Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. B. neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, t. y. nuo tiksliai nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip iki 2018 rugpjūčio 14 d. 17.57 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė 3 šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, o būtent: pramoninės gamybos revolverį Nr. (duomenys neskelbtini), 9 mm kalibro, C kategorijos, tinkamą šaudymui, Me 38 Compact - G dujinį -garsinį šaunamąjį ginklą, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais – garsiniais šoviniais, o taip pat šoviniais su guminiu sviediniu; pramoninės gamybos revolverį Nr. (duomenys neskelbtini), 9 mm kalibro, C kategorijos, tinkamą šaudymui, Me 38 MAGNUM dujinį -garsinį šaunamąjį ginklą, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais - garsiniais šoviniais; pramoninės gamybos pistoletą Nr. (duomenys neskelbtini), 8 mm kalibro, C kategorijos, tinkamą šaudymui, ME 8 DETECTIVE II dujinį - garsinį šaunamąjį ginklą, skirtą šaudyti 8 mm kalibro dujiniais – garsiniais šoviniais; 5 vienetus pramoninės gamybos, tinkamus šaudymui, 9 mm kalibro šovinius su guminiu sviediniu, skirtus šaudyti iš C kategorijos šaunamųjų ginklų; 6 vienetus pramoninės gamybos, tinkamus šaudymui, 9 mm kalibro dujinius – garsinius šovinius, skirtus šaudyti iš C kategorijos šaunamųjų ginklų; 6 vienetus pramoninės gamybos, tinkamus šaudymui, 8 mm kalibro dujinius – garsinius šovinius, skirtus šaudyti iš C kategorijos šaunamųjų ginklų, kol įvykio vietos tyrimo metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Kaltinamasis V. B. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir nurodė, kad iš rastų trijų ginklų tik vienas priklauso jam, o kitus du jis yra nupirkęs ir atidavęs savo žmonai E. B..

2.1. Pirmąjį ginklą – mažąjį pistoletą, įsigijo 1996–1997 metais. Tuo metu jis dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Visi (duomenys neskelbtini) stovėdavo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Ten priėjęs nepažįstamas vyriškis jam pasiūlė įsigyti dujinį pistoletą. Pistoletą įsigijo už 100 litų, jokių šio pistoleto dokumentų, negavo. Dujiniame pistolete buvo vienas šovinys, pabandė jį iššauti, iššovė ir todėl pistoletą įsigijo. Po to nuvažiavęs į parduotuvę nusipirko šovinių. Ginklo įsigijimo tikslas buvo savigynai, nes tuo metu taksi vairuotojo darbas buvo nesaugus. Striukėje buvo įsisiuvęs vidinę kišenę, kurioje laikė šį ginklą. Ginklo nebuvo panaudojęs, bet su juo jautėsi drąsiau.

2.2. Panašiai tuo metu jo antroji žmona E. B. pasakė, kad jai baugu vaikščioti vienai, kadangi ne visada jis galėdavo ją nuvežti į darbą, ar parsivežti. Kažkuriuo laiku užvažiavo į ginklų parduotuvę pažiūrėti žmonai ginklą. Parduotuvė, iš kurios pirko žmonai ginklą, vadinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ten nusipirko ginklą, bet neatsimena, ar gavo kokį dokumentą, ar ne. Ten pat dar nusipirko ginklui dėklą ir šovinių. Šis ginklas buvo skirtas žmonai. Vieną kartą žmona pasakė, kad pistoletas, kurį ji nešiojosi į darbą, kažkokiu būdu iššovė. Po to E. B. sūnus nupirko jai dujinį balionėlį.

2.3. 2010 metais priėjo prie jo du vyriškiai ir pasiūlė įsigyti ginklą. Jis pasakė, kad ginklą turi ir jis jam nereikalingas. Iš pradžių vyriškiai už ginklą paprašė du šimtus litų, o po to jie pasiūlė nusipirkti už 20 litų. Jam kilo mintis nusipirkti ir po to perparduoti kitam taksi vairuotojui. Tai buvo revolveris su guminėmis kulkomis. Kai pirko nežinojo, ar ginklas buvo veikiantis, ar ne. Nusivežė šį ginklą į parduotuvę, kur pirko šovinius kitam ginklui ir ten jam paaiškino, kad tai ginklas šaudyti su guminėmis kulkomis.

2.4. Norėjo pabandyti kaip šaudo pistoletas su guminėmis kulkomis, todėl kartą kai buvo atvažiavęs E. B. sūnus, dienos metu, pasistatė alaus skardinę ir šovė, bet skardinės kiaurai kulka neperšovė. Tada pašaudė ir žmonos sūnus, dar išėjusi žmona taip pat pabandė šauti, bet ji negalėjo iššauti, nes nenuspaudė gaiduko. Šį ginklą jis sutepė ir jį padėjo. Dar žmona pasiūlė, kad paliktų jai šį ginklą dėl saugumo būnant namuose. Pasakė, kad jam negaila, ir padėjo šį ginklą už televizoriaus, svetainėje, ant lentynos. Televizorius buvo tame pačiame kambaryje, kur yra ir židinys. Užkišo ginklus už televizoriaus ant lentynos taip, kad būtų patogiai paimti, bet kad nerastų vaikas.

2.5. Pražiopsojo laiką priregistruoti ginklus. Tai padarė ne iš piktos valios. Kai norėjo priregistruoti ginklus, (duomenys neskelbtini) policijoje jam paaiškino, kad jau praleido laiką ir dabar reikia važiuoti šiuo klausimu į (duomenys neskelbtini). Tada paėmė savo pistoletą iš mašinos ir visus tris ginklus padėjo nurodytoje vietoje už televizoriaus. Iš jų du ginklai buvo palikti namų saugumui, o trečias – žmonai naudotis. Parodė savo antrajai žmonai E. B., kur padėjo ginklus. Ji žinojo, kur buvo padėti ginklai ir kiek jų buvo.

2.6. Su antrąja žmona E. B. nesutarimai prasidėjo keli metai iki jam buvo pareikšti įtarimai dėl šios nusikalstamos veikos. Žmona labiausiai pykdavo, kad jis išgėrinėdavo. 2017 metais namuose buvusį seną televizorių nutarė atiduoti žmonos seseriai. Jis pats padėjo nukelti senąjį televizorių. Pastebėjo, kad už televizoriaus nebebuvo ginklų. Tuo metu neklausė, kur yra ginklai.

2.7. Sutinka, kad visus tris ginklus nusipirko jis, tačiau kai gyveno bendrai su žmona E. B., du ginklus paliko žmonai saugoti namams. Jis kartu su žmona E. B. buvo ginklų savininkai. Tik vienas ginklas nuolat buvo pas jį automobilyje. Galvoja, kad atsakomybė dėl dviejų ginklų laikymo turi tekti ir jo žmonai E. B., nes abu kartu su E. B. privalėjo nuvežti ginklus priregistruoti. Ginklai buvo jų abiejų namuose, nes gyveno bendrai. Dėl vieno ginklo, tai tikrai pilnai pripažįsta, kad jo nepriregistravo.

2.8. Daugiau nei pusmetis su žmona nesutaria. Jo atžvilgiu buvo pritaikytas policijos įpareigojimas gyventi atskirai. Ginklai buvo surasti 2018 m rugpjūčio 14 d., iki tos dienos su žmona kartu negyveno daugiau nei metus. Būtent tą dieną žmona inicijavo ir skyrybų bylos pradžią.

3. Liudytoja apklausta E. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinamuoju V. B. yra siaubingi santykiai. 2018 m. rugpjūčio 14 d. V. B. buvo pritaikyta kardomoji priemonė, jis buvo iškeldintas. Liepos pabaigoje, rugpjūčio pradžioje jis buvo grįžęs. Po to rugpjūčio 14 d., ar tai 15 d., ji tvarkė namus ir ant šaldytuvo rado ginklus, žadėjo juos išmesti, bet žinant V. B. charakterį, kad jis ją gali apvaginti, iškvietė policijos pareigūnus ir ginklus atidavė jiems. Ginklus rado ant šaldytuvo, kuris stovi svetainėje ir virtuvėje. Ginklai buvo suguldyti ant šaldytuvo. Dėžutėse buvo šoviniai ir ginkluose matėsi, kaip blizgėjo. Buvo trys ginklai. Anksčiau ginklų nėra mačiusi pas save namuose.

3.1. Jos vyras yra alkoholikas. Jie gyvena žemiau skurdo ribos ir nėra pas juos ką vogti, todėl vyro paaiškinimai, kad ginklus laikė savigynai yra visiškai nepagrįsti. Gali patvirtinti, kad 2017 metų rudenį valė dulkes nuo šaldytuvo, bet ginklų ten nebuvo. Nesupranta savo vyro tvirtinimo, kad ginklai yra jos, nes ginklai jai yra visiškai nereikalingi. V. B. jokio dujinio pistoleto savigynai jai nedavė. Tuo laiku, kai V. B. nurodo davęs jai dujinį ginklą, ji dirbo naftos gamykloje (duomenys neskelbtini) operatore ir ginklo į darbą tikrai negalėjo neštis, nes tai buvo sustiprintos apsaugos objektas.

3.2. Apie ginklus su V. B. jokių kalbų neturėjo, nes jis 14 metų geria. Jokių ginklų jis jai nerodė, nėra buvę ir tokio atsitikimo, kad jai ir jos sūnui V. M. dalyvaujant būtų buvę šaudoma iš ginklo guminėmis kulkomis. Ji turi dujų balionėlį, kurį jai nupirko sūnus V. M. apsisaugoti nuo G. B.. Kartu gyvena nepilnametė (duomenys neskelbtini) amžiaus dukra, kuri taip pat nieko nežino apie ginklus laikytus namuose.

3.3. Gali patvirtinti, kad senąjį televizorių atidavė savo seseriai. Televizorių išvežė sesuo, sesers vyras ir vairuotojas. Ji taip pat tuo metu buvo namuose, o ar V. B. buvo namuose – ji nežino. Už televizoriaus jokių slėptuvių nebuvo, yra tik lentyna prie sienos. Ant šios lentynos, išvežant televizorių, nieko nerado.

4. Liudytoju apklaustas V. M. nurodė, kad V. B. gyveno su jo mama. Jis yra E. B. sūnus iš ankstesnės santuokos. Apie V. B. turėtus ginklus nieko nežinojo, jam V. B. nieko nerodė – nei ginklų, nei šaudmenų. Tuo metu, kai mama gyveno su V. B., jis taip pat ten gyveno, bet neilgai, iki 18 metų. Kai jam sukako 18 metų, jį V. B. išmetė iš namų. Jo santykiai su V. B. nėra geri, bendravo mažai. Neteko dalyvauti jokiame įvykyje, kurio metu buvo šaudoma ginklu, nei kai gyveno kartu su mama ir V. B., nei gyvenant atskirai. Kai gyveno kartu, namuose ginklų matyti neteko. Tuo metu, kai gyveno kartu su mama ir V. B., jo pragyvenimo šaltinis buvo gaunamas uždarbis. V. B. iš pradžių dirbo „(duomenys neskelbtini)“, vėliau (duomenys neskelbtini), tačiau pastoviai girtuokliavo. Kai V. B. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), ginklų matyti pas jį taip pat neteko.

4.1. Apie tai, kad V. B. mamai būtų davęs savigynai kokį nors ginklą, nieko nežino. Galvoja, kad mama dėl savo darbo pobūdžio ginklo nebuvo įsigijusi. Dar gyvenant kartu su mama ir V. B., jis mamai nupirko dujų balionėlį apsigynimui nuo V. B., patarė juo pūsti į veidą. Tai galėjo būti, kai jam buvo apie 18 metų, prieš jam pradedant tarnauti armijoje.

4.2. Iš pradžių su mama ir V. B. gyveno bute, po to kraustėsi į (duomenys neskelbtini), gyveno nuosavame name. Kai V. B. jį išvarė iš namų, gyveno pas brolį, vėliau pas buvusią žmoną. Po tarnybos, grįžęs susitikdavo su mama prie namo vartų, palaipsniui pradėjo ir į namus atvykti, tačiau atvykęs su V. B. nebendraudavo. Pas V. B. namuose yra buvęs švenčių metu. Vykstant šeimos šventėms V. B. mažai sėdėdavo kartu su visais, dažniausiai jis prisigėręs būdavo namo viršutiniame aukšte, arba dirbdavo, bet kartu nesėdėdavo. Nebuvo taip, kad V. B. rodytų kažkokį ginklą.

4.3. Iki šiol pykčio ant V. B. nelaiko, daugiau dėl mamos pergyvena, nes ji galėjo anksčiau nutraukti santykius su V. B.. Prieš teisiamąjį posėdį bendravo su mama. Mama pasakojo apie ką ši byla ir dėl ko jam reikia atvykti į teismą, t. y. paliudyti dėl ginklo. Jam juokinga, kad V. B. mamai nori ginklą užrašyti. Jei mama turėtų ginklą, ji seniai jį prieš V. B. būtų panaudojusi, jam net nebūtų reikėję pirkti dujų balionėlio, nes V. B. pastoviai smurtaudavo prieš mamą, dėl to ne kartą buvo kviesta policija.

5. Liudytojas A. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad anksčiau su kaltinamuoju V. B. bendravo, nes jo buvusi žmona yra V. B. podukra. Su buvusia žmona išsiskyrė apie 2012 metus. Tuo laiku, kai gyveno su buvusia žmona, pas V. B. namuose tekdavo lankytis – kartais vieną kartą per savaitę, kartais kartą per mėnesį, švenčių metu, tačiau pakankamai dažnai. Apsilankymų metu B. namuose teko matyti, jog jie turi ginklus ir šaudmenis. Kiek pamena, V. B. yra rodęs, kad turi ginklą, tačiau nepamena, ar šratinį, ar dujinį, lyg ir revolverį. Tuo metu pagal ginklų kontrolės įstatymą tas ginklas buvo priskiriamas D kategorijai, jam nebuvo reikalingas leidimas. V. B. rodė tik ginklą, o kaip šis ginklas šaudo nerodė. Teigė, kad ginklas skirtas savigynai. Jam atrodo, kad V. B. turėjo tik vieną ginklą. V. B. ginklą demonstravo pakankamai seniai, gal gimus jo sūnui, o tai galėjo būti (duomenys neskelbtini). Nepamena, ar V. B. minėjo iš kur įsigijo ginklą. Iš savo darbo policijoje praktikos žinojo, kad toks ginklas atitinka ginklų D kategoriją, nes jo mažesnė galia. Nutraukus santuoką su V. B. podukra, daugiau neteko ginklo matyti. Ginklo rodymas buvo vienkartinis atvejis. Jis V. B. neklausė, ar jis turi daugiau ginklų. Kai jam buvo rodomas ginklas, kiek pamena, kartu buvo E. B.. V. B. jam ginklą rodė namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), didžiajame kambaryje, o kur ginklą laikė – nerodė.

5.1. Gali patvirtinti, kad B. namuose didžiajame kambaryje prie stalo ant lentynos stovėjo televizorius. Kai svečiavosi B. namuose, dažnai prie to stalo sėdėdavo, tačiau nėra pastebėjęs ir nežino, ar ten buvo įrengta slėptuvė. Matyti asmeniškai, kad E. B. turi ginklą, neteko. Taip pat jam apie tai niekas neminėjo.

Motyvuojamoji dalis

6. Nors kaltinamasis V. B. savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau ji patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais:

6.1. iš 2018-08-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje virš židinio ant lentynos rasti: revolveris ant kurio vamzdžio užrašas “ME 38 Compact – G” Nr. (duomenys neskelbtini) su 5 šoviniais, revolveris “ME 38 Magnum” Nr. (duomenys neskelbtini) su 2 šoviniais, pistoletas ME 8 DETECTIVE II Nr. (duomenys neskelbtini) su 6 šoviniais, plastikinė dėžutė su 4 šoviniais (1 t., b. l. 20–22, 23–25);

6.2. iš 2018-09-14 specialisto išvados Nr. 40-(679)-IS1-750-(13.2) matyti, kad tirti pateiktas revolveris Nr. (duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos, 380 (9 mm) kalibro, C kategorijos, tinkamas šaudymui, Me 38 Compact - G dujinis - garsinis šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 380 (9 mm) kalibro dujiniais - garsiniais šoviniais, o taip pat šoviniais su guminiu sviediniu.

