Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Donatai Matuzevičienei, dalyvaujant ieškovei R. T., ieškovės atstovui advokatui Aleksandrui Doroševui, viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. T. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, pareikštą atsakovui G. R., išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme 2016-02-09 gautas šalių prašymas nutraukti santuoką sutuoktinių bendru sutarimu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-11 nutartimi nustatytas terminas prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu trūkumas pašalinti. Šalys trūkumų nepašalino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esantis santuokos liudijimas (b.l. 8) patvirtina, kad šalys santuoką sudarė 1993-09-25 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 2827. Civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo 2014-10-17 įrašas Nr. 4454 patvirtina, kad ieškovė jai suteiktą pavardę (duomenys neskelbtini), pakeitė į (duomenys neskelbtini)(b.l.9).

Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Ieškovė atsakovo kaltę grindžia tuo, jog jis piktnaudžiavo alkoholiu, smurtavo, kas privertė ją palikti šalių gyvenamąjį būstą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio neišlaikė šalių vaikų. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas aplinkybes, įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog dėl santuokos iširimo kalta ir ieškovė. Smurtas šeimoje netoleruotinas ir nepateisinamas, todėl ieškovei savo paaiškinimais įrodžius smurto faktą, pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės.

Ieškovė nereiškia reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, todėl šiais klausimais teismas nepasisako (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti pavardę (duomenys neskelbtini). Ieškovės pavardė (duomenys neskelbtini)yra nuo jos pakeitimo, padarius civilinės būklės 2014-10-17 įrašą Nr. 4454, todėl nutraukus santuoką, ieškovei paliktina jos turima pavardė (duomenys neskelbtini)(CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Šalims santuokoje (duomenys neskelbtini)gimė sūnus (duomenys neskelbtini) (b.l. 10), kuris 2015-09-20 tapo pilnamečiu. Šalims santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus (duomenys neskelbtini) (b.l. 11).

Ieškovė prašo šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Iš byloje esančiame buities tyrimo akte (b.l. 102) pateiktų duomenų matyti, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena adresu (duomenys neskelbtini), su ieškove. Šiame akte nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai įgyvendintų motinos valdžią. Nepilnametis norėtų gyventi su ieškove. Atsižvelgiant į išdėstytą, šalių nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini)gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 straipsnis).

CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga tenka tiek vaiko motinai, tiek vaiko tėvui, nesvarbu, su kuriuo iš jų nepilnamečiai vaikai gyvena. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas išlaikymo nepilnamečiui sūnui nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio neteikia. Sodros 2016-01-14 duomenimis (b.l.28-31) ieškovė nuo 2016-01-14 dirbo D. P. firmoje. Duomenų apie ieškovės pajamas Sodra neturi. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, jog ji šiltuoju metu laikotarpiu vykdo veiklą Palangoje, kur gauna apie 7000 EUR pajamas per metus.

Sodros 2016-01-14 duomenimis (b.l.32-34) atsakovas nuo 2015-11-04 dirbo UAB „Rutrema“, kur jo pajamos buvo apie 400 EUR per mėnesį.

Nekilnojamojo turto registro 2016-01-14 išrašo duomenimis (b.l. 37-54) atsakovo vardu buvo registruotas pastatas-sodo namas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovės vardu registruota ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu registruota 2002 metų gamybos transporto priemonė Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.36).

Nekilnojamojo turto registro 2016-04-05, 2016-05-24 išrašų duomenimis (b.l. 108-119, 190-199) atsakovo vardu registruotų ½ dalies buto, esančios (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės išregistruotos. Atsakovas ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2016-03-23 dovanojimo sutartimi perleido po ¼ dalį sūnums (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini).

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti nepilnamečiui sūnui periodinį 175 EUR dydžio išlaikymą. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikai turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, kad jo poreikiai būtų tenkinami kasdien. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl privalo dėti visas pastangas tam, kad nepilnamečio jo vaiko poreikiai būtų užtikrinti kasdien. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas turi sveikatos problemų, ar yra kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų atsakovo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas ir užtikrinti sūnaus poreikius. Atsakovo kaip ir ieškovės turtinė padėtis nėra bloga, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovas negali teikti nepilnamečiui sūnui 175 EUR dydžio periodinį išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamą 175 EUR dydžio išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos (2016-01-07) iki jo pilnametystės tenkintinas (CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

CK 3.185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. CK 3.190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas. Kadangi su ieškove gyvena šalių nepilnametis sūnus, ieškovei tenka pareiga turtą, kuris yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, tvarkyti uzufrukto teisėmis.

Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento. Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas (aprūpinimas būstu, maistu, drabužiais, mokymosi reikmenimis, galimybių poilsiui sudarymas ir sudarymas sąlygų patenkinti kitus augančio asmens poreikius).<...> Išlaikymas nepilnamečiam vaikui gali būti teikiamas dalį suteikiant tiesiogiai vaikui (aprūpinant jį būstu, maistu, reikmenimis pragyvenimui, mokymuisi, lavinimui ir kt.), arba natūra ar lėšomis teikiant netiesiogiai – perduodant kitam tėvui, kuris gautą turtą naudoja vaikui išlaikyti. Jeigu išlaikymas nepilnamečiam vaikui tiesiogiai ar netiesiogiai vieno ar abiejų tėvų yra teikiamas, tai jo interesai tuo metu nepažeidžiami. Jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai, kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 560 EUR įsiskolinimą, susidariusį nuo 2015-09-01 iki bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-07). Ieškovė skaičiuoja išlaikymo įsiskolinimo sumą, pagrindu imdama 160 EUR periodinio išlaikymo dydį. Atsakovas nenurodė, jog jis su šiuo reikalavimu nesutinka, nepateikė įrodymų, jog jis nepilnamečiui sūnui išlaikymą teikė, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas ir iš atsakovo ieškovei priteistina 560 EUR suma.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis.

CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. CK 3.87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.

Minėti nekilnojamojo turto registrų išrašai patvirtina, kad atsakovas 1998-04-07 paveldėjo 0,596 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatą – sodo namą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)(b.l. 193-194, 191-192, 204). Šiuo metu pastatui – sodo namui suteiktas unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Šie nekilnojamieji daiktai, juos paveldėjus, priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovo santuokoje paveldėtas pastatas – sodo namas atsakovo vardu įregistruotas ir 2015-07-21, įregistravimo pagrindas – 2015-06-23 statybos užbaigimo aktas.

CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

Kadangi atsakovo santuokoje paveldėtas pastatas – sodo namas atsakovo vardu įregistruotas ir 2015-07-21, įregistravimo pagrindas – 2015-06-23 statybos užbaigimo aktas, darytina išvada, kad šalys, būdamos santuokoje, rekonstravo atsakovo paveldėtą namą, todėl pastatas – sodo namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pripažįstamas šalių bendra jungtine nuosavybe ir traukiamas į nutraukiant santuoką sutuoktiniams dalintino turto balansą (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.90 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė atliko nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą. Teismui pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje Nr. CRA-60416 (b.l.129-174) nurodyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 33000 EUR, sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė – 62000 EUR. Atsakovui patikslintas ieškinys ir jo priedas – turto vertinimas įteikti 2016-05-06. Atsakovas nepateikė pozicijos dėl nustatytosios nekilnojamojo turto vertės, todėl darytina išvada, kad aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto rinkos vertė yra nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodytoji vertė. Ieškovė pripažįsta, kad žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui. Ji sutinka, kad iki rekonstrukcijos namo vertė buvo 1998-05-18 pažymėjime NTR 270589 (b.l. 204) nurodytoji namo vertė – 10673 Lt (3094 EUR) ir šia suma turi būti mažinama nustatytoji sodo namo vertė. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad į dalintino turto balansą trauktino sodo namo rinkos vertė – 58906 EUR.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis (b.l. 190-199) ieškovės vardu nuo 2005-09-26 įregistruotas 0,06 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2005-05-06 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Šis nekilnojamasis daiktas įgytas santuokoje, ieškovė nepateikė įrodymų, kad šio turto įgijimui buvo panaudotas jos asmeninis turtas, todėl šis turtas, kurio rinkos vertė VĮ „Registrų centras“ duomenimis yra 3610 EUR (b.l. 107), trauktinas į šalims dalintino turto balansą.

Ieškovės vardu taip pat registruota ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurį ji įsigijo 1995-04-24 dovanojimo sutarties pagrindu. Kadangi šis turtas yra asmeninė ieškovės nuosavybė, jis į dalintino turto balansą netraukiamas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovės vardu registruota ir 1/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgyta 1992-03-04 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b.l. 51). Šis turtas įgytas iki santuokos sudarymo, todėl taip pat netrauktinas į šalims dalintino turto balansą (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

VĮ „Regitra“ duomenimis (b.l.36) ieškovės vardu 2006-11-27 registruota transporto priemonė, Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertę ieškovė nurodė 500 EUR. Atsakovas nenurodė, kad nesutinka su nurodytąja transporto priemonės verte. Transporto priemonė įregistruota santuokos metu, įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad ji įgyta iš asmeninių ieškovės lėšų nepateikta, todėl šis turtas traukiamas į dalintino turto balansą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1punktas).

