Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-11-24 · Administracinė byla Nr. I-1639-162/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-24
Bylos Nr.
I-1639-162/2017
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01089-2017-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1639-162/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01089-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.6; 55.1.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 24 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

2017 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), priteisti 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, kildinamą iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Konvojaus būrio pareigūnų veiksmų.

Pareiškėjas skunde (b. l. 3-13) nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2017 m. liepos 11 d. iš Klaipėdos AVPK areštinės į teismo posėdžius buvo konvojuojamas neužtikrinant jo saugumo, nes automobiliuose nebuvo saugos diržų. Atvežę į teismą, pareigūnai teismo salėje jį laikė surakintą antrankiais, nors prašęs antrankius nuimti. Pareiškėjo teigimu, Konvojaus būrio pareigūnų veiksmai neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio reikalavimų ir prilygo kankinimui. Pareiškėjas nurodo dėl šių pažeidimų patyręs dvasinius išgyvenimus, depresiją.

Pareiškėjas apie teismo posėdį informuotas tinkamai šaukimu (b. l. 31). Šiaulių tardymo izoliatorius pateikė patvirtinimą apie procesinių dokumentų įteikimą (b. l. 27, 30). Pareiškėjas skunde nebuvo išreiškęs pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime (b. l. 15-17) nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkanti. Nurodo, kad konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246. Teigia, kad Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Konvojaus būrio pareigūnai periodiškai vykdė planinius teisminius konvojus, kurie nurodyti Konvojaus būrio vado 2017 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2- 17922. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2017 m. liepos 11 d. iš Klaipėdos AVPK areštinės ir atgal konvojuotas penkis kartus: keturis kartus konvojavimas vykdytas specialiosiomis transporto priemonėmis ir vieną kartą kita transporto priemone – lengvuoju automobiliu. Pareiškėjo konvojavimui naudotos tam pritaikytos transporto priemonės Fiat Ducato, kurių techniniai duomenys ir komplektacija atitinka techninius reikalavimus. Šiose transporto priemonėse kiekvienam konvojuojamam asmeniui yra įrengtos atskirtos sėdimos vietos, o keleivių saugumui užtikrinti įrengti saugos diržai. Pareiškėjas 2017 m. liepos 11 d. buvo konvojuotas tarnybiniu lengvuoju automobiliu Škoda Oktavia, kurioje kiekvienam asmeniui yra įrengtos atskirtos sėdimos vietos bei keleivių saugumui užtikrinti įrengti saugos diržai. Teigia, kad konvojuojamuosius pristačius į teismą ir apie tai informavus teismo posėdžio pirmininką, konvojuojamieji iki teismo posėdžio pabaigos yra teismo posėdžio pirmininko žinioje, t. y. pagal Konvojavimo taisyklių 195 punktą konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Atitinkamai, sprendimai dėl konvojuojamųjų apsaugos priemonių naudojimo, priimti teismo posėdžio pirmininko, negali būti vertinami kaip Konvojavimo taisyklių pažeidimai, padaryti būtent atsakovės atstovo.

Pažymi, kad pareiškėjas jokių pretenzijų nei raštu, nei žodžiu dėl konvojavimo sąlygų nereiškė.

Teigia nesant pagrindo konstatuoti, kad atsakovės atstovas vykdė neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, todėl nekyla pareiga atlyginti žalą.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b. l. 28). Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Į teismo posėdį neatvykus proceso šalims nei jų atstovams, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Klaipėdos AVPK) Viešosios tvarkos tarnybos Konvojaus būrio pareigūnų veiksmų pareiškėją laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2017 m. liepos 11 d. iš Klaipėdos AVPK areštinės konvojuojant į teismo posėdžius.

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas pagal bausmių vykdymo ir kardomojo kalinimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime (Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014, p. 541) nurodyta, kad pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą. Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga.

Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumo

Pareiškėjas prašo priteisti 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, teigdamas, jog dėl to, kad periodiškai konvojuojant nebuvo užtikrintas jo saugumas, nes transporto priemonėse nebuvo įrengti saugos diržai bei pažeidžiamos teisės teismo posėdžių salėje laikant jį surakintą antrankiais, patyrė dvasinius išgyvenimus ir depresiją.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 6 straipsnis, reglamentuojantis pagrindines policijos funkcijas, numato, kad viena iš funkcijų, numatytų šio straipsnio 1 dalies 19 punkte, yra nustatyta tvarka atliekamas sulaikytų, suimtų ir nuteistų asmenų konvojavimas.

Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246, nustato konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą. Konvojavimo taisyklių 3 punkte pateikiamos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos. Pagal pateiktą konvojaus sąvokos apibrėžimą konvojus – viešojo saugumo pajėgų, institucijų ir įstaigų, vykdančių operatyvinę veiklą, Lietuvos Kariuomenės Karo policijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ginkluotų pareigūnų grupė, kurios užduotis yra konvojuojamųjų konvojavimas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Vertinant minėtas nuostatas pažymėtina, jog konvojavimą į teismą atlieka konvojus (viešojo saugumo pajėgos), todėl pareiškėjas nurodydamas, kad konvojuojant buvo galimai pažeidžiamos jo teisės, neturtinę žalą turėtų kildinti būtent iš konvojaus (viešojo saugumo tarnybos) veiksmų. Konvojavimo taisyklių 3 punktas nustato, kad specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiems konvojuoti, pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus, yra techniškai įrengtos kameros, o kitos transporto priemonės – tarnybiniai automobiliai ir autobusai, specialusis medicinos transportas, keleivinio traukinio kupė, lėktuvai, sraigtasparniai, laivai, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti nėra techniškai įrengtų kamerų.

Byloje pateiktu Konvojaus būrio vado 2017 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 30-PR2- 17922 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2017 m. liepos 11 d. iš Klaipėdos AVPK areštinės ir atgal konvojuotas penkis kartus. 2016 m. gruodžio 2 d. buvo konvojuojamas specialiuoju tarnybiniu automobiliu Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. vasario 14 d. – automobiliu Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. gegužės 31 d. – automobiliu Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. birželio 29 d. – automobiliu Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2017 m. liepos 11 d. – tarnybiniu automobiliu Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjas keturis kartus buvo konvojuojamas specialiosiomis transporto priemonėmis ir vieną kartą kita transporto priemone – lengvuoju automobiliu. Atsakovės atstovo atsiliepimo turinys, Tarnybinis pranešimas, valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimai bei techninių reikalavimų įvertinimo išvados (b. l. 19-24) leidžia spręsti, kad pareiškėjo konvojavimui naudotos tam pritaikytos specialiosios transporto priemonės Fiat Ducato bei tarnybinis lengvasis automobilis Škoda Oktavia, kurių techniniai duomenys ir komplektacija atitinka techninius reikalavimus: <...> Fiat Ducato transporto priemonėse kiekvienam konvojuojamam asmeniui yra įrengtos atskirtos sėdimos vietos, o keleivių saugumui užtikrinti įrengti saugos diržai; tarnybiniame lengvajame automobilyje Škoda Oktavia kiekvienam asmeniui yra įrengtos atskirtos sėdimos vietos bei keleivių saugumui užtikrinti įrengti saugos diržai. Transporto priemonių apžiūra atliekama kas šešis mėnesius. Konvojavimo metu naudotos transporto priemonės atitiko ir šiuo metu atitinka tokios paskirties transporto priemonėms keliamus reikalavimus.

Aptartų įrodymų pagrindu sprendžiama, jog pareiškėjo teiginys dėl automobiliuose nebuvusių įrengtų saugos diržų ir dėl to neužtikrinto saugumo yra nepagrįstas.

Pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kildina ir iš jo laikymo teismo posėdžių salėje surakintą antrankiais. Konvojavimo taisyklių 195 punktas nustato, kad nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Tokiu būdu, sprendimas dėl konvojuojamųjų apsaugos priemonių naudojimo, priimtas teismo posėdžio pirmininko, negali būti vertinamas kaip atsakovo atstovo padarytas Konvojavimo taisyklių pažeidimas.

Pagal Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 punktus visos konvojuojamųjų pareikštos pretenzijos įrašomos į kelionės žiniaraštį, taip pat konvojuojamieji, atvykę į paskirties tašką, turi teisę surašyti skundą dėl konvojavimo sąlygų, kuris privalomai perduodamas areštinės administracijai. Atsakovės atstovas atsiliepime tvirtina, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinės administracijai nei raštu, nei žodžiu nereiškė pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų.

Aiškindamas neteisėtų veiksmų sąlygą nagrinėjamo pobūdžio ginčų kontekste, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Konvojaus būrio pareigūnų veiksmai pareiškėjo konvojavimo metu buvo atlikti laikantis sprendime aptartų teisės aktų reikalavimų. Nenustačius atsakovės atstovo pareigūnų neteisėtų veiksmų – pagrindinio viešosios atsakomybės elemento – netikslinga byloje vertinti likusias viešosios atsakomybės sąlygas, nes nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ar priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalos) nekyla pareiga atlyginti žalą.

Sprendime išdėstytų motyvų pagrindu pareiškėjo skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė