- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-04
- Bylos Nr.
- AN2-26-350/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00384-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. P.
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. P. (toliau – ir Apeliantė) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 28 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo D. U. 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) Apeliantei už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 526 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda. Ši nuobauda skirta už tai, kad V. P. 2021 m. rugpjūčio 31 d., apie 13 val. 00 min., t. y. ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 (toliau – ir Vyriausybės nutarimas) (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.) buvo Panevėžio pradinės mokyklos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), patalpose – uždaroje erdvėje be nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės), kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, taip sukeldama grėsmę išplisti COVID-19 ligai, šiais savo veiksmais pažeisdama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. 1864 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ (toliau – ir Sprendimas) 2 punkto reikalavimus.
2. Skundžiama nutartimi atmestas Apeliantės skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Nutarimą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Skundu aukštesniajam teismui Apeliantė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 28 d. nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną; kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT) dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 651 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo (TAP-20-396) (20-3809), 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1418 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo, 1990 m. kovo 11 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimo Nr. I-4 „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išrinkimo“, Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. įstatymo Nr. I-11 „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-13 „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Respublikos Konstitucijos galiojimo atstatymo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-14 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo“ pripažinimo negaliojančiais bei neatitinkančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) ir žmonių valios.
3.1. Cituoja Konstitucijos, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ir kitų nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatas, LVAT, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) jurisprudenciją bei teigia, kad skundžiama nutartimi užkertamas kelias teisėtam ir teisingam bylos išnagrinėjimui, kadangi tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami LVAT. Apeliantė nurodo įtarianti, kad skundžiamos nutarties priėmimą lėmė V. L. ir L. S. klastotos rašliavos, todėl LVAT pirmininkui būtina sudaryti teisėjų kolegiją šių rašliavų ištyrimui ir Lietuvos Respublikos valstybingumo nustatymui.
3.2. Nurodydama pagrindą ginčo sprendimui, Apeliantė pateikia savo versiją dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo bei V. L. veiksmų, pabrėždama, kad užsienio valstybės nenorėjo pripažinti tokio Maskvos nurodymais vykdomo nepriklausomybės atkūrimo.
3.3. Skunde taip pat teigiama, jog Apeliantei padaryta 150 00 Eur dydžio moraliniai nuostoliai, nes ji pasiligojo, patyrė emocine depresiją, diskriminaciją, pergyvenimus, pažeminimą. Šią žalą Apeliantė kildina iš Institucijos veiksmų, V. P. vertinimu, tyčiojantis, elgiantis biurokratiškai. Taip pat Apeliantė teigia, kad moralinės kompensacijos dydį nulemia valstybės veiksmai nuo 1992 m. spalio 25 d. nevykdant Konstitucijos 56 straipsnio reikalavimų ir neleidžiant asmenims išsirinkti Lietuvos Respublikos Seimo, nes neorganizuojami Konstitucijos 55 ir 56 straipsniuose numatyti rinkimai.
3.4. Apeliantė nurodo ir tai, kad Konstitucinio Teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu pripažinta neteisėta Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė neteisėtą nutarimą, kuriuo Lietuvos teritorijoje įvedė karantiną bei nustatė jo sąlygas, nors Konstitucija imperatyviai numato, jog pagrindines žmogaus teises Konstitucijoje numatytais pagrindais gali riboti tik Seimas ir tik įstatymu. V. P. vertinimu, akivaizdu, jog visi neteisėtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatyti ribojimai yra neteisėti, jie turi būti atšaukti ir negali būti pratęsti.
3.5. Apibendrindama Apeliantė teigia, kad tarp jos ir antikonstitucinės Lietuvos valstybės, registruotos Vašingtone, kilęs ginčas turi būti sprendžiamas tarptautiniame teisme.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos viršininkas prašo šį skundą atmesti, nes skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos paskirtas Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas, reaguodami į COVID-19 ligos plitimą bei siekdami užtikrinti jos prevenciją, nustatydami priemones, skirtas valdyti pandemijai, vadovavosi galiojančių teisės aktų reikalavimais.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu procesiniu sprendimu, kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, kelia klausimus, susijusius su Vyriausybės nutarimo bei vėlesnių jo redakcijų teisėtumu ir pagrįstumu, prašo kreiptis į LVAT dėl šio nutarimo ir kitų apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje nurodytų teisės aktų atitikties aukštesnės galios teisės aktams bei žmonių valiai, kvestionuoja Lietuvos Respublikos valstybingumą, pateikia savo versijas dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo ir įvairių valstybės pareigūnų veiklos, taip pat teigia, jog dėl valstybės institucijų biurokratizmo patyrė moralinę žalą. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Apeliantė patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ekstremalios situacijos, paskelbtos Vyriausybės nutarimu, metu, viešoje vietoje, uždaroje erdvėje, nedėvėjo veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės, priglundančios prie veido bei visiškai dengiančios nosį ir burną, tuo pažeisdama Sprendimo 2 punkto reikalavimus.
9. Skunde apygardos teismui Apeliantė neginčija ir neneigia jai inkriminuoto administracinio nusižengimo aplinkybių, tačiau itin daug dėmesio skiria įvairių teisės aktų, tame tarpe ir reglamentuojančių ekstremalios situacijos Lietuvos Respublikoje paskelbimą ir privalomą veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių dėvėjimą uždarose patalpose, aptarimui, siekdama pagrįsti poziciją, kad nagrinėjamu atveju taikyti minėti Vyriausybės nutarimas ir Spendimas yra neteisėti, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti ir vertinami kaip pasirinkta gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. V. P. nesutikimas su teisės aktuose nustatytais įpareigojimais savaime neatleidžia nuo tokių įpareigojimų vykdymo bei laikymosi. Pažymėtina, jog tiek Vyriausybės nutarimas, tiek Sprendimas nusižengimo padarymo metu galiojo, todėl juos buvo privaloma vykdyti, o šiuos teisės aktus pažeidusiems asmenims galėjo būti taikoma administracinė atsakomybė, numatyta ANK 526 straipsnio 3 dalyje. Nagrinėjamu atveju V. P. veikoje nustačius ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo požymius, ji pagrįstai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, todėl visiškai pritartina skundžiamoje nutartyje išdėstytoms teisinėms išvadoms.
10. Apeliantė skundu prašo apygardos teismo kreiptis į LVAT su prašymu ištirti teisės akto, kuriuo Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali situacija, bei vėlesnių jo pakeitimų teisėtumą, tačiau toks prašymas netenkinamas.
11. V. P. išaiškinama, jog norminio administracinio akto teisėtumo patikrinimas, kai dėl to į LVAT kreipiasi bendrosios kompetencijos ar administracinis teismas, nėra savitikslis dalykas. Teisę kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti teisės akto atitiktį aukštesnės galios teisės aktams teismas turi teisę tik kilus pagrįstoms abejonėms tokio akto teisėtumu.
Nagrinėjamu atveju apygardos teismui nekyla jokių abejonių dėl šioje byloje taikytinų teisės aktų teisėtumo, todėl kreiptis į LVAT nėra jokio pagrindo. Šioje vietoje pažymėtina, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo Nr. KT152-N12/2020, kuriuo remdamasi apeliantė ginčija Vyriausybės nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ teisėtumą, 26.2. punkte nurodyta, kad aplinkybė, kad šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, jog Seimo 2019 m. rugpjūčio 20 d. protokolinis nutarimas prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 67 straipsnio 7 punktui, 92 straipsnio 5 daliai, 101 straipsnio 2 daliai, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams, savaime nesuteikia pagrindo ginčyti šiuo protokoliniu nutarimu įgaliojimus iš naujo gavusios Vyriausybės aktų atitikties Konstitucijai.
12. Kitus Apeliantės samprotavimus dėl Lietuvos Respublikos valstybingumo ginčijimo, Apeliantės patirtos žalos dėl valstybės pareigūnų biurokratizmo ir pan. aukštesnysis teismas vertina kaip absoliučiai nesusijusius su skundžiama nutartimi, nepagrįstus ir subjektyvius, todėl dėl jų nepasisako.
13. Atsižvelgęs į visa tai, kas minėta, apygardos teismas konstatuoja, jog skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta įvertinus visus nagrinėjamai situacijai reikšmingus aspektus, todėl jos naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. P. apeliacinio skundo skundą netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.