Ieškovė taip pat prašo padalinti santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus: šaldytuvą, kurio vertė – 300 EUR, židinį, kurio vertė 500 EUR, televizorių Sony, kurio vertė – 200 EUR, baldų komplektą Italsofa, kurio vertė – 1500 EUR, skalbimo mašiną, kurios vertė – 200 EUR, dvigulę lova, kurios vertė – 300 EUR, koridoriaus spintą, kuris vertė – 500 EUR, virtuvės baldus su integruota technika, kurių vertė – 1000 EUR, apsauginę žaliuzę, kurios vertė – 100 EUR. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad jos prašomas padalinti židinys yra namo dalis, jis yra pagrindinis namą šildantis prietaisas, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymą šį daiktą padalinti ir šis daiktas, kurį ieškovė įtraukė į dalintinų daiktų sąrašą, nėra traukiamas į dalintino turto balansą. Atsižvelgiant į išdėstytą kilnojamųjų šalims dalintinų daiktų bendra vertė yra 4100 EUR.

Šalys kreditorių nenurodė. VĮ „Centrinė hipotekos įstaiga“ duomenų apie turto areštus, hipoteką nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nutraukiant santuoką dalintino turto vertė 67116 EUR.

CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių principo nėra nustatyta, todėl kiekvienai šaliai nutraukus santuoką priteistina turto, kurio vertė – 33558 EUR.

Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pakeitė savo poziciją dėl 0,06 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo ir prašo jai priteisti visą žemės sklypą. Ieškovė taip pat prašo priteisti jai kompensaciją už atsakovui priteistiną pastatą - sodo namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris pripažintas šalių bendrąja jungtine nuosavybe bei transporto priemonę. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad šalims bendrai naudotis 0,06 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), gali būti sudėtinga, tai gali kelti šalių nesutarimus, todėl šis ieškovės prašymas tenkintinas. Ieškovė nurodė, kad transporto priemone naudojasi ji, atsakovas prieštaravimų dėl transporto priemonės priteisimo ieškovei nepareiškė, todėl transporto priemonė priteistina ieškovei. Viso turto natūra ieškovei priteistina turto už 4110 EUR. Iš atsakovo ieškovei priteistina 29448 EUR kompensacija.

Atsakovui priteistinas sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 58906 EUR ir jame esantys kilojamieji daiktai, kurių bendra vertė 4100 EUR.

Kadangi ieškovės reikalavimas santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės patenkintas, ieškovė 2015-12-18 sprendimu atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, iš atsakovo priteistinos bylinėjosi išlaidos valstybei: 41 EUR žyminis mokestis už reikalavimą nutraukti santuoką (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis), 83 EUR už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, 960 EUR už reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 96 straipsnio 1 ir 2 dalys) bei patirtos pašto išlaidos 4 EUR (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Iš atsakovo valstybei priteistinos ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos – 770,07 EUR (CPK 96 straipsnis).

Už atliktą turto vertinimą ieškovė patyrė 170 EUR išlaidas, kurios iš atsakovo priteistinos ieškovei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1993-09-25 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 2827, dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo šalių pavardžių nekeisti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove R. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinį 175 EUR (vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų) dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo 2016-01-07 iki sūnaus pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 560 EUR (penkis šimtus šešiasdešimt eurų) išlaikymo nepilnamečiui įsiskolinimą, susidariusį nuo 2015-09-01 iki 2016-01-07.

Pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe pastatą – sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą padalinti taip:

ieškovei R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) natūra priteisti 0,06 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

ieškovei R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) natūra priteisti transporto priemonę Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

atsakovui G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) natūra priteisti pastatą – sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

atsakovui G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) natūra priteisti kilnojamuosius daiktus, esančius sodo name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini): šaldytuvą, televizorių Sony, baldų komplektą Italsofa, skalbimo mašiną, dvigulę lovą, koridoriaus spintą, virtuvės baldus su integruota technika, apsauginę žaliuzę.

Priteisti ieškovei R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 29448 EUR (dvidešimt devynių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) dydžio kompensaciją už atsakovui natūra tenkančią didesnę turto dalį.

Priteisti ieškovei R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 170 EUR (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 1088 EUR (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 770,07 EUR (septynis šimtus septyniasdešimt eurų ir 7 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbanke, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti civilinės metrikacijos skyriui įregistravusiam santuoką, vedybų sutarčių registrui, nekilnojamojo turto registrui, VĮ „Regitra“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.