Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-21 · Administracinė byla Nr. eI-4504-811/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-21
Bylos Nr.
eI-4504-811/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Petkevičienė
Atsakovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pareiškėjas
M. G., J. G.
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, dalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Raimondai Juodkaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų M. G. ir J. G. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja M. G. 2015-10-23 skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti: 1) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI, Inspekcija) 2014 m. lapkričio 24 d. patikrinimo aktą Nr. FR0680-763 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. FR0680-763; 2) Kauno AVMI 2015 m. sausio 28 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.7.2)-FR0682-56 (toliau – ir Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.7.2)-FR0682-56); 3) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie LR FM) 2015 m. birželio 18 d sprendimą Nr. 68-110 (toliau – ir VMI sprendimas Nr. 68-110); 4) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2015 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. S-198 (7-165/2015) (toliau – Komisijos sprendimas Nr. S-198(7-165/2015) dalyse, kuriose nuspręsta, kad pareiškėja už 2010 m. gautas 12 825 Lt pajamas natūra ir 2011 m. gautas 10 881 Lt pajamas natūra turi sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM) (3556 Lt (1029,88 Eur)) ir su tuo susijusius mokesčius.

Paaiškino, kad ginčijami sprendimai nurodytoje dalyje yra neteisėti ir nepagrįsti.

Dėl ginčijamų sprendimų priėmimo metu padarytų materialinių teisės normų reikalavimų

pažeidimų paaiškino, kad ginčijami sprendimai priimti nesivadovaujant protingumo bei teisingumo kriterijais ir tuo pažeidžiant Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 8 str. 3 d. reikalavimus. GPM apskaičiuotas netinkamai aiškinant ir taikant MAĮ 19 str. 1 d. 1 p., 25 str. 1 d. 1 p., Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau ir - GPMĮ) 2 str. 15 d., 9 str. nuostatas. Nuo gautų paskolų GPM apskaičiuotas neteisingai ir nepagrįstai, kadangi pareiškėja pinigus skolinosi namo statybai, nesiskolino iš banko, nes banke reikėjo mokėti papildomas palūkanas. Šiuo atveju paskolų teikėjai, palaikant bendražmogiškus santykius, sutiko paskolinti be jokių palūkanų. Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarkos apraše nustatyta, kad pajamų, gautų natūra, apmokestinimo nuostatos netaikomos, kai gyventojas turtą ar paslaugas gauna bendražmogiškojo bendravimo atvejais, kai tai yra pagrįsta asmeniniais santykiais ir tai nėra atlygis už darbą ar suteiktas paslaugas. Kadangi pareiškėja gavo paskolą iš pažįstamų asmenų, todėl paskola laikytina, kaip gauta bendražmogiškojo bendravimo atveju ir jai apmokestinimo nuostatos netaikomos. Paskolų sutartys sudarytos iki 2010 m. sausio 1 d., t. y. iki GPMĮ pakeitimo, nustačiusio, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. apmokestinamos beprocentinės paskolos, įsigaliojimo. Griežtinanti įstatymo norma negali būti taikoma sandoriams, sudarytiems iki jos įsigaliojimo. Mokesčių administratorius, teigdamas, kad turi būti apmokestinamos beprocentinės paskolos, plečiamai aiškina GPMĮ 2 str. 15 d., 9 str. nuostatas, kuriose tokių teiginių nėra. Be to, apskaičiuojant GPM nepagrįstai netaikytos 2010 ir 2011 metais galiojusios redakcijos GPMĮ 17 str. 26 d. nuostatos, nustačiusios, kad neapmokestinama iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 8 000 Lt. Šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo apmokestinti menamas paskolos palūkanas, kurių dydis per mokestinį laikotarpį neviršijo 8 000 Lt. Mokesčių administratorius, teigdamas, kad gauta nauda dėl to, kad nereikėjo mokėti palūkanų, tokią naudą turėjo įvertinti ne kaip apmokestinamas pajamas, o kaip gautą dovaną iš kitų asmenų ir apmokestinti tik 8 000 Lt viršijančią naudą, t. y. teisės norma turėjo būti aiškinama ir taikoma silpnesnės ginčo pusės naudai, tačiau mokesčių administratorius tokių veiksmų neatliko. Iš ginčijamų sprendimų turinio neaišku, kokius dar susijusius mokesčius pareiškėja turi sumokėti.

Dėl ginčijamų sprendimų priėmimo metu padarytų procedūrinių tiesės normų reikalavimų pažeidimų paaiškino, kad vietos mokesčių administratorius mokestinį patikrinimą atliko nuo 2013 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. lapkričio 24 d., t. y. ilgiau nei metus ir tuo pažeidė MAĮ 119 str. 5 d. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. Mokestinio patikrinimo atlikimo terminas nesiderina su objektyviai įmanomu trumpesniu terminu. Mokestinio patikrinimo sustabdymui nuo 2013 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. spalio 27 d. nebuvo teisinio pagrindo, kadangi MAĮ nenumato galimybės sustabdyti mokestinio patikrinimo atlikimą, todėl tuo siekta tik paslėpti savo neveikimą. Be to, realaus mokestinio patikrinimo sustabdymo ir nebuvo, nes jo metu buvo atliekamas turto, esančio (duomenys neskelbtini) ir jo priklausinių vertės nustatymas. Komisija skundą nagrinėjo daugiau nei 60 dienų ir tuo pažeidė MAĮ 155 str. 3 d. reikalavimus. Pažeidžiant MAĮ 98 str. 2 d. reikalavimus, delspinigiai priskaičiuoti daugiau negu už 180 dienų. Ginčijami sprendimai priimti mokesčių administratoriui neteisėtai ir nepagrįstai naudojantis dominuojančia padėtimi, neįgyvendinus MAĮ 19 str. 1 d. 1 p. nustatyto uždavinio padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas, taip pat neįvykdant MAĮ 25 str. 1 d. 1 p. nustatytos funkcijos organizuoti mokesčių mokėtojų švietimą ir konsultavimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. G. 2015-10-24 skundu, kurį patikslino 2015-11-22, kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti: 1) Kauno AVMI 2014 m. lapkričio 24 d. patikrinimo aktą Nr. FR0680-764 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. FR0680-764; 2) Kauno AVMI 2015 m. sausio 28 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.7.2)-FR0682-57 (toliau – ir Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.7.2)-FR0682-57); 3) VMI prie LR FM 2015 m. birželio 18 d sprendimą Nr. 68-109 (toliau – ir VMI sprendimas Nr. 68-109); 4) Komisijos 2015 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. S-197 (7-166/2015), pakeistą Komisijos 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. S-212(7-166/2015) (toliau – ir Komisijos sprendimas Nr. S-197(7-166/2015) dalyse, kuriose nuspręsta, kad pareiškėjas už 2010 m. gautas 1 852,50 Lt pajamas natūra ir 2011 m. gautas 1 599 Lt pajamas natūra turi sumokėti 15 proc. pajamų mokestį (viso 150 Eur) ir su tuo susijusius mokesčius.

Pareiškėjas J. G. skundą grindžia motyvais, kurie analogiški pareiškėjos M. G. skunde nurodytiems motyvams, išskyrus aplinkybę, kad ginčijamais mokesčių administratoriaus sprendimais pareiškėjui už 2010 – 2011 m. apskaičiuota GPM suma susidarė ne nuo pažįstamų asmenų (kaip buvo pareiškėjos M. G. atveju), o nuo su pareiškėju giminystės ryšiais susijusio asmens A. M., kuris yra pareiškėjo pusseserės sutuoktinis, pareiškėjui 2008-02-10 suteiktos 39 000 Lt paskolos palūkanų, todėl šiuo atveju, pareiškėjo teigimu, nurodyta paskola laikytina, kaip gauta bendražmogiškojo bendravimo atveju ir jai apmokestinimo nuostatos netaikomos. Taip pat pareiškėjas papildomai paaiškino, kad aplinkybė, jog iš ginčijamų mokesčių administratorių sprendimų turinio nėra aišku, kokius dar susijusius mokesčius reikia sumokėti, leidžia teigti, kad tokie sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 st. 2 d. nustatytų individualiems administraciniams aktams taikomų reikalavimų, reikalaujančių aiškiai suformuluoti nustatytas teises ir pareigas. Pažymiu, kad nors apie ginčijamais sprendimais pareiškėjui nustatytas pareigas (kiek ir kokių mokesčių bei iki kada reikia sumokėti) galima spėti iš teismui pateikto atsiliepimo į skundą, tačiau minėtas dokumentas negali būti laikomas dokumentu, papildančiu ginčijamus sprendimus.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI prie LR FM 2015-11-10 atsiliepime į pareiškėjų M. G. ir J. G. skundus ir 2015-11-30 atsiliepimo papildyme prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Paaiškino, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis GPMĮ 2 str. 14, 15 d., 3 str. (2008-12-23 įstatymo Nr. XI-111 redakcija), 5, 6, 22, 25 ir 27 str. ginčijamais sprendimais teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai, 2010 ir 2011 metais nemokėdami palūkanų nuo gautų paskolų, gavo pajamų natūra, kurios apmokestinamos taikant 15 proc. GPM tarifą. Pareiškėja M. G. tikrinamuoju laikotarpiu ir iki tikrinamojo laikotarpio pradžios iš fizinių asmenų gavo nuo 25 000 Lt iki 120 000 Lt dydžio paskolas nuo 6 iki 12 metų terminui, nemokėdama už jas palūkanų ir nesuteikdama jokių finansinių garantijų paskolų grąžinimui užtikrinti, o pareiškėjas J. G. 2008-02-10 gavo 39 000 Lt paskolą, kurią įsipareigojo grąžinti per 10 metų, nemokėdamas už ją palūkanų. Kadangi pareiškėjai nepatyrė išlaidų, kurios įprastai patiriamos disponuojant skolintomis lėšomis, paskolos be palūkanų pripažintinos ekonomine nauda, t. y. pajamomis natūra. Aplinkybė, kad minėtos paskolos gautos iš asmenų, su kuriais pareiškėjai draugiškai bendravo, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pajamų natūra nėra, o beprocentės paskolos gavimą lėmė bendražmogiškos sąlygos. Pajamų natūra suma (nemokėtos palūkanos) pareiškėjams apskaičiuota pritaikius Lietuvos Banko nustatytas paskolų gavimo laikotarpiu buvusias palūkanų normas namų ūkiams ir ši suma, vadovaujantis GPMĮ 6 str. 1 ir 2 d., 22 str. 3 d., 27 str. 1 d. nuostatomis pagrįstai apmokestinta taikant 15 proc. GPM tarifą. GPMĮ 17 str. 26 d. taikoma dovanojimo būdu gautų pajamų apmokestinimui, o pajamų natūra apmokestinimui taikomos specialios GPMĮ normos - 3 straipsnis, 2 str. 14, 15 dalys ir 9 str. Mokesčių administratorius pagrįstai ir teisėtai apskaičiavo pareiškėjams delspinigius, apskaičiuota GPM delspinigių suma atitinka MAĮ 95, 96, 97, 98 str. reikalavimus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką (LVAT 2011-02-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-285/2011, 2010-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-636/2010, 2008-09-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1643/2008). Vadovaujantis MAĮ 139 str. 1 d. nuostatomis, pareiškėjams paskirtos minimalios baudos (10 proc. nuo apskaičiuotos GPM sumos). Žinant paskirtos baudos dydį ir apskaičiuotą GPM, aplinkybė, kad ginčijamuose sprendimuose nėra detalizuotas paskirtos baudos dydis, nesudaro klūčių nustatyti konkrečios mokėtinos baudos sumos. Vadovaujantis 2004-05-05 VMI prie LR FM viršininko įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinio patikrinimo atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 36 p. (redakcija, galiojusi pareiškėjų atžvilgiu atliekamų patikrinimų metu), mokestiniai patikrinimai buvo sustabdyti dėl vykusio ikiteisminio tyrimo, t. y. dėl objektyvių, nuo mokesčių administratoriaus nepriklausančių, priežasčių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjai M. G. ir J. G. bei jų atstovas nedalyvavo.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės VMI prie LR FM atstovė su skundais nesutiko ir prašė juos atmesti atsiliepime į skundus nurodytais motyvais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI atsiliepimo į skundus nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Byla dalyje nutrauktina, kitoje dalyje - skundai atmestini.

Šioje byloje ginčas kilo dėl to, ar mokesčių administratorius ginčijamais sprendimais pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai, 2010 ir 2011 metais nemokėdami palūkanų nuo jiems suteiktų beprocentinių paskolų, gavo pajamas natūra, kurios apmokestinamos taikant 15 proc. GPM tarifą.

Bylose esanti medžiaga patvirtina, kad Kauno AVMI, atlikusi pareiškėjos M. G. 2008-01-01 - 2011-12-31 laikotarpio PSD ir GPM įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą, 2014-11-24 patikrinimo aktu Nr. FR0680-763 pareiškėjai papildomai apskaičiavo 27 943 Lt (8 092,85 Eur) GPM (iš tos sumos, taikant MAĮ 70 straipsnio nuostatas – 22 525 Lt (6 523,69 Eur) ir 1 592 Lt (461,08 Eur) PSD įmokas (Komisijos byla Nr. 6.11-03 (7-165/2015)-6, 1 t., b. l. 85-96).

Kauno AVMI 2015-01-28 sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-56 iš dalies patvirtino 2014-11-24 patikrinimo aktą Nr. FR0680-763 ir pareiškėjai nurodė sumokėti į valstybės biudžetą 7 553,58 Eur (26 081 Lt) GPM, 461,08 Eur (1 592 Lt) PSD įmokas, 4 675,05 Eur (16 142 Lt) GPM delspinigius, 237,49 Eur (820 Lt) PSD įmokų delspinigius bei 10 proc. dydžio 755 Eur GPM baudą ir 46 Eur PSD įmokų baudą (Komisijos byla Nr. 6.11-03 (7-165/2015)-6, 1 t., b. l. 54-69).

Pareiškėja M. G., nesutikdama su Kauno AVMI 2015-01-28 sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-56 ir prašydama jį panaikinti, 2015-02-25 skundu kreipėsi VMI prie FM, kuri 2015-06-18 sprendimu Nr. 68-110 patvirtino Kauno AVMI 2015-01-28 sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-56 (Komisijos byla Nr. 6.11-03 (7-165/2015)-6, 1 t., b. l. 28-34, 35-47).

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos M. G. 2015-07-03 skundą dėl VMI prie FM 2015-06-18 sprendimo Nr. 68-110, Kauno AVMI 2015-01-28 sprendimo Nr. (04.7.2)-FR0682-56 ir 2014-11-24 patikrinimo akto Nr. FR0680-763 panaikinimo, 2015-10-08 sprendimu Nr. S-198 (7-165/2015) patvirtino VMI prie FM 2015-06-18 sprendimo Nr. 68-110 dalį, kuria nurodyta pareiškėjai sumokėti į biudžetą 3 556 Lt GPM už 2010 ir 2011 m. bei su juo susijusias sumas, kitoje dalyje pareiškėjos ginčijamą VMI prie FM sprendimą panaikino ir pareiškėjos skundą perdavė centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo (Komisijos byla Nr. 6.11-03 (7-165/2015)-6, 1 t., b. l. 1-12, 6 t., b. l. 155-174).

Byloje esanti medžiaga taip pat patvirtina, kad Kauno AVMI, atlikusi pareiškėjo J. G. 2008-01-01 - 2011-12-31 laikotarpio GPM bei PSD įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą, 2014-11-24 patikrinimo aktu Nr. FR0680-764 pareiškėjui papildomai apskaičiavo 23 779 Lt (6 886,87 Eur) GPM (iš tos sumos, taikant MAĮ 70 straipsnio nuostatas – 22 926 Lt (6 639,83 Eur) ir 1 592 Lt (461,08 Eur) PSD įmokas (Komisijos byla Nr. 6.11-03 (7-166/2015)-1, 1 t., b. l. 80-91).

Kauno AVMI 2015-01-28 sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-57 iš dalies patvirtino 2014-11-24 patikrinimo aktą Nr. FR0680-764 ir pareiškėjui nurodė sumokėti į valstybės biudžetą 6 808,10 Eur (23 507 Lt) GPM, 461,08 Eur (1 592 Lt) PSD įmokas, 4 459,86 Eur (15 399 Lt) GPM delspinigius, 237,49 Eur (820 Lt) PSD įmokų delspinigius ir 10 proc. dydžio 681 Eur GPM baudą bei 46 Eur PSD įmokų baudą (Komisijos byla Nr. 6.11-03 (7-166/2015)-1, 1 t., b. l. 55-70).

Pareiškėjas J. G., nesutikdamas su Kauno AVMI 2015-01-28 sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-57 ir prašydamas jį panaikinti, 2015-02-25 skundu kreipėsi į VMI prie FM, kuri 2015-06-18 sprendimu Nr. 68-109 patvirtino Kauno AVMI 2015-01-28 sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-57 (Komisijos byla Nr. 6.11-03 (7-166/2015)-1, 1 t., b. l. 29-35, 36-48). Toks sprendimas grindžiamas tuo, kad per 2010 ir 2011 metus pareiškėjo gautos kitos B klasės pajamos, vadovaujantis GPMĮ 6 str. 2 dalies nuostatomis, apmokestinamos taikant 15 proc. dydžio GPM tarifą, todėl pareiškėjui pagrįstai apskaičiuota už 2010 m. 278 Lt GPM suma, o už 2011 m. -130 Lt GPM suma. Iš viso dėl nustatyto pažeidimo, įvertinus pareiškėjo 2011 m. deklaruotą 110 Lt grąžintiną GPM, kuris jam buvo grąžintas 2012-07-27, pareiškėjui pagrįstai nurodyta sumokėti 518 Lt GPM ir su šia suma susijusius delspinigius bei skirtą baudą.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo J. G. 2015-07-03 skundą dėl VMI prie FM 2015-06-18 sprendimo Nr. 68-109, Kauno AVMI 2015-01-28 sprendimo Nr. (04.7.2)-FR0682-57 ir 2014-11-24 patikrinimo akto Nr. FR0680-764 panaikinimo, 2015-10-08 sprendimu Nr. S-197 (7-166/2015) patvirtino VMI prie FM 2015-06-18 sprendimo Nr. 68-109 dalį, kuria nurodyta pareiškėjui sumokėti į biudžetą 790 Lt GPM už 2010 ir 2011 m. bei su juo susijusias sumas, kitoje dalyje pareiškėjo ginčijamą VMI prie FM sprendimą panaikino ir pareiškėjo skundą perdavė centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo (Komisijos byla Nr. 6.11-03 (7-166/2015)-1, 1 t., b. l. 1-12, 5 t., b. l. 178-197).

Komisija 2015 m. lapkričio 6 d. priėmė sprendimą Nr. S-212(7-166/2015), kuriuo pakeitė Komisijos 2015 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. S-197 (7-166/2015) motyvuojamą dalį ir rezoliucinės dalies 1 punktą, pastarąjį išdėstant tokiu būdu: „patvirtinti Vlatybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2015-06-18 sprendimo Nr. 68-109 dalį, kuria nurodyta Pareiškėjui sumokėti į biudžetą 518 Lt GPM už 2010 ir 2011 m. bei su juo susijusias sumas“ (el. byla Nr. eI-4504-811/2016, 1 t.).

Pareiškėjų M. G. ir J. G. ginčijami mokesčių administratoriaus sprendimai ir Komisijos sprendimai šioje byloje grindžiami tuo, kad pareiškėjai už 2010 – 2011 m. gautas pajamas natūra (pareiškėjo J. G. atveju – už 2010 m. gautas 1 852,50 Lt ir 2011 m. gautas 1 599 Lt pajamas natūra; pareiškėjos M. G. atveju – už 2010 m. gautas 12 825 Lt ir 2011 m. gautas 10 881 Lt pajamas natūra) turi sumokėti 15 proc. GPM ir su tuo susijusius mokesčius.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas ir bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Vadovaujantis MAĮ 2 str. 18 d., mokestinė prievolė yra mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu.

Gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarką nustato 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas Nr. IX-1007, galiojantis nuo 2003-01-01. GPMĮ 3 str. (2008-12-23 įstatymo Nr. XI-111 redakcija, galiojusi nuo 2008-12-30 iki 2014-12-31) nustatyta, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos (GPMĮ 5 str. 1 d.). Pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip (GPMĮ 6 str. 1 d.).

Pagal GPMĮ 2 str. 14 d. pajamos – tai pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra, išskyrus šio straipsnio 14 d. 1-8 p. numatytus atvejus. GPMĮ 2 str. 15 dalyje pajamos natūra apibrėžiamos kaip neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal šio įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms.

Apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. galiojanti GPMĮ 9 str. 1 d. redakcija (2009-07-22 įstatymas Nr. XI-385 (Žin., 2009, Nr. 93-3977)), kuri galiojo iki 2014-12-31. Minėtoje GPMĮ 9 str. 1 d. redakcijoje nustatyta, kad pajamomis, gautomis natūra, nepripažįstama: 1) gyventojo gautos iš asmens, nesusijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, nepiniginės dovanos ir laimėjimai (prizai), jeigu jų vertė neviršija 320 litų; 2) gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už gyventojui suteiktas gydymo paslaugas, kai to reikalauja teisės aktai; 3) asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gyventojui suteikti naudotis (neperdavus nuosavybėn) darbo drabužiai, avalynė, darbo įrankiai, įranga ir kitas turtas ir (ar) nauda, kai asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, apmoka su to suteikto turto naudojimu susijusias išlaidas, jeigu su šiais darbo drabužiais, avalyne, darbo įrankiais, įranga ir kitu turtu atliekamos tik darbo funkcijos; 4) gyventojo nauda, gauta kitam asmeniui tiesiogiai mokymo įstaigoms sumokėjus už gyventojo mokymą, kurį baigęs jis įgyja aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją; 5) kito asmens lėšomis už gyventoją į biudžetą sumokėtas pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos. GPMĮ 9 str. 2 d. nustatyta, kad pajamos, gautos natūra, pripažįstamos šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka. Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (GPMĮ 9 str. 3 d). Pagal GPMĮ 9 str. 4 d. pajamų natūra vertę apskaičiuoja pajamų natūra davėjas, o tais atvejais, kai pajamų natūra davėjas pagal šį Įstatymą nėra įpareigotas apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį, – pats gyventojas, gavęs pajamų natūra.

Pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos (įskaitant pajamas, kurios pagal šio Įstatymo nuostatas yra neapmokestinamosios) skirstomos į dvi klases – A ir B (GPMĮ 22 str. 1 d.), A klasės pajamoms priskiriamos GPMĮ 22 str. 2 d. 1-2 p. nurodytos pajamos (iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos (...); iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos (...) ir kt., o B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos (GPMĮ 22 str. 3 d.). Vadovaujantis GPMĮ 25 str. 1 d. pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, šio Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo. Pajamų mokestis nuo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, deklaruojamas, apskaičiuojamas ir sumokamas šio Įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka (GPMĮ 25 str. 2 d.). GPMĮ 27 str. 1 d. nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

Gyventojo pajamų, gautų natūra iš Lietuvos Respublikos ir užsienio vienetų bei nuolatinių ir nenuolatinių Lietuvos gyventojų, įvertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009-05-19 įsakymu Nr. IK-162 patvirtintas Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašas, kurio 7 p. nustato, kad gyventojo mokamos (nemokamos) palūkanos lyginamos su palūkanomis, kurios atitinka tikrąją rinkos kainą paskolos grąžinimo momentu. Minėtas palyginimas atliekamas lengvatinių palūkanų mokėjimo momentu, o jeigu palūkanos nemokamos - paskolos ar jos dalies grąžinimo momentu, arba paskutinę mokestinio laikotarpio dieną, kai paskola ar jos dalis mokestiniu laikotarpiu negrąžinama.

Sisteminė aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatų analizė leidžia teismui daryti tokias bylai reikšmingas išvadas: 1) GPM objektas yra gyventojo pajamos, gautos pinigais ir (ar) natūra; 2) nuo 2010 m. mokestinio laikotarpio gyventojo pajamomis, gautomis natūra, yra pripažįstamos neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina gautas nuosavybėn arba naudoti turtas arba gautos paskolos, taip pat kita gauta nauda, kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal šio įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms, išskyrus GPMĮ 9 str. 1 dalies 1-5 punktuose nustatytus atvejus, todėl nuo 2010-01-01 pajamomis natūra pripažįstama gyventojo nauda, gauta natūra, kai gyventojas už kreditus (arba) paskolą moka lengvatines palūkanas, neatitinkančias rinkos kainos, arba jų nemoka; 3) pagal suteiktas beprocentes paskolas gyventojo gauta nauda (pajamos natūra) įvertinama nemokamas palūkanas lyginant su palūkanomis, kurios atitinka tikrąją rinkos kainą paskolos ar jos dalies grąžinimo momentu, arba paskutinę mokestinio laikotarpio dieną, kai paskola ar jos dalis mokestiniu laikotarpiu negrąžinama; 4) apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių laikotarpių pajamas gyventojui gavus beprocentinę paskolą iš kito gyventojo, laikoma, kad gyventojas gavo kitų B klasės pajamų, ir iki kitų metų gegužės mėn. 1 d. jis turi pateikti metinę pajamų deklaraciją bei nuo menamų palūkanų sumokėti 15 proc. dydžio GPM.

Taigi, nuolatiniam Lietuvos gyventojui, gavusiam pajamų natūra, išskyrus GPMĮ 9 str. 1 d. nustatytas išimtis, kyla prievolė, vadovaujantis GPMĮ 5, 6, 22, 25 ir 27 str. nuostatomis, mokėti GPM.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas J. G. 2008-02-10 iš A. M. pagal paskolos sutartį iki 2018 m., be procentų, gavo 39 000 Lt piniginių lėšų, taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja M. G. iki 2008-01-01 gavo 180 000 Lt beprocenčių paskolų (pagal 2006-10-22 paprastąjį vekselį iš A. R. J. gavo 25 000 Lt paskolą 10-čiai metų be palūkanų ir šią paskolą A. R. J. grąžino 2011-10-15, pagal 2007-11-25 vekselį iš O. A. J. gavo 35 000 Lt, pagal 2007-11-27 vekselį iš V. V. gavo 120 000 Lt 6-iems metams be palūkanų), nuo 2008-01-01 iki 2011-12-31 gavo 90 000 Lt beprocenčių paskolų (50 000 Lt gavo pagal 2009-01-05 paskolos sutartį iš M. P. (be palūkanų, beveik 12-ai metų laikotarpiui) ir 40 000 Lt gavo pagal 2009-05-05 vekselį iš V. V. (be palūkanų, 6-ių metų laikotarpiui) (Komisijos byla Nr. 6.11-03 (7-165/2015)-6, 1 t., b. l. 85-96, Komisijos byla Nr. 6.11-03 (7-166/2015)-1, 1 t., b. l. 80-91).

Vadovaujantis GPMĮ 9 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgiant į Lietuvos centrinio banko statistikos pateiktas vidutines naujų paskolų būstui įsigyti palūkanas, kurios 2010-12-31 dienai sudarė 4,75 proc, o 2011-12-31 dienai - 4,10 proc., taip pat į tai, kad pareiškėjų gautos paskolos sudarytos siekiant jas panaudoti gyvenamajam namui statyti, darytina išvada, kad pareiškėjai 2010 – 2011 m. laikotarpiu gauvo pajamų natūra (atitinkamai pareiškėja M. G. 2010 m. gavo 12 825 Lt ir 2011 m. – 10 881 Lt pajamų natūra, o pareiškėjas J. G. - 2010 m. - 1 852,50 Lt ir 2011 m. - 1 599 Lt pajamų natūra).

Pažymėtina, kad siekiant teisingai pritaikyti pajamas natūra reglamentuojančias GPMĮ nuostatas, kiekviena konkreti situacija turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, tarp šalių susiklosčiusių santykių esmę, jų susitarimų turinį bei kt. Nagrinėjamu atveju, vertinant apmokestinimo GPM pagrįstumą, pabrėžtina, kad pareiškėjų nauda, gauta nemokant palūkanų už jiems suteiktas paskolas, t. y. pajamos natūra, gali būti neapmokestinta GPM tik tokiu atveju, jeigu yra neidentifikuojamas ekonominiais dėsniais pagrįstas siekis duoti ar gauti naudos, t. y. pateikiami įrodymai, patvirtinantys, jog tai nėra pareiškėjų gauta nauda, tačiau tokia faktinė aplinkybė nagrinėjamu atveju nenustatyta. Teismas atkreipia dėmesį, kad GPMĮ 2 str. 15 dalis, apibrėžianti pajamas natūra, yra nepakitusi nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo nuo 2003-01-01, todėl nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius turėjo teisę pripažinti pareiškėjus gavus pajamas natūra visą tikrintą laikotarpį t. y. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-12-31, tačiau jis pasirinko palankesnį pareiškėjams apmokestinimą ir jų pajamas natūra pripažino tik 2010 - 2011 metų laikotarpiu, kuriam esant galiojo Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009-05-19 įsakymu Nr. 1K-162 patvirtinto Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašo 7 p., apibrėžiančio pagal paskolą nemokamų palūkanų įvertinimą, nuostatos.

Pareiškėjai teigia, kad apskaičiuojant GPM mokesčių administratorius nepagrįstai netaikė GPMĮ 17 str. 26 d. (2010 ir 2011 metais galiojusi redakcija) nuostatos, nustačiusios, kad neapmokestinama iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 8 000 Lt. Pažymėtina, kad GPMĮ 17 str. 26 dalis yra taikoma tik dovanojimo būdu gautų pajamų apmokestinimui. Kadangi pareiškėjų gautos beprocentinės paskolos nelaikytinos dovanojimo būdu gautomis pajamomis, todėl jų apmokestinimui paminėtos GPMĮ nuostatos netaikytinos. Pajamų natūra apmokestinimui taikomos specialios GPMĮ normos, numatytos šio įstatymo 3 str., 2 str. 14, 15 d. ir 9 str.

Byloje nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjų gautomis paskolomis, visuma, t. y. aplinkybės, kad pareiškėjai iš fizinių asmenų gavo nuo 25 000 Lt iki 120 000 Lt dydžio paskolas nuo 6 iki 12 metų terminui, nemokėdami už jas palūkanų ir nesuteikdami jokių finansinių garantijų (laidavimas, įkeitimas, garantija) paskolų grąžinimui užtikrinti, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjų gautos paskolos be palūkanų pripažintinos pareiškėjų patirta ekonomine nauda, nes pareiškėjai nepatyrė išlaidų, kurios įprastai patiriamos disponuojant skolintomis lėšomis. Aplinkybė, kad pareiškėjai paskolas be palūkanų gavo iš asmenų, su kuriais jie ar jų šeimos nariai draugiškai bendravo (pareiškėjos M. G. atveju – iš pažįstamų fizinių asmenų, pareiškėjo J. G. atveju – iš giminaičio), nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog pajamų natūra nėra, o beprocentės paskolos gavimą lėmė bendražmogiškos sąlygos. Nagrinėjamu atveju paskolos davėjai savo veiksmais – neatlygintina paslauga paslaugos gavėjui – suteikė pareiškėjams ekonominę naudą, kurios pastarieji nebūtų galėję gauti rinkos dėsniais paremtomis sąlygomis. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių manyti kitaip. Pareiškėjai nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad skolindamiesi pinigus lengvatinėmis sąlygomis (be palūkanų), jie negavo ekonominės naudos. Priešingai, pareiškėjai, teigdami, kad jie pinigus iš fizinių asmenų skolinosi namo statybai, o iš banko nesiskolino todėl, kad banke reikėjo mokėti palūkanas, patys patvirtino aplinkybę, kad nemokėdami palūkanų už gautas paskolas, jie gavo naudos, t. y. pajamas natūra. Todėl mokesčių administratorius, paskolų gavimo laikotarpiams pritaikęs Lietuvos Banko namų ūkiams nustatytas palūkanų normas, pareiškėjų 2010–2011 metais gautas pajamų natūra sumas (nemokėtos palūkanos) (atitinkamai 12 825 Lt ir 10 881 Lt pareiškėjos M. G. atžvilgiu ir 1 852,50 Lt ir 1 599 Lt pareiškėjo J. G. atžvilgiu) pagrįstai apmokestino taikant 15 proc. GPM tarifą ir apskaičiavo mokėtiną GPM.

Pareiškėjai nepgrįstai teigia, kad mokesčių administratorius ginčijamais sprendimais priskaičiavo delspinigių daugiau, negu už 180 dienų ir tuo pažeidė MAĮ 98 str. 2 d. reikalavimus.

MAĮ 98 str. 2 d. nustatyta, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio Įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą šio Įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 105 str. 1 d. 3 punktą, teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiranda, jei mokesčių mokėtojas šio įstatymo 81 str. 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime nurodyto mokesčio, o 110 str. 1 dalyje numatyta, kad skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-02-17 nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-285/2011 pažymėjo, kad MAĮ 2 straipsnio 26 dalyje numatyta, kad delspinigiai ir baudos yra su mokesčiu susijusios sumos; o 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte – jog delspinigiai yra mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas. MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (...); o 97 straipsnio 2 dalyje – jog šiuo atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per šio Įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (t. y. per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos), delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo. MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio Įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos (...); sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą šio Įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju (t. y. padavus skundą, kilus mokestiniam ginčui), delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas. Aiškindamas šias teisės normas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad galima išskirti tokius delspinigių skaičiavimo laikotarpius: pirma, už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos; antra, nesumokėjus mokesčio per MAĮ 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo ir tęsiasi iki priverstinės mokestinės nepriemokos išieškojimo atsiradimo dienos. Taigi 180 dienų delspinigių skaičiavimo laikotarpis prasideda tik tada, kai įgyja teisinę galią sprendimas dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo ir nėra taikomas už ankstesnius laikotarpius iki pastarojo laikotarpio (žr. 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-636/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-1643/2008 pažymėjo, kad 180 dienų delspinigių skaičiavimo terminas yra įtvirtintas MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje ir šio termino skaičiavimo pradžia yra siejama su diena, nuo kurios mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 96 str.1 d. 2 p. ir 97 str. 2 d., pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai M. G. nuo 1 924 Lt (557,23 Eur) GPM už 2010 m. ir nuo 1 632 Lt (472,66 Eur) GPM už 2011 m. iki 2014-11-24 (patikrinimo akto surašymo data) apskaičiavo 1 211 Lt (350,72 Eur) GPM delspinigių. Atitinkamai pareiškėjui J. G. nuo 278 Lt (80, 51 Eur) GPM už 2010 m. ir nuo 130 Lt (37,65 Eur) GPM už 2011 m. iki 2014-11-24 pagrįstai apskaičiavo 174 Lt (50,39 Eur) GPM delspinigių.

Pagal MAĮ 139 str. 1 d., jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

Pažymėtina, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 139 str. 1 d. nuostatomis, ginčijamais sprendimais pareiškėjams paskyrė minimalias baudas (10 procentų nuo apskaičiuoto GPM).

Pareiškėjai nepgrįstai teigia, kad jų atžvilgiu atliekami mokestiniai patikrinimai buvo sustabdyti nesant tam teisinio pagrindo. VMI prie LR FM viršininko 2004-05-05 įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinio patikrinimo atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 36 punkte (taisyklių redakcija, galiojusi pareiškėjų atžvilgiu atliekamų patikrinimų metu) nustatyta, kad mokestinis patikrinimas gali būti stabdomas tais atvejais, kai jam užbaigti reikia informacijos iš kitų Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių įstaigų ir institucijų, kitų teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų ar centrinio mokesčių administratoriaus, ar kitų asmenų, įskaitant atvejus, kai reikalinga informacija, surinkta baudžiamojoje byloje, ir tokiu laikotarpiu faktiškai mokestinis patikrinimas nėra atliekamas, taip pat šių taisyklių 46 punkte numatytu atveju.

Nustatyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje (toliau – ir FNTT) buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-01049-11 dėl neteisėto praturtėjimo pagal nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 189¹ str. 1 dalyje, požymius, įtarus, kad pareiškėja M. G. nuosavybės teise 2014-02-14 turėjo didesnės, nei 500 MGL vertės turtą, žinodama, kad šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, nes ji šiam turtui įsigyti neturėjo pakankamai pajamų. Kauno apygardos prokuratūros 2014-06-27 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai objektyvių, nešališkų ir pagrįstų duomenų apie tai, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 189¹ str. 1 dalyje, požymių (Komisijos byla Nr. 6.11-03 (7-165/2015)-6, 1 t., b. l. 85-96, Komisijos byla Nr. 6.11-03 (7-166/2015)-1, 1 t., b. l. 80-91). Taigi, abiejų pareiškėjų atžvilgiu atliekami mokestiniai patikrinimai, vadovaujantis Mokestinio patikrinimo atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 36 p. nuostatomis, buvo sustabdyti dėl vykusio ikiteisminio tyrimo, t. y. dėl objektyvių, nuo mokesčių administratoriaus nepriklausančių priežasčių.

Pareiškėjai, teigdami, kad iš ginčijamų sprendimų turinio neaišku, kokius dar (be apskaičiuoto GPM) susijusius mokesčius jie turi sumokėti, kas, pareiškėjų nuomone, neatitinka VAĮ 8 str. nustatytų individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, patys paneigia tokius savo teiginius skunduose teismui ginčydami ne tik ginčijamais sprendimais jų atžvilgiu apskaičiuoto GPM, tačiau ir šiais sprendimais apskaičiuotų delspinigių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat nurodydami, kad „vietos mokesčių administratorius (...) iš karto pradėjo mokestinį patikrinimą, siekdamas kaip galima labiau mus įbauginti dėl neva nesumokėtų mokesčių, delspinigių ir baudų“. Aplinkybė, kad ginčijamuose sprendimuose nėra nurodomas konkretus paskirtos baudos dydis, nelaikytina šių sprendimų turinio trūkumu, nes sprendimuose yra nurodyta, kad paskirta bauda sudaro 10 proc. nuo apskaičiuoto GPM, todėl kartu yra žinomas ir paskirtos baudos dydis (atitinkamai pareiškėjai M. G. - 102, 98 Eur (1 029,89 x 10 proc.), pareiškėjui J. G. - 15 Eur (150,02 x 10 proc.)).

Pareiškėjai nurodo, kad vietos mokesčių administratorius mokestinį patikrinimą atliko nuo 2013 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. lapkričio 24 d., t. y. ilgiau nei metus ir tuo pažeidė MAĮ 119 str. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., įtvirtinančio teię į teisingą bylos nagrinėjimą, reikalavimus.

MAĮ 119 str. 1 d. nustatyta, kad mokestinis patikrinimas nuvykus pas mokesčių mokėtoją negali trukti ilgiau kaip 90 dienų, išskyrus šiame straipsnyje arba atitinkamo mokesčio įstatyme nurodytas išimtis. Atsižvelgiant į patikrinimo sudėtingumą, tikrinamos veiklos pobūdį, tikrinimo mastą, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti terminai centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu gali būti pratęsti atitinkamai ne ilgiau kaip dar 180 dienų ir (arba) 30 dienų (MAĮ 119 str. 3 d.). Pagal MAĮ 119 str. 4 d šiame straipsnyje nurodytos dienos reiškia mokesčių administratoriaus pareigūno faktiškai pas mokesčių mokėtoją būtas dienas, kai mokesčių mokėtojas buvo tikrinamas. Mokesčių administratoriaus buveinėje atliekamo mokestinio patikrinimo trukmė nėra ribojama, tačiau mokesčių administratorius privalo jį atlikti per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį (MAĮ 119 str. 6 d.).

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad mokesčių administratorius pareiškėjų mokestinį patikrinimą pradėjo 2013-11-12 ir jį sustabdė 2013-12-02 dėl negauto atsakymo iš FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus dėl susipažinimo su surinkta medžiaga, 2014-10-27 mokestinio patikrinimo atlikimą pratęsė ir jį baigė 2014-11-24 (Komisijos byla Nr. 6.11-03 (7-165/2015)-6, 1 t., b. l. 85-96, Komisijos byla Nr. 6.11-03 (7-166/2015)-1, 1 t., b. l. 80-91). Taigi, byloje nenustatyta, kad mokesčių administratorius, atlikdamas pareiškėjų mokestinį patikrinimą, pažeidė MAĮ 119 str. nustatytus mokestinio patikrinimo terminus.

Dėl pareiškėjų teiginio, kad Komisija jų skundus nagrinėjo daugiau nei 60 dienų ir tuo pažeidė MAĮ 155 str. 3 d., nustatančios, kad Komisija sprendimą dėl skundo dėl mokