Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Sauliui Rajunčiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) 2025 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. VMI-04-ANR_N-657-2025 (ROIK: 25266423802).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teisme 2025 m. balandžio 18 d. gautas R. M. skundas, kuriuo prašoma panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodoma, kad nuo pat Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) inicijuoto fizinio asmens mokestinio tyrimo pradžios 2023 m. gruodžio mėnesį ji bendradarbiavo geranoriškai ir laiku teikė atsakymus į visus VMI darbuotojų, įskaitant specialistę E. N., klausimus. 2024 m. pabaigoje E. N. pradėjo mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorė yra ji (pareiškėja), operatyvųjį tyrimą. 2024 m. lapkričio 7 d. gavusi specialistės E. N. pranešimą dėl būtinybės paimti MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, ji (pareiškėja) 2024 m. lapkričio 12 d. sutartu laiku ją įleido į įmonės patalpas, kur laikomi visi pirminiai dokumentai popierine forma. Tą dieną specialistė E. N. paėmė dalį dokumentų, tarp jų – ir 2021 m. Didžiąją knygą, kuri yra vienas iš pagrindinių buhalterinių dokumentų, leidžiančių nustatyti įmonės finansinių srautų struktūrą bei paskolų apskaitą. Tai reiškia, kad bent dalį dokumentų, kurių buvo reikalaujama vėlesniame 2025 m. vasario 10 d. rašte, VMI specialistė jau turėjo savo dispozicijoje. Be to, tarp paimtų dokumentų buvo nurodyta ir vadinamoji „oranžinė byla“, kurioje, tikėtina, galėjo būti ir daugiau tyrimui reikalingų dokumentų. Nepaisant to, iš jos (pareiškėjos) vis tiek buvo pakartotinai reikalaujama pateikti informaciją, kurios ji neturėjo, nes dokumentai jau buvo perduoti VMI atstovei. Pažymi, kad specialistė E. N. nesikreipė į tuometinę MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę R. S., kuri rengė finansinius dokumentus ir galėjo turėti jų kopijas ar popierines versijas. Veikdama sąžiningai ir siekdama pateikti visą reikalingą informaciją, ji (pareiškėja) 2024 m. vasario mėn. kreipėsi į „Swedbank“ su prašymu pateikti 2021 ir 2022 m. banko sąskaitos išrašus. Kadangi MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita šiame banke buvo uždaryta 2022 m., dokumentų gavimas užtruko, tačiau galiausiai bankas išrašus pateikė, ir jie buvo perduoti VMI. Šie išrašai aiškiai atspindi 2021–2022 m. laikotarpiu išmokėtas paskolas, kurios buvo vienas pagrindinių VMI tyrimo objektų. Šiuo metu VMI jau turi visus reikiamus dokumentus operatyviojo tyrimo vykdymui, todėl akivaizdu, kad administracinio nusižengimo byla turėtų būti nutraukta, kadangi nėra nei dokumentų trūkumo, nei jos (pareiškėjos) kaltės.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas prašė skundo netenkinti, paaiškino, kad R. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir vėliau priimtas nutarimas dėl Mokesčių administratoriaus nurodymų nevykdymo. Pareiškėja buvo gavusi šį nutarimą ir jo neskundė, todėl jis laikomas įsiteisėjusiu, teisėtu ir pagrįstu. Nepaisant to, pareiškėja ir toliau nepateikė reikalaujamų dokumentų. R. M. savo skunde nurodo, kad vyr. specialistė poėmio aktu paėmė daug įmonės dokumentų, tačiau pažymėtina, kad paimti buvo ne visi dokumentai, kitaip VMI nebūtų pakartotinai reikalavusi jų pateikti. Nutarimo priėmimo metu pareiškėjos minimi Swedbank banko sąskaitos išrašai nebuvo pateikti. Pareiškėjos argumentas, kad VMI turėjo kreiptis į įmonėje dirbusią buhalterę, yra nepagrįstas, nes dokumentų pateikimas yra tiesioginė įmonės vadovo pareiga. Be to, byloje nėra duomenų, kad R. M. būtų įgaliojusi buhalterę pateikti dokumentus ar atstovauti mažąją bendriją. Pareiškėja taip pat teigia, kad visos būtinos deklaracijos buvo pateiktos valstybės institucijoms, todėl atitinkama informacija turėtų būti prieinama VMI duomenų bazėse, tačiau, kaip jau buvo minėta, ji, kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė pagal mokesčių administratoriaus nurodymą privalėjo tiesiogiai pateikti konkrečius reikalaujamus dokumentus. Nors pareiškėja nurodo, kad 2021 m. Didžioji knyga buvo perduota VMI, pažymima, jog tai buvo tik juodraštinis variantas, nepagrįstas realiais duomenimis, o 2022 m. Didžioji knyga išvis nebuvo pateikta. Dokumentai, kuriuos pareiškėja buvo įpareigota pateikti yra įmonės ar buhalterinę apskaitą tvarkančio buhalterio žinioje ir nėra teikiami jokioms valstybės institucijoms, iš kurių VMI galėtų juos savarankiškai gauti.

