Kauno apylinkės teismo nutartis

nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos įgaliotai atstovei – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Teisės ir personalo skyriaus vyriausiajai specialistei J. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. L. skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus direktoriaus pavaduotojos J. Č. 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16063485219.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme buvo gautas R. L. skundas, kuriuo jis prašė: panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2016 metų gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 29T-4 administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo pareiškėjui už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188⁶ straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta administracinė nuobauda – 506 Eur bauda, ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde R. L. nurodo, jog jis neginčija skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės, jog turi įsiskolinimą VSDFV, tačiau nurodė, jog institucija savo priimtame nutarime nenustatė, jog jis nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytų socialinio draudimo pranešimų ir kitų dokumentų formos, pateikimo terminų ar tvarkos. Taip pat skunde pareiškėjas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 25¹ punktas, įpareigojantis socialinio draudimo pranešimus teikti pasirašius saugiu elektroniniu parašu, neužtikrina su elektroniniu parašu siunčiamų duomenų saugumo (b. l. 3-5).

Apklaustas teismo posėdžio metu R. L. skundą palaikė ir prašė teismo jį tenkinti. Papildomai teismui paaiškino, kad su skundžiamu nutarimu iš dalies sutinka, kadangi yra nesumokėjęs VSD įmokų, minėtas įmokas moka pagal galimybes ir gaunamas pajamas. Šiuo metu skola Sodrai yra sumažinta iki 445 Eur. Skundą padavęs asmuo taip pat nurodė, kad joks įstatymas nenumato, kad jis privalo turėti elektroninį parašą, jis galėtų jį turėti, tačiau tai būtų nesaugu jo paties atžvilgiu. Nutarimas nepagrįstas tuo atžvilgiu, kad surašytas remiantis poįstatyminiu aktu, o ne įstatymu (b. l. 41-43, 45-46).

Teismo posėdžio metu nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos įgaliota atstovė prašė teismo R. L. skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Ji teismui paaiškino, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas numato asmeniui pareigą teikti socialinio draudimo pranešimus nustatytais terminais ir tvarka. Įstatymas yra įpareigojęs Vyriausybę nustatyti socialinių draudimo pranešimų tvarką. Vyriausybė ir jos įgaliota institucija VSDFV nustatė tvarką, pagal kurią visi draudėjai privalo teikti socialinio draudimo pranešimus, pasirašytus saugiu elektroniniu parašu. Tai įstatyme numatyta pareiga ir šią pareigą draudėjas privalo vykdyti ir įsigyti elektroninį parašą, tokią pareigą numato įstatymas nuo 2014 m. gegužės 11 d., jei asmuo nenori pats pasirašyti elektroniniu parašu, jis gali įgalioti kitą asmenį pasirašyti elektroniniu parašu. Be to, skundą padavusio asmens teiginys, jog jis manė, kad Sodra skolą nusirašys, nešalina administracinės atsakomybės, kadangi net tai atvejais, kai institucija pati išieško skolą, pareiga mokėti VSD įmokas niekur nedingsta ir draudėjai privalo minėtas įmokas sumokėti. Nors pareiškėjas nurodo, kad elektroninis parašas yra nesaugus, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų (b. l. 43-45, 47).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Įsigaliojus nuo 2017 m. sausio 1 d. naujam Administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, spręstina ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, kad būtų sušvelninta pažeidėjui atsiradusi atsakomybė. Taigi, įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Šiuo metu galiojantis ANK už R. L. inkriminuojamą teisės pažeidimą numato baudą nuo 150 Eur iki 850 Eur (ANK 193 str. 1 d.), o ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalis numatė baudą nuo 144 Eur iki 868 Eur, todėl vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 8 dalies nuostatomis, pagrindų perkvalifikuoti veiką R. L. atžvilgiu nėra.

Kadangi protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16063485219 surašytas iki 2017 m sausio 1 d. ir nebuvo perkvalifikuotas, teisena vyksta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (Įstatymo 5 str. 4 d.).

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis).

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16063485219 esančios medžiagos nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 16 d. VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus pavaduotoja J. Č., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo R. L. buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje, jam paskirta administracinė nuobauda – 506 Eur bauda. R. L. buvo nubaustas už tai, kad nevykdė teisėtų VSDFV Kauno skyriaus pareigūnų reikalavimų pranešimus teikti siunčiant elektroninį dokumentą per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, taip pateikti pranešimai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančių kvalifikuotu sertifikatu. 2016 m. gegužės 19 d. draudėjui registruotu laišku išsiųstas raštas Nr. (7.2)S-41563 dėl duomenų apie apdraustuosius teikimo būdo, tačiau pranešimai apie apdraustuosius už 2016 m. gegužės - spalio mėnesius gauti paštu ir nepasirašyti saugiu elektroniniu parašu. Taip pat R. L. nemokėjo įstatymo nustatyta tvarka bei apimtimis privalomųjų VSD įmokų. Už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. priskaičiavo 593,41 Eur VSD įmokų už apdraustuosius. Per laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d. sumokėjo 251,70 Eur VSD įmokų, tačiau jomis dengtas senesnio laikotarpio įsiskolinimas. Įsiskolinimas už samdomus darbuotojus pradelstais terminais Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2016 m. lapkričio 29 d. buvo 1510,46 Eur, iš jų: 1453,74 Eur VSD įmokų ir 56,72 Eur delspinigių. Tokiu būdu buvo R. L. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį. Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 8 punkte numatyta, kad socialinio draudimo pranešimai teikiami siunčiant elektroninį dokumentą per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, vadovaujantis Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinio socialinio draudimo fondo vaidybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-665 „Dėl Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklių patvirtinimo“. Taip pateikti pranešimai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu. Taip pat pažeistos Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435, 25¹ punkto nuostatos, kuriose numatyta, kad draudėjai duomenis, nurodytus šių nuostatų 25 punkte, išskyrus šių nuostatų 25.11 papunktį, teritorinei registro tvarkymo įstaigai teikia vadovaudamiesi Elektronines draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Fondo valdybos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-665 „Dėl Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklių patvirtinimo“. Taip pat R. L. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas privalo sumokėti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (b. l. 3).

ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų, susidariusių delspinigių apskaičiavimo arba (ir) jų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimas, veika, dėl kurios neteisėtai buvo sumažintos valstybinio socialinio draudimo įmokos, išmokos, vengimas registruotis draudėju, neįsileidimas Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pareigūnų tikrinti duomenų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo įmokomis bei išmokomis, nepateikimas jiems dokumentų arba jų nuslėpimas, socialinio draudimo pranešimų ar kitų dokumentų, reikalingų draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti, pavėluotas pateikimas arba nepateikimas, klaidingos informacijos suteikimas, neteisingų duomenų apie gautas pajamas, reikalingų valstybinio socialinio draudimo išmokai skirti, įrašymas į asmenims išduodamas pažymas ar kitus dokumentus, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų.“

Pažymėtina, kad skundą padavęs asmuo neginčija savo kaltės dėl nesumokėtų VSD įmokų (b. l. 42), ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto šioje dalyje nėra ir teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius nurodytą pažeidimą (t. y. nemokėjus VSD įmokų).

Nors skundą padavęs asmuo R. L. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, nes įstatymas nenumato pareigos teikti socialinio draudimo pranešimus pasirašius saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi skundą padavusio asmens versiją paneigia kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti įrodymai.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-637 redakcija (Žin., 2009, Nr. 159-7208), galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu) nurodyta, jog draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Socialinio draudimo pranešimų ir kitų dokumentų formas, pateikimo terminus ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 (2015 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. V-472 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 09 17 (TAR, 2015, Nr. 2015-13888), t. y. galiojusi pažeidimo padarymo metu) numatė, jog socialinio draudimo pranešimai teikiami siunčiant elektroninį dokumentą per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, vadovaujantis Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-665 „Dėl Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklių patvirtinimo“. Taip pateikti pranešimai (elektroninė FFData formato byla, kuri turi atitikti atitinkamo Elektroninio SD pranešimo formos duomenų struktūros apraše išdėstytus reikalavimus) turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu.

Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 25¹ straipsnis numato, kad draudėjai duomenis, nurodytus šių Nuostatų 25 punkte, išskyrus šių Nuostatų 25.11 papunktį, teritorinei registro tvarkymo įstaigai teikia vadovaudamiesi Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Fondo valdybos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-665 „Dėl Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklių patvirtinimo“. Socialinio draudimo pranešimai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu.

Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje taikytiną teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad skundą padavęs asmuo, būdamas draudėju, turėjo pareigą vykdyti tiek įstatymuose, tiek poįstatyminiuose teisės aktuose draudėjams numatytas pareigas ir teikti socialinio draudimo pranešimus, pasirašytus saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formatavimo įranga ir patvirtinta galiojančių kvalifikuotu sertifikatu, R. L. buvo įspėtas 2016 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (7.2)S-41563, tačiau ir po minėto įspėjimo pranešimai apie apdraustuosius už 2016 m. gegužės-spalio mėnesius buvo pateikti popierine forma, t. y. skundą padavęs asmuo nevykdė Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pareigūnų teisėtų reikalavimų.

Skundą padavęs asmuo taip pat nurodė, kad siunčiant socialinio draudimo pranešimus su elektroniniu parašu, neužtikrinamas siunčiamų duomenų saugumas, tačiau, kaip nurodyta institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą (b. l. 32-33), R. L. gali socialinio draudimo pranešimus teikti iš VSDFV teritoriniuose skyriuose viešai prieinamų kompiuterinių darbo vietų, t. y. nesinaudodamas savo asmeniniu kompiuteriu, be to, kaip nurodė institucijos atstovė teismo posėdžio metu (b. l. 45), draudėjas gali įgalioti kitą asmenį teikti socialinio draudimo pranešimus, pasirašytus elektroniniu parašu (b. l. 45).

Visi šie duomenys objektyviai pagrindžia R. L. kaltę dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta nuostata, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. ATPK 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus pavaduotoja J. Č., priimdama skundžiamą nutarimą, nenustatė skundą padavusio asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių - ir paskyrė sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą, jos dydį nustatant lygų sankcijoje numatytam vidurkiui, nepažeisdama įstatymo reikalavimų.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog R. L. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje, kvalifikuotas teisingai, nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, todėl VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus pavaduotojos J. Č. 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16063485219 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, o R. L. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

palikti 2016 m. gruodžio 16 d. VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus pavaduotojos J. Č. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16063485219 nepakeistą ir R. L. skundo netenkinti.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 16063485219, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti VSDFV Kauno skyriui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.