Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-14 · Administracinė byla Nr. eI-980-171/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-14
Bylos Nr.
eI-980-171/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03497-2016-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
I. A. B.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-980-171/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03497-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.1, 12.6.3, 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė,dalyvaujant atsakovės atstovei Olgai Milienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. A. B. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I. A. B. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, ir prašo:

1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2016 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-4944;

2) panaikinti VMI 2016 m. rugsėjo 15 d. nurodymą Nr. (23.31-08)-467-168183.

Paaiškino, kad 2015 m. birželio 29 d. su VMI sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-3926, kuria susitarė dėl 25 265,84 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo pagal sudarytą grafiką iki 2020 m. birželio 25 d.

Pagal mokestinės nepriemokos ir palūkanų sumokėjimo grafiką pareiškėja kiekvieną mėnesį įsipareigojo mokėti 421 Eur mokestinės nepriemokos ir 113,70 Eur palūkanų.

Šalies argumentai

2016 m. sausio 19 d. pareiškėja gavo įspėjimą dėl sutarties nutraukimo. Pareiškėja 2016 m. vasario 5 d. su pareiškimu ir 2016 m. kovo 8 d. su patikslintu pareiškimu kreipėsi į VMI dėl mokestinės paskolos mokėjimo grafike nustatytų įmokų dydžio pakeitimo, kadangi susidarė nepalanki finansinė padėtis. Atsakymo į pateiktą pareiškimą negavo.

VMI neįspėjusi 2016 m. liepos 27 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08)-327-4944 nutraukti 2015 m. birželio 29 d. mokestinės paskolos sutartį.

Nurodė, kad su VMI sudaryta sutartis iki finansinės padėties pablogėjimo buvo vykdoma. Sutarties nutraukimas, kai ji buvo vykdoma, ir susidaręs įsiskolinimas pateisinamas nuo jos valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, pažeidžia ne tik jos interesus ir konstitucinės teisės principus, yra neteisingas ir neproporcingas, bet ir pažeidžia mokestinės nepriemokos grąžinimo pagal sutartį instituto esmę – stabilizuoti mokesčių mokėtojo finansinę būklę ir atsiskaityti su mokesčių administratoriumi.

Pažymėjo, kad mokestinės paskolos sutarties šalis saisto jos paskirtis, tikslai, bendrieji sąžiningumo, teisingumo principai, kurių mokesčių administratorius privalo laikytis.

Teigė, kad nevykdo mokestinės paskolos sutarties sąlygų nuo 2016 m. sausio 1 d. nemokėdama įmokų pagal grafiką, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas nutraukti sutartį pirmiausia dėl to, kad finansinės padėties pablogėjimas yra laikinas. Antra, VMI apie ketinimą nutraukti 2015 m. birželio 29 d. sutartį jos neįspėjo, t. y. jai nebuvo išsiųstas įspėjimas, atitinkantis keliamus reikalavimus. Trečia, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, prieš nutraukiant mokestinės paskolos sutartį, turėjo būti įvertintas faktas, kad sutartis iš dalies įvykdyta. Ketvirta, neišspręstas prašymas pakeisti sutarties sąlygas, t. y. pakeisti mokestinės nepriemokos mokėjimo grafiką. Mokestinės paskolos nutraukimas sudarys didelių finansinių nuostolių, galimai negrįžtamai pablogins finansinę padėtį, todėl galutinis rezultatas gali būti bankrotas.

Šalies argumentai

Kai pareiškėja kreipėsi į teismą dėl 2016 m. liepos 27 d. sprendimo panaikinimo, 2016 m. rugsėjo 15 d. VMI priėmė nurodymą Nr. (23.31-08)-467-168183 nurašyti mokestinę nepriemoką nuo jos sąskaitos. Dokumente nurodyta nurašyti mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojo sąskaitų ir galioja iki tol, kol į biudžetą bus pervesta visa nurašyta suma – 24 021,64 Eur. Šio nurodymo pagrindu 2016 m. rugsėjo 19 d. nuo jos sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ banke, nurašyta 677,60 Eur suma, nustatyta rezervuota suma – 23 345,93 Eur.

Dėl šio VMI nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką jos finansinė padėtis tapo kritinė ir beviltiška. Vykdydama šį nurodymą nebeturi galimybės mokėti su ūkininko ūkio veiklos vykdymu susijusių išlaidų: pirkti kuro, pašaro gyvuliams, mokėti už elektrą, veterinarines paslaugas, sumokėti socialinį draudimą, – taigi iš esmės ūkis yra pasmerktas žlugti. Be to, ir jai pačiai neliko lėšų gyvybiškai būtiniems poreikiams tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime į skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pasirašydama mokestinės paskolos sutartį pareiškėja buvo pasirašytinai įspėta, kad mokesčių administratorius turi teisę nutraukti mokestinės paskolos sutartį, jei mokesčių mokėtojas nevykdo mokestinės paskolos sutarties sąlygų. Likusi nesumokėta pagal sutartį atidėtoji / išdėstytoji mokestinės nepriemokos dalis išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Pažymėjo, kad tiek 2016 m. vasario 5 d. pareiškime, tiek 2016 m. kovo 8 d. patikslintame pareiškime dėl mokestinės paskolos sutarties mokėjimo grafiko pakeitimo pareiškėja prašė leisti pakeisti įmokų dydžius, t. y. vietoje 421 Eur įmokos pagal sutartį 2016 m. sausio–gegužės mėnesiais mokėti 100 Eur įmokas, o nuo 2016 m. birželio mėnesio – 500,36 Eur įmokas. Tačiau per nurodytą laikotarpį (2016 m. sausio–gegužės mėnesiais) pareiškėja sumokėjo 50 Eur (2016 m. sausio 15 d.) ir 100 Eur (2016 m. balandžio 29 d.). Taigi pareiškėjos pradelsti įsipareigojimai pagal mokestinės paskolos sutartį 2016 m. liepos 27 d. sudarė 4 464,74 Eur, dėl to ir buvo priimtas skundžiamas VMI sprendimas.

Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad atsakovė nevertino aplinkybės, jog nutraukta mokestinės paskolos sutartis sukeltų dar didesnius finansinius nuostolius. Tačiau vien tik tai, kad mokestinės paskolos sutarties nutraukimas sukels pareiškėjai finansinius nuostolius, nėra pagrindas nenutraukti sutarties ar ją pakeisti.

Atkreipė dėmesį, kad atsakovė pareiškėjos registracijos adresu išsiuntė 4 įspėjimus, kuriuose buvo nurodyta, kad, nesumokėjus mokestinės nepriemokos, mokestinės paskolos sutartis bus nutraukta. Pažymėjo, kad pareiškėja ir į šiuos įspėjimus tinkamai nereagavo. Be to, apie mokestinės paskolos nutraukimą dėl sąlygų nesilaikymo pareiškėja buvo ne kartą įspėta telefonu bendraudama su VMI Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus vyriausiąja specialiste.

Teigė, kad pateikdama pareiškėjai ginčijamą sprendimą ne tik pagrindė savo teiginius, bet ir nurodė teisės aktus, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas. Pateikti rašytiniai įrodymai apie teiktus įspėjimus, jų įteikimą pareiškėjai registruotu paštu bei paskelbimą VMI portale.

VMI priimdama sprendimą neviršijo įgaliojimų, jis yra teisingas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Atsiliepimas

Per teismo posėdį atsakovės atstovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VMI 2016 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. (23.24-08)-327-4944 ir 2016 m. rugsėjo 15 d. nurodymo Nr. (23.31-08)-467-168183 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad VMI ir pareiškėja 2015 m. birželio 29 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-3926, kurioje susitarė dėl 25 265,83 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo pagal sudarytą grafiką iki 2020 m. birželio 25 d.

Pagal mokestinės nepriemokos ir palūkanų sumokėjimo grafiką kiekvieną mėnesį pareiškėja įsipareigojo mokėti 421 Eur mokestinės nepriemokos ir 113,70 Eur palūkanų.

2015 m. rugpjūčio 10 d. VMI raštu Nr. (23.24-08)-327-4969 įspėjo pareiškėją apie ketinimą nutraukti 2015 m. birželio 29 d. mokestinės paskolos sutartį, jei ji per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo dienos nesumokės 535,55 Eur sumos.

2015 m. spalio 10 d. VMI raštu Nr. (23.24-08)-327-6301 įspėjo pareiškėją apie ketinimą nutraukti 2015 m. birželio 29 d. mokestinės paskolos sutartį, jei ji per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo dienos nesumokės 1 093,72 Eur sumos.

2016 m. sausio 13 d. VMI raštu Nr. (23.24-08)-327-182 įspėjo pareiškėją apie ketinimą nutraukti 2015 m. birželio 29 d. mokestinės paskolos sutartį, jei ji per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo dienos nesumokės 1 929 Eur sumos.

2016 m. vasario 5 d. pareiškėja su pareiškimu kreipėsi į VMI dėl mokestinės paskolos sutarties mokėjimo grafiko pakeitimo, kuriame nurodė, kad 2016 m. sausio 19 d. gavo VMI įspėjimą ir dėl susiklosčiusios sunkios finansinės padėties prašo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio iki gegužės mėnesio per mėnesį leisti mokėti po 100 Eur, o nuo birželio mėnesio – visą sausio–gegužės mėnesiais susidariusio skirtumo sumą. Pažymėjo, kad, pakeitus mokėjimo grafike mokėtinas sumas, sutarties sąlygas vykdys, todėl prašo nenutraukti mokestinės paskolos sutarties.

2016 m. vasario 24 d. VMI, išnagrinėjusi 2016 m. vasario 5 d. pareiškėjos prašymą, nurodė, kad jame trūksta dokumentų ir kad juos reikia pateikti iki 2016 m. kovo 7 d., bei pažymėjo, kad jei pareiškėja prašomos papildomos informacijos nepateiks iki nurodytos datos, bus laikoma, kad prašymas yra nepateiktas ir jis nebus nagrinėjamas.

2016 m. kovo 8 d. pareiškėja pateikė patikslintą prašymą, kuriame prašė nuo 2016 m. sausio iki gegužės mėnesio per mėnesį leisti mokėti po 100 Eur, o nuo 2016 m. birželio mėnesio iki paskolos sutarties pabaigos – po 500,36 Eur už kiekvieną mėnesį.

2016 m. balandžio 5 d. VMI raštu Nr. (23.24-08)-327-2028 įspėjo pareiškėją, kad nutrauks 2015 m. birželio 29 d. sutartį, jei per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo nesumokės 3 410,69 Eur sumos.

2016 m. balandžio 8 d. priėmė sprendimą Nr. (23.1-08)RNA-10633 netenkinti pareiškėjos prašymo pakeisti mokestinės paskolos sutarties mokėjimo grafiką bei priminė apie 2016 m. balandžio 5 d. įteiktą įspėjimą.

2016 m. liepos 27 d. VMI priėmė sprendimą Nr. (23.24-08)-327-4944 nutraukti su pareiškėja sudarytą 2015 m. birželio 29 d. mokestinės paskolos sutartį ir apie tai ją informavo.

2016 m. rugpjūčio 1 d. VMI raštu Nr. (23.31-08)-464-841 paragino pareiškėją per 20 dienų sumokėti turimą įsiskolinimą, t. y. 24 021,64 Eur į VMI sąskaitą, bei nurodė, kad jei tai nebus padaryta, minėta suma bus išieškota teisės aktų nustatyta tvarka.

2016 m. rugsėjo 15 d. VMI priėmė nurodymą Nr. (23.31-08)-467-168183 nurašyti mokestinę nepriemoką (24 021,64 Eur) iš mokesčių mokėtojo sąskaitos.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (redakcija nuo 2016-01-01 iki 2016-09-30) (toliau – MAĮ) 88 straipsnio 7 dalis nustato, kad jeigu mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų, ji nutraukiama. Šiuo atveju už mokestinę paskolą sumokėta palūkanų suma perskaičiuojama atsižvelgiant į faktiškai pasinaudotą mokestinės paskolos sumą, o nuo likusių nesumokėtų sumų nepertraukiamai šio Įstatymo 96–98 straipsnių nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai.

Remiantis minėtu įstatymu, tarp VMI ir pareiškėjos 2015 m. birželio 29 d. sudarytos mokestinės paskolos sutarties 9 punktas nustato, kad mokesčių administratorius turi teisę nutraukti mokestinės paskolos sutartį, jei mokesčių mokėtojas nevykdo mokestinės paskolos sutarties sąlygų. Likusi nesumokėta pagal sutartį atidėtoji / išdėstytoji mokestinės nepriemokos dalis išieškoma MAĮ nustatyta tvarka.

Taigi iš teisinio reguliavimo matyti, kad mokestinės paskolos sutarčiai nutraukti pakanka, kad pareiškėja nevykdytų savo įsipareigojimo kiekvieną mėnesį mokėti įmokas, ir mokesčių administratorius neprivalo atsižvelgti į priežastis, dėl kurių susidarė mokestinė nepriemoka bei nebuvo vykdoma mokestinės paskolos sutartis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje A442-952/2013 ir 2013 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-522/2013)).

Iš byloje anksčiau nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėja pažeidė savo pareigą tinkamai vykdyti su VMI sudarytą 2015 m. birželio 29 d. mokestinės paskolos sutartį, t. y. kas mėnesį mokėti po 421 Eur dydžio sumą bei 113,70 Eur palūkanų, todėl VMI remdamasi nurodytomis nuostatomis turėjo teisę nutraukti sudarytą sutartį.

Pareiškėja mano, kad sutarties nutraukimas yra neproporcinga priemonė, kadangi ji dalį sutarties įvykdė.

Teismas pažymi, kad MAĮ nenustato kitokio pobūdžio sankcijos už sudarytos mokestinės paskolos sąlygų nevykdymą, todėl šiuo atveju taikytina priemonė, t. y. sutarties nutraukimas, laikytina tinkama ir proporcinga padarytam sutarties sąlygų pažeidimui.

Taip pat pareiškėja skunde nurodo, kad ji teikė prašymus pakeisti mokestinės paskolos sutarties mokėjimų grafiką, tačiau VMI nepateikė jokio atsakymo.

Šis pareiškėjos argumentas laikomas nepagrįstu ir atmestinas, kadangi iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad VMI, gavusi pareiškėjos 2016 m. vasario 5 d. prašymą, nustatė, kad nepateikti visi reikiami dokumentai, todėl nurodė iki 2016 m. kovo 7 d. jį papildyti. Pareiškėja su papildytu prašymu kreipėsi kovo 8 d. Nors papildytam prašymui pateikti nustatytas terminas buvo praleistas, VMI jį išnagrinėjo ir nusprendė netenkinti, kadangi pareiškėja jau kurį laiką pažeidžia sudarytos mokestinės paskolos sutarties sąlygas.

Pareiškėja teigia, kad apie sutarties nutraukimą nebuvo tinkamai įspėta.

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 patvirtintų Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių (redakcija 2015 m. liepos 1 d.–2016 m. gruodžio 31 d.) (toliau – Taisyklės) 49 punktas nustato, kad mokesčių administratorius, prieš nutraukdamas mokestinės paskolos sutartį, įteikia mokesčių mokėtojui įspėjimą apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį. Taisyklių 50 punkte įtvirtinta, kad įspėjime apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį nurodomas terminas, per kurį mokesčių mokėtojas turėtų įvykdyti šiame įspėjime išdėstytus nurodymus.

Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas konstatuoja, kad VMI 4 kartus, t. y. 2015 m. rugpjūčio 10 d., 2015 m. spalio 10 d., 2016 m. sausio 13 d. ir 2016 m. balandžio 5 d., įspėjo pareiškėją apie 2015 m. birželio 29 d. sutarties nutraukimą. Įspėjimuose, kaip ir reikalauja nurodytos Taisyklės, nustatytas terminas, per kurį pareiškėjai buvo suteikta teisė sumokėti nurodytą sumą ir išvengti sutarties nutraukimo, tačiau nė vienu atveju ji šia suteikta teise nepasinaudojo, todėl teismas neturi pagrindo teigti, kad VMI pažeidė pareigą informuoti pareiškėją apie mokestinės paskolos sutarties nutraukimą.

Pareiškėja taip pat nesutinka su VMI 2016 m. rugsėjo 15 d. priimtu nurodymu Nr. (23.31-08)-467-168183, kuriuo nukreiptas mokestinės nepriemokos išieškojimas į jos sąskaitą. Teigia, kad toks išieškojimas daro didelę žalą jos finansinei padėčiai ir vykdomam verslui.

Iš byloje esančio pareiškėjos AB „Swedbank“ banko išrašo neįmanoma spręsti apie tikrąją finansinę pareiškėjos padėtį. Nors pareiškėja skunde teigia, kad negalės padengti būtinų išlaidų, t. y. pirkti kuro, pašaro gyvuliams, mokėti už elektrą, veterinarines paslaugas, sumokėti socialinį draudimą, tačiau iš pateiktų banko išrašų matyti, jog nuo sąskaitos buvo nuimamos sumos grynaisiais pinigais, tačiau neįmanoma nustatyti, kokia suma grynųjų galėtų disponuoti pareiškėja, be to, šios aplinkybės nenurodo ir pati pareiškėja.

Pareiškėja taip pat į bylą nepateikia jokių įrodymų, susijusių su išlaidomis ūkiui, nors tvirtina, kad tokių turi. Todėl įvertinus pareiškėjos pateiktus duomenis negalima konstatuoti aplinkybės, kad nukreiptas išieškojimas į jos sąskaitą sukelia didelę žalą finansinei padėčiai.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. (23.24-08)-327-4944 ir 2016 m. rugsėjo 15 d. nurodymas Nr. (23.31-08)-467-168183 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),

nusprendžia:

Pareiškėjos I. A. B. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė