- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-10-27
- Bylos Nr.
- 1-87-100/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 71-1-00007-2010-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Pocevičienė
- Nukentėjusysis
- A.
- Kaltinamasis
- D., V.
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1Nesunkus mažamečio sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 1 p.)
- 1.2.4.5Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.4.8.3BK 140 str. 1 d. nurodytos veikos padarymas mažamečiui ar kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 2 d.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kupiškis,
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Pocevičienė, sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Vingilei, nukentėjusiajam A. I., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, dirbantis P. Ž. individualioje įmonėje, nesusituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini) Kupiškio rajone, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK138 str.2d.1p.,140 str.2d. ir 138 str.1d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis D. V. 2010 metų balandžio 3 d., tiksliai nenustatytą valandą, Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia koja spyrė vieną smūgį mažamečiui R. V., gim. 1996-11-13, į dešiniąją galvos pusę ir spyrė vieną smūgį į šlaunį, po to prispaudęs koja R. V. prie grindų, diržu sudavė ne mažiau 4 smūgių į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais mažamečiui padarė galvos smegenų sukrėtimą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, kairiame žaste, dešinėje ir kairėje kojose, nugaroje, odos patinimą virš ausies dešinėje ir viršugalvyje, odos nubrozdinimus nugaroje ir taip nesunkiai sutrikdė mažamečio R. V. sveikatą.
Kaltinamasis D. V. nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. gegužės m. 3 d., tiksliai nenustatytu laiku, Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia koja ir rankomis sudavė mažamečiui R. V., gim. 1996-11-13, ikiteisminio tyrimo metu nenustačius kiek kartų, bet daugiau kaip vieną kartą, smūgius į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais mažamečiui padarė poodinę kraujosruvą nugaroje ir taip sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė mažamečio R. V. sveikatą.
Kaltinamasis D. V. 2010 m. gegužės 18 d., apie 22 val., Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini) A. I. sodybos kieme, tyčia metaliniu vamzdžiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam A. I. į kairės kojos kelio sąnarį ir taip padarydamas kairės kojos girnelės lūžį nesunkiai sutrikdė A. I. sveikatą.
Kaltinamasis D. V. kaltu prisipažino visiškai. Dėl brolio V. sveikatos sutrikdymo paaiškino, kad 2010m. pavasarį jis į namus parėjo išgėręs ir močiutė jam pasakė, kad jos neklauso brolis R. Tada jis broliui R. V. trenkė ranka, kelis kartus sušėrė diržu bei spyrė koja. Taip primušęs brolį jis vėl išėjo iš namų, o grįžęs sužinojo, kad brolis vėmė, blogai jautėsi ir buvo išvežtas į ligoninę. Kad brolis į ligoninę išvežė dėl jo veiksmų jam niekas nesakė, tačiau jis pats suprato, kad per smarkiai brolį sumušė. Būdamas blaivus su broliu nebūtų taip pasielgęs.
Prieš brolį smurtą vartojo dar ir po to, kai brolis grįžo iš ligoninės, nes močiutė vėl jam apsiskundė, kad R. jos neklauso, atsikalbinėja. Prieš tai R. jis buvo įspėjęs, kad klausytų močiutės, todėl delnu sudavė R. į galvą, įspyrė jam į koją. R. jam skundėsi, kad skauda koją. B. R. jis atsiprašė, jų santykiai šiuo metu normalūs. Supranta, kad jis su broliu elgėsi neteisingai, dėl to gailisi.
Š.m. gegužės mėnesį jis su R. S., M. V., eidami žvejoti, užėjo į A. I. kiemą, kur R. S. susipyko su A. I. Su juo ėję asmenys nuėjo žvejoti, o jis pasilikęs A. I. kieme su atsineštu strypu trenkė A. I. į kojos kelį. Tada jis buvo išgėręs ir tai turėjo įtakos jo elgesiui. Su A. I. susitaikė, šis jam atleido. Jis, kaltinamasis, savo elgesį vertina blogai, gailisi dėl tokio savo elgesio, padarė išvadas, pradėjo mažiau vartoti alkoholio, nuo š.m. rugsėjo 1d. įsidarbino.
Motyvuojamoji dalis
Be visiško kaltinamojo kaltės pripažinimo jo kaltė įrodyta šiais teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka ištirtais įrodymais:
Nukentėjusysis mažametis R. V. parodė, kad jis neklausė babos ir ji tai pasakė D. D. jį mušė diržu. Jis raitėsi, tada D. spyrė du kartus su koja, o tada prispaudė prie žemės. Mušė jį D. gal 3 kartus. D. jį bausdavo, kad pradėtų klausyti. Tą dieną kai mušė diržu, D. jam sudavė kokius 20 kartų, tiksliai neskaičiavo. D. spyrė iš pradžių į galvą nestipriai, o tada į koją. Paskui prispaudęs koja jį laikė ir mušė diržu. Šie veiksmai buvo atlikti vienu metu. Yra mušęs ir dar. Kai D. būdavo išgėręs jis jį erzindavo ir gaudavo mušti. Spirdavo į koją, jis nugriūdavo ant žemės. Rankomis D. nemušdavo, tik stipriai paimdavo už kaklo ir laikydavo, kad nebėgtų. Su broliu konfliktuodavo gal savaitę. Su Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotoja kalbėjo po paskutinio sumušimo, rytojaus dieną. Paskui jį išvežė į globos namus. Prieš paskutinį sumušimą D. mušė jį gal prieš 2 ar 3 dienas. Tetai iš Vaikų teisių apsaugos tarnybos pasakojo teisybę, prisiminė viską gerai. Kai paskutinį kartą jį mušė, mušė su diržu. Jis neklausė babos, ji pasakė D. Šis pradėjo jį mušti su diržu ant jo lovos. Jis raitėsi. Sudavė gal 4 kartus, jam skaudėjo. T. D. jam spyrė 1 kartą į dešinę galvos pusę su koja, paskui spyrė į kairią koją į šlaunį. Tada jis jį prispaudė su kojos pėda prie grindų ir mušė diržu. Paskui pasakė, kad eitų atsiprašytų babos. Kai D. jį mušė, visi buvo virtuvėje, nematė niekas. Jis nuėjo ir atsiprašė babos. Vakare pradėjo skaudėti galvą ir pykinti. Tėtis iškvietė greitąją ir jį išvežė. Tada gulėjo ligoninėje. D., kai jį mušė, buvo truputį išgėręs, jis užuodė. Po to D. jį vėl mušė, už kokios pusės savaitės. Jis pradėjo apie D. visaip kalbėti, provokuoti, todėl D. vėl mušė jį. Mušė jį virtuvėje, laikė jį ranka už kaklo ir spyrė jam per kojas, kad jis pargriūtų. Tada spyrė į kairę koją ir nuėjo. Jam skaudėjo, kojoje buvo mėlynė. Paskui jis atsikėlė ir išėjo į lauką. Po to jį vėl mušė gal po dviejų dienų, D. buvo girtas. D. liepė jo neerzinti, nes bus tas pats. Jis jo neklausė ir D. jį pasivijo ir sudavė su ranka į dešinę galvos pusę. Trenkė smarkiai, jam skaudėjo. Jis ant D. nebepyksta ir jam atleidžia (b.l. 36-38).
Liudytoja nepilnametė I. V. parodė, kad ji buvo pas draugus balandžio mėnesį. Grįžo apie 19 val. ir R. jai pasakė, kad gavo iš kojos į koją ir dar iš rankos į galvą nuo D., nes jis atsikalbinėjo prieš babą, jos neklausė. Kaip spyrė ir trenkė ji nematė, tik matė mėlynę ant kojos. Jai atrodo, kad tada buvo šeštadienis. D. R. spyrė, atrodo į dešinę koją. Guzas galvoje buvo dešinėje pusėje. Ankščiau D. R. yra davęs diržo. D. ir R. nelabai sutaria tarpusavyje. R. gulėjo ligoninėje, nes labai vėmė. Ji yra pati mačiusi, kaip D. R. mušė su diržu. D. R. davė diržo ne prieš metus, o prieš 2-3 mėnesius. Ji matė, kaip davė diržu (b.l. 41-42).
Liudytojas mažametis M. V. parodė, kad yra matęs kaip R. gauna diržo nuo tėtės ar brolio D. Jis nematė, kaip D. spyrė R. Rolandas jam tai sakė pats. D. muša R., kai šis prisidirba. Yra matęs, kaip D. muša R. D. kai kada būna išgėręs. Kur spyrė R. jam nerodė, tik pasakojo, kad neklausė močiutės ir gavo su diržu ir jam spyrė į koją. R. pradėjo vakare vemti. Iškvietė greitąją ir jį išvežė. R. D. nebijo. Dabar jie galima sakyti susitaikė. R. atsiprašė, kad neklausė tėtės ir močiutės. D. atleido, jei daugiau taip R. nebesielgs. D. R. gal ir atsiprašė, jis nežino. Girdėjo tik kaip R. D. atsiprašė (b.l. 43-44).
Liudytojas A. V. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su mama B. V. ir vaikais: D. V., R. V., M. V. ir I. V.. Trys vaikai yra nepilnamečiai, o D. V. pilnametis. Nuo balandžio pradžios D. V. pradėjo labai vartoti alkoholinius gėrimus. Nuo to pastovaus girtavimo D. V. pradėjo skriausti R. V. Būdavo atvejų, kai D. suduodavo R. per kojas ir sėdmenis. Visi konfliktai vykdavo, kai D. V. būdavo girtas. Jis tiksliai dienų nepamena, kai vykdavo konfliktai, nes tai vyko dažnai. Jis pats apginti R. V. negalėdavo, nes jį patį D. V. apkuldavo. D. V. mušdavo jį, močiutę ir R. V.. Kiek pamena, šių metų gegužės 1 d., po pietų, namuose buvo jis, D. V. ir R. V.. D. V. buvo girtas ir dėl neaiškių priežasčių užsipuolė brolį R. V.. Spyrė R. V. per kojas ir sėdmenis. Jam matant, spyrė du kartus, galėjo būti ir daugiau smūgių, bet jis ne viską matė. Po to dar konfliktas buvo šių metų gegužės 3 d., vakare. Namo parėjo girtas D. V. ir iškarto pradėjo tyčiotis iš R. V. Per galvą delnu trenkė tris kartus. Tuos smūgius jis girdėjo būdamas virtuvėje, nes konfliktas vyko kambaryje. agresyvus (b.l. 45-47).
Papildomos apklausos metu liudytojas A. V. parodė, kad 2010 metų balandžio mėnesio pradžioje, dienos tiksliai nepamena, bet tai galėjo būti balandžio 3 d., jis buvo (duomenys neskelbtini) pas kaimynus S. Nepamena, kuris iš jo vaikų atėjo pas R. S. ir pasakė, kad R. namuose pasidarė bloga, vemia. Namuose R. jam pasakė, kad jis būdamas lauke iškrito iš medžio ir susitrenkė galvą, jis ant jo veido jokių sužalojimų nepastebėjo. Tuo metu, kai jis grįžo iš R. S. į namus, jo sūnaus D. nebuvo namuose. Kadangi jo sūnus R. V. blogai jautėsi, jis paskambino ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. R. medikai išvežė tiesiai į Panevėžio ligoninę, jis važiavo kartu su juo. Panevėžio ligoninėje jo sūnui R. buvo nustatytas nestiprus smegenų sukrėtimas, ten gulėjo apie 10 dienų. Kas iš tikrųjų R. atsitiko tą dieną, jis nežino. Dėl sūnaus R. V. sužalojimo savo sūnui D. V. civilinio ieškinio nereikš. D. taip pat yra jo sūnus, jis jam padeda dirbdamas pavienius darbus, bendrai išlaiko šeimą (b.l. 48-49).
Liudytoja B. V. parodė kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su sūnumi A. V., ir anūkais: D. V., R. V., M. V. ir I. V.. Nuo šių metų balandžio mėnesio pradžios anūkas D. V. pradėjo gana stipriai ir dažnai vartoti alkoholinius gėrimus. Kartais būdavo, kad vartodavo kasdien. Pradėjus vartoti alkoholinius gėrimus D. pasikeitė, pradėjo skriausti nepilnametį brolį R. V. Dažniausiai D. R. skriausdavo naudodamas fizinę jėgą, kai būdavo girtas. Ji jai priklausančiame gyvenamajame name turi savo atskirą kambarį ir jame dažnai būna. Ir ji, ir jos sūnus A., D. vis sakė, kad negalima šitaip elgtis su broliu, sūnus A. daug kartų stengėsi apginti R., tačiau sunkiai sekėsi tai daryti. D. taip pat naudodavo fizinį smurtą ir prieš savo tėvą, yra smurtavęs ir jos atžvilgiu. Kiek pamena, šių metų gegužės pirmą dieną, po pietų, į namus grįžo girtas D. Ji nuėjusi į savo kambarį girdėjo, kaip kilo triukšmas. Kas ten darėsi ji nežino, nieko nematė. Taip pat dar konfliktas buvo šių metų gegužės 3 dienos vakare. Į namus parėjo D. V. girtas. Jis išvijo ją iš jų kambario. Girdėjo šūksnius, triukšmą, kas ten darėsi ji nežino. Anūkas D. yra labai agresyvus, ypač kai ateina į namus girtas. Kolioja ir ją įvairiausiais žodžiais, šaukia, neklauso savo tėčio. Ji jo tikrai bijo, kai jis taip elgiasi ir labai bijo dėl savo anūko R., kad D. dažnai naudojamas fizinis smurtas prieš R. nesukeltų rimtų pasekmių. Kiek pamena, gegužės 4 dieną atvyko socialinė darbuotoja su vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotoja, kurios R. išvežė ir laikinai apgyvendino Kupiškio rajono Šv. Kazimiero vaikų globos namuose (b.l.50).
Liudytoja J. P. parodė, kad ji dirba Kupiškio socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja. A. V. šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. 2010-05-04 ji informavo Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugo tarnybą, kad A. V. šeimoje pilnametis sūnus D. V. naudoja fizinį smurtą nepilnamečio brolio R. V. atžvilgiu. Tokią informaciją pati gavo iš (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos socialinės pedagogės R. K.. Ši 2010-05-04 jai pasakė, kad R., būdamas mokykloje, nenori dalyvauti pamokose, yra verksmingas, sakė, kad namuose nenori būti, kad vyriausias brolis D. namuose jį skriaudžia, muša. Ji, norėdama išsiaiškinti kas darosi šeimoje, kartu su socialine pedagoge R. K., tą pačią gegužės 4 dieną nuvyko pas R. į namus. Nuvykus, pradėjo bendrauti su tėvu A. V. ir B. V.. Kiek pakalbėjus pasakė, kad iš tikrųjų yra šeimoje problema dėl D. girtavimo, jo elgesio su broliu R. A. V. papasakojo, kad sūnus D. V. nuolat girtauja, būdamas neblaivus smurtauja savo brolio R. V. atžvilgiu. Minėtą dieną, grįžus R. iš mokyklos, jis taip pat patvirtino, kad brolis D. tikrai su juo labai negražiai elgiasi, jį muša, stumdo. Sakė, kad grįžęs naktį girtas prikelia jį ir prašo atnešti vandens, jam nesutikus apkumščiuoja. A. V. paaiškino, kad jis nepajėgia apginti sūnaus R., nes sūnus D. yra smurtavęs jo bei kartu gyvenančios B. V. atžvilgiu. B. V. taip pat patvirtino, kad D. V. naudoja fizinį smurtą anūko R. V. atžvilgiu, kad jos sūnus A. V. negali apginti savo sūnaus R. 2010 metų gegužės 4 dieną ji iš karto informavo vaikų teisių apsaugos tarnybą apie tokią situaciją šeimoje ir atvykus vaikų teisių specialistei V. K., R. V. buvo paimtas iš šeimos ir laikinai apgyvendintas Kupiškio r. Šv. Kazimiero vaikų globos namuose, Kupiškio r. Paketurių k. (b.l. 52).
Liudytoja R. K. parodė, kad ji dirba Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, socialine pedagoge. 2010-04-06 gavo informaciją iš šeštos klasės mokinio G. S., kad R. V. yra paguldytas į Panevėžio ligoninę, nes jį sumušė brolis D. V. Šią informaciją taip pat patvirtino G. S. sesuo D. S., kuri yra septintos klasės moksleivė. Iš šių mokinių gautą informaciją ji perdavė Kupiškio socialinių paslaugų centro darbuotojai, dirbančiai (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje. Bendravo su T. A., kuri nurodė, kad balandžio 3 ar 4 dieną B. V. pranešė, kad R. blogai jaučiasi, vemia ir jam skauda galvą. T. A. pasakė, kad girdėjo, kaip R. V. sakė, kad daugiau jis nebetylės, nes atsibodo, kad jį muša. 2010-05-04 (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje pastebėjo, kad R. V. yra kažkas ne taip. Pabendravus su juo, jis užsiminė, kad mokykloje jis nenori dalyvauti pamokose, sakė, kad nenori būti ir namuose, nes vyriausias brolis D. namuose jį skriaudžia, muša. Ji kartu su socialine darbuotoja J. P., gegužės 4 dieną nuvyko pas R. V. į namus. Nuvykus į namus, pradėjo bendrauti su namuose buvusiu R. tėvu A. V., R. močiute B. V.. Paklausus ar tikrai D. V. naudoja fizinį smurtą prieš brolį R., jie pasakė, kad yra šeimoje problema dėl D. girtavimo ir jo elgesio su broliu R. A. V. papasakojo, kad sūnus D. V. labai dažnai girtauja, būdamas neblaivus smurtauja savo brolio R. V. atžvilgiu. R., grįžęs iš mokyklos, taip pat papasakojo, kad brolis D. su juo labai negražiai elgiasi, jį muša, stumdo. A. V. paaiškino, kad jis nepajėgia apginti sūnaus R., nes sūnus D. yra smurtavęs jo bei kartu gyvenančios B. V. atžvilgiu. B. V. taip pat patvirtino, kad D. V. naudoja fizinį smurtą anūko R. V. atžvilgiu. 2010 metų gegužės 4 dieną iš karto J. P. informavo vaikų teisių apsaugos tarnybą apie tokią situaciją šeimoje ir, atvykus vaikų teisių specialistei V. K., R. V. buvo paimtas iš šeimos ir laikinai apgyvendintas Kupiškio r. Šv. Kazimiero vaikų globos namuose, Kupiškio r. Paketurių k. R. V. neprieštaravo važiuoti į vaikų globos namus, nusprendė grįžti į namus, kai brolio D. nebebus (b.l. 53-54).
Liudytojas mažametis G. S. nurodė, kad R.V. pažįsta, jis yra jo draugas. Šių metų balandžio mėnesio pradžioje, tikslios dienos tikrai negali nurodyti, R. V. jam pasakė, kad jį sumušė brolis D. V.. Jis matė, kad R. buvo paraudę prie akies. R. jam pasakė, kad brolis jį mušė dėl to, kad jis namuose degino plastmasę. Tiksliai negali pasakyti kurią dieną, bet tai buvo balandžio mėnesio pradžioje, po minėto pokalbio su R., jo mama T. A., jam grįžus iš mokyklos pasakė, kad R. išvežė su greitąja medicinos pagalba į Panevėžio ligoninę, nes jam pasidarė negera. Jis pats nėra matęs, kaip D. V. muša R. (b.l. 55).
Liudytoja nepilnametė D. S. nurodė, kad R. V. ji pažįsta, kartu lanko tą pačią (duomenys neskelbtini) vidurinę mokyklą, jis yra jos klasiokas. Šių metų balandžio mėnesio pradžioje, tikslios dienos tikrai negali nurodyti, grįžus į namus jos brolis G. S. jai pasakė, kad R. V. jam minėjo, kad jį sumušė brolis D. V.. Nuėjus į mokyklą, R. ten nebuvo, o prie autobusų stotelės R. V. sesuo I. kalbėjo, kad brolį išvežė į Panevėžio ligoninę su greitosios medicinos pagalbos automobiliu. (b.l. 56).
Liudytoja T. A. nurodė, kad 2010 metų balandžio mėnesio pradžioje, B. V. pasakius, kad R. V. blogai jaučiasi, vemia, ji nuėjo pas juos į namus. Įėjusi į namo vidų pastebėjo, kad R. V. sėdi ant lovos, o jai paklausus kas jam yra, atsakė, kad skauda galvą. Ji ant jo veido sužalojimų nematė. Jai paklausus B. V. kas atsitiko, ši jai pasakė, kad R. iškrito iš medžio ir todėl blogai jaučiasi. Tą patį patvirtino ir jo tėvas A. V.. B. V. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir tos pačios dienos vakarą R. buvo išvežtas į ligoninę. R., sėdėdamas ant lovos pasakė, kad jam atsibodo, kad jis sakys teisybę. Ką jis tuo norėjo pasakyti, ji nežino. Kaip vėliau sužinojo iš socialinės darbuotojos, R. buvo nustatyta galvos trauma. Ji yra girdėjusi tik iš kalbų, kad D. V. skriaudžia, naudoja fizinį smurtą savo mažamečio brolio R. V. atžvilgiu (b.l. 57).
2010-05-04 Vaikų teisių apsaugos pranešimu apie tai, kad D. V. naudoja fizinį smurtą nepilnamečio R. V. atžvilgiu. (b.l. 1-5).
Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b.l. 6).
Kupiškio socialinių paslaugų centro darbuotojos pranešimu dėl R. V., kuriame nurodyta, kad gauta informacija, jog R. V. buvo sumušta brolio D. ir yra paguldytas į Panevėžio ligoninę (b.l. 19).
Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 22-23).
2010-05-10 specialisto išvada Nr. G 557/10 (05), kurioje nurodyta, kad R. V. nustatyta poodinė kraujosruva nugaroje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu galimai smūgiuojant kumščiu, įspiriant koja ir pan. Sužalojimas padarytas 5-7 dienos iki apžiūros. Tokiam sužalojimui padaryti yra pakankamas vieno smūgio sudavimas. Dėl nustatyto sužalojimo R. V. sveikata sutrikdyta nežymiai (b.l. 25).
2010-07-08 specialisto išvada Nr. G 557/10 (05,) kurioje nurodoma, kad R. V. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, kairiajame žaste, dešinėje ir kairėje kojose, nugaroje, odos patinimai virš ausies dešinėje ir viršugalvyje, odos nubrozdinimai nugaroje. Sužalojimai susiformavo dėl ne mažiau septynių kontaktų su kietais bukais daiktais, galimai jais smūgiuojant. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2010-04-03. Dėl kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais R. V. sveikata sutrikdyta nesunkiai – ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (b.l. 27).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis D. V. 2010-04-03 suduodamas smūgius broliui R. nesunkiai sutrikdė mažamečio R. V. sveikatą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str.2d.1p.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis D. V. 2010m. gegužės 1- 3 dienomis, tiksliai nenustatytu suduodamas smūgius broliui R. sukėlė jam fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė mažamečio R. V. sveikatą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str.2d. A. I. nesunkaus sveikatos sutrikdymas
Nukentėjusysis A. I. parodė, kad 2010-05-18 įvyko konfliktas tarp jo ir R. S. bei D. V.. Jis buvo gerokai išgėręs, todėl pats galėjo truputį išprovokuoti konfliktą. Kiek jis pamena, tai jis užgauliojo praeinančius pro jo namus R. S. ir D. V.. Po to jie užėjo į jo kiemą ir prasidėjo muštynės. Dabar jis tiksliai negali pasakyti, kiek smūgių jam sudavė R. S., tik gali pasakyti, kad ir jis pats jam šėrė. Kiek jis pamena, tai D. V. jam vieną kartą trenkė į koją metaliniu vamzdžiu, su tuo vamzdžiu galėjo pataikyti į kairės kojos kelį. Po šio konflikto R. S. ir D. V. buvo pas jį nuėję, atsiprašė, jis jiems atleido, jiems jokių pretenzijų neturi ir nori su jais susitaikyti. D. V. dėl jo kelio sužalojimo civilinio ieškinio nereiškia, jie abu susitaikė (b.l. 70-75).
Savo parodymus A. I. patvirtino parodymų patikrinimo metu (b.l. 77-79).
Liudytoja J. G. parodė, kad 2010-05-18 vakare jos sugyventinis A. I. buvo savo namo kieme su vaikais T. G. ir K. G.. Apie 22 val. į kambarį žviegdamas atbėgo T. G.. Jis j verkdamas pasakė, kad R. S. su vaikais ir V. muša tėvelį su pagaliais ir vamzdžiais. Ji išbėgo į lauką, kieme D. V. rankoje turėjo metalinį vamzdį, tačiau ji nematė ar jie su tais daiktais mušė A. I. (b.l. 80-81).
Liudytojas mažametis T. G. parodė, kad 2010-05-18, vakare, jau po vakarienės, jis kartu su savo mažesne sese K. ir tėčiu A. I. išėjo į kiemą pažaisti kamuoliu. Netrukus jis pamatė, kaip į jų kiemą atėjo R. S., D. V., G. S., A. ir D. V.. Jis matė, kad rankose jie turėjo pagalius ir geležinius vamzdžius. Tai pamatęs, jo tėtis liepė jiems visiems išeiti iš kiemo. Jis girdėjo, kaip jie sakė, kad iš kiemo neis ir su pagaliais ir metaliniu vamzdžiu pradėjo mušti jo tėtį ir tėtis parvirto ant žemės. Jis greitai nubėgo į kambarį ir mamai pasakė, kad muša tėtį. Mama išėjo į lauką. Jis matė, kad tėtės veidas buvo kruvinas, jis buvo labai išsigandęs, taip pat buvo išsigandusi ir jo sese K. (b.l. 82-83).
Liudytojas mažametis G. S. parodė, kad 2010-05-18 jis su tėvu ir mama ėjo žvejoti ir pakeliui užsuko į A. I. kiemą. Namuose buvo A. I. sugyventinė J. G. Jis girdėjo, kaip mama sakė, kad A. I. sutvarkytų jų namo duris, kurias išspyrė. Kai jis kartu su mama išėjo iš A. I. namų, I. gulėjo ant žemės prie namo verandos kampo. Kas ir kiek smūgių sudavė I. jis nematė ir negali pasakyti (b.l. 84-85).
Liudytoja T. A. parodė, kad 2010-05-18 vakare A. I. išgriovė jų namo duris. Tada ji kartu su sūnumis G. ir R. ėjo pas A. I.. Pamatę, kad jie eina pas I., jiems iš paskos ėjo jos sūnūs A. A., D. V. ir D. V.. Ji kartu su G. pirmi nuėjo pas I. į kambarį, norėdama pasikalbėti su J. G., todėl jokių muštynių nematė. Išėjusi iš namo, ji matė, kaip I. gulėjo ant žemės, atsirėmęs namo sieną (b.l. 86-87).
Liudytoja nepilnametė D. S. parodė, kad 2010-05-18 A. I. ieškodamas savo sugyventinės dukters L. išspyrė jų namo duris. Po kiek laiko pas juos į kiemą atėjo D. V. ir brolis A. su L. Ji nuėjo link prūdo, kur žvejojo jos tėvai ir pasakė apie tai, kad išlaužtos namų durys. Kas pradėjo muštis A. I. kieme, ji nematė, tik matė, kad kieme buvo dar D. V., D. V., A. A. (b.l. 88).
Liudytojas R. S. parodė, kad 2010-05-18 vakare nuėjo pas A. I. aiškintis dėl išlaužtų durų. Kartu su juo buvo jo sugyventinė T. A., jo vaikai ir D. ir D. V. Jis su A. I. susistumdė. Kaip D. V. su metaliniu vamzdžiu galėjo trenkė A. I. į koją, jis namatė(b.l. 89-90).
A. I. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2010-05-18 apie 22 val. jo kieme (duomenys neskelbtini) D. V. metaliniu vamzdžiu jam trenkė į kairės kojos sąnarį. (b.l. 59).
Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) A. I. priklausanti sodyba (b.l. 64-66).
2010-05-31 specialisto išvada Nr. G 608/10 (05), kurioje nurodyta, kad sužalojimai A. I. padaryti keliolika valandų-viena para prieš apžiūrint jį poliklinikoje. Sužalojimai padaryti sumušant kairį kelią kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, galėjo būti ir metalinis vamzdis. Dėl kairės girnelės lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 68).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis D. V. 2010-05-18 suduodamas smūgį metaliniu strypų A. I. į kairės kojos kelį nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str.1d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.
Kaltinamasis padarė du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus. Nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, jo padarytos veikos - baigtos, jomis pasikėsinta žmonių sveikatą, nusikalstamos veikos smurtinės, padarytos per trumpą laikotarpį. Kaltinamasis D. V. yra jauno amžiaus, neteistas, nebaustas administracine tvarka, neįrašytas į priklausomybių ligų įskaitą, dirba, Kupiškio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnija ir šeimos nariai D. V. charakterizuoja neigiamai. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą D. V. už jo padarytas nusikalstamas veikas, skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis nustatytinas arčiau įstatymų sankcijoje numatytam šios bausmės minimumui. Kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti.
Iš kaltinamojo taip pat išieškotinos proceso išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 straipsniais teismas,
nusprendžia:
D. V. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
D. V. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
D. V. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 2d.,4d. D. V. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų ir 5(penkių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taikyti BK 75 str.1d., 2d.7p. ir BK 67 str. 2 d. 3 p., ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1(vienerių) metų 6(šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, ir nuteistajam paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Nuteistajam paskirtų kardomųjų priemonių – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo R. V., įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Išieškoti iš D. V. į valstybės pajamas 49,60 Lt (keturiasdešimt devynis litus ir 60 ct.) proceso išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą bylą Kupiškio rajono apylinkės teismui.