6.2.1. Tirti pateiktas revolveris Nr. (duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, C kategorijos, tinkamas šaudymui, Me 38 MAGNUM dujinis - garsinis šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais - garsiniais šoviniais.

6.2.2. Tirti pateiktas pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos, 8 mm kalibro, C kategorijos, tinkamas šaudymui, ME 8 DETECTIVE II dujinis - garsinis šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais - garsiniais šoviniais.

6.2.3. Tirti pateikti 5 šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 380 (9 mm) kalibro, tinkami šaudymui šoviniai su guminiu sviediniu, kurie skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams.

6.2.4. Tirti pateikti 6 šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, tinkami šaudymui, dujiniai - garsiniai šoviniai, kurie skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams.

6.2.5. Tirti pateikti 6 šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 8 mm kalibro, tinkami šaudymui, dujiniai - garsiniai šoviniai, kurie skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams.

6.2.6. Pateiktus 380 Gum šovinius iššauti iš pateikto revolverio Me 38 Compact G galima. Pateiktus 9 mm kalibro šovinius iššauti iš pateiktų revolverių Me 38 Compact G ir Me 38 Magnum galima. Pateiktus 8 mm šovinius iššauti iš pateikto pistoleto ME 8 DETECTIVE II galima. Tyrimo ir eksperimento metu 17 šovinių sunaudoti (1 t., b. l. 50–57);

6.3. iš 2018-09-24 akistatos tarp liudytojos E. B. ir įtariamojo V. B. protokolo matyti, kad į klausimą kur ir kada E. B. rado ginklus, ji atsakė, jog ginklus rado ant šaldytuvo, dienos tiksliai neprisimena, bet tą dieną iškvietė policiją ir jiems ginklus atidavė. Į klausimą iš kur tie ginklai ten atsirado, E. B. atsakė, kad nežino.

6.3.1. Į klausimą, ar sutinka su E. B. parodymais V. B. atsakė, kad nesutinka. Apie ginklus ji žinojo seniausiai. Ji buvo sakiusi, kad juos reikia nuvežti priregistruoti, bet jis buvo šiek tiek apsileidęs ir jų nepriregistravo. E. B. iš vieno ginklo yra šaudžiusi, kitą nešiojosi į darbą, o dar vieną, kurį jis pirko parduotuvėje, E. B. buvo kartu jį perkant. Tuos du ginklus jis buvo palikęs E. B. naudotis, jis juos būtų pardavęs, bet du ginklai buvo palikti namuose E. B. savigynai, o vieną, kurį jis pirko parduotuvėje, vežiojosi automobilyje, kol tai buvo galima laisvai daryti.

6.3.2. Į klausimą, ar sutinka su V. B. parodymais, E. B. atsakė, kad nesutinka, jokio ginklo nepirko, iš jokio ginklo nešaudė, V. B. reikalų nežino.

6.3.3. Į klausimą, kur buvo padėjęs ginklus namuose V. B. atsakė, kad bendrame kambaryje pirmame aukšte už televizoriaus. Ir apie tai E. B. žinojo.

6.3.4. Į klausimą, ar už televizoriaus matė ginklus E. B. atsakė, kad nėra mačiusi, V. B. prikūrė pasakų eilinį kartą (1 t., b. l.33–35);

6.4. iš 2018-09-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), rašto Nr. 3, matyti, kad jų ginklų parduotuvėje V. B. a.k. (duomenys neskelbtini) 2000-02-01 įsigijo revolverį ME 38 Magnum Nr. (duomenys neskelbtini). Norint įsigyti C kategorijos dujinius garsinius šaunamuosius ginklus pirkėjas turi pateikti asmens tapatybę įrodantį dokumentą ir yra užregistruojamas C kategorijos ginklų įsigijimo ir realizavimo apskaitos žurnale (1 t., b. l. 45);

6.5. iš 2018-10-24 Policijos licenzijuojamos veiklos informacinės sistemos pažymos matyti, kad V. B. nėra įgijęs leidimo disponuoti ginklais ( t. 1., b.l. 39–42).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį

4. BK 253 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų įgijimas, gabenimas ir laikymas – tai jų suradimas, kitoks įgijimas (pvz., pirkimas-pardavimas, mainymas ar pan.), perkėlimas iš vienos vietos į kitą, gabenimas (pernešimas, vežimas automobiliu ar pan.), jų laikymas be leidimo namuose, darbovietėje, lauke ir kitose vietose. Veikos kvalifikavimui pagal BK 253 straipsnio 2 dalį neturi jokios reikšmės kokį laiko tarpą tokius ginklus ir šaudmenis asmuo laikė.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-08-14 liudytoja E. B. pranešė policijai apie tai, kad tvarkydama namus – valydama dulkes nuo šaldytuvo, ant jo rado tris ginklus, su šaudmenimis ir dėžutė su šaudmenimis. Tą pačią dieną apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje virš židinio ant lentynos rasti: revolveris ant kurio vamzdžio užrašas „ME 38 Compact – G“ Nr. (duomenys neskelbtini) su 5 šoviniais, revolveris „ME 38 Magnum“ Nr. (duomenys neskelbtini) su 2 šoviniais, pistoletas ME 8 DETECTIVE II Nr. (duomenys neskelbtini) su 6 šoviniais, plastikinė dėžutė su 4 šoviniais. Atliekant specialisto tyrimą buvo nustatyta, kad visi rasti ginklai yra pramoninės gamybos, tinkami naudojimui ir priskirtini C kategorijos šaunamiesiems ginklams, o šaudmenys taip pat priskirtini šaudmenims skirtiems C kategorijos šaunamiesiems ginklams yra tinkamai naudojimui ir tinkamai rastiems šaunamiesiems ginklams.

5.1. Kaltinamasis V. B. patvirtino, kad visus šiuos šaunamuosius ginklus ir šaudmenis įgijo jis pats, tačiau nesutinka, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos turi atsakyti jis vienas, nes du, iš rastų trijų ginklų, buvo perduoti naudojimui jo žmonai E. B. pagal jos prašymą. Kadangi šie ginklai buvo E. B. žinioje, buvo saugomi jos gyvenamajame name, ji buvo faktinė šių ginklų ir juose esančių šaudmenų valdytoja, todėl ji turėtų būti atsakinga už nelegalų šių ginklų laikymą ir savalaikį jų neįregistravimą. Pagal kaltinamojo V. B. parodymus galima spręsti, jog jis teigia liudytojai E. B. perdavęs pistoletą ME 8 DETECTIVE II Nr. (duomenys neskelbtini) su 6 šoviniais ir revolverį „ME 38 Compact – G“ Nr. (duomenys neskelbtini) su 5 šoviniais, o savoms reikmėms –savigynai kaip taksi automobilio vairuotojas, naudojo tik revolverį „ME 38 Magnum“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal bylos duomenis buvo įsigytas 2000-02-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“.

5.1.1. Liudytoja E. B. tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai tvirtino, kad apie kaltinamojo V. B. turimus ginklus jai nieko nebuvo žinoma, jų savo namuose anksčiau nėra mačiusi. Nei vienas iš rastų ginklų ir šaudmenų jai nebuvo nei dovanotas, nei perleistas kokiu nors kitu būdu.

5.1.2. Teismas vertindamas kaltinamojo ir liudytojos E. B. parodymus atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis neneigia pats įgijęs visus jam inkriminuotus šaunamuosius ginklus ir jiems naudoti tinkamus šaudmenis, tuo tarpu patikimų duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis du šaunamuosius ginklus su šaudmenimis būtų perleidęs naudojimui ir faktinei liudytojos E. B. nuosavybei, byloje nėra surinkta. Teismo nuomone, byloje nustatytos kitos aplinkybės tai, kad liudytojai E. B. jos sūnus V. M. nupirko savigynai nuo kaltinamojo smurto dujų balionėlį – šį faktą patvirtina liudytojų E. B. ir V. M. parodymai bei iš dalies pačio kaltinamojo parodymai, jog toks dujų balionėlis tikrai buvo nupirktas. Taip pat tai, kad kaltinamasis 2018-06-27 buvo patalpintas į policijos areštinę įtariant smurtu artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 64), netiesiogiai patvirtina faktą, jog liudytoja E. B. jokiais šaunamaisiais ginklais nedisponavo, nes turėdama savo žinioje šaunamuosius ginklus ji, akivaizdžiai, būtų galėjusi juos panaudoti išvengti gręsiančio ar jau naudojamo smurto iš kaltinamojo V. B. pusės. Kaltinamojo ir jo gynėjo prašymu papildomai apklausti liudytojai V. M. ir A. Š. taip pat nepatvirtino kaltinamojo pateikto aiškinimo, kad du šaunamieji ginklai su šaudmenimis buvo perduoti liudytojos E. B. žinion.

5.1.3. Teismo nuomone, vien tik kaltinamojo nurodymo, kad jis du šaunamuosius ginklus buvo perleidęs liudytojai E. B. ir fakto, jog šaunamieji ginklai buvo rasti liudytojos gyvenamojoje vietoje, nepakanka nuneigti faktams, kad visi rasti šaunamieji ginklai ir šaudmenys buvo įgyti būtent kaltinamojo ir priklausė jam, nes jie buvo padėti name, kuriuo naudojosi bei jame ilgą laiką gyveno ir kaltinamasis, o vieta kurioje buvo rasti ginklai – ant aukšto šaldytuvo, sunkiai pastebimoje vietoje, kurią pagal liudytojos E. B. parodymus ji paskutinį kartą buvo tvarkiusi 2017 metų rudenį, nėra dažnai naudojama ir lengvai pastebima, taip pat iki ginklų radimo maždaug prieš dvi savaites name lankėsi pats kaltinamasis, kuriam pagal kardomąją priemonę buvo uždrausta lankytis tuose namuose ir asmenų mačiusių ką jis tuo metu veikė namuose, nėra.

5.1.4. Teismas vertindamas šiuos įrodymus, atmeta kaip nepagrįstą kaltinamojo išsakytą nuomonę, jog šis šaunamųjų ginklų ir šaudmenų radimas turėtų būti tiesiogiai siejamas su prasidėjusiu, būtent ginklų radimo dieną, jo ir liudytojos E. B. skyrybų procesu. Tiek rasti šaunamieji ginklai, tiek šaudmenys pagal aukščiau nurodytus bylos duomenis buvo įgyti ženkliai anksčiau nei buvo inicijuotas skyrybų procesas, kaltinamajam tuo metu dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo buvo uždrausta artintis prie liudytojos E. B., jo apkaltinimas šaunamųjų ginklų ir šaudmenų neteisėtu laikymu jokios tiesioginės įtakos sprendžiant skyrybų bylą negali turėti.

5.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2011-03-01 įsigaliojusi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nauja redakcija dujinius pistoletus priskyrė C kategorijos ginklams. Ginklo laikymas yra trunkamasis nusikaltimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog taikant BK nuostatą, kuria įstatymo leidėjas uždraudžia trunkamojo pobūdžio veiką, negalima pažeisti fundamentalių bendrųjų teisės principų ir baudžiamosios atsakomybės taikymo nuostatų, todėl paprastai suformuluojamos šių normų įgyvendinimo tvarkos teisinės taisyklės. Tai daroma dėl to, jog asmuo, kuris atlieka ar neatlieka vieno ar kito veiksmo tam tikrą laikotarpį, priėmus įstatymą jo veiksmus vertinantį kaip neteisėtus, turėtų galimybę nutraukti neteisėtą veiksmą ar ją įteisinti. Būtent taip įstatymo leidėjas pasielgė ir šiuo atveju. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įsigaliojimo įstatymas Nr. XI-1146 (su vėlesnėmis redakcijomis) nustatė, kad asmenys, kurie iki įstatymo Nr. XI-1146 įsigaliojimo turėjo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014-07-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus. Šiems asmenims, jeigu jie pateikia įsigijimą patvirtinančius dokumentus, netaikomas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatytas 21 metų amžiaus reikalavimas. Jiems taikomas 18 metų amžiaus reikalavimas. Šie asmenys iki aukščiau nustatyto termino pabaigos turi teisę laikyti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytus šaunamuosius ginklus ar juos nešiotis be leidimo. Taigi, šių įstatymo normų analizė leidžia daryti išvadą, jog leidimas laikyti dujinius ginklus nebuvo reikalingas iki 2014-07-01. Įstatymo leidėjas nustatė pereinamąjį laikotarpį (nuo 2011-03-01 iki 2014-07-01) ir tvarką, leidžiančią asmeniui per tam tikrą laiką įteisinti ginklo laikymą, t. y. gauti leidimą ginklo laikymui. Šis laikotarpis buvo ilginamas kelis kartus, apie įsigaliosiančias naujas taisykles buvo plačiai informuota visuomenė. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamasis žinojo ir suprato, kad turi tris šaunamuosius ginklus, juos laiko gyvenamajame name neturėdamas tam leidimo, t. y. veikė tiesiogine tyčia, o tai šiuo konkrečiu atveju užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

5.3. Kaltinamojo V. B. veika pagal BK 253 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, nes jis neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė tris šaunamuosius ginklus priskiriamus C kategorijai, taip pat skirtus šaudyti iš C kategorijos šaunamųjų ginklų šaudmenis: 5 vienetus pramoninės gamybos, tinkamus šaudymui, 9 mm kalibro šovinius su guminiu sviediniu, 6 vienetus pramoninės gamybos, tinkamus šaudymui, 9 mm kalibro dujinius – garsinius šovinius, 6 vienetus pramoninės gamybos, tinkamus šaudymui, 8 mm kalibro dujinius – garsinius šovinius, bendrai 17 šovinių.

Bausmės skyrimas

6. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis savo kaltę pripažįsta iš dalies, todėl nėra pagrindo pripažįsti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Taip pat teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nenustatė ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

7. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. B. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis), į padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę: anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 72–74), UAB „(duomenys neskelbtini) nėra gydytas (b. l. 77), dirbantis.

8. Įvertinus aukščiau nurodytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes bei pripažinus, kad jo padaryta nusikalstama veika, atsižvelgiant į ankstesnio teistumo nebuvimą, teigiamą charakterizavimą, gali būti priskirta atsitiktinei veikai bei atsižvelgiant į tai, jog straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, svarstytinas klausimas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų V. B. taikymo, nes laisvės atėmimo bausmės paskyrimas jam neatitiktų BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties.

8.1. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismų praktikoje suformuota, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalies pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis.

8.2. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad tikslinga V. B. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje, kadangi, kaip jau buvo minėta anksčiau, kaltinamasis teigiamai charakterizuojamas, nėra duomenų, kad jis būtų linkęs piktybiškai nesilaikyti įstatymų ir kitų visuotinai priimtų elgesio normų, todėl jo padaryta nusikalstama veika, nors ir priskirta sunkių nusikaltimų kategorijai yra atsitiktinė, byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis būtų neteisėtai panaudojęs ir mėginęs realizuoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims jam priklausančius šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, rasti ginklai ir šaudmenys yra priskiriami mažiau pavojingos – C kategorijos, ginklams ir šaudmenims, o tai rodo žymiai mažesnį jo padarytos veikos pavojingumą, lyginant ją su analogiškos rūšies nusikaltimais.

8.3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kaltinamajam V. B. parinktina švelnesnė bausmės rūšis nei laisvės atėmimas ir jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kuri atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo priskyrimą sunkių nusikaltimų kategorijai, nustatytina vienų metų šešių mėnesių dydžio.

Dėl daiktinių įrodymų

10. Pagal byloje esančią specialisto išvadą (b. l. 51–57) matyti, kad atliekant specialisto tyrimą pateikti tyrimui objektai – šaudmenys, buvo sunaudoti, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako, o paimti įvykio vietos apžiūros metu ir pagal 2018-09-24 nutarimą ( b. l. 58–59) bei 2018-09-25 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 61) perduoti saugojimui (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui C kategorijai priskirti ginklai: revolveris Nr. (duomenys neskelbtini) Me 38 Compact – G, revolveris Nr. (duomenys neskelbtini) Me 38 MAGNUM, pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini) ME 8 DETECTIVE II, kaip nusikalstamos veikos įrankiai, vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuotini ir įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perduotini Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalį ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Įpareigoti V. B. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu konfiskuoti ir įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui įvykio vietos apžiūros metu rastus ir Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate saugomus revolverį Nr. (duomenys neskelbtini) Me 38 Compact – G, revolverį Nr. (duomenys neskelbtini) Me 38 MAGNUM, pistoletą Nr. (duomenys neskelbtini) ME 8 DETECTIVE II.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.