- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-590-115/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Neringa Švedienė, Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- UAB „Omnitel“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos, A. K., LR Ryšių reguliavimo tarnybai
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
-*/Pranešėja Virginija Volskienė Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-590-115/2008
Teisėja Pelagėja Stonkienė Procesinio sprendimo kategorijos 42.9; 42.11.2;121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. liepos 4d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,
atsakovo Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos atstovei Marinai Lavrinavičiūtei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Omnitel“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1339-96/2008 pagal ieškovo UAB „Omnitel“ ieškinį atsakovams A. K. , LR Ryšių reguliavimo tarnybai, dėl Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Omnitel“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2007-02-02 priimtą įsakymą Nr. (36.4)-1V-104 „Dėl A. K. “ prašymo. Nurodė, kad 2002-01-10 ieškovas ir atsakovas sudarė sutartį dėl skaitmeninio korinio ryšio (GSM/DCS) paslaugų teikimo Nr. OM 104707, pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui mobiliojo ryšio paslaugas už užmokestį, o atsakovas įsipareigojo naudotis teikiamomis paslaugomis bei už jas sumokėti sutarties nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 2005-12-24 atsakovas pateikė ieškovui GSM abonento prašymą naudotis ieškovo teikiamomis mobiliojo interneto paslaugomis. Atsakovui buvo suteiktas abonento numeris 861588063 bei priskirtas mobiliojo interneto mokėjimo planas „Connect 50“ (šiuo metu pavadinimas pakeistas į „Connect“), kurio minimalus mėnesinis mokestis 50 Lt su PVM. 2006-09-11 atsakovas pateikė LR Ryšių reguliavimo tarnybai skundą, kuriuo ginčijo ieškovo jam už laikotarpį nuo 2006-07-16 iki 2006-08-15 suteiktas paslaugas pateiktą 2006-08-16 sąskaitą. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius 2007-02-02 priėmė įsakymą, kuriuo patenkino atsakovo A. K. prašymą ir įpareigojo ieškovą perskaičiuoti atsakovui mokesčius už suteiktas interneto paslaugas pagal 2006-08-16 sąskaitą, sumažinant iki atsakovo nurodytos 120 Lt sumos. Nurodė, kad pagal atsakovo A. K. 2005-12-24 prašymu suteiktą SIM kortelę ir telefono numerį 861588063, galima naudotis tiek mobiliojo telefono ryšio, tiek mobiliojo interneto paslaugomis. Ieškovas nesutiko su Ryšių reguliavimo tarnybos išvada, jog UAB „Omnitel“ nepateikė Tarnybai dokumentų, įrodančių, kad A. K. , užsisakydamas interneto prieigos paslaugas, buvo supažindintas pasirašytinai su nustatytu pradiniu kredito limitu, nes 2006-08-16 sąskaitoje matyti, kad ieškovas yra nusistatęs 2250 Lt dydžio kredito limitą. Ieškovas nurodė, kad pradinis kredito limitas atsakovui buvo nustatytas pasirašant 2002-01-10 sutartį. Vėliau, atsižvelgiant į atsakovo abonentų skaičių, vartojimo ypatumus, kredito limitas buvo didinamas. Kredito limitas buvo nurodomas jam pateikiamose sąskaitose. Nors atsakovas buvo informuojamas apie kredito limitą, tačiau jokių pretenzijų nepareiškė. Ieškovas nesutiko su Ryšių reguliavimo tarnybos išvada, kad ieškovas tinkamai nesupažindino atsakovo su interneto prieigos teikimo sąlygomis ir tarifais. UAB „Omnitel“ interneto svetainėje bei prekybos salonuose viešai skelbiama informacija apie siūlomų mokėjimų planų tarifus, o atsakovas su sutarties sąlygomis buvo supažindintas, su jomis sutiko bei savo parašu tai patvirtino.
Atsiliepimas
Atsakovas Ryšių reguliavimo tarnyba atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, be to, pažymėjo, jog atsakovas, kaip ikiteisminė ginčų sprendimo institucija, nesutinka dėl jos įtraukimo atsakovu byloje, nes ji nesusijusi nei su viena iš šalių jokiais materialiniais teisiniais santykiais. Nesutiko su ieškovo nuomone, jog ieškovo ir atsakovo teisiniams santykiams reguliuoti negali būti taikomos Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos 2005-12-23 LR Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1V-1160. Pažymi, kad LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 2 d. numato, kad: „esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus.“ Tarnyba pažymi, kad atsakovui A. K. pateikus prašymą dėl naudojimo judriojo interneto paslaugomis pagal mokėjimo planą „Connect 50“, atskira sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta. Į Tarnybą atsakovas A. K. kreipėsi ginčydamas ieškovo pateiktą sąskaitą už suteiktas judriojo interneto paslaugas. Kadangi civiliniai teisiniai santykiai dėl judriojo interneto paslaugų teikimo atsirado tik nuo atsakovo A. K. prašymo pateikimo ieškovui, t.y. nuo 2005-12-24, todėl šiems santykiams reguliuoti taikomi teisės aktai, galioję jų atsiradimo momentu. Be to, iki Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių įsigaliojimo galiojo Viešojo telefono ryšio paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003-10-31 įsakymu Nr. IV-138 „Dėl viešojo telefono ryšio paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“, kurių 5.5 p. numato, jei sutartis sudaroma konkliudentiniais veiksmais, minėtų paslaugų teikėjas ne tik privalėjo nurodyti, bet ir privalėjo pakankamai aiškiai nurodyti suteikiamą pradinį paslaugų kredito limitą ir jo keitimo sąlygas bei tvarką. Pažymėjo, kad nei sutartyje, nei prašyme paslaugų kredito limitas nėra nurodytas, o tai padaryta tik PVM sąskaitose faktūrose, kuris 2006-09-16 sudarė jau 2250 Lt. Be to, Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių (2005-12-23, 2006-02-09, 2006-03-09 ir 2006-06-12 redakcijos) 26 punktas draudė paslaugų teikėjui be vartotojo sutikimo didinti paslaugų kredito limitą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-02-27 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo UAB „Omnitel“ į valstybės biudžeto pajamas 12,84 Lt pašto išlaidų. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad CK 6.188 str. 1 d. 9 punktas nurodo, jog nesąžiningos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti, taigi ieškovas atsakovo A. K. atžvilgiu buvo nesąžiningas. Teismas nustatė, kad ieškovas pažeidė Taisyklių 24 punktą, kuris nustato, jog „Teikėjas turi teisę sutartyje nustatyti teikiamų paslaugų kredito limitą. Suteikiamas paslaugų kredito limitas turi būti protingo dydžio, kad abonentas galėtų naudotis paslaugomis. Be to, Taisyklių 26 punktas įpareigoja Teikėją sudaryti galimybę paslaugų vartotojui pasirinkti mažesnį už siūlomą paslaugų kredito limitą, kuriam pasibaigus teikėjas privalo sutartyje nustatytomis sąlygomis apriboti paslaugų teikimą ir šis limitas be paslaugų vartotojo sutikimo negali būti didinamas. Teismas konstatavo, jog Ryšių reguliavimo tarnyba pagrįstai nurodė, jog nei sutartyje, nei atsakovo prašyme paslaugų kredito limitas nėra nurodytas, tik ieškovo išrašytoje 2006-01-16 PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytas 1600 Lt limitas, 2006-06-16 ir 2006-07-16 sąskaitose – 2000 Lt, o 2006-09-16 sąskaitoje - 2250 Lt limitas. Minėti dokumentai įrodo, kad atsakovui A. K. pažeidžiant sutarties sąlygas paslaugų limitas ne tik buvo taikomas, bet ir buvo didinamas be vartotojo sutikimo ir įspėjimo, tuo taip pat ieškovas pažeidė Taisyklių 25 p. Teismas nurodė, kad šalių sudaryta sutartis pagal savo prigimtį yra atlygintinų paslaugų tiekimo sutartis (CK 6.716-6.724 str.). Šią sutartį reglamentuojančios normos nustato kliento interesų prioritetą; be to, klientas yra fizinis asmuo, vartotojas, taigi šiai sutarčiai taikomi visi vartojimo paslaugų ypatumai. Ieškovas, teikdamas paslaugas atsakovui, be šalių sutarto kredito limito, pažeidė CK 6.178 str. 2d. nuostatas ir kliento teisėtus lūkesčius, nes klientas susitaręs dėl kredito limito, pagrįstai gali tikėtis kontroliuoti savo išlaidas interneto paslaugoms. Paslaugų tiekėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus ir turi teisę nukrypti nuo sutarties sąlygų ar kliento nurodymų, jei pagal konkrečias aplinkybes tai būtina dėl klientų interesų ar užsakymui įvykdyti (CK 6.718 str.). Paslaugų tiekėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų tiekimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos apsisprendimui sudaryti sutartį (CK 6.719 str. 1d.) ir keičiant kainas laikytis sutarties ir kitų teisės normų CK 6.720 str.1 d.. Kadangi ieškovas pažeidė ir šias nuostatas, teismas ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Omnitel“ pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-02-27 sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti. Ieškovas nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, kad sutartis dėl mobiliojo interneto paslaugų teikimo tarp ieškovo ir atsakovo A. K. buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais 2005-12-24, kai A. K. pateikė UAB „Omnitel“ GSM abonento prašymą. Nurodo, kad sutartis tarp šalių buvo pasirašyta 2002-01-10. Laiko, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad 2005-12-24 atsakovui A. K. pateikus UAB „Omnitel“ GSM abonento prašymą, ieškovas privalėjo atsakovui nurodyti suteikiamą pradinį Paslaugų kredito limitą ir jo keitimo sąlygas bei tvarką. Ieškovas pažymi, jog kredito limitas yra suteikiamas klientui, t.y. bendras visiems vieno asmens vardu registruotiems abonentams, o ne kiekvienam abonentui atskirai. Pradinis kredito limitas A. K. yra nustatytas 2002-01-10. 2005-12-24 A. K. pateikus prašymą nebuvo sudaroma nauja sutartis, o buvo vykdoma jau galiojanti 2002-01-10 sutartis, todėl naujas pradinis kredito limitas atsakovui A. K. nebuvo ir negalėjo būti suteikiamas, kadangi jis buvo nustatytas dar 2002-01-10. Ieškovas taip pat nesutinka su teismo nuomone, kad jis pažeidė Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005-12-23 įsakymu Nr. 1V-1160 „Dėl Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“, 24 ir 26 punktus. Kadangi taisyklės buvo priimtos vėliau negu pasirašyta sutartis, ieškovas mano, kad teismas savo sprendime vadovaudamasis teisės aktu, kuris negaliojo teisinių santykių tarp ieškovo ir A. K. atsiradimo metu, pažeidė bendrąjį teisės principą, kad įstatymas atgaline tvarka negalioja. Ieškovas nurodo, kad jis kreditą atsakovui didino apie tai jam pranešdamas pateikiamose UAB „Omnitel“ sąskaitose už suteiktas paslaugas, be to, apie kredito limitą A. K. galėjo sužinoti paskambinęs trumpaisiais numeriais 1544 ir 1533 arba atvykęs į bet kurį UAB „Omnitel“ saloną. Ieškovas pažymi, kad pirmos instancijos teismo išvada, jog jis atsakovo A. K. atžvilgiu nebuvo sąžiningas, kadangi atsakovas buvo įpareigotas neva vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliantas laiko, kad pirmos instancijos teismas nemotyvuotai konstatavo, jog buvo pažeistos CK 6.718-6.720 straipsnio nuostatos. UAB „Omnitel“ teikdama paslaugas atsakovui A. K. veikė sąžiningai ir protingai, laikydamasi sutarties sąlygų ir įstatymo nuostatų.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-02-27 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad reikia atskirti UAB „Omnitel“ ir A. K. civilinius teisinius santykius dėl viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo ir civilinius teisinius santykius dėl judriojo interneto paslaugų teikimo. Civiliniai teisiniai santykiai dėl viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo tarp UAB „Omnitel“ ir A. K. atsirado pasirašius ir įsigaliojus Sutarčiai (t.y. 2002 m. sausio 10 d.), o kaip teisingai pažymėjo Vilniaus m. 2 apylinkės teismas sprendime, civiliniai teisiniai santykiai dėl judriojo intemeto paslaugų teikimo taip UAB „Omnitel“ ir A. K. atsirado tik nuo prašymo pateikimo (t.y. 2005 m. gruodžio 24 d.), todėl atitinkamai šiems teisiniams santykiams taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo nuo šių teisinių santykių atsiradimo momento ir galioja šių teisinių santykių egzistavimo laikotarpiu. Apeliantas skunde nurodo, kad A. K. kredito limitas buvo nustatytas sutartyje, UAB „Omnitel“ pateikiamose sąskaitose už suteiktas paslaugas ir vėliau, atsižvelgiant į abonentų skaičių, vartojimo ypatumus, kredito limitas buvo didinamas. Atsakovas pažymi, kad nei sutartyje, nei prašyme judriojo interneto paslaugų kredito limitas nebuvo nurodytas, todėl apeliantas tik klaidina teismą. Sutarties 3.5 punktas tik numato, kad UAB „Omnitel“ turi teisę savo nuožiūra nustatyti ir keisti kredito limitą, o klientas gali sužinoti kredito limitą UAB „Omnitel“ prekybos salonuose bei abonentų aptarnavimo skyriuje. Nors UAB „Omnitel“ apeliaciniame skunde nurodo, kad A. K. neva buvo informuotas apie jam taikomą kredito limitą (apeliantas nurodo, kad paslaugų kredito limitas buvo nurodomas sąskaitose už suteiktas paslaugas, šį limitą A. K. galėjo sužinoti paskambinęs telefonu), tačiau atsakovo Ryšių reguliavimo tarnybos nuomone, toks UAB „Omnitel“ veikimas negali būti pripažintas pakankamu, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad A. K. sutiko, jog jam taikomas paslaugų kredito limitas būtų didinamas, nors Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 26 punktas įpareigojo paslaugų teikėją gauti paslaugų gavėjo sutikimą. Atsakovas Ryšių reguliavimo tarnyba laiko, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad UAB „Omnitel“ savo, kaip paslaugų teikėjo, informavimo pareigos tinkamai neįvykdė. Ryšių reguliavimo tarnyba pažymi, kad ji turi tik tarnybinį suinteresuotumą šioje byloje, tačiau nėra nei su viena iš šalių susijusi jokiais materialiniais teisiniais santykiais, todėl jos tinkama procesinė padėtis byloje turėtų būti institucija, teikiant išvadą byloje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovui A. K. pagal 2002-01-10 paslaugų teikimo sutartį buvo suteiktas abonento numeris 861588063 bei priskirtas mobiliojo interneto mokėjimo planas „Connect 50“, kurio minimalus mėnesinis mokestis 50 Lt su PVM. Tačiau už laikotarpį nuo 2006-07-16 iki 2006-08-15 suteiktas paslaugas pateiktą 2006-08-16 sąskaitą rodo paslaugų suteikimą 2570,46Lt. sumai. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius 2007-02-02 įsakymu patenkino atsakovo A. K. prašymą ir įpareigojo ieškovą perskaičiuoti atsakovui mokesčius už suteiktas interneto paslaugas pagal 2006-08-16 sąskaitą, sumažinant nurodytą sumą iki 120 Lt (b.l. 24-26, 63). Pirmos instancijos teismas UAB “Omnitel“ ieškinio dėl įsakymo panaikinimo netenkino.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.
Kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog civiliniai teisiniai santykiai dėl judriojo interneto paslaugų teikimo tarp UAB „Omnitel“ ir A. K. atsirado nuo prašymo pateikimo, t.y. 2005 m. gruodžio 24 d., todėl šiems teisiniams santykiams taikomi teisės aktai, kurie galiojo pradėjus teikti judriojo interneto paslaugas, o taip pat galiojo šių teisinių santykių egzistavimo laikotarpiu. Pateikiant prašymą dėl judriojo interneto paslaugų teikimo, galiojo Viešojo telefono ryšio paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Ryšių reguliavimo tarnybos prie LR Vyriausybės direktoriaus 2003-10-31 įsakymu, kurių 5.5p. pagrindu ieškovas privalėjo ne tik nurodyti suteikiamą pradinį kredito limitą, bet ir jo nustatymo sąlygas bei tvarką. Tuo tarpu pradedant teikti judriojo interneto paslaugas tas padaryta nebuvo. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad 2002-01-10 buvo pasirašyta sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio(GSM/DSC) paslaugų teikimo, o judriojo interneto paslaugos pradėtos teikti pagal 2005-12-24 GSM abonento prašymą (b.l. 20-23) ir suteiktą mokėjimo planą „Connect 50“. Ieškovas savo 2006-10-17 rašte nurodo, kad A. K. suteikto judriojo interneto prieigos mokėjimo planai yra du: „Connect 50 privatiems“ ir „Connect 50“. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nei sudarant sutartį, nei pradedant teikti judriojo interneto paslaugas pagal pateiktą prašymą, vartotojas nebuvo supažindintas su interneto prieigos paslaugų teikimo sąlygomis ir tarifais, kas prieštarauja jau sutarties pasirašymo metu galiojusio CK 6.719str. Kolegija taip pat mano, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovas LR ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005-12-23 įsakymu patvirtintų Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių (toliau Taisyklių) 24 punkto pagrindu turėjo teisę nustatyti protingą teikiamų paslaugų kredito limitą, kad vartotojas galėtų naudotis suteikiamomis paslaugomis. Pateikti dokumentai rodo, kad A. K. pagal sutartį buvo nustatytas mokėjimo planas „Connect 50“, kurio minimalus mėnesinis mokestis sudarė 50 Lt., o pradėjus teikti judriojo interneto paslaugas ieškovo nustatytas ir tik PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas pradinis 1600,0Lt limitas negali būti pripažintas protingu. Vėliau, be vartotojo įspėjimo ar sutikimo, nustatytas kredito limitas buvo dar didinamas ir pasiekė 2250,0Lt, kas kolegijos manymu prieštarauja bendriems protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5str.). Pažymėtina ir tai, kad Taisyklių 26 punktas įpareigoja ieškovą sudaryti galimybę paslaugų vartotojui pasirinkti mažesnį už siūlomą paslaugų kredito limitą, kuriam pasibaigus teikėjas privalo sutartyje nustatytomis sąlygomis apriboti paslaugų teikimą ir šis limitas be paslaugų vartotojo sutikimo negali būti didinamas. Įstatymas taip pat numato, jog paslaugų teikėjas privalo elgtis taip, kad jo veiksmai labiausiai atitiktų kliento interesus ir kitus reikalavimus, numatytus mokamų paslaugų teikėjams (CK 6.716-6.720str.). Kolegija mano, kad paslaugų teikėjas, nustatydamas vienašališkai neprotingą kredito limitą ir tinkamai neinformuodamas vartotojo su teikiamų paslaugų sąlygomis ir tarifais, siekė gauti didesnę naudą sau, dėl suteiktos galimybės naudotis mokamo judriojo interneto paslaugomis didelio kredito ribose ir visiškai nepaisė vartotojo interesų bei jo teisės rinktis paslaugą tik pateikus visą informaciją, turinčią reikšmės sutarties sudarymui ir vykdymui.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas CK 6.188 str. 1d. ir 2 d. 9 punkto pagrindu pagrįstai pripažino, jog tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas yra nesąžiningos. Tuo pačiu kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovas pažeidė įstatymą, nes neįvykdė savo pareigos tinkamai informuoti vartotoją apie suteikiamų paslaugų sąlygas bei tarifus ir atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kuriais teigiama, jog paslaugos teikėjas savo pareigą įvykdė tinkamai, nes vartotojas gavo informaciją pasirašant sutartį ir turėjo galimybę ją gauti pats, paskambinęs GSM numeriu, rasti UAB“Omnitel“ interneto tinklalapyje ar lankstinukuose. Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti skundžiamą Ryšių reguliavimo tarnybos įsakymą pagrįstu, o UAB“Omnitel“ ieškinį atmesti.
Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino, taikė įstatymą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326str.1d.1p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1339-96/2008 palikti nepakeistą.