Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-12-18 · Byla Nr. ATP-641-300/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2013-10-17Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-12-18Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-18
Bylos Nr.
ATP-641-300/2013
Teisminio proceso Nr.
4-35-3-01094-2013-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vidmantas Mylė
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-641-300/2013Teisminio proceso Nr. 4-35-3-01094-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3.; 79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo E. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. nubaustas už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 31 d., apie 00 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį „Mitstubishi Carisma“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,06 promilės), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui E. B. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarimą, ir administracinio teisės pažeidimo bylą, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nutraukti. Taip pat prašo iš policijos įstaigos išreikalauti papildomą medžiagą apie įvykį (filmavimo įrašą ir pan.) bei apklausti kitus minėto įvykio liudytojus.

Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nesilaikė ATPK 284 straipsnio 1 dalies, 256 straipsnio reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo, nenustatė ir neištyrė visų teisingam bei visapusiškam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ir tokiu būdu priėmė neteisėtą nutarimą, kuriuo jį pripažino kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jis teismui paaiškino, kad alkoholinius gėrimus vartojo jau pastatęs transporto priemonę. Pažymi, kad liudytojas P. G., kuris inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo metu, buvo kartu su juo, taip pat parodė, kad jis pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus tik po to, kai buvo pastatęs transporto priemonę. Be to, nurodo ir tai, kad teismas visiškai nepagrįstai atmetė bei kritiškai vertino šio įvykio liudytojo parodymus. Taip pat apeliantui kyla klausimas dėl policijos pareigūno S. V. duotų parodymų nuoseklumo bei tai, kokiu pagrindu policijos pareigūnai prašė patraukti netinkamai pastatytą automobilį, jei, pasak policijos pareigūno, jau tada kilo įtarimas, kad vaikinas dryžuotais marškinėliais yra neblaivus ir kodėl šiuo atveju nebuvo užkardytas galimai daromas administracinis teisės pažeidimas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliantas mano, kad nagrinėjamu atveju iškilus prieštaravimams tarp jo, įvykio liudytojo ir policijos pareigūnų parodymų bei protokole nustatytų aplinkybių, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nebuvo renkami bei tiriami kiti svarbūs įrodymai sprendžiantys apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, o būtent nebuvo apklaustas nė vienas kitas liudytojas, kuris matė įvykį. Todėl E. B. mano, kad šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, neapklausė visų įvykio liudytojų ir neišsiaiškino visų administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių. Nurodo, kad jis nuo pat pradžių neigė vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus ir dar 2013 m. rugpjūčio 31 d. teikdamas paaiškinimus policijos pareigūnams nurodė, kad nevairavo transporto priemonės būdamas neblaivus bei nurodė, kad savo paaiškinimus apie įvykį duos teisme. Apibendrindamas paminėtą nurodo, kad jis transporto priemonės neblaivus nevairavo, o alkoholinius gėrimus vartojo tik jau pastatęs automobilį, todėl nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, pirmosios instancijos teismo priimtas skundžiamas nutarimas panaikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla jam nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 2 p.). Be to, nurodo ir tai, kad tam, jog būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą būtina nustatyti, kad jis vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Teigia, kad teismų praktika patvirtina, jog teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje asmeniui administracinis kaltinimas dėl pažeidimo padarymo grindžiamas duomenimis, gautais panaudojus specialią techninę priemonę (nagrinėjamu atveju alkotesterį „Lion alcolmeter 500“, serijos Nr. 18796), be kitų aplinkybių, turi įvertinti ir tai ar techninė priemonė panaudota laikantis tai reglamentuojančių teisės normų, kas kartu apima ir panaudoto prietaiso leistinumo bei tinkamumo vertinimą taip pat tokios priemonės panaudojimo teisingumą. Nurodo, kad iš nagrinėjamoje byloje esančio asmens blaivumo testo, matyti, kad jam 2013 m. rugpjūčio 31 d. 1.06 val. alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ buvo nustatytas 2,06 promilių girtumas. Pažymi, kad „Lion alcolmeter 500“ naudotojo instrukcijos 3.1 punktas numato, kad prieš atliekant asmens blaivumo testo procedūrą yra būtina įsitikinti, jog tiriamas asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 minučių bei nerūkė bent 2 minutes, jeigu reikia, privalu palaukti. Šiuo atveju apeliantui kyla pagrįstų abejonių, ar institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareigūnai tinkamai laikėsi alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ naudojimo instrukcijos. Tuo labiau, kad apeliantas tiek administracinio teisės pažeidimo įforminimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, vienareikšmiškai nurodė, kad policijos pareigūnai atvažiavo ir jį tikrino tuoj po alkoholio vartojimo, iki to laiko praėjus daugiausiai 5 minutėms, o greičiausiai ir dar mažiau. Tą pačią aplinkybę pirmosios instancijos teisme patvirtino ir liudytojas P. G., nurodęs, jog po kelių minučių po E. B. alkoholio vartojimo momento prie jų privažiavo policijos pareigūnų automobilis su įjungtais specialiais šviesos signalais. Todėl teigia, kad šiuo atveju nuo apelianto alkoholio vartojimo laiko iki asmens blaivumo testo atlikimo buvo praėję mažiau laiko nei nurodyta alkoholio matuoklio „Lion alcolmeter 500“ naudojimo instrukcijoje, t. y. mažiau nei 20 minučių. Be to, nurodo ir tai, kad nagrinėjamu atveju surinkti naujus įrodymus ir išsklaidyti kilusias abejones bei pašalinti egzistuojančius prieštaravimus nėra objektyvios galimybės, todėl visos abejonės, kilusios bylos nagrinėjimo metu, yra vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu dėl minėto pažeidimo padarymo nutrauktina, nesant jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Papildomai pažymi tai, kad jis dirba AB „L.“ (duomenys neskelbtini) vežimo direkcijos (duomenys neskelbtini) depe (duomenys neskelbtini) mašinisto padėjėju, darbdavio yra apibūdinamas teigiamai, o jo darbas prasideda įvairiu paros metu, dėl ko išvykimui su traukiniu į reisą jam lengvuoju automobiliu reikia atvykti į darbovietę ir nakties metu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į nubaustojo asmens apeliacinį skundą Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK prašo palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

E. B. apeliaciniu skundu kelia kaltės klausimą dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir įrodymų vertinimo.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-4788/2009, Nr. N756?450/2010, Nr. N63-992/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog teismas nagrinėdamas bylą neteisingai įvertino pateiktus įrodymus, kad nesilaikė ATPK 284 straipsnio 1 dalies, 256 straipsnio reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu sutinka su Radviliškio rajono apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir juo remiantis padarytomis išvadomis. Skundžiamo nutarimo turinys tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Šios aplinkybės ir apeliacinio skundo turinys rodo, kad apeliantas tik jam palankų įrodymų vertinimą laikytų tinkamu ir teisingu. Nepaisant to, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kad E. B. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Daryti kitokias išvadas apygardos teismas neturi pagrindo, o tai, kad byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip kaip to norėtų apeliantas, dar nereiškia, kad į jas nebuvo atsižvelgta.

Pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, vengė neblaivumo patikrinimo, taip pat vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Analizuojant ATPK 126 straipsnyje esančias administracinių teisės pažeidimų sudėtis, matyti, kad administracinė atsakomybė diferencijuojama, atsižvelgiant į asmens, vairavusio transporto priemonę, neblaivumo laipsnį. Taigi neblaivumo nustatymo laipsnis yra tas ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytos administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvusis požymis, kurio nustatymas, kvalifikuojant asmens veiką pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, yra būtinas, be to, turi būti konkretus ir nekelti jokių abejonių.

Tai, kad E. B. kaltas dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo, įrodo: liudytojo S. V. teismo posėdžio metu duoti parodymai atitinkantys jo ir patrulio M. Z. tarnybinius pranešimus (3, 4 b. l.), kai jis parodė, kad jam ir patruliui M. Z. atvykus į (duomenys neskelbtini) gatvę prie (duomenys neskelbtini) namo, jie aikštelėje pamatė važiuojantį atbuline eiga į kitą stovėjimo vietą automobilį „Mitstubishi Carisma“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Privažiavo prie jo su įjungtais švyturėliais, vairuotojas, tai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, užvažiavo ant bordiūro ir sustojo. Prie automobilio priėjo patrulis M. Z. ir prisistatė, paprašė dokumentų, vairuotojas iš karto atsisakė pateikti dokumentus. Tada jis priėjo ir paprašė dokumentų, vairuotojas jam pateikė dokumentus. Šalia vairuotojo sėdėjo vaikinas – P. G., kuris pateikė asmens tapatybės kortelę. Jie nustatė vairuotojui girtumą, pradžioje jis sutiko su pažeidimu, kad vairavo automobilį, bet vėliau nebeprisipažino, aiškino, kad, jei jam teises atims, tai praras darbą; alkoholio matuoklio šaknelė, iš kurios matyti, kad E. B. 2013 m. rugpjūčio 31 d. 1 val. 6 min. 16 s. buvo nustatytas 2.06 promilės girtumas (5 b. l.).

Ir nors apelianto skundu bandoma įtikinti, kad liudytojo S. V. parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, tačiau apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo juos tokiais laikyti. Liudytojo S. V. parodymai nuoseklūs ir tapatūs, jie atitinka tiek jo, tiek kito pareigūno tyrimo pradžioje rašytus tarnybinius pranešimus. Todėl daroma išvada, kad šio liudytojo parodymai atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, jie tarpusavyje neprieštarauja, priešingai nei nubaustojo asmens bei liudytojo P. G. parodymai, kurie pirmosios instancijos teismo teisingai įvertinti kaip nepagrįsti, kadangi aptariamus asmenis sieja draugystė, be to, tiek jo, tiek apelianto parodymai nebuvo užfiksuoti iš karto po įvykio, maža to, tiek apeliantas, tiek P. G. įvykio dieną nurodė, kad nieko paaiškinti negali (2, 7 b. l.). Todėl apelianto ir liudytojo P. G. parodymai vertintini kaip siekimas sušvelninti E. B. teisinę padėtį, dėl to atmestini.

Apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad jam buvo neteisingai nustatytas girtumas, nes pareigūnai galimai netinkamai laikėsi alkoholio matuoklio „Lion alcolmeter 500“ naudojimo instrukcijos, kadangi policijos pareigūnai atvažiavo ir jį tikrino tuoj po alkoholio vartojimo, iki to laiko praėjus daugiausiai 5 minutėms, atmestini kaip nepagrįsti. Pirmiausia, vertindamas šiuos teiginius, apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad tokia E. B. ir jį palaikančio liudytojo P. G. versija, apie apelianto girtumo tikrinimą nepraėjus alkoholio instrukcijoje nurodytam terminui, t. y. jo tikrinimą tuoj po alkoholio vartojimo, iki to laiko praėjus daugiausiai 5 minutėms, iškilo tik teisme, tuo tarpu nei policijos pareigūnams (3, 4 b. l.), nei protokole (2 b. l.), nei paaiškinime (7 b. l.), tiek E. B., tiek liudytojas P. G. apie tokių aplinkybių egzistavimą nieko nenurodė, ir priešingai – abu nurodė, kad apie įvykį paaiškinti nieko negali (2, 7 b. l.). Antra, alkoholio matuoklio „Lion alcolmeter 500“ naudojimo instrukcijos 8 skyriuje iš tiesų nurodyta, kad negalima atlikti blaivumo testo, manant, jog tiriamas asmuo vartojo alkoholį paskutines 15–20 minučių arba rūkė paskutines dvi minutes. Įpareigojimas įsitikinti dėl šių aplinkybių numatytas ir instrukcijos 3.1 punkte. Tačiau iš bylos medžiagos matyti tai, kad apeliantui alkoholio matuokliu „Lion alcolmeter 500“ 2,06 promilių girtumas buvo nustatytas 2013 m. rugpjūčio 31 d. 1.06 val. (5 b. l.), t. y. praėjus 16 min. nuo to momento, kai policijos pareigūnai pastebėjo ir sustabdė apelianto vairuojamą automobilį. Taigi nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai, priėję prie E. B. automobilio ir pajutę nuo apelianto sklindantį alkoholio kvapą, jo nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius (3, 4 b. l.) ir po 16 minučių nuo pastarojo automobilio sustabdymo ir priėjimo prie jo, alkoholio matuokliu nustatę E. B. 2.06 promilės neblaivumą, su kuriuo jis sutiko (5 b. l.), alkoholiu matuoklio „Lion alcolmeter 500“ naudojimo instrukcijos nepažeidė. Be to, byloje esanti alkoholio matuoklio „Lion alcolmeter 500“ Nr. 18796 patikros sertifikato Nr. 1239501 kopija, patvirtina, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis „Lion alcolmeter 500“ Nr. 18796, kuriuo nustatytas apelianto neblaivumas, buvo tinkamas naudoti, dėl ko nėra jokio pagrindo abejoti aptariamo matuoklio duomenimis.

Taip pat nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 pa­tvir­tin­tų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nusta­ty­mo taisyklių 27 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Dėl to pastebėtina tai, kad apeliantas, manydamas, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis neatitinka jo tikrosios būsenos, pats galėjo kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir taip grįsti savo, jo manymu, tikrąjį neblaivumo / blaivumo laipsnį.

Išdėstytų duomenų visumos pagrindu, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad anksčiau nurodytų įrodymų visuma patvirtina, kad E. B. vairavo automobilį neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis 2.06 promilių girtumo laipsnis, dėl to atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį jis patrauktas pagrįstai.

Atsakant į apelianto skunde nurodytus prašymus ir teiginius, kurie susiję su nubaustojo asmens prašomų papildomų įrodymų išreikalavimu, jų, apelianto įsitikinimu, šioje nagrinėjamoje byloje trūkumu, pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai dėl E. B. kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, todėl papildomų, apelianto prašomų duomenų rinkimas, būtų perteklinis. Remdamasis išdėstytu, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs šią administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas.

Dėl to apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas, priimdamas 2013 m. spalio 17 d. nutarimą E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti šį teismo nutarimą, kaip to prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarimą nepakeistą ir E. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vidmantas Mylė