. kojas plaktu, po to nupirko vaistų. Buvo kartu. Pačiam atrodo, kad klausė tėvo, ar reikia pinigų Tėvo dienai. Kai išeidinėjo pro duris, pasakė, kad A. jo daugiau nepaliktų kieme. Kartu ėjo tėvams siųsti pinigų. Pats išėjo pirmas ir ji vėl užrakino duris, nebeįsileido. Tada labai ant jos pyko, prašė, kad išmestų daiktus, bet ji nieko neišmetė. Nuvažiavo pas tėvus į Kauną. Ten pabuvo gal 1-2 valandas. Buvo didelis noras grįžti pas A.. Autostopu grįžo į Panevėžį. Galvojo užeiti susirinkti daiktus ir vėl išvažiuoti, bet ji neįleido. Galvojo, nusileisti nuo stogo su virve į kambarį. Nuėjo į garažus, paprašė žmonių virvės. Jie davė virvę. Kaimynui 4-ame aukšte pabaladojo į duris. Kaimynė nieko bendro nenorėjo turėti. Užlipo į 5-ą aukštą ir sutiko J.. Paklausė, kur yra stogas, pasakė, kad pametė raktus. J. paklausė, ar gali kažkuo padėti. Kartu nuėjo, pabaladojo ir A. atidarė duris. Užėjo į vidų. Pasakė J. eiti, padėkojo, kad padėjo. A. jam sakė „neik, jis mane užmuš“. J. sakė, kad jis Afgane tarnavo. Pats jį stumtelėjo, jis krito ir užkabino veidrodį. Veidrodis nukrito ir sudužo. Užrakino duris. Nepamena, kas užrakino duris. Kai J. nebematė, paklausė A. ar jis išėjo per duris. A. sakė, kad ne. J. atsisėdo virtuvėje. Šaldytuve buvo alaus, pats jam įpylė. Pasakė, kad čia sėdėtų, nes čia mūsų (jo ir A.) reikalai. Nuėjo su A. į kambarį. Ji pasakė, kad kartu nebegyvens, taikosi su vyru, todėl jai pasakė, kad atiduotų viską, kas buvo jo (E. A.) - pinigus. Kiek jų buvo, nežino. Juto, kad juo A. naudojosi visą tą laiką. Užvaldė pavydas, pradėjo ją mušti. Mušė rankomis, sudavė visur. J. tuo metu sėdėjo virtuvėje, gėrė alų. Kažkuriuo momentu atėjo į virtuvę, įpylė jam dar alaus. Jis sėdėjo ant kėdės. Nuėjo vėl į kambarį aiškintis su A., klausė kur pinigai. Ji nuėjo prie stalo, ištraukė 100 eurų ir padavė. Pasakė, kad nežino kur kiti. Su A. vėl nuėjo į kambarį. Rodos, vėl mušėsi. Ji irgi nepasiduoda, kanda į ranką. Ji tokia yra – stipri moteris. Užėjęs į virtuvę, pamatė, kad nėra R.. Grįžęs į kambarį, paklausė A.s kur „tas“, nežinojo jo vardo, gal išėjo pro duris. A. sakė, kad lygtai niekas neišėjo. Su A. atėjo į virtuvę. Ji buvo už nugaros. Pats pažiūrėjo per langą ir pamatė, kad kažkas guli. Yra ir kaimynės parodymuose, kad kai jau J. gulėjo, matė per langą žiūrinčią moterį. A. priėjo, pasižiūrėjo, kad jis tikrai guli. Su A. kartu dar valandą laiko pamiegojo. Atsikėlė, kai jau buvo atvažiavusi policija. Langas buvo praviras, todėl ir suprato, kad jis iškrito iš šio buto.

Atsakinėdamas į klausimus, E. A. paaiškino, kad jam nebuvo tikslo stumti J.. J. prašė išeiti. Jeigu jis būtų paprašęs atrakinti duris, būtų atrakinęs, kam jį stumti. Jeigu tariamai būtų R. J. stumtelėjęs, jis būtų nukritęs ant stogelio, ir tik po to ant asfalto. Mašina „BMW“ stovėjo kur kas toliau, negu tas stogelis. Vadinasi, žmogus turėjo užlipti ant palangės ir šokti į priekį.

Pats su A. miegojo, kai kažkas pradėjo garsiai belsti į duris. Kai A. atsikėlė, priėjo prie lango. Policija klausė, keli esame bute. A. parodė, kad dviese.

Kaip peilis atsidūrė pas jį (E. A.), nepamena. Paties ranka buvo įpjauta. Gal iš jos atėmė peilį, gal pats paėmė tą peilį ir sudavė buku galu. Kai dūrė, nenorėjo stipriai durti. Buku peilio galu sudavė į dešinį šoną. Jai trenkė buku galu ir įdūrė vieną kartą. Pats iššoko per langą, norėjo nusižudyti. Buvo girtas, neturėjo tikslo pabėgti.

A. mušė rankomis, gal ir kojomis. Greičiausiai visus sužalojimus jai padarė pats.

Nukentėjusioji A. M. parodė, kad su E. A. susipažino 2020 m. spalio mėn. pradžioje, Panevėžyje. Po to dar kartą susitiko Vilniuje. Laikui einant pamatė, kad gal nelabai išeis bendrauti, bandė nuo to žmogaus atitolti, nutraukti bendravimą ir santykius, tačiau jis vis nepasiduodavo, skambindavo, atvykdavo į Vilnių. Vilniuje du kartus persipjovė venas, nes jo prašė, kad jis daugiau nebevažinėtų. Jis buvo du kartus vežtas į ligoninę. Jis ją (A. M.) buvo išprievartavęs. Kreipėsi į policiją Vilniuje, buvo parašė pareiškimą. Dviejų savaičių bėgyje, kol jis buvo išvežtas, susisiekė jo tėvai. Tėvą ištiko infarktas, pagailo tėvų. Pagalvojo, kad jis pasimokė, gal supras, kad reikia atsitraukti. Paprašė, kad tyrimą nutrauktų ir jis buvo nutrauktas.

Prasidėjus pandemijai, pradėjo mažėti darbo. Vienu metu skrydžių nebuvo kelis mėnesius. Atrodo, kad tai buvo 2021 metų sausio-vasario mėnesiai. Nusprendė, kad neverta be darbo likti Vilniuje ir mokėti nuomą už butą, todėl grįžo į Panevėžį. Tada atvažiavo E.. Iš pradžių jis važinėjo tai į Kauną, tai į Vilnių, tai į Panevėžį. Kada būdavo Panevėžyje, likdavo nakvoti pas ją (nukentėjusiąją). Tuo metu pati su savo vyru kalbėdavo, bendraudavo ir laiškais, ir telefonu. E. pradėjo tam labai prieštarauti, drausti kalbėti su vyru, norėjo, kad tuos santykius nutrauktų, pradėjo reikalauti skirtis. Atsisakė tai vykdyti ir dėl to kildavo konfliktai.

Nežino iš kur jis grįžo gegužės 19 dieną. Buto durys buvo atrakintos, jis įėjo stipriai neblaivus. Nieko beveik neaiškindamas jis griebė peilį ir nesitaikydamas ją (A. M.) sužalojo. Bandė gintis rankomis. Tą dieną buvo durta kelis kartus. Taip pat badė spinteles. Jis ją (A. M.) pervertė ant žemės ir su peiliu badė kol tą peilį bandė pagauti.

Tą vakarą apsitvarstė ranką ir kalbėjo su savo mama. Mama paklausė kas yra, pasakė, kad nusidegino ranką. Buvo labai gėda, stengėsi nuo visų viską nuslėpti. Mama nepatikėjo, ji žinojo, kad yra E.. Mama elektroniniu laišku parašė pranešimą policijai. Sekančią dieną buvo atvykusi policija ir klausė ar buvo smurtas. Pasakė, kad pretenzijų neturės, nes po įvykio ryte E. išvažiavo į namus į Kauną. Paaiškino policijai, kad jis išvažiavo, mano, kad išvažiavo visam laikui, kad nebegrįš. Policija išvažiavo. Tuo metu bute buvo likę keli jo daiktai, rūbai persirengimui.

Birželio 1 dieną po mokymų parvažiavo į Panevėžį. E.. jau laukė Panevėžyje prie laiptinės. Neatsimena įvykių tarp birželio 1 dienos ir birželio 4 dienos. Žino, kad kelias dienas prieš birželio 5 dieną jis vaikščiojo po langais, prašė jį įleisti, bet jo neįleido. Jau bijojo būti viena namuose. Pasiskambino draugams, paprašė, kad jie ateitų. Tai buvo turbūt birželio 4 diena, draugai atėjo. Parodė jiems visas žinutes, nes E. siuntė žinutes, gąsdino, kad tuoj atvažiuos, nušaus. Galvojo ką daryti. Pas vieną iš draugų buvo laisvas butas, svarstė persikraustyti į tą butą.

Kai atėjo draugai, buvo tamsus paros metas. Bute degė šviesa, langas buvo atidarytas. Kadangi E. vaikščiojo aplink namą, pamatė, kad bute yra du vyrai. Jie pradėjo šūkautis – E. ir kažkoks jo draugas iš lauko pusės, o žmonės, buvę viduje, iš buto pusės. Jie nebuvo susitikę akis į akį. Po kurio laiko E.s išvažiavo. Po to iš E.pradėjo eiti žinutės: „A., aš viską supratau. Leisk man susirinkti daiktus. Aš išvažiavau į Kauną“. 5-tą dieną toliau ėjo žinutės: „aš Kaune, dirbu su broliu. Su broliu randuosi darbe, ar galiu vakare atvažiuoti pasiimti daiktų“. Kadangi jis sakė, kad yra su broliu, o jo brolis buvo pakankamai patikimas žmogus, atsakė, kad su broliu gali atvažiuoti pasiimti daiktų. Žadėjo atvažiuoti apie 9 val. vakaro. Jie neatvažiavo.

Tarp 11-11.30 val. vakaro pabeldė į duris. Priėjusi prie durų, paklausė: „kas“. Moteriškas balsas atsakė, kad policija. Pasakė, kad nemato, nes koridoriuje nedegė šviesa, paprašė pašviesti. Ji pašvietė veidą. Patikėjo, kad tai policija ir atidarė duris. E. puolė į vidų. Pati apsisuko ir skubėjo nubėgti iki virtuvės, nes virtuvėje buvo telefonas. Jis prieš tai spėjo pagauti. Viena ranka jis laikė apsikabinęs, kita ranka iš kišenės traukė pinigus ir juos metė L.. Mesdamas jai sakė: „imk, L.“. Ji iš jo paėmė pinigus. Paduodamas jai 100 eurų, jis pridūrė: „L., 50 rytoj“. Ji išėjo, durys užsidarė. Namuose iš vidaus yra tokia apsauginė spyna, ji užsirakina. Iš lauko pusės nėra kaip atrakinti. Ji skirta apsisaugoti iš vidaus. E.s ją užrakino ir ištraukė tą spynos širdelę. Jis paėmė telefoną, nuėjo į virtuvę, pasiėmė plaktuką. Paklausė: „ką tau pirmiausiai laužyti ar kelius, ar rankas? Aš tave padarysiu invalide vis tiek. Aš žinau, už ką aš sėdėsiu“. Pradėjo trankytis, padaužo virtuvėje, sako: „gerai, dabar pailsėk“. Paskui leido nueiti į kambarį. Kambaryje kelis kartus suduoda, sako: „dabar pasiilsėk“. Pati pradėjo aimanuoti iš skausmo, rėkti. Mano, kad jis nenorėjo, kad kažkas išgirstų, todėl užsuko ant galvos antklodę. Paskui bandė surišti su prailgintuvu, bet jam nepavyko. Surišo rankas, bet neužteko prailgintuvo ilgio, kad galėtų rankas pririšti prie kojų. Tuo metu pati jam sakė viską, ką jis norėtų išgirsti - kad myli, kad mylės amžinai, kad niekada nepaliks, visada bus kartu. Apsikabino, atsiklaupė ant kelių, maldavo ir prašė – kažkaip bandė jį nuraminti.

Kažkuriuo metu jam pasibaigė alus. Šalia esančiame name buvo butas, kuriame naktimis pardavinėja alų. Jis norėjo nusipirkti alaus. Liepė eiti kartu, nenorėjo palikti vienos, nes manė, kad gali prisišaukti pagalbą. Eiti negalėjo, nes keliai buvo ištinę, kojos nebesilankstė. Jis vis tiek privertė. Ėjo 50 metrų gal pusę valandos. Kai nuėjo pati į viršų nelipo. Bėgti nuo jo negalėjo, nes net paeiti sunku buvo. Grįžo atgal į butą. Jis vėl užrakino tą spyną, ištraukė šerdelę. Kur ją paslėpė, nežino. Telefonas visada buvo pas jį. Jis atsigėrė kažkiek alaus. Alaus tada ir pati atsigėrė, turbūt tai matė kaip būdą nusiraminti. Ėjo laikas, jis toliau trankėsi. Švintant pradėjo blaivėti ir ramintis. Pamatęs, ką padarė, išsigando. Pasakė, kad nueis iki vaistinės. Jis nubėgo iki vaistinės. Išeidamas užrakino, pasiėmė telefoną, raktus, pasą, leidimą skristi. Jam išėjus pagalbos nekvietė, nes negalėjo būti garantuota, kur jis randasi – ar jis laukia už durų ir tikrina, ką darys, ar jis iš tikrųjų išėjęs. Po kurio laiko jis parnešė vaistus. Tada jis susiskambino su savo tėvu ir pasiūlė jam pervesti pinigų. Tėtis sutiko. E. neturėjo banko kortelės, todėl pasiūlė įdėti pinigų į jos (A. M.) banko sąskaitą, kad būtų galima iš šios sąskaitos pervesti jo tėvams. Sutiko tai padaryti. Prieš tai Er. paprašė užsakyti maisto į namus. Pati jam užsakė picą. Kada tą picą atvežė, pinigų kupiūros, kurias jis turėjo, buvo po 100 ir po 50. Jis pasakė, kad tikriausiai žmogus atvežęs picą grąžos neturės. Pati turėjo 120 eurų. Paėmė savo 20 eurų, iš kurių 14 eurų sumokėjo už jo picą. Pačiai liko 106 eurai. Jis pavalgė ir pasakė, kad važiuojame. Jis pasiėmė pinigus, skirtus tėčiui ir išėjo pro duris pirmas. Pamačiusi galimybę, greitai užtrenkė jam už nugaros duris ir užsirakino. 5-10 minučių galvojo, ką toliau daryti. Policijos nekvietė, nes eilinį kartą buvo gėda. Po susipažinimo su E. policija buvo nuolatinis svečias tiek Vilniuje, tiek ir Panevėžyje. Pasiskambino draugams. Atvažiavę draugai pamatė, kas atsitiko, viską jiems pasipasakojo. Buvo nuspręsta, kad ją (A. M.) nuveš pas brolį į Zarasus, į sodybą. Paprašė, kad jie nueitų nupirkti cigarečių. Jie išėjo ir mažiau nei minutės bėgyje vėl išgirdo balsus ir vėl barbena į duris. Pažiūrėjo pro akutę ir pamatė stovintį aukštą žmogų. Suprato, kad ne E.nes jis žemas. Negali paaiškinti kodėl, bet atrakino duris. Gal pagalvojo, kad draugai jau grįžo, ar kažką pamiršo. E. vėl išplėšė duris iš rankų ir jie įėjo į vidų. Po įėjimo į vidų viskas ką atsimena, kad krenta veidrodis ir dūžta. Kodėl jis dužo, kas jį sudaužė, negali pasakyti. Dar atsimena, kad pati žiūri pro langą, tik neatsimena ar pro kambario, ar pro virtuvės ir mato, kad policininkas slepiasi ir jai atrodo, kad jam duoda ženklą, kad ateitų. Pamena, kad yra virtuvėje ant žemės ir kad kažkas dreskia – pasirodo, kad tuo metu įduria.

Atsakinėdama į klausimus, nukentėjusioji nurodo, kad smūgių aplinkybių nepamena. Neatsimena, kad su kaltinamuoju atėjo į virtuvę ir padavė pinigus. Atsimena, kad paskutinį kartą tikrai kaltinamasis dūrė. Birželio 5 dieną tikrai sužalojo E., o 6 dieną jis dar ir gąsdino, kad tai padarys. Kitų smurtavusių asmenų nebuvo - tik kaltinamasis. Kai jis atėjo gegužės 19 dieną, jis smurtavo tik plaktuku. Nepamena, ar mušė rankomis, kojomis. Birželio 6 dienos neatsimena dėl galvos traumos ar patirto šoko.

Dėl ieškinio paaiškino, kad turtinę žalą sudaro negautas atlyginimas ir papildomi tyrimai. Dėl galvos traumos psichoterapeutė neleido grįžti į darbą anksčiau nei po 6 mėnesių. Reikėjo atlikti papildomus tyrimus. Visa tai kainavo ir dar prarastas atlyginimas. Dabar jau yra grįžusi į darbą. Sausio 4 dieną atsiėmė Lietuvos aviacijos asociacijos leidimą dirbti. Kol negalėjo skraidyti, baigėsi licencijos skaidyti galiojimas, turėjo iš naujo išsilaikyti egzaminus. Tai užtruko nuo 4 dienos iki 14 dienos. Sausio 16 dieną jau skrido.

Dėl neturtinės žalos nurodė, kad kaltinamasis sukėlė nepakeliamą fizinį, moralinį skausmą, didelį pažeminimą, kančias.

Nukentėjusysis R. J. paaiškino, kad birželio 6 dieną, po pietų išėjo į koridorių ir pamatė nepažįstamą žmogų. Paklausė, ko ieško, gal gali padėti. Sakė, kad pametė raktus, nori užlipti ant stogo. Pasakė jam, kad nėra liuko, liukas kitoje laiptinėje. Tas žmogus atsinešė virvę. Sakė, kad nulips, nes virtuvėje atidarytas langas, o durys užsitrenkusios. Pasakė jam, kad ateitų vėliau, pažiūrės ką galima padaryti, turi įrankių, gal taip atidarys ir nereikės laipioti. Kartu nuėjo pažiūrėti. Pats pabeldė, A. atidarė duris. Tuo metu nei A., nei to vyro nepažinojo. Kartu užėjo į vidų. Tas vyras jį (R. J.) pasodino virtuvėje, įpylė bokalą alaus, o pats su moterimi nuėjo į kitą kambarį. Abejos durys buvo uždarytos, todėl nieko negirdėjo ir nematė. Sėdėdamas gurkšnojo alų. Po kurio laiko jie abu atėjo į virtuvę. Pats tuo metu sėdėjo ant palangės, atsirėmęs. Virtuvės viduryje, buvo stalas. Jie priėjo prie to salo ir vyras moters paklausė kur pinigai. Ji padavė jam pinigus. Tuomet jis paklausė „kur kiti?“. Ji pasakė „kitus grąžinsiu, man atsiųs iš Anglijos“. Apie konkrečią sumą, nekalbėjo. Suprato, kad ji jam grąžino ne visus pinigus. Moteris parodė, kad pinigai po staltiese. Jis pasakė: „gerai, aš su tavimi dar nebaigiau“. Jis (kaltinamasis) paėmė ją (nukentėjusiąją) už drabužių ir vėl vedėsi į kambarį. Pagalvojo, kad geruoju nesibaigs, kadangi jis kalbėjo labai „karštai“. Bandė tą vyrą laikyti, nes manė, kad jis kažką tai moteriai gali padaryti. Jis (kaltinamasis) atsisuko ir pasakė: „ne tavo reikalas, tu nesikišk“. Pats tuo metu sėdėjo ant palangės, langas už nugaros buvo atidarytas. Tas vyras pastūmė abejomis rankomis į pečius ir jis (R. J.) iškrito. Nukrito ant „BMW“ automobilio.

Atsakinėdamas į klausimus, R. J. paaiškino, kad sąmonę atgavo tik po paros ligoninėje, o apie tai kur nukrito žino tik iš vaizdo įrašo.

Į teisėjo klausimą dėl išstūmimo aplinkybių paaiškino, kad norėjo eiti prie to vyro artyn, sakė jam: „ką tu darai?“. Jis atsisuko ir pasakė: „ne tavo reikalas, nelysk“ ir pastūmė. Pats net nespėjo atsistoti nuo palangės. Tą dieną buvo išgėręs stipraus alaus, kurio įpylė kaltinamasis. Prieš tai nebuvo gėręs.

Sunku pasakyti ar nešlubuoja atmintis. Atsimena, kas buvo vaikystėje, kai buvo 5 metų, neatsimena kur užvakar padėjo raktus. Atminties sutrikimai atsirado po įvykio.

Įvykio dieną bokalą išgėrė virtuvėje. Namie išgėrė skardinę 5 laipsnio stiprumo alaus.

Kai beldė į duris, nežinojo ar kas nors gali būti viduje. Pagalvojo, kad gal jis ne taip patraukė rankeną. Paklebino rankeną, A. M. turbūt išgirdo ir atidarė. Tą žmogų (kaltinamąjį) matė pirmą kartą.

Kai jie (kaltinamasis ir A. M.) nuėjo į kambarį, jie ten buvo 20-30 minučių. Kas vyko tame kambaryje, nežino, nes durys ir virtuvės, ir kambario buvo uždarytos. Į virtuvę jie atėjo kartu besiginčydami. A. jam padavė lyg tai 100 eurų. Pinigai buvo virtuvėje po staltiese. Kiek matė, ten pinigų neliko. Ji pakėlė staltiesės kampą. Kai A.. reikalavo pinigų, pats truputį atsistojo. Jis paėmė A. už drabužių nugaros pusėje. Pats sakė, kad ją paleistų, kad atiduos pinigus. Po to kaltinamasis jį (R. J.) pastūmė vieną kartą ir išgriuvo. Daugiau nieko nepamena.

Nukentėjęs nurodo, kad yra pareiškęs civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Jam buvo sulaužyti abiejų rankų riešai, turėjo 2 operacijas, negali niekur įsidarbinti. Po traumos negali dirbti sunkaus darbo, skauda. Nemiega naktimis: įsijungia kompiuterį, visą naktį vaikšto. Nebandė kreiptis į gydytojus dėl nemigos. Iki traumos dirbo UAB „L“, išėjo prieš įvykį, nes buvo mažos algos. Neturtinę žalą vertina 10 000 eurų.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. J.parodė, kad šeštą dieną, t. y. sekmadienį, apie 10 val. išgėrė du ar vieną butelį alaus. Išėjo parūkyti į balkoną. Prie namo atėjo nepažįstamas žmogus. Vyras pasisveikino ir pasakė, kad lyg pamėtė raktus. Sakė, kad užsitrenkė durys ir negali pareiti namo, lips ant stogo ir nusileis. Vyras iškarto nulėkė ir atnešė virvę. Iš kur galėjo tą virvę gauti, nežino. Jis vyrui pasakė, kad koridorius per pusę padalintas, jų laiptinėje nėra liuko. Nebuvo minties paklausti, ar vyras buto šeimininkas. Paliko virvę jų aukšte. Abu nuėjo į trečią aukštą. Jis paklebino duris. Tada vyras užsiminė, kad ten yra jo mergina. Kai jį įsileido, vyriškis iš paskos įsiveržė. Moteris jam pasakė: „Tu tik neišeik, nepalik“. Vyriškis jam liepė sėstis, įpylė alaus. Norėjo išeiti, bet kažkaip gavosi, kad neišėjo. Vyras pradėjo ją skriausti kitame kambaryje, jis to nematė, nes buvo virtuvėje. Vyras ją atsivedė, klausė jos: „Kur pinigai?“. Ji virtuvėje pakėlė stalo staltiesę. Kiek pamena, ten buvo 100 eurų vienoje kupiūroje, bet negarantuoja. Ji sako: „va šimtas, kitus gal išleido“. Vyras vėl pradėjo jai aiškinti „nu kur pinigai, kada atiduosi“. Jis vyrui pasakė, kad neskriaustų jos, nes atidavė pinigus. Kažkaip gavosi, kad su vyriškiu pradėjo stumdytis. Vyriškis jam trinktelėjo į akį, „fanaras“ buvo. Pradėjo stumdytis ir viskas, atsibudo reanimacijoje. Jis tam vyriškiui tikrai nesudavė jokių smūgių. Pamena, kad stumdėsi. Stumdėsi virtuvės viduryje nuo lango apie pusantro metro atstumu. Viskas įvyko per akimirką. Jo koordinacija tą dieną nebuvo sutrikusi. Buvo tame bute išgėręs 2 gerus puodelius alaus, ir dar du butelius alaus buvo pas save išgėręs. Vyras jam buvo įpylęs gerą butelį, tai gavosi viso kokie 4 buteliai alaus per dieną. Nuo to nebuvo praradęs koordinacijos, ji nebuvo sutrikusi. Negalėjo pats iškristi. Jo ūgis 1, 88 cm, gal 1.86 cm (1 t., b. l. 171-175). Pagarsinus šiuos parodymus nukentėjęs patvirtino, kad jie yra teisingi.

Nukentėjusysis R. J. parodymų patikrinimo vietoje parodė, kur sutiko (duomenys neskelbtini)nepažįstamą vyriškį. Prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) parodė, kad kai jis pabeldė ir duris atsidarė, jis užėjo pirmas, o paskui jį - tas vyriškis. Bute parodė uždaras kambario duris, kur nuėjo mergina. Toliau R. J. parodė, kaip jis užėjo į virtuvę, o vyriškis ėjo paskui jį, kur apie 0,5 m. atstumu nuo palangės vyriškis jam pasakė sėstis ir jis atsisėdo ant kėdės nugara į palangę. R. J. paaiškino, kad jam užėjus į virtuvę, buvo praviras langas. Parodydamas kaip buvo praviras langas, R. J. atidarė langą apie 45 laipsnių kampu. Parodė, kad kaip stovėdamas tarp prieškambario ir virtuvės vyriškis pradėjo eiti link R. J., priėjo prie jo sėdinčio ir stovėjo prie pat priešais, kaip jis atsistojo priešais vyriškį, kad vyriškis ūgiu jam buvo iki pečių, kaip jie stumdėsi. Muštinių su vyriškiu nebuvo. Po to R. J. parodė, kad vyriškis jam pasakydamas „nesikišk“, pradėjo stumdyti R. J. plaštakų delnais 2 – 3 (kelis), dėl ko R. J. po truputį traukiasi nugara link palangės, kur yra atviras langas, sakydamas „jis mane taip stumdė rankomis ir aš pradėjau trauktis ir už palangės ir viskas išvirtau“. R. J. atsistojus nuo kėdės, už nugaros apie 0,5 m atstume yra praviras langas. Parodė kaip buvo stumdomas vyriškio jis pasilenkė pusžingsniais atbulom link palangės ir traukdamasis atsirėmė į palangę (1 t., b. l. 176-181, 182, 183-191).

Liudytojas V. K. parodė, kad dirba Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – Panevėžio AVPK) Kriminalistinių tyrimų tarnybos ekspertu. Patį įvykį prisimena, bet nepamena konkrečios datos, kada tai įvyko. Budėtojo nurodymu vyko (duomenys neskelbtini). Kai nuvyko „bokšteliu“ (autokeltuvu) pakilo su dviem pareigūnais ir gaisrininku. Girdėjo, matė, kaip pareigūnai šaukė „mesk peilį, mesk peilį“. Pamatė, kaltinamąjį. Jis lyg tai mosikavosi peiliu ir pamatė, kaip jis krenta pro langą iš trečio aukšto. Jis nukrito visai šalia, ant nugaros. Su kolega galvojo, kad reikės greitosios, bet žmogus pašoko ir puolė bėgti į minios pusę. Pats puolė vytis ir už kelių žingsnių jį pasivijo, parvertė ant žemės, užgulė. Pribėgo porininkas A., užgulė kojas. Kaltinamąjį palaikė keletą sekundžių. Tada atbėgo patruliai ir uždėjo jam antrankius.

Atsakinėdamas į klausimus, paaiškino, kad pats nematė kaip kaltinamasis mosikavo peiliu. Padarė tokią išvadą, nes išgirdo, kad sakė „mesk peilį, mesk peilį“. Kai jis nukrito, peilio su savimi neturėjo. Matė, kad kaltinamasis puolė ar norėjo įlipti į tą bokštelį, tačiau, greičiausiai, nepataikė ar paslydo ir krito.

Autokeltuvas buvo reikalingas, nes niekas neįleido į butą. Gaisrininkas su pjūklu turėjo pjauti duris, o pareigūnai per autokeltuvą turėjo patekti į patalpas per langą, kitaip sakant, iš dviejų pusių. Iki šturmo prie lango matė nukentėjusią moterį. Ji buvo išlindusi pro langą, prašė pagalbos. Matė jos veidą – buvo labai sumuštas, buvo mėlynės, kraujosruvos. Ji sakė, kad ją mušė.

Įėję į butą, pastebėjo ant sienos sudaužytą veidrodį, buvo nemažai kraujo. Jeigu neklysta, ten buvo virtuvė ir vienas kambarys. Kraujo buvo ir kambaryje. Virtuvėje buvo sudaužyti daiktai, indai. Matėsi, kad ten būta grumtynių. Rankinė buvo kambaryje. Kad rankinė buvo, pamena, bet nepamena visų smulkmenų. Reikia remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, juos tvirtina.

Automobilis BMW, ant kurio buvo nukritęs pirmas žmogus, stovėjo labai arti pastato. Antrame aukšte yra kaip ir priestato dalis su stogeliu, tai BMW stovėjo ne prie įėjimo į laiptinę, bet prie to priestato. Metant pro langą, pro kurį jis iškrito, bet kokį daiktą, tai jis pataikytų ant BMW.

Liudytojas J. V. parodė, kad dirba Panevėžio AVPK Patrulių kuopos mobilaus būrio vyr. patruliu. Kiek pamena, pranešimas buvo dėl triukšmo. Atvykus, durų niekas neatidarė. Su kolega išėjo į kiemą. Iš kiemo pusės pro langus nieko nesimatė. Šiek tiek palaukus, lange pasirodė moteris kruvina galva, kuri pradėjo rėkti, kad jai reikia pagalbos, ją tuoj nužudys. Į pagalbą atvyko antras kolegų ekipažas. Pats su vienu kolega ėjo prie durų, o kiti du kolegos kėlėsi su ugniagesių autokeltuvu prie lango. Bandė šturmuoti butą – kolegos pro langą, o patys pro duris. Buvo pasitelkta ugniagesių pagalba, buvo pjaunamos durys iš koridoriaus. Išpjovus spyną, su kolega pateko į butą. Patys durų išlaužti nebandė. Kiek pamena, durys atsidarinėjo į lauko pusę. Patekus į butą, kolega įėjo pirmas ir nubėgo į virtuvę. Pats patikrino miegamąjį – jis buvo tuščias. Tada išgirdo kolegų, kurie kėlėsi autokeltuvu, šaukimą, kad iššoko. Greitai sureagavęs, išbėgo į kiemą. Išbėgęs pamatė, kad kaltinamasis jau yra sulaikytas kolegų ekspertų, prispaustas prie žemės. Pribėgęs kaltinamajam uždėjo antrankius.

Atsakinėdamas į klausimus, paaiškino, kad kaimynai minėjo, jog ten jau antra diena kaip triukšmauja.

Liudytojas G. U. parodė, kad dirba Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos antros komandos vyresniuoju ugniagesiu - gelbėtoju. Įvykio dieną vakare, apie 8 val. gavo iškvietimą. Vyko adresu (duomenys neskelbtini). Atvykę pamatė tris ekipažus. Susipažino su situacija, kad trečio aukšto bute užsidariusi moteris. Atvykę nežinojo kiek tiksliai žmonių yra viduje, tik žinojo, kad yra moteris ir neatidaro durų. Išsikvietė autokeltuvą. Nusprendė, kad pakels autokeltuvą prie lango, o kiti bandys atidaryti duris. Langas buvo uždarytas. Vienu momentu iki keltuvo atvykimo moteris buvo išlindusi pro langą, rūkė, matėsi, kad buvo sužalota, bet atrodo, kad ji nešnekėjo. Besikeliant pastebėjo, kad viduje yra vyriškis, jis buvo išlindęs. Vienu momentu užuolaidos buvo užtrauktos, po to – atitrauktos. Ar pats langas buvo praviras, tiksliai negali pasakyti. Prašo remtis parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes tada geriau prisiminė. Pats buvo keltuvo operatorius lopše. Kartu kėlėsi dar du pareigūnai. Likus metrui iki lango, pamatė, kad kaltinamasis turi peilį ir pradėjo badyti tą moterį. Matė patį faktą. Ji buvo susigūžusi ant žemės. Greičiausiai jai dūrė į dešinės pusės liemenį, nugarą. Dūrė tikrai ne du ir ne tris kartus. Stengėsi kuo greičiau priartėti prie lango. Momento, kai kaltinamasis atidarė ir iššoko, nematė, nes bandė nuleisti atramą, kad pareigūnai galėtų išlipti iš keltuvo ir patekti į vidų. Atsisukęs matė, kad jis jau krenta. Nukritęs atsistojo, stengėsi bėgti, bet jį sulaikė keli pareigūnai.

Atsakinėdamas į klausimus patikslino, kad matė moteriai smūgiuojant peiliu nemažiau trijų kartų.

Liudytojas Ž. S. parodė, kad dirbo patrulių kuopoje su kolega J. V.. Buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini)buvo kažkoks įvykis. Atvykę išsiaiškino, kad ant asfalto buvo nukritęs žmogus, sužalotas. Aiškinosi įvykio aplinkybes, iš kur jis galėjo nukristi. Buvo išsiaiškinta iš kurio buto, pro kurį langą. Per langą pamatė sužalotą moterį, kuri šaukėsi pagalbos, buvo akivaizdžiai sužalota, buvo priėjusi prie lango 1-2 karus. Pats su kitu kolega kėlėsi autokeltuvu, kiti kolegos buvo nuėję iš kitos pusės į bendrabutį. Besikeliant matė, kad bute vaikščiojo vyras, buvo sužalota moteris, kuri ir prašėsi pagalbos. Pakilus arčiau lango, matė, kad vyras bute turėjo rankoje peilį. Tuo momentu, kai buvo durys rakinamos ar atidarytos, buvo pasikėlę prie pat lango. Vyriškis, laikydamas moterį tiesiai prieš langą, užsimoko peiliu į ją. Kada durys atsirakino, jis staigiai šoko per langą, atsimušė į keltuvo bokštelį ir nukrito ant žemės. Nukritusį ant žemės, jį sulaikė kolegos.

Atsakinėdamas į klausimus, paaiškino, kad nepamena, ar bendravo su žmogumi, kuris buvo iškritęs pro langą.

Kai kėlėsi autokeltuvu, kaltinamajam sakė, kad nusiramintų, padėtų peilį, paleistų moterį, leistų jai prieiti prie lango. Tikslių žodžių neprisimena. Šaukė garsiai, kad kaltinamasis girdėtų. Vienu momentu langas buvo atidarytas, tai jis turėjo girdėti.

Kai kaltinamasis bėgo link lango, panaudojo turėtą tazerį, bet nepataikė. Kaltinamasis šoko, atsimušė tiesiai į keltuvo bokštelį ir žemyn galva, šonu praslydo žemyn, krito ant stogelio ir, nukritęs ant žemės, pradėjo bėgti. Apačioje buvę kolegos jį sulaikė.

Moterį matė kelis kartus: kai ji buvo kieme ir kai ji priėjo prie lango. Ji buvo sukruvinta, pamėlusi. Kai pasikėlė arčiau, matėsi, kad moteris sužalota, veidas kruvinas, pamėlęs. Labai iš arti jos nematė. Kai vieną kartą ji priėjo, ją kažkas patraukė, antrą kartą taip pat. Suprato, kad ją patraukdavo, nes ji labai staigiai dingdavo. Būdama prie lango ji šaukėsi pagalbos.

Kai pasikėlė prie lango, pamatė peilį per užuolaidą. Langas buvo uždarytas, kaltinamasis vėl atidarė. Matė virtuvę, vyras ir moteris vaikščiojo. Pradžioje kaltinamasis vaikščiojo, blaškėsi, tada moterį lyg ir paklupdė prieš pat patenkant į butą. Prieš pat įvykį jis užsimojo peiliu ir bedė. Matė, kad užsimojo ir buvo panašu į smūgį, nes moteris kvietėsi pagalbos. Negali pasakyti, kaip atrodė peilis.

Liudytojas G. N. parodė, kad dirba Panevėžio AVPK Patrulių kuopos mobiliojo būrio vyriausiuoju patruliu. Praeitais metais, pamena, kad buvo šiltas metų laikas, gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini)per langą iškritęs žmogus. Įvykio vietoje pamatė, kad ant grindinio gulinčiam vyriškiui medikai suteikinėja pagalbą. Nežinojo, iš kur jis iškrito. Buvo pradaryti kelių aukštų langai. Ėjo ieškoti iš kurio buto jis galėjo iškristi. Asmuo inkštė iš skausmo, nieko pasakyti negalėjo. Kadangi buvo praviri trečio ir ketvirto aukšto langai, užlipo į ketvirtą aukštą ir ėjo per butus. Vieno buto duris atidarė moteris, kuri paaiškino, kad girdėjo triukšmą apačioje po ja esančiame bute. Galimai sakė, kad vyras galėjo iškristi iš ten. Tada nuėjo į trečią aukštą, pasibeldė į kaimynų duris. Duris atidarė moteris. Paklausė, ar girdėjo kokį triukšmą. Sakė, kad girdėjo, kad buvo kažkoks konfliktas. Išsiaiškino, kad vidurinės buto durys. Dešinėje pusėje duris atidarę žmonės taip pat sakė, kad viduriniame bute lyg tai buvo konfliktai, buvo moteris su dviem vyrais. Pradėjo belsti į tas duris, tačiau nebuvo jokio garso. Beldžiant į duris, atėjo pranešėjas ir pasakė, kad trečiame aukšte per langą buvo išlindusi moteris sumuštu veidu. Tada duris pradėjo daužyti dar stipriau. Prašė, kad jas atidarytų, priešingu atveju jas išpjaus, tačiau nebuvo jokio garso. Atvyko operatyvinė grupė. Beldžiant į duris, išgirdo moters balsą „greičiau pjaukite“. Prašė moters atrakinti duris. Ji bandė atrakinti, bet jos iš vidaus buvo užkabintos kažkokiu kabliu, ji negalėjo niekaip atidaryti. Ž. S. liepė greičiau kviesti gaisrininkus, kad pjautų duris. Gaisrininkai atbėgo. Operatyvinės grupės tyrėjai nusprendė, kad reikia autokeltuvo, nes langai praviri. Su kolega Ž. S. nuėjo iki autokeltuvo, įlipo į jį su gaisrininku ir pradėjo keltis link pravirų langų. Ties antru - trečiu aukštais pastebėjo, kad vyriškis, kurio tik galva išlindusi iš po palangės, uždarė vieną langą ir staigiai nubėgo į miegamąjį, kur taip pat uždarė langus. Tada suprato, kad vyksta kažkas rimto. Kai pasikėlė ties trečiu aukštu, moteris pradarė langą, šaukėsi pagalbos. Matėsi, kad jos veidas buvo sumuštas. Vyriškis prie jos priėjo, ją nutempė ir užtraukė užuolaidas, bet per plyšį vis tiek matėsi. Išgirdo, kad gaisrininkas pasakė, kad jis (kaltinamasis) turi peilį. Kolega išsitraukė tazerį ir šaukė, kad padėtų peilį. Kaltinamasis priėjo prie moters ir matėsi kaip jis jai į nugarą suvarė peilį. Su kolega liepė jam palikti moterį, ateiti prie lango. Vyriškis ėjo su peiliu link lango, bet kadangi buvo užuolaida, jis tuo peiliu norėjo mosikuotis, tada kolega šovė iš tazerio, bet nepataikė. Vyras staigiai nėrė pro tarpą tarp autokeltuvo ir palangės, krito ant antrame aukšte esančio stogelio ir nuo jo nusivartė. Jis nukrito į tą pačią vietą, kur prieš tai buvo vyras, kurį išvežė medikai. Jaunuolis nukrito, staigiai atsistojo ir pradėjo bėgti. Apačioje laukė ekspertai. Ekspertas pasileido tam vyriškiui iš paskos. Jie kartu griuvo, kaltinamąjį prispaudė prie grindinio. V. nubėgto ir uždėjo vyriškiui antrankius. Gaisrininkai nuleido žemyn. Pats nubėgo į tą butą, kuriame buvo moteris. Matėsi, kad ji sužalota. Padėjo medikams ją išnešti. Moteris buvo sąmoninga. Lyg tai sakė, kad skauda ir kad ją sužalojo. Pats važiavo į priėmimą ir kelias valandas saugojo įtariamąjį.

Atsakinėdamas į klausimus, liudytojas patikslino, kad šokdamas kaltinamasis peilio nebeturėjo. Kai jis moteriai smūgiavo, moteris lygtai tupėjo, nes jis virš jos buvo visu ūgiu. Ji buvo atsisukusi į langą. Pats tikrai matė, kad vieną kartą jis suvarė jai peilį į nugarą. Po to jis ėjo link lango. Mano, kad jis pro langą šoko, nes norėjo pabėgti.

Liudytoja A. J. paaiškino, kad yra R. J. sesuo. Po šio įvykio brolis psichiškai tapo neadekvatus. Tenka su juo elgtis kaip su vaiku, jis pats nesiorientuoja laike, pati veža jį pas gydytojus, nors gyvena Vilniuje. Fizinė jo sveikata taip pat pablogėjo. Jis dirbti nei psichiškai, nei fiziškai negali, todėl turi jį materialiai išlaikyti. Iki to įvykio jis buvo normalus bendraujantis žmogus, kartais išgerdavo, bet jis gyveno pilnavertį socialinį gyvenimą, turėjo draugų.

Dabar vyksta procesas, bendrauja su psichiatrais, rytoj vėl yra vizitas pas gydytoją, nes žmogus visiškai neadekvačiai elgiasi. Kai parsiveža brolį pas mamą pabūti, tai nemiega ne tik jis, bet ir visa šeima, nes brolis visiškai negali miegoti, jei užmiega, tai dejuoja, per miegus šaukia. Pasidarė namuose asmens sargybinį – manekeną, kuris jį saugo. Ant manekeno rankos ir kaklo yra įtvaras, brolis sako, kad manekenas buvo sužeistas, o tie sužalojimai tokie pat kaip ir paties brolio. Tenka pačiai ar motinai važiuoti jo namus tvarkyti. Jis elgiasi neadekvačiai: indai sudėti ant žemės, valgo nuo žemės, į namus neša daiktus. Visa tai prasidėjo po sveikatos sutrikdymo. Jis buvo elektrikas-santechnikas, dabar jo rankos traumuotos, silpnos, iškrito virdulys, nusiplikė kojas. Jis dirbti nebegalės turbūt.

Liudytoja G. B. paaiškino, kad gyvena virš to buto, kur gyvena nukentėjusioji. Pati iškvietė policiją, tačiau datos nepamena. Iš pradžių triukšmą girdėjo, paskui pas ją pačią laužėsi. Tai buvo dieną. Iš pradžių pradėjo belstis, paskui bandė įeiti. Pati labai išsigando. Už durų prašė įleiskit, sakė kad reikia patekti į apatinį butą. Kas ten buvo nesimatė per akutę, matėsi tik siluetai. Tampė duris smarkiai. Pati pasakė, kad kviečia policiją ir iškvietė. Policija buvo atėjusi, pasakė jiems koks reikalas apačioje, bet jie į tą butą neprisibeldė ir išvažiavo. Po kiek laiko pasigirdo triukšmas, klyksmas. Išgirdo didelį smūgį, žmogus į apačią iškrito. Buvo triukšmas, rėkė, klykė, vyriškas ir moteriškas balsas girdėjosi. Tada antrą kartą iškvietė policiją. Suvažiavo policija, jau buvo įvykis įvykęs. Matė kaip kitas vyras iššoko. Antrą kritimą matė, nes stebėjo įvykius pro langą.

Iki to įvykio tame bute ramu nebuvo. Nežino kur nukentėjusioji dirbo, bet kai ji grįždavo iš kažkur, girdėdavo, kad mušdavosi, baldai krisdavo, rėkdavo. Jie triukšmaudavo ne naktimis, o dieną. Pati tik kelis kartus yra ją mačiusi.

Kai beldėsi, matė jauną vyriškį, panašų į kaltinamąjį. Kažkada jį matė po langais rėkaujantį. Jis labai mandagiai kalbėjo už durų, tik laužė duris. Vėliau jis grįžo, kaip suprato iš balso, su kaimynu iš penkto aukšto. Kaimyną iš balso atpažino, jo specifinis balsas. Matė žmogų iškritusį pro langą, tai ir buvo tas kaimynas. Kaimyno kritimą iš dalies matė, bet ne visą. Išgirdo didelį bumbt, ant stogelio matomai krito, bet paskui matė kaip jis žemę pasiekė.

Liudytoja L. K. paaiškino, kad kaltinamąjį žino iš matymo. Su nukentėjusiąja niekas nesieja, nežino jos, tik iš E. pasakojimo žino, kad ji jo žmona. Nežino kokia diena buvo, E.ieškojo jos (L. K.) draugo, jie buvo pažįstami. Pati gyvena (duomenys neskelbtini)Atėjęs E. teigė, kad jam reikia pagalbos, kad puola jo žmoną, tačiau nesakė, kas puola. Tai buvo prieš įvykio dieną. Jis du kartus lankėsi, tačiau jam pasakė, kad jam padėti negali. E. atėjo kitą dieną. Buvo vėlus vakaras, sakė, kad susipyko su žmona, kad nori pasiimti savo daiktus, kad ta moteris bendrauja su kažkokiu vyru iš įkalinimo įstaigos, prašė jį palydėti, kad pasiimtų savo daiktus. Palydėjo jį iki buto. Ta moteris atidarė duris, E. įėjo į vidų, po to jis ją apsikabino. Moteris paskui klausė: „kas tokia ir ko atėjai“. Paaiškino, kad atvedė E.ą. susirinkti daiktus. Ji paprašė išeiti ir išėjo.

Ta moteris durų neatidarė iš karto. Beldė pati, paskui E. beldė į duris, jis stovėjo prie durų. E. sakė, kad nori pasiimti iš žmonos savo daiktus, sakė, kad nenori ten gyventi. Jis sakė, kad ji gali jį apkaltinti, kad pavogė, kad primušė. Prašė jį palydėti kaip liudininkei. Moteris paklausė, kas atėjo. Su ja per duris kalbėjo E.. Pati tik stovėjo.

Liudytojas A. T. paaiškino, kad kaimynė pasakė, jog jo (A. T.) mašiną kliudė. Ėjo žiūrėti. Ant asfalto gulėjo kruvinas žmogus. Jau policija buvo. Paties įvykio nematė.

Liudytoja J. M. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini)Matė įvykį pro langą. Išgirdo žmogaus ar daikto žnektelėjimą į žemę, pamatė, kad žmogus guli, iškvietė pagalbą numeriu 112. Vasarą karšta, langai atviri, girdėjo žnektelėjimą, triukšmo negirdėjo. Nukentėjusįjį pažįsta iš matymo, bendrauti su juo neteko. Suprato iš kur iškrito žmogus, kadangi buvo pravertas langas. Pati sau išvadą padarė, kad jis iškrito pro trečio aukšto langą. Ir kiti langai buvo praverti, bet ten (trečiame aukšte) užuolaida kažkaip buvo atitraukta. Langas šiek tiek kitaip atrodė nei kitų.

Atvažiavo gaisrininkai, policija. Iškėlė kopėčias ir lipo aukštyn. Kai jie buvo prie lango, žmogus iššoko ar iškrito. Kažkuriuo momentu prie to lango moteris lygtai buvo, ji mosikavo ar tai kvietė pagalbą.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu J. M. duotus parodymus (3 tomas, 3-4 lapai), ji patvirtino, kad jie teisingi.

Liudytoja G. S. paaiškino, kad nukentėjusioji yra jos dukra. Kaltinamąjį pažįsta. Pirma pažintis su kaltinamuoju įvyko 2020 m. spalio mėn. pirmoje pusėje, kada dukra vėlai vakare paskambino ir pasakė, kad jos labai mažai pažįstamas žmogus, vardu E., skambina į duris ir siuntinėja žinutes prašydamas įsileisti į butą. Pati tuo metu buvo savo namuose Panevėžyje, o dukra buvo savo namuose. Kai pirmą kartą atėjo pas dukrą, pamatė jį ir labai subjuro, nes jis po to kai visą naktį brovėsi, ryte metė iššūkį, kad jis turi šantažuojančią medžiagą prieš dukrą ir gali ją panaudoti. Jo (kaltinamojo) gyvenimo kredo yra šantažas, kurį jis įvaldė 15 metų praleidęs įkalinimo įstaigose, manipuliuoja žmonėmis ir panaudoja prieš žmogų. Jis yra išmanus, gerą atmintį turintis ir valdantis žmonių psichologiją. Tuo jis palaužė dukrą, kuri labai jautri. Manipuliuodavo ją savo tėvo liga, pjaustėsi sau venas, nes tai privesdavo dukrą prie psichologinių kančių. Tai darė kol ją palaužė.

Su dukra tuos klausimus aptarinėjo labai daug kartų. Ji daug kartų nuo jo bėgo, slapstėsi. Jis jai sakė, kad išvažiuoja į Olandiją, Norvegiją, bet vėl grįžta ir sako, kad yra našlaitis, kad reikia gailėti jo. Jis mėgėjas buvo jai įpilti alkoholio, sakydavo, kad nusiramintų, dar daugiau ją paversdamas tarnaujančia jo reikmėms. Pati A.bijojo eiti į policiją, nes ji buvo sudaužyta, atitrankyta.

Nelaimė įvyko birželio 6 dieną. A.atsiuntė kaip jis su plaktuku jai sudaužė kojas. Tiksliai negali pasakyti kaip viskas buvo, bet tas momentas, kada pas ją įsibrovė E. A., pati bendravo telefonu su dukra. Išgirdo šurmulį, stumdymasis, ūžesys, griūtis, nieko nebegirdėjo paskui. Bandė vėl perskambinti, bet niekas neatsiliepė.

A. susitaikė su savo vyru, sutarė, kad tęs bendrą gyvenimą ir nutarė su E. A. nutraukti santykius. Ji slėpėsi, bet jis daužydavo jos duris dieną ir naktį. Pati tiki, kad dukra E. A. išsakė, kad nori grįžti pas vyrą. Ji pradėjo kalbėti apie tai gegužės antroje pusėje. Buvo daug tokių sprendimų, bet dukra yra labai minkštos širdies, o jis gudrus, turi gerą atmintį, telefonus ir adresus atsimena, viską atsimena ir panaudoja šantažuodamas. A. išsigąsdavo, ji sakydavo, kad dėl jos kentės kiti žmonės ir dėl to jam nusileisdavo.

A. bendrauja dabar su juo, kada jis yra suimtas. E. A. skambina dukrai pastoviai. Ji keitė telefono numerį, bet grįžo prie savo seno numerio, nes kada ji nustojo su juo kalbėti, jis skambindavo A. kolegoms, prisistatydavo jos vyru, grasindavo. Dėl to pati daug kartų skambino į Šiaulių tardymo izoliatorių, rašė el. laiškus. A. irgi skambino į 112. Jis (E. A.) savo veiklos nebaigia.

Liudytojas V. V. paaiškino, kad nepažįsta kaltinamojo. Įvykio dieną pats nedalyvavo įvykiuose, nors A. skambino ir prašė pagalbos. Tą dieną buvo išvykęs.

Pats prieš kelias dienas buvo pas ją nuvažiavęs. Tada paskambino draugas, prašė nueiti pas A.. Nuvykęs A. rado namuose. Tą kartą su kaltinamuoju bendravo per langą, siūlė jam susitikti kitą dieną, pakalbėti. Kalbėjo su E. A. ir telefonu. Jis skambino, siūlė nusileisti, bet nenorėjo leistis.

Telefonu sakė kaltinamajam, kad nelįstų prie A.. Pats A. pažįsta nuo vaikystės. Jos vyras yra draugas ir jis prašė pažiūrėti A.. Seniau yra keitęs pas ją spyną, nes prašė A.. Ji buvo išsigandusi dėl kaltinamojo.

VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės 2021-07-26 rašte nurodyta, kad E. A. priėmimo - skubiosios pagalbos skyriuje atliktame šlapimo tyrime narkotinių medžiagų rasta nebuvo (5 t., b. l. 184).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 472/2021(05) nurodyta:

1. Muštinės žaizdos pakaušyje ir dešinėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos kairiame petyje, juosmenyje ir dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai kairiame kelyje ir dešinėje blauzdoje, kairiojo gaktikaulio abiejų šakų lūžiai E. A. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2021-06-06, krentant iš aukštumos ir galvos, dubens ir galūnių sritimis atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar pagrindą.

3. Sužalojimai E. A. padaryti vienu metu, galimai nukritus iš aukštumos.

6. E. A.nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio gaktikaulio šakų lūžių jo sveikata buvo sutrikdyta ne ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (5 t., b. l. 190-191).

2021-06-15 VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės pateiktoje E. A. ambulatorinėje apskaitos kortelėje nurodyta, kad 2021-06-06 22.35 val. ligoninėje E. A. alkotesteriu nustatytas 2, 03 promilių girtumas (6 t., b. l. 1, 5, 14).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1473/2021(05) nurodyta:

1. Poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, kairio užausio srityje, kakle, akių vokuose, skruostuose, dešinės ausies kaušelyje, dešiniame petyje, dešiniame žaste, kairiame žaste, kairiame dilbyje, plaštakose, nugaroje, juosmenyje, šlaunyse ir keliuose, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, trauminis kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kairio smilkinkaulio įspaustinis skeveldrinis lūžis, dešinio židinio ančio priekinės sienelės lūžis, dešinės akiduobės lūžis, dešinės pusės penkto, vienuolikto šonkaulių lūžiai, kraujo ir oro susikaupimas krūtinplėvės dešinėje pusėje A. M. padaryta kieto buko daikto poveikyje, o durtinės - pjautinės žaizdos nugaroje, kakle, dešinio paausio srityje bei šlaunyse padaryta duriančiai - pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu, aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2021-06-03 - 06-06 d.

3. Kietais bukais daiktais padaryti sužalojimai A. M. galimai padaryti 2021-06-05, peiliu padarytos žaizdos galėjo būti padarytos 2021-06-06. Kieto buko daikto poveikyje padaryti sužalojimai buvo atlikti ne mažiau 28 bukų trauminių poveikių pasėkoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir lokalizacija. Durtinės – pjautinės žaizdos padarytos septynių smūgių duriančiai – pjaunančiu įrankiu.

5. Sužalojimai A. M. padaryti pašalinės jėgos poveikyje.

7. Pristatymo į ligoninę metu A. M. buvo neblaivi, alkotesterio parodymas - 1,14 promilių, tai atitinka lengvą girtumo laipsnį.

8. Kairio smilkinkaulio įspaustinis skeveldrinis lūžis su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galimai padarytas plaktuku, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Dešinio žandinio ančio, akiduobės lūžiai, dešinės pusės penkto ir vienuolikto šonkaulių lūžiai su nedideliu kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o kitos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kūne bei durtinės-pjautinės žaizdos kūne kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 118-119, 120-123).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 534/2021(05) nurodyta:

1. Randai po buvusių durtinių - pjautinių žaizdų dešiniame žaste ir kairėje plaštakoje A. M. susiformavo po buvusio sužalojimo, galimai peiliu 2021 m. gegužės mėn., galimai keletas dienų anksčiau iki 2021-05-21 gauto pranešimo policijai.

2 . Randai po buvusių durtinių - pjautinių žaizdų dešiniame žaste ir kairėje plaštakoje susidarė paveikus šias sritis duriančiai - pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu.

3. Durtiniai - pjautiniai sužalojimai A. M. galėjo būti padaryti trijų smūgiu peiliu visumoje.

5. Sužalojimai A. M. padaryti pašalinės jėgos poveikyje.

6. A. M. nustatyti randai neatspindi panaudoto įrankio dydžio bei formos.

7. A. M. dėl papildomai nustatytų sužalojimų nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 128-129).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1/2018(05) nurodyta:

1. Trauminė galvos smegenų liga, ūmus periodas, vidutinė forma su muštine-plėštine žaizda dešinio smilkinio - momens srityje, dešinio skruostikaulio lūžiu ir kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kaklo trečio, šešto, septinto slankstelių lūžiai, kairio raktikaulio lūžis, abiejų stipinkaulių lūžiai R. J. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai krentant iš aukštumos ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar pagrindą, aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2021-06-06.

3. Sužalojimai R. J. padaryti vienu metu, galimai iškrentant iš aukštumos.

6. Pjautinių žaizdų R. J. nenustatyta.

7. Pristatymo į ligoninę metu R. J. buvo neblaivus, alkotesterio parodymas 2,27 promilės, tai atitiktų vidutinį girtumo laipsnį.

8. Kaklo slankstelių lūžiai R. J. kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais smegenų dangalais bei kairio raktikaulio ir abiejų stipinkaulių lūžiai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 12-13).

2021-06-06 - 2021-06-07 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), prie namo sienos stovi automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio sulankstytas variklio dangtis šalia priekinio automobilio lango ir kairės pusės priekinis automobilio sparnas. Nuo automobilio 4 metrų atstumu, ant aikštelės dangos matyti kraujo dėmė. Daugiabučio namo trečiame aukšte yra išlaužtos buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys, kurių vidinėje pusėje yra rusvos spalvos dėmės. Bute yra 2 kambariai – miegamasis ir virtuvė. Miegamajame spintos durys yra sugadintos, prie lango stovi išskleista sofa - lova, ant stalelio su drabužiais rastas peilis, ant grindų rastas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, priklausantis A. M., ant stalelio rastas mobilaus ryšio telefonas, ant sofos - telefonas “Samsung“, šalia durų į miegamąjį yra dėmės, panašios į kraują, kurias, tikėtina, buvo bandoma valyti. Apžiūrint virtuvės kambarį, prie sienos stovi stalas, ant jo nuvirtusi vaza, po stalu - nuvirtusi kėdė su atlošu. Rytinėje pusėje yra praviras plastikinio rėmo langas. Ant spintelių guli dėžutė nuo picos, ant dujinės plytelės yra du tušti plastikiniai buteliai nuo alaus “Ledo”. Ant grindų šalia lango guli sudaužytas gėlės vazonas. Po kėde su atlošu, stovinčia prie dujinės plytelės, guli peilis su rudos spalvos rankena ir rusvomis dėmėmis ant ašmenų, panašiomis į kraują. Apžiūrint virtuvėje esantį langą, jį dengiančiose užuolaidose rasta įstrigusi elektros impulsinio prietaiso Taser adatėlė su vielute. Antra elektros impulsinio prietaiso Taser adatėlė su vielute rasta įsmigusi į sieną po palange. Ant grindų šalia šaldytuvo, palangės ir lango varčios rankenos yra dėmės, panašios į kraują (3 t., b. l. 151-157, 158-190).

2021-06-21 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad bute (duomenys neskelbtini), kambaryje ant sekcijos rastas nepanaudotas tepalas "DOLOBENE". Dešinėje ant stalo guli tuščia kartoninė dėžutė su užrašais "Can Can pizza", su rankraštiniu užrašu "Meksikietiška". Priešais, kairėje ant stalo guli rausva gėlėtu priešiniu guminė - plastikinė klijuotė. Virtuvės langas susideda iš 3-jų dalių, iš kurių dvi šoninės nėra varstomos, o vidinė - langas atsidaro į buto vidų iš dešinės į kairę pusę. Ant lango rėmo nėra rankenos. Su specialia metaline liniuote išmatuojamas ilgis nuo grindų iki palangės, kuris yra 94,8 cm (4 t., b. l. 62-66, 67-80).

2021-11-18 daiktų parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad A. M. atpažino peilį su ruda rankena, kuris buvo rastas įvykio vietos apžiūros metu virtuvėje, (duomenys neskelbtini), ir peilį su juoda rankena, kuris buvo rastas miegamajame, kaip savo, kuris yra vienas iš peilių, kuriuo E. A. galimai žalojo jai rankas 2021 m. gegužės mėnesį jos bute (1 t., b. l. 99-101, 102-104).

2021-07-19 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas 2021-06-30 nukentėjusios A. M. parodymų patikrinimo vietoje pateiktas plaktukas, kuriuo galimai ji buvo E. A. mušama 2021-06-05, 2021-06-06 adresu (duomenys neskelbtini). Plaktuko kotas yra medinis su stačiakampio formos geležine galvute, bendras svoris 612 gramų. Rausvų dėmių, panašių į kraują, vizualiai nesimatė (1 t., b. l. 77-82).

2021-07-12 foto lentelėje nurodyta, kad liudytoja J. M. pateikė prie apklausos nuotraukas, darytas mobiliuoju telefonu. Nuotraukoje Nr. 5 matyti trečiame aukšte buto Nr. (duomenys neskelbtini)virtuvės langas praviras, iš kurio matosi viršutinė žmogaus kūno dalis. Matosi, kad tai tamsiaplaukė moteris, vilkinti baltus marškinėlius, remiasi lygtai ant dešinės alkūnės, veidu atsisukusi į einantį į laiptinę pareigūną. Nuotraukoje Nr. 6 virš namo priestato stogelio esančiame 3-me aukšte matosi ta pati moteris, vidurinis langas praviras į buto pusę, moteris iš išvaizdos panaši į A. M., dešiniu dilbiu guli ant virtuvės palangės, lyg rankomis laikytų kažką panašaus į medžiaginį daiktą. Už moters prie lango kitų žmonių bute nesimato. Ant jos veido prie akių matyti tamsios spalvos dėmės (3 t., b. l. 8-19).

2021-11-25 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas liudytojos J. M. 2021-06-18 prie apklausos protokolo pateiktas 2021-06-06 telefonu darytas vaizdo įrašas (3 t., b. l. 20-22, 23-27).

2021-11-26 - 2021-11-29 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta pareigūno Ž. S. 2021-06-06 BodyCam BOF1EC608FB8 filmuoti vaizdo įrašai bei pareigūno G. N. 2021-06-06 BodyCam BOF1EC5F36DE filmuoti vaizdo įrašai (3 t., b. l. 145-150).

Valstybinės teismo medicinos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 466/2021(01) nurodyta:

1. Nuoplovose nuo peilio ruda rankena geležtes (l meg.), nuo virtuvės grindų prie šaldytuvo (4 mėg.), nuo miegamojo grindų prie lovos (5 mėg.), ant peilio ruda rankena geležtės (6 mėg.), peilio juoda rankena (8,9 mėg.), A. M. marškinėlių, kelnių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su A. M. DNR profiliu su 99,9999999999996% tikimybe.

2. Nuoplovoje nuo virtuvės lango rankenos (3 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su E. A. DNR profiliu su 99,999999999998% tikimybe.

3. Ant E. A. sportinių kelnių ir džemperio rastas Žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su R. J. DNR profiliu su 99,9999999999997% tikimybe.

4. Nuoplovoje nuo peilio rudos rankenos (2 mėg.), ant peilio rudos rankenos (7 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas mišrus, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš kurių vienas DNR profilis sutampa su A. M. DNR profiliu su 99,9999999999996% tikimybe, 0 kitas DNR profiliu tampa su E. A. DNR profiliu su 99,999999999998% tikimybe. (4 t., b. l. 98-100, 101-117).

2021-10-13 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1786(21) nurodyta:

1. Tirti pateiktuose marškinėliuose ir kelnėse (Panevėžio ligoninės savanoriškai pateiktų A. M. marškinėlių bei kelnių) yra po du durtinius-pjautinius pažeidimus.

Marškinėlių pažeidimai yra nugarinėje pusėje: vienas (viršutinis, didesnis) pažeidimas užsifiksavęs marškinėlių nugaros viršutinėje dalyje, beveik per vidurį, apie 16 cm nuo apykaklės siūlės, pažastų lygyje, apie 12 cm. aukščiau apatinio pažeidimo, apie 23 cm nuo šoninės dešinės siūlės. Antras (apatinis, mažesnis) pažeidimas užsifiksavęs marškinėlių nugaros apatinėje dalyje, dešinėje pusėje, apie 25 cm nuo apačios, apie 6 mm nuo šoninės siūlės.

Kelnių pažeidimai yra nugariniame paviršiuje, dešinėje pusėje, sėdmenų srityje, apie 58 cm nuo vidinės siūlės, apie 9 cm nuo vidurinės siūlės. Abu pažeidimai užsifiksavę apie 8 mm atstumu vienas virš kito. Vienas (apatinis) pažeidimas horizontalus, antras (viršutinis) pažeidimas apie 130? kampo formos, kurį sudaro vertikali ir įžambi kraštinės.

Marškinėlių ir kelnių pažeidimai padaryti duriamuoju-pjaunamuoju įrankiu, turinčiu plokščią geležtę su ašmenimis, tikėtina peiliu.

Tirti pateiktų drabužių pažeidimai padaryti keturiais smūgiais- po du marškinėliuose ir kelnėse.

2. Nustatyti, ar tirti pateiktų marškinėlių ir kelnių pažeidimai padaryti tirti pateiktais peiliais negalima, nes pažeidimuose individualizuojančių tirti pateiktų peilių geležtės požymių nėra (4 t., b. l. 124-127, 128-129).

Dėl A. M. sužalojimo 2021-05-19

Dėl šios veikos kaltinamasis E. A. kaltu prisipažino pilnai. Teisme jis davė parodymus apie tai, kad 2021-05-19 apimtas pavydo, kelis kartus dūrė peiliu A. M.. Taip jis elgėsi norėdamas nubausti A. M. už melavimą. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, davė nuoseklius parodymus apie jos sužalojimo 2021-05-19 aplinkybes. Ji paaiškino konflikto kilimo, sužalojimo aplinkybes, t. y. nurodė iš kur E. A. paėmė peilį, koks tai buvo peilis, kaip jis padarė sužalojimus. Šie jos parodymai pilnai sutampa su paties kaltinamojo parodymais, todėl netikėti jais nėra pagrindo. Apie tai kaip ir kokiomis aplinkybėmis 2021-05-19 buvo sužalota A. M., paaiškino ir liudytoja G. S..

Tai, kad randai A. M. dešiniajame žaste ir kairėje plaštakoje susiformavo po buvusių sužalojimų galimai padarytų peiliu anksčiau nei 2021 m. gegužės 21 d., nustatyta specialisto išvada Nr. pG 534/2021(05). Specialisto išvada taip pat nustatyta, kad nurodytais sužalojimais A. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Visuma aptartų įrodymų leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad E. A. 2021-05-19, veikdamas tiesiogine tyčia, dūrė A. M. peiliu ir taip padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl A. M. sužalojimo 2021 m. birželio 5 – 6 dienomis

Dėl šios veikos kaltinamasis savo kaltę taip pat pripažįsta pilnai. Teisminio nagrinėjimo metu jis davė pakankamai detalius parodymus apie tai kaip ir kokiu būdu sužalojo nukentėjusiąją. Be pilno kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji A. M. detaliai paaiškino kaip 2021-06-05 E. A. pateko į jos butą ir kaip su plaktuku daužė jai kelius. Šie parodymai sutampa tiek su kaltinamojo E. A., tiek su liudytojos L. K. parodymais.

Apie 2021-06-06 įvykius nukentėjusioji A. M. taip pat davė nuoseklius ir detalius parodymus, kuriuos patvirtina ir pats kaltinamasis. Netikėti šiais parodymais nėra pagrindo. Tiek iš nukentėjusios, tiek iš kaltinamojo parodymų matyti, kad A. M., ištaikiusi momentą kai E. A. išėjo pro duris, spėjo užsirakinti bute ir nebeįsileido kaltinamojo. Apie tai, kad E. A. negalėjo patekti į 309 -ą butą patvirtino ir nukentėjusysis R. J.. Jis taip pat nuosekliai papasakojo kaip E. A. pateko į butą ir kaip elgėsi toliau. R. J. parodymai dėl patekimo į butą aplinkybių pilnai sutampa su nukentėjusios ir paties kaltinamojo parodymais. Nukentėjusioji A. M. dėl patirtų sužalojimų ir šoko neprisimena tolimesnių aplinkybių ir negali jų papasakoti. Pats kaltinamasis taip pat nedetalizuoja tolimesnių savo veiksmų, motyvuodamas girtumu. Todėl teismas remiasi nukentėjusiojo R. J. ir kitų liudytojų parodymais. R. J. nurodė, kad tik įėjus į butą, A. M. prašė jo (R. J.) neišeiti, sakydama, kad E. A. ją užmuš. Kurį laiką jis sėdėjo virtuvėje ir gėrė E. A. duotą alų. Ką veikė kitame kambaryje nukentėjusioji ir kaltinamasis, nematė, kadangi buvo uždarytos durys. Po kurio laiko jie įėjo į virtuvę. A. M. iš po staltiesės paėmė 100 eurų ir atidavė E. A.. Kaltinamasis reikalavo daugiau pinigų. Matė, kad E. A. buvo labai įsiaudrinęs ir agresyvus. Suprato, kad jis gali ką nors padaryti A. M., todėl bandė sulaikyti kaltinamąjį, tačiau pastarasis liepė nesikišti ir įvyko susistumdymas.

Liudytoja G. B., gyvenanti kaimynystėje, girdėjo iš A. buto sklindantį triukšmą, lyg ten kažką pjautų, muštų, girdėjo moters žviegimą.

Policijos pareigūnai ir priešgaisrinės gebėjimo tarnybos pareigūnai parodė, kad lange matė moterį, kuri buvo išsigandusi ir kvietėsi pagalbos.

Liudytojas G. N. parodė, kad matė, kaip kaltinamasis, būdamas bute, smūgiavo nukentėjusiajai peiliu į nugarą, o po to pats iššoko pro langą ir puolė bėgti.

Specialisto išvada nustatyta, kad A. M. sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 28 smūgiais suduodant kietu buku daiktu, o durtinės – pjautinės žaizdos padarytos septyniais smūgiais duriančiai – pjaunančiu įrankiu. Kairio smilkinkaulio įspaustinis skeveldrinis lūžis su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, o kiti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Visuma aptartų įrodymų leidžia daryti kategorišką išvadą, kad visus sužalojimus padarė būtent E. A.. Žalodamas A. M., E. A. naudojo įrankius – plaktuką, peilį. Smurto naudojimo metu nukentėjusioji iš skausmo šaukė, tai patvirtino kaimynystėje gyvenanti liudytoja. Nukentėjusioji nurodo, kad prieš pradėdamas daužyti plaktuku per kelius, E. A. klausė: „ką tau pirmiausiai laužyti ar kelius, ar rankas?“, sakė „Aš tave padarysiu invalide vis tiek“. Pats kaltinamasis pripažįsta, jog sakė: „kai tu nebevaikščiosi, pažiūrėsiu, kas tada tave mylės“. Tai rodo, kad kaltinamasis neabejotinai suprato, jog savo veiksmais sukelia nukentėjusiajai skausmą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Smurtiniai veiksmai tęsėsi ilgą laiką, beveik visą parą su pertraukomis. Sužalojimai susiję ne tik su minkštųjų audinių sumušimu ar sužeidimu, tačiau ir su daugybiniais kaulų lūžiais. Neabejotinai tai nukentėjusiajai sukėlė dideles fizines kančias. Todėl jo veika pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Dėl R. J. sužalojimo

Kaltinamasis E. A. dėl šio kaltinimo savo kaltę neigia ir tvirtina, kad niekaip neprisidėjo prie to, kad R. J. iškrito pro langą. Tokius kaltinamojo teiginius teismas vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą.

Nukentėjusioji A. M. apie tai kaip R. J. iškrito pro langą nieko paaiškinti negali, kadangi dėl patirtų sužalojimų ir streso visai nepamena įvykių nuo to momento kai R. J. kartu su kaltinamuoju įėjo į butą. Kitų įvykio liudytojų nėra.

Pats nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad jis pro langą iškrito tik todėl, kad jį pastūmė E. A.. R. J. parodymai neesminėse detalėse šiek tiek keitėsi - tam neabejotinai turėjo įtakos tiek patirta trauma, tiek dėl paties įvykio bei sužalojimų patirtas šokas, o taip pat nuo įvykio praėjęs laiko tarpas. Tačiau R. J. parodymuose nesikeitė esminės aplinkybės – tai, kad virtuvėje langas buvo atidarytas, įsikišo į konfliktą ir bandė sulaikyti kaltinamąjį, supratęs, jog jis gali nuskriausti A. M., ir būtent dėl to E. A. stumdė jį (nukentėjusįjį), ko pasėkoje jis ir iškrito pro langą. Ikiteisminio tyrimo metu su R. J. buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje (1 t., b. l. 176-181, 182, 183-191). Vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, jog nukentėjusysis labai tiksliai ir detaliai paaiškino kur jis įvykio metu buvo, kaip stovėjo baldai, iš kur buvo paimti pinigai ir kokia tai buvo kupiūra, kur buvo ir ką darė kaltinamasis ir ką tuo metu darė jis pats. Tai rodo, kad to procesinio veiksmo metu jis gerai prisiminė visas ar bent daugumą detalių. Atkreiptinas dėmesys, kad pasakodamas apie įvykį, jei kažkurių aplinkybių ar detalių gerai neprisiminė ar neužfiksavo, jis apie tai aiškiai pasakydavo ir nespėliojo bei nedarė jokių prielaidų netgi papildomai apie tai klausiamas, t. y. davė parodymus tik tokius, dėl kurių buvo tikras. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 87TPK-99/2022 (T 9, b. l. 52 – 56) nustatyta, kad nors patirtas fizinis sužalojimas sutrikdė R. J. psichinės sveikatos būklę, tačiau sutrikdymo mastas nežymus, neturi įtakos jo suvokimui ir gebėjimui duoti parodymus. R. J. po įvykio galėjo teisingai suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai bei duoti teisingus parodymus. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo. Todėl teismas remiasi R. J. parodymais kaip teisingais.

Priešingai vertintini kaltinamojo parodymai. Nors jis pripažįsta kaltę dėl A. M. sužalojimo, tačiau kai kurie jo parodymai ir apie tas aplinkybes yra nedetalūs, neinformatyvūs, prieštaringi ir netgi nelogiški. E. A. pripažįsta, kad konfliktavo su A. M. ir galimai įdūrė jai peiliu. Tačiau iš specialisto išvados matyti, jog A. M. padaryti daugybiniai sužalojimai, susiję su kaulų lūžiais. Kaltinamasis niekaip nepaaiškina šių sužalojimų padarymo aplinkybių. Savo paaiškinimuose jis netgi nurodo, kad po R. J. iškritimo jis su A. M. labai „draugiškai“ nuėjo miegoti ir miegojo apie valandą laiko. Tokie parodymai prieštarauja realiai įvykių eigai. Tai reiškia, kad E. A. arba sąmoningai duoda neteisingus parodymus, arba dėl girtumo ar kitų priežasčių neprisimena visų tos dienos įvykių. Bet kuriuo atveju, įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovautis E. A. parodymais apie R. J. iškritimo pro langą aplinkybes negalima.

Įvertinus visumą aptartų įrodymų, darytina išvada, kad R. J. pro langą iškrito dėl E. A. veiksmų, t. y. dėl pastūmimo prie atviro lango. Nėra objektyvių įrodymų, kad E. A. norėjo R. J. išstumti pro langą, tačiau stumdamas aukštą vyrą į pečius prie atviro lango, kai palangės aukštis yra ties to vyro šlaunimis (tai aiškiai matyti R. J. parodymų patikrinimo vietoje metu), galėjo ir privalėjo suprasti, kad žmogus gali iškristi pro langą, ir nors to nesiekė, tačiau buvo abejingas galimoms pasekmėms, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Tarp E. A. veiksmų (stumdymo) ir pasekmių (R. J. iškritimo pro langą) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl E. A. atsako už kilusias pasekmes. Specialisto išvada nustatyta, kad R. J. dėl kritimo iš aukščio patirti sužalojimai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl E. A. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

E. A. teistas vienuolika kartų, teistumai nėra išnykę. Tris kartus baustas administracine tvarka (t. 6, b. l. 129 – 132). Teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės aktu (t. 9, b. l. 39 – 47) nustatyta, kad E. A. nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyvias medžiagas, priklausomybės sindromas, tačiau tai nei veikos padarymo metu, nei šiuo metu netrukdė ir netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. E. A. šiuo metu atlikinėja paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

E. A. padarė tris tyčines baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama labai sunkių nu­sikaltimų kategorijai, o kitos dvi - nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, padarant nusikalstamas veikas numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte, laikytina tai, kad prisipažino padaręs šias veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe padarant visas nusikalstamas veikas laikytina tai, jog jas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki 1 metų bausmės. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki 3 metų bausmės. BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 12 metų. Sutinkamai su BK 41 straipsnio nuostatomis, bausmės tikslas yra ne tik nubausti prasikaltusį asmenį, bet ir atimti ar apriboti galimybę nuteistajam daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, vertina ne tik kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bet ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tai, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos netgi labai griežtos laisvės atėmimo bausmės nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, atsižvelgus į tai, jog ir šiuo metu kaltinamasis atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik už visas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės atėmimo bausmes.

Įvertinus kaltinamojo asmenybę, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, motyvus, bausmių dydis parenkamas didesnis nei sankcijose numatytas vidurkis. Kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu.

E. A. šiuo metu atlikinėja keliais nuosprendžiais paskirtą ir subendrintą bausmę. Sunkiausia nusikalstama veika, už kurios padarymą jis šiuo metu atlikinėja bausmę, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kadangi veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalyje, kurios padarymu E. A. pripažįstamas kaltu šiuo nuosprendžiu ir veikos, už kurių padarymą jis atlikinėja bausmę, labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingų nusikalstamų veikų kategorijoms, šiuo nuosprendžiu ir 2022 m. spalio 4 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu, kuris pakeistas 2022 m. gruodžio 29 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos bausmės bendrinamos taip pat apėmimo būdu.

E. A. buvo taikoma kardomoji priemonė nuo 2021 m. birželio 7 d. Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės rašto Nr. S-2880 (t. 9, b. l. 35) matyti, kad kardomoji priemonė - suėmimas E. A. buvo taikoma iki 2022 m. rugpjūčio 6 d. Nuo 2022 m. rugpjūčio 7 d. pradėta vykdyti 2022 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė. Todėl subendrinus bausmes, bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2022 m. rugpjūčio 6 d. imtinai bei pagal 2022 m. sausio 6 d. nuosprendį atliktas bausmės laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 7 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje civilinį ieškinį pareiškė Panevėžio teritorinė ligonių kasa (t. 8, b. l. 102 – 105). Ieškinys pareikštas 12 126,70 eurų sumai už R. J. ir A. M. gydymą. Ieškinys tenkinamas pilnai. Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad A. M. gydymui išleista 7 950,80 eurų, o R. J. gydymui išleista 4 175,90 eurų. Bendra suma 12 126,70 eurų. Žala nukentėjusiųjų sveikatai padaryta nusikalstamais E. A. veiksmais, todėl iš jo priteistina visa suma.

Nukentėjęs R. J. yra pareiškęs civilinį ieškinį ir iš E. A. prašo priteisti 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (t. 8, b. l. 106 – 108). R. J. ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas pilnai. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, nukentėjusiojo asmens turtinę padėtį bei kitas, turinčias reikšmės šiai bylai išspręsti, aplinkybes, taip pat į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.

R. J. E. A. išstūmė pro trečio aukšto langą. Akivaizdu, kad jau pats kritimas iš tokio aukščio nukentėjusiajam sukėlė didelę baimę, stresą ir dvasinį sukrėtimą. Nukritęs iš tokio aukščio, R. J. patyrė įvairius sužalojimus, dėl ko neabejotinai jautė fizinį skausmą, patyrė neigiamus išgyvenimus. Iš teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akto (t. 9, b. l. 52 – 56) matyti, kad po įvykio praėjus daugiau nei metams laiko, R. J. vis dar konstatuojamas potrauminis sindromas. 2021-06-06 patirtas fizinis sužalojimas sutrikdė jo psichinės sveikatos būklę. Tai rodo, kad E. A. nusikalstami veiksmai sukėlė ilgalaikes pasekmes. Nors kaltinamasis šiuo metu ir neturi turto ir jam skiriama pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė, tačiau atsižvelgiama ir į tai, kad jis yra jauno amžiaus ir ateityje turės galimybę atlyginti žalą. Įvertinus visas išvardintas aplinkybes, taip pat susiformavusią teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad pareikštas 10 000 eurų ieškinys neturtinei žalai atlyginti, šiuo atveju nėra aiškiai per didelis, todėl tenkinamas pilnai.

Nukentėjusioji A. M. yra pareiškusi 12 769,53 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 25 000 eurų ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 8, b. l. 7 – 10). Civilinis ieškinys tiek turtinei, tiek neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies.

Ieškovė kaip turtinę žalą nurodo, negautas pajamas kai dėl kaltinamojo padarytų sužalojimų negalėjo dirbti ir išlaidas, kurias patyrė medicininiams tyrimams ir konsultacijoms bei kelionėms minėtiems tyrimams atlikti. Turtinė žala grindžiama pateiktais dokumentais (t. 8, b. l. 11 – 88).

Negautos pajamos grindžiamos 2020 metų gautomis pajamomis. Pateikti skaičiavimai, kad vidutiniškai vieno mėnesio pajamos yra 1653,63 eurai. Kadangi po sužalojimo negalėjo dirbti septynis mėnesius, negautų pajamų suma yra 11 575,41 euro. Nėra pagrindo nesutikti su tokiu negautų pajamų paskaičiavimu. Kaip yra žinoma, būtent 2020 metais prasidėjo ir buvo paskelbta pandemija, dėl ko sumažėjo lėktuvų skrydžių, t. y. sumažėjo darbo toje srityje, kurioje dirba nukentėjusioji. Pandemija tęsėsi, o tuo pačiu tęsėsi kelionių ribojimai ir 2021 metais, t. y. tais metais kai A. M. dėl sužalojimų negalėjo dirbti. Tai reiškia, kad sąlygos iš esmės buvo identiškos. Todėl laikytina, kad pagrįstai 2021 metais negautos pajamos paskaičiuotos pagal 2020 metų gautas pajamas. Todėl toje dalyje civilinis ieškinys tenkinamas pilnai. Kaip turtinė žala paskaičiuotos ir išlaidos, kurias nukentėjusioji patyrė atlikdama įvairius sveikatos patikrinimus, konsultacijas (1056,12 eurų) ir kelionės išlaidos (138 eurai) į tuos patikrinimus, kol buvo gautas leidimas dirbti. Bendra suma 1 194,12 eurų. Šios išlaidos grindžiamos pateiktais dokumentais (išrašytomis sąskaitomis, kasos čekiais ir t. t.). Kadangi išlaidos tyrimams ir konsultacijoms pilnai pagrįstos dokumentais, šioje dalyje ieškinys tenkinamas pilnai. Kelionės išlaidos dokumentais pagrįstos tik iš dalies, nėra pateikta dokumentų kelionei į Vilnių 2021-09-06 (22,20 euro sumai) ir kelionei į Vilnių 2021-09-08 (22,20 euro). Todėl ieškinys kelionės išlaidoms padengti mažinamas 44,40 eurų.

A. M. taip pat yra pareiškusi 25 000 eurų ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala nukentėjusiajai atlygintina tais pačiais pagrindais, kokie nurodyti pasisakant dėl R. J. ieškinio neturtinei žalai atlyginti.

Kaip jau yra pasisakyta vertinant veikas, kaltinamasis nukentėjusiąją žalojo (mušė plaktuku, mušė rankomis, badė peiliu) beveik parą laiko. Tokį ilgą laiką kankinama nukentėjusioji tikrai patyrė didelį stresą, kentė skausmą. Apie patirtą stresą galima spręsti ir iš to, kad ji nebeprisimena įvykių nuo to momento kai E. A. įsiveržė į butą 2021-06-06. Nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sužalojimas. Dėl patirtų sužalojimų ji ilgą laiką negalėjo dirbti, t. y. užsiimti mėgstama veikla ir gauti pajamas pragyvenimui. Tai taip pat neabejotinai kėlė stresą, didino išgyvenimus dėl ateities neužtikrintumo.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimu Nr. (1.34Mr)7R- (T. 8, b. l. 174 – 175) A. M. avansu kompensuota 2 100 eurų neturtinės žalos. Taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis šiuo metu neturi turto ir jam skiriama griežta laisvės atėmimo bausmė, kas apsunkina galimybes atlyginti žalą, tačiau įvertinus tai, kad jis yra jauno amžiaus, daroma išvada, jog ateityje turės galimybę tą žalą atlyginti. Įvertinus išvardintas aplinkybes, taip pat susiformavusią teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad teisingumo ir protingumo principus atitiks iš E. A. nukentėjusiajai A. M. priteisus 20 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškinio reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško įvykdymo dienos neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normoms ir suformuotai teismų praktikai, todėl šioje dalyje ieškinys taip pat tenkinamas.

Nukentėjusįjį R. J. atstovavo advokatas A. P.. Už teisinę pagalbą atstovaujant R. J. advokatui buvo sumokėta 2420 eurų (t. 9, b. l. 72 – 73). Sutinkamai su BPK 106 straipsniu, šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo.

Nukentėjusiajai A. M. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir ją teisme atstovavo paskirtas advokatas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 941,17 euro. Sutinkamai su BPK 106 straipsniu, ši suma taip pat pripažįstama proceso išlaidomis ir iš nuteistojo priteistina valstybės naudai.

Kaltinamajam E. A. buvo teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Už suteiktą teisinę pagalbą yra paskaičiuota 860,00 eurų suma ir šią sumą prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai. Įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, iš jo priteistų ieškinių dydžius, ši suma nepriteisiama.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

A. M. marškinėliai ir kelnės, priduoti saugojimui į Panevėžio AVPK aptarnavimo skyriaus daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpą;

biologiniai pėdsakai (11 vokų), peilio kvapo pėdsakas, foninis kvapo pėdsakas, perduoti saugojimui į Panevėžio apskrities VPK aptarnavimo skyriaus daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpą;

elektros impulsinio prietaiso TASER 2 adatėlės su vielute, perduoti saugojimui į Panevėžio apskrities VPK aptarnavimo skyriaus daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpą;

rankų pėdsakų daktiloplokštelės Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, viso 8 vnt.; stiklinis butelis „Starka“; 2 vnt. plastikinių alaus butelių „Ledo“; rankena, 5 biologiniai pėdsakai; E. A., A. M. ir R. J. seilių DNR pavyzdžiai, perduoti saugojimui į Panevėžio apskrities VPK aptarnavimo skyriaus daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpą;

peilis ruda rankena, peilis juoda rankena, perduoti saugojimui į Panevėžio apskrities VPK aptarnavimo skyriaus daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpą;

Nuosprendžiui įsiteisėjus, E. A. gražintini daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

E. A. bateliai ir mobiliojo ryšio telefonas „Nokia-RM 392“ IMEI 359344021785976 perduoti saugojimui į Panevėžio AVPK aptarnavimo skyriaus daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpą;

E. A. sportinis kostiumas - džemperis ir kelnės, perduoti saugojimui į Panevėžio AVPK aptarnavimo skyriaus daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, antstolio patvarkymu perduotini daliniam žalos atlyginimui pinigai - 211, 50 eurų (du šimtai vienuolika eurų 50 ct), asmens apžiūros ir kratos metu rasti pas E. A. ir priduoti saugojimui į Panevėžio AVPK depozitinę sąskaitą pagal kvitą A serija AAB Nr. 002253.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte, BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmes:

pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams;

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, subendrinti su 2022 m. spalio 4 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2022 m. gruodžio 29 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į E. A. paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2022 m. rugpjūčio 6 d. Taip pat į bausmės atlikimo laiką įskaityti pagal 2022 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, atliktą laisvės atėmimo laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 7 d. iki 2023 m. sausio 18 d.

Priteisti iš E. A. 12 126,70 (dvylika tūkstančių vieną šimtą dvidešimt šešis eurus 70 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiems A. M. ir R. J. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įm. kodas 191351679, a/s (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, b/k 73000.

Priteisti iš E. A. nukentėjusiajam R. J. 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti ir 2420 (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt) eurų atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš E. A. nukentėjusiajai A. M. 12 725,13 (dvylika tūkstančių septynis šimtus dvidešimt penkis eurus 13 ct) turtinei žalai atlyginti ir 20 000 (dvidešimt tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajai A. M. iš E. A. priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško įvykdymo dienos.

Iš E. A. priteisti 941,17 euro (devynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 17 ct) valstybei už nukentėjusiajai A. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

A. M. marškinėlius ir kelnes, priduotus saugojimui į Panevėžio AVPK aptarnavimo skyriaus daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpą;

biologinius pėdsakus (11 vokų), peilio kvapo pėdsaką, foninį kvapo pėdsaką, perduotus saugojimui į Panevėžio apskrities VPK aptarnavimo skyriaus daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpą;

elektros impulsinio prietaiso TASER 2 adatėles su vielute, perduotus saugojimui į Panevėžio apskrities VPK aptarnavimo skyriaus daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpą;

rankų pėdsakų daktiloplokšteles Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, viso 8 vnt.; stiklinį butelį „Starka“; 2 vnt. plastikinių alaus butelių „Ledo“; rankeną, 5 biologinius pėdsakus; E. A., A. M. ir R. J. seilių DNR pavyzdžius, perduotus saugojimui į Panevėžio apskrities VPK aptarnavimo skyriaus daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpą;

peilį ruda rankena ir peilį juoda rankena, perduotus saugojimui į Panevėžio apskrities VPK aptarnavimo skyriaus daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti E. A. daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

E. A. batelius ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia-RM 392“ IMEI 359344021785976 perduotus saugojimui į Panevėžio AVPK aptarnavimo skyriaus daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpą;

E. A. sportinį kostiumą - džemperį ir kelnes, perduotus saugojimui į Panevėžio AVPK aptarnavimo skyriaus daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, antstolio patvarkymu perduoti daliniam žalos atlyginimui asmens apžiūros ir kratos metu pas E. A. rastus pinigus 211, 50 eur (du šimtus vienuolika eurų 50 ct), priduotus saugojimui į Panevėžio AVPK depozitinę sąskaitą pagal kvitą A serija AAB Nr. 002253.

Apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.