Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės ir Gintaro Čekanausko, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,

dalyvaujant pareiškėjai D. V. ir jos atstovui advokatui A. J. , atsakovės Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei N. P. , trečiojo suinteresuoto asmens AB „A. G. “ atstovei A. A. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. V. skundą dėl administracinio akto panaikinimo, atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: akcinei bendrovei „A. G. “, Kauno rajono savivaldybės administracijai, VĮ „Registrų centras“ ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja D. V. skundu kreipėsi į teismą ir prašo: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus vedėjo 2015-10-08 įsakymą Nr. 7VĮ-(1173-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. Duomenys neskelbtini) (b.l. 5-8).

Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti ir paaiškino, kad pareiškėja yra žemės sklypo (kadastro Nr. Duomenys neskelbtini) savininkė. 2015-10-21 paštu gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015-10-08 įsakymą Nr. 7VĮ-1173-(14.7.2.) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. Duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjos nuomone, valstybinio administravimo subjekto priimtas teisės aktas yra nepagrįstas, neteisėtas iš esmės savo turiniu, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl naikintinas.

Iš žemės sklypo plano, skundžiamo įsakymo ir jo priedo matyti, jog 0,63 ha žemės sklype kadastro Nr. (Duomenys neskelbtini) daugiau kaip pusei sklypo, t.y. 0,38 ha (60% viso sklypo ploto) nustatytas servitutas - tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) ir net suteikta prievolė statyti statinius ar atlikti kitus darbus, kurie būtini servituto teisėms įgyvendinti viešpataujančio daikto savininkui bei faktiškai visame sklype, t.y. 0,57 ha (90% viso sklypo ploto) nustatyta magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zona. Akivaizdu, kad bet kokia žemės sklypo savininkės veikla nurodytoje teritorijoje, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-07-16 įsakymu Nr. 1-213 patvirtintų „Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklių“ II ir III skyriuose nustatytas griežtas sąlygas tampa nebeįmanoma.

Pareiškėjos nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (kadastro Nr. (Duomenys neskelbtini)) įgytas už 300 000 Lt (86 886 Eur). Ji nuo 2010 metų ne kartą kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją, NŽT prie ŽUM Kauno rajono skyrių dėl žemės naudojimo paskirties keitimo, žemės sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo. Pareiškėja 2015-06-02 atsakė į 2015 m. balandžio 2 d. ir 17 d. AB „A. G. " pasiūlymus Nr. 7-221-547 ir Nr. 7-221-666 dėl reikalavimo privačiame žemės sklype suformuoti servitutus ir nurodė, jog <... Vadovaujantis Gamtinių dujų įstatymo 13 straipsnio, Energetikos įstatymo 18 straipsnio, Civilinio kodekso 6 knygos XXIII skyriaus nuostatomis ir atsižvelgiant į visuomeninį poreikį pareiškėja sutiktų perleisti magistralinio dujotiekio Vilnius - Kaunas ir Kaunas - Šakiai statybai ir eksploatavimui reikalingą 0,63 ha žemės sklypą unikaliu Nr. (Duomenys neskelbtini) už kainą, kokia šis žemės sklypas buvo įgytas... >. AB „A. G. “ 2015-07-02 raštu Nr. 7-221-1000 atsakė, jog <...Bendrovė neturi galimybės sutikti su D. V. nurodytu kompensavimo už nustatytus ūkinės veiklos apribojimus dėl planuojamo MD (magistralinio dujotiekio) pagal Specialiojo plano sprendinius būdu ir dydžiu....>.

Šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja ir AB „A. G. “ nesutarė dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo, todėl sutinkamai su LR Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalimi juridinis asmuo, siekdamas pradėti magistralinio dujotiekio statybą pareiškėjos žemės sklype privalo kreiptis į bendros kompetencijos teismą, kuris išspręstų ginčą dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo būdo ir tik dėl nurodyto įsiteisėjus teismo sprendimui NŽT prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjas galėtų priimti įsakymą dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (Duomenys neskelbtini)). Įstatymų leidėjas NŽT prie ŽŪM Kauno rajono vedėjui nesuteikė teisės, neišsprendus pareiškėjos ir UAB „A. G. “ ginčo bendros kompetencijos teisme, administraciniu aktu pačiam nustatyti, kad <...AB „A. G. “ žemės sklypo savininkei atlygina nuostolius dėl servituto nustatymo išmokant vienkartinę kompensaciją - 444,00 Eur per 30 dienų nuo servituto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre...>.

Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pareiškėjas neįrodo savo skundo reikalavimo pagrįstumo, todėl skundas turėtų būti atmestas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į skundą nepateikė, atstovė teismo posėdyje nedalyvavo.

Dėl Nekilnojamojo turto registro paskirties ir daiktinių teisių registravimo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įgyvendindamas savo kompetenciją, turi teisę tik atlikti nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, t. y. minėtų teisių paviešinimą registre, kuriame kaupiami duomenys bei gali būti naudojami prieš trečiuosius asmenis (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 1 straipsnis). Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, nurodyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 (toliau - Nekilnojamojo turto registro nuostatai), 26 punkte numatyta, kad prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo turto registro įraše pateikia šių teisių turėtojas, įstatymo įgaliota institucija arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu ar išregistravimu. Kartu su prašymu turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys daiktinių teisių atsiradimą (Nekilnojamojo turto registro nuostatų 37.2 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas teismo praktikoje yra ne kartą konstatavęs, jog ,,<...> nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą ir, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-422/2010 ir kt.). Akivaizdu, jog skunde keliamas reikalavimas visiškai nesusiję su Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo, kuris neturi kompetencijos nagrinėti asmenų ginčus dėl jų daiktinių teisių turėjimo bei vertinti kitų viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą, vykdomomis funkcijomis.

Nekilnojamojo turto kadastras įsteigtas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenims kaupti, oficialiai informacijai apie kadastre sukauptus duomenis teikti (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi žemės sklypų duomenys nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo turto kadastro paskirtį ir jo objektus, kadastro tvarkytojo funkcijas, teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau -Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“. Šiuo atveju Nekilnojamojo turto kadastre žyma apie pateiktus duomenis apie pasikeitusias specialiąsias šio žemės sklypo naudojimo sąlygas, t.y. 2015-07-23 Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-250 papildomai nustatytą specialiąją sąlygą „VII. Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos“ padaryta Nuostatų 1341 punkte numatyta tvarka gavus teritorijų planavimo dokumento organizatoriaus pranešimą. Pažymėjo, jog nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas negali vertinti kitų institucijų priimtų sprendimų teisėtumo, taip pat aiškintis, kokius procedūrinius pažeidimus galėjo padaryti kitas viešojo administravimo subjektas prieš priimdamas sprendimą, kadangi tai nėra nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo kompetencija.

Trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „A. G. “ atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko, visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, jog atsakovo priimtas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos nuostolių atlyginimas apskaičiuotas teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žemės įstatymas) 23 str. 2 d. numato atvejus, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės reglamentuoja žemės servitutų nustatymo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu tvarką. Atsakovo priimtu įsakymu buvo nustatytas servitutas pareiškėjai priklausančiame žemės sklypo dalyje. Ginčijamas įsakymas atitinka Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisykles, jų 16 punkte įtvirtintus individualaus administracinio akto turinio reikalavimus.

Pažymėjo, jog pareiškėja neginčija paties servituto nustatymo pagrįstumo, t.y. bendrovės teisės į pareiškėjos žemės sklypo dalį įsakyme nustatytomis sąlygomis. Pareiškėja įsakymo galimą neteisėtumą grindžia teiginiais, jog iki įsakymo priėmimo turėjo būti išspręstas ginčas tarp pareiškėjos ir bendrovės dėl nuostolių dėl nustatomo servituto atlyginimo.

Žemės įstatymo 23 str. 8 d. nustatyta, kad kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos (Metodika) 2 2 p. numato, jog pagal ją nustatomi atlygintini nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto administraciniu aktu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui, už: sunaikinamus pasėlius ir sodinius; iškertamą mišką; prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį.

Ginčas dėl nuostolių atlyginimo nestabdo servituto nustatymo administraciniu aktu procedūros. Įsakymo priėmimas nekliudo pareiškėjai reikalauti galimų nuostolių atlyginimo teisės aktų nustatyta tvarka Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) CK 4.129 str. ir Žemės įstatymo 23 str. 8 d., nuostatų aiškinimu, tarnaujančiojo daikto savininkui (Pareiškėjai) suteikiama teisė teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti galimų nuostolių atlyginimo dėl administraciniu aktu nustatyto servituto, jeigu jų nepadengia Metodika apskaičiuota ir Įsakymu patvirtinta nuostolių atlyginimo suma.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog: „metodikoje pateikta kompensacijos apskaičiavimo formulė (principai) neužkerta kelio asmeniui atgauti teisingo, realaus atlyginimo dėl servituto nustatymo. Šis atlyginimas priklausytų nuo individualaus turto vertinimo, pateiktų įrodymų pagrįstumo. Bendro pobūdžio formulės pateikimas turi kitus tikslus, nei apimti visus idealius turto vertės nustatymo atvejus. Tai yra preliminarus apskaičiavimas, leidžiantis vykdyti visuomenei svarbias procedūras paprastai ir efektyviai. Taip pat nurodoma, jog melodika yra pagalbinė priemonė, kuri leidžia nestabdyti tam tikros procedūros, nustatyti bent minimalius standartus atitinkantį kompensavimą. Kartu metodika neužkerta kelio asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka reikalauti atlyginti realiai patirtus nuostolius (pvz., rinkos vertės sumažėjimą, praradimą) tiek, kiek jų nepadengia metodikos pagrindu nustatytas atlyginimas”; „<...> Todėl administracinio ginčo apimtyje teismas tik patikrina atsakovo sprendimo teisėtumą ir nustato, ar vertinimas buvo atliktas nepažeidžiant metodikos reikalavimų” (ABTĮ 3 str. 2 d.). Aptartas teisinis reguliavimas ir teismų praktika, patvirtina, jog šios bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik pagal Metodikos nuostatas apskaičiuotos kompensacijos dydžio klausimas (kiek ginčas susijęs su nuostolių atlyginimo klausimu), o kitų nuostolių, kurie nepatenka į Metodikos reguliavimo sritį, atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, jeigu pareiškėja vertintų, jog servituto nustatymas jai gali sukelti didesnių realių ir pagrįstų nuostolių. Galimi pareiškėjos motyvai dėl nuostolių atlyginimo dydžio ir jos nesutikimas Metodikos pagrindu apskaičiuotam nuostolių atlygimo dydžiui, negali riboti ar stabdyti servituto nustatymo administraciniu aktu procedūros ir servituto įregistravimo proceso, t.y. neturi įtakos įsakymo teisėtumui. Priešingas vertinimas prieštarautų viešajam interesui ir neatitiktų teisės aktų. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja nekvestionuoja servituto nustatymo klausimo pagrįstumo ir teisėtumo bei nekelia motyvų dėl nuostolių pagal Metodiką apskaičiavimo procedūros teisėtumo, darytina išvada, jog skundas yra nepagrįstas, o įsakymas atitinka VAĮ 8 str. reikalavimus. Pažymėjo, jog pareiškėjos argumentai, kurie siejami su nuostolių atlyginimu, kurie viršija Metodika apskaičiuotą sumą, vertintini kaip išeinantys iš šios bylos nagrinėjimo ribų bei nesvarstytini. Kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, tokiais atvejais teismai pareiškėjo reikalavimus turi vertinti tik ta apimtimi, kiek kvestionuojamas kompensacijos apskaičiavimo teisingumas Metodikos aspektu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašo: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus vedėjo 2015-10-08 įsakymą Nr. 7VĮ-(1173-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (Duomenys neskelbtini) (b.l. 5-8).

Ginčas byloje kilo dėl to, jog pareiškėja ir AB „A. G. “ iki įsakymo priėmimo nesutarė dėl galimų nuostolių už administraciniu aktu nustatytą servitutą atlyginimo dydžio, t.y. dėl to, jog neišsprendus nuostolių atlyginimo klausimo (dėl kurio akivaizdžiai tarp pareiškėjos ir AB „A. G. “ kilo ginčas) buvo priimtas ginčijamas įsakymas, kuriuo pareiškėjos žemės sklypui nustatytas servitutas ir AB „A. G. “ įpareigota sumokėti pareiškėjai vienkartinę kompensaciją – 444,00 Eur.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos motina A.A.V. 2006-12-22 pirkimo-pardavimo sutartimi pirko žemės sklypą esantį (Duomenys neskelbtini), byloje pateikta pirkimo pardavimo sutartis (b.l. 20-27), kurį pareiškėja paveldėjo po motinos mirties (b.l. 18-19). Žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio (b.l. 18). Pareiškėja 2010-05-31 prašymu kreipėsi dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo (b.l. 29-30). Pareiškėjai 2013-03-22 raštu Nr. USD-163 buvo atsakyta, jog minimas žemės sklypas patenka į žemės ūkio teritorijas ir kitas neurbanizuojamas teritorijas, kur nenumatyti paskirties keitimai, todėl pareiškėja gali naudoti žemę pagal esamą paskirtį (b.l. 31). Vėliau, pareiškėja pakartotinai pateikė 2015-11-06 prašymą dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo (b.l. 33), tačiau žemės sklypo paskirtis pakeista nebuvo. 2015-10-07 raštu pareiškėjai pranešta, jog jai priklausantis žemės sklypas patenka į zoną, kurioje suplanuota magistralinio dujotiekio Vilnius - Kaunas ir Kaunas - Šakiai jungtis (b.l. 32).

Kauno rajono savivaldybės taryba 2015-07-23 sprendimu Nr. TS-250 „Dėl magistralinio dujotiekio Vilnius - Kaunas ir Kaunas - Šakiai jungties specialiojo plano tvirtinimo“ patvirtino magistralinio dujotiekio Vilnius - Kaunas ir Kaunas - Šakiai jungties specialųjį planą (b.l. 43). Specialiojo plano sprendiniuose yra suprojektuoti žemės servitutai, suteikiantys teisę AB „A. G. “ nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose tiesti centralizuotus inžinerinės infrastruktūros tinklus (magistralinį dujotiekį), bei jais naudotis ir juos aptarnauti (b.l. 48). 2015-09-21 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius gavo AB „A. G. “ prašymą (b.l. 46-47) vadovaujantis Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“, 6.2 papunkčiu, 8 ir 9 punktais, nustatyti servitutus pagal patvirtintą specialųjį planą ir Nacionalinės žemės tarnyba ginčijamu 2015-10-08 įsakymu Nr. 7VĮ-1173-(14.7.2.) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (Duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso pareiškėjai D. V. , 0,3800 ha ploto servitutą (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę tiesti aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (b.l. 10). Ginčijamu įsakymu taip buvo nustatyta AB „A. G. “ pareiga savo lėšomis per 3 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo įregistruoti servitutą Nekilnojamojo turto registre ir pareigą žemės sklypo savininkei, pareiškėjai D. V. , atlyginti nuostolius dėl servituto nustatymo išmokant vienkartinę kompensaciją - 444 Eur per 30 dienų nuo servituto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Iš pateikto byloje atsiliepimo (b.l. 52-23), iš pateikto byloje atsakymo (b.l. 15) ir siūlomų kompensacijų (b.l. 16-17) matyti, jog tarp pareiškėjos ir AB „A. G. “ kilo nesutarimai ir ginčas dėl kompensavimo dydžio už nustatytinus ūkinės veiklos apribojimus pagal rengiamo magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties specialiojo plano sprendinius.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“.

Taigi, skundžiamu įsakymu Nr. 7VĮ -1173(14.7.2.)-474 pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui nustatytas servitutas, kuris turi būti per tris mėnesius įregistruotas Nekilnojamojo turto registre AB „A. G. “ lėšomis ir nurodyta, jog viešpataujantis daiktas yra centralizuoti infrastruktūros tinklai, kurių savininkas yra AB „A. G. “, bei nurodyta, jog AB „A. G. “ pareiškėjai atlygina nuostolius dėl servituto nustatymo išmokant vienkartinę kompensaciją -444,00 Eur per 30 dienų nuo servituto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Tokiu būdu, skundžiamas įsakymas yra administracinis aktas, kuriame atsakovė aiškiai išreiškė savo valią, nurodė teisinį reglamentavimą, motyvus ir apskundimo tvarką. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, nustatantis individualiam administraciniam aktui keliamus bendruosius reikalavimus, nurodo, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 dalis), jame nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos turi būti suformuluotos aiškiai bei nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis). Nagrinėjamu atveju, visi individualiam administraciniam aktui keliami reikalavimai yra išlaikyti, todėl darytina išvada, jog atsakovės priimtas ginčijamas šioje byloje įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. To paties straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką. Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė. Tiek Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, tiek Taisyklių, reglamentuojančių servitutų nustatymo administraciniais aktais procedūras, nuostatos leidžia Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovui privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), jais naudotis ir juos aptarnauti, savo sprendimu tokius servitutus nustatyti. Nustačius servitutą privačios žemės sklypui, įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas - nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas, kurių apskaičiavimo metodika patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos (Metodika) 2 2 p. numato, jog pagal ją nustatomi atlygintini nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto administraciniu aktu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui, už: sunaikinamus pasėlius ir sodinius; iškertamą mišką; prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį.

Metodikos 3 p. yra numatyti subjektai, kurie apskaičiuoja minėtus nuostolius, bei nustatytos formulės ir jų dydžiai, pagal kuriuos yra apskaičiuojami nuostoliai.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ginčas dėl nuostolių dydžio neužkerta kelio priimti sprendimą nustatyti žemės servitutą administraciniu aktu, kadangi tik servitutui esant įregistruotam Nekilnojamojo turto registre asmuo įgyja įstatyminę teisę dėl nuostolių atlyginimo kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką arba ginčą dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo spręsti teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tai pažymėjo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-10-07 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1091-492/2015 nurodant, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Metodika yra priemonė, kuri leidžia nestabdyti tam tikros procedūros, nustatyti bent minimalius standartus atitinkantį kompensavimą, tačiau Metodika neužkerta kelio asmeniui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka reikalauti atlyginti realiai patirtus nuostolius (pvz., rinkos vertės sumažėjimą, praradimą) tiek, kiek jų nepadengia Metodikos pagrindu nustatytas atlyginimas.

Taigi, atsakovas, priimdamas sprendimą dėl nuostolių už pareiškėjos valdomam žemės sklypui nustatyto servituto apskaičiavimo, neturi teisės koreguoti Metodikoje imperatyviai nurodytų formulių ir jų dedamųjų dalių, savavališkai spręsti dėl kitų dedamųjų dalių įrašymo į formules ar įtraukti kitus galimus pareiškėjos nuostolius, kurie nėra nurodyti Metodikoje. Pareiškėja nepateikė motyvų ir įrodymų, jog atsakovas būtų netinkamai taikęs Metodiką ir/ar klaidingai Metodikos pagrindu būtų apskaičiuoti nuostoliai. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėja neginčija paties servituto nustatymo pagrįstumo, t.y. AB „A. G. “ teisės į pareiškėjos žemės sklypo dalį įsakyme nustatytomis sąlygomis, pareiškėja nekvestionuoja servituto nustatymo klausimo pagrįstumo ir teisėtumo bei nekelia motyvų dėl nuostolių pagal Metodiką apskaičiavimo procedūros teisėtumo. Pareiškėjos argumentai, kurie siejami su nuostolių atlyginimu, kurie viršija Metodika apskaičiuotą sumą, vertintini kaip išeinantys už šios bylos nagrinėjimo ribų, todėl nevertintini. Kitų nuostolių, kurie nepatenka į Metodikos reguliavimo sritį, atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, jeigu pareiškėja vertintų, jog servituto nustatymas jai gali sukelti didesnių realių ir pagrįstų nuostolių.

Sutinkamai su išdėstytu darytina išvada, jog ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015-10-08 įsakymas Nr. 7VĮ-1173-(14.7.2.) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (Duomenys neskelbtini)“ yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.