R. M. apie teismo posėdį informuota išsiunčiat jei šaukimą skunde teismui nurodytu elektroninio pašto adresu, taip pat bandyta ją informuoti telefonu, tačiau ji į skambučius neatsakė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina R. M. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 505 straipsnio 1 dalis asmenims nustato administracinę atsakomybę už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 5051, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

Kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad asmuo privalėjo vykdyti atsakingų institucijų nurodymuose nustatytus įpareigojimus, tai yra buvo tinkamas subjektas bei tai, kad asmeniui pateikti įpareigojimai yra teisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019). Ši teisės norma yra blanketinė ir šiuo atveju nukreipia į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą, kurio 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių.

R. M. administracinėn atsakomybėn patraukta, už tai, kad ji, būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, iki nustatyto termino, t. y. 2025 m. vasario 24 d., nevykdė Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. vasario 10 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (31.49 Mr) FR0706-355 pateikti jame išvardintus dokumentus už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., dėl to mokesčių administratorius negalėjo atlikti savo funkcijų.

Nors pareiškėja nesutinka su priimtu nutarimu ir prašo jį panaikinti, nurodydama, kad nuo 2023 m. gruodžio pradėto mokestinio tyrimo pradžios bendradarbiavo su VMI, atsakinėjo į klausimus laiku ir geranoriškai; 2024 m. lapkričio 12 d. VMI specialistei E. N. perdavė dalį buhalterinių dokumentų, įskaitant 2021 m. Didžiąją knygą ir vadinamąją „oranžinę bylą“, todėl, jos manymu, VMI vėliau nepagrįstai reikalavo papildomų dokumentų, kuriuos jau turėjo; dėl techninių aplinkybių ji vėlavo gauti 2021–2022 m. banko sąskaitų išrašus iš „Swedbank“, tačiau galiausiai jie buvo pateikti VMI, be to, mano, kad VMI galėjo kreiptis ir į buvusią buhalterę R. S., kuri galėjo turėti dokumentų kopijas; visos privalomos deklaracijos buvo pateiktos valstybės institucijoms, o reikalinga informacija buvo prieinama VMI duomenų bazėse, tačiau teismas, patikrinęs 2025 m. balandžio 9 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad pareiškėja pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2025 m. vasario 10 d. pareiškėjai, kaip mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovei, buvo pateiktas Mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (31.49 Mr) FR0706-355, kuriuo ji įpareigota iki 2025 m. vasario 24 d. pateikti apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Šio nurodymo pareiškėja neapskundė, neprašė jo panaikinti ar pratęsti termino duomenims pateikti, nesikreipė dėl galimų dokumentų pateikimo kliūčių, neinformavo VMI apie vėlavimą. Kadangi nurodymas nebuvo ginčijamas, jis įgijo teisėtą ir vykdytiną galią, o pareiškėja turėjo pareigą jį įvykdyti per nustatytą terminą.

Kaip jau minėta, vadovaujantis MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi ir laiku pateikti visus prašomus dokumentus bei informaciją, tačiau šios pareigos pareiškėja nevykdė. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad R. M. iki nustatyto termino – 2025 m. vasario 24 d. – būtų įvykdžiusi nurodymą. Ji nepateikė nei siuntimo kvitų, nei registruoto ar elektroninio laiško siuntimo duomenų, taip pat jokių kitų dokumentų, kurie patvirtintų, kad buvo siunčiamas dokumentų paketas, ar kad ji būtų informavusi VMI apie laukiamos informacijos, pvz., banko išrašų, vėlavimą. Pareiškėja nurodo, kad gavo Swedbank banko išrašus, tačiau byloje esantys duomenys rodo, kad didžioji dalis šių išrašų buvo suformuota dar 2021 m. lapkričio 2 d., todėl nėra aišku, kodėl jie nebuvo pateikti laiku. Tuo tarpu kiti banko išrašai (pvz., Šiaulių banko) buvo suformuoti 2025 m. balandžio 4 d., t. y. po dokumentų pateikimo termino pabaigos, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kada buvo kreiptasi dėl šių dokumentų pateikimo ir ar jie apskritai buvo pateikti mokesčių administratoriui. Dėl to laikytina, kad pareiškėja neįrodė, jog dokumentų pateikimas laiku buvo objektyviai neįmanomas ar kad ji būtų ėmusis veiksmų tokiai situacijai išvengti.

R. M. tvirtina, kad 2024 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apskrities VMI vyr. specialistei E. N. buvo perduoti dokumentai, įskaitant 2021 m. Didžiąją knygą ir kitus buhalterinius duomenis. Tačiau VMI atstovo teigimu, poėmio metu buvo paimti tik daliniai duomenys, o ne visa reikalauta apskaita. Be to, mokesčių administratoriaus 2025 m. vasario 10 d. nurodymu buvo prašoma pateikti trūkstamus dokumentus, t. y. tokius, kurie nebuvo gauti dokumentų poėmio metu. Tarp jų – Didžiąją knygą už 2021 ir 2022 metus, avansinių apyskaitų žiniaraščius už 2021 m. sausio – rugsėjo mėn., avansines apyskaitas, avansinių apyskaitų žiniaraščius už 2022 m. 11 ir 12 mėn., kurie yra pagrindiniai buhalterinės apskaitos dokumentai, laikomi įmonėje ir neteikiami jokiai kitai valstybinei institucijai, todėl VMI neturi galimybės jų gauti kitaip, kaip tik iš įmonės vadovo. Taigi VMI reikalavimas buvo konkretus, aiškus ir teisėtas.

Pareiškėjos skundo argumentas, kad mokesčių administratorius dėl dokumentų pateikimo turėjo kreiptis į buvusią įmonės buhalterę R. S., yra nepagrįstas. Vadovaujantis MAĮ ir įmonių teisės principais, būtent įmonės vadovas yra atsakingas už apskaitos dokumentų saugojimą ir pateikimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad buhalterei R. S. būtų buvę suteikti įgaliojimai pateikti dokumentus mokesčių administratoriui ar atstovauti įmonę tyrimo metu. Pareiškėja nepateikė nei raštiško įgaliojimo, nei vidaus tvarkos taisyklių ar susitarimų, kurie tai pagrįstų. Todėl buhalterė neturėjo nei teisės, nei pareigos veikti VMI nurodymų vykdymo srityje savarankiškai. Mokesčių administratorius bendradarbiauja su juridinio asmens atstovu – vadovu, o VMI nėra įpareigota savarankiškai ieškoti kontaktų su buhalteriu ar kitais darbuotojais, kai yra aiškus ir atsakingas subjektas – įmonės vadovas, šiuo atveju – pareiškėja R. M., todėl VMI teisingai kreipėsi į pareiškėją kaip į atsakingą už dokumentų pateikimą asmenį.

Nors pareiškėja skunde nurodo, kad reikalauti dokumentai galiausiai buvo pateikti VMI, pažymėtina, jog jų pateikimas po nustatyto termino neatleidžia nuo atsakomybės už mokesčių administratoriaus teisėto nurodymo nevykdymą. Vadovaujantis ANK 505 straipsnio 1 dalimi, atsakomybė kyla už tai, kad subjektas laiku neįvykdo mokesčių administratoriaus reikalavimo. Net ir tuo atveju, jei dokumentai pateikiami vėliau, kai bauda jau yra paskirta, šis faktas pats savaime nereiškia, kad pažeidimas buvo pašalintas ar kad atsakomybė turėtų būti panaikinta. Vėlesnis dokumentų pateikimas gali būti laikomas švelninančia aplinkybe, tačiau jis nepanaikina fakto, kad nurodymas nebuvo įvykdytas nustatytu terminu.

Teismas taip pat pažymi, kad pati pareiškėja į bylos nagrinėjimą teisme neatvyko, nors turėjo tokią galimybę ir buvo informuota apie teismo posėdį, tokiu būdu atsisakydama teisės papildomai paaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes ar pateikti papildomus įrodymus.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. balandžio 9 d. nutarimas Nr. VMI-04-ANR_N-657-2025 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti pareiškėjos R. M. skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjos R. M. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. balandžio 9 d. nutarimą Nr. VMI-04-ANR_N-657-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25266423802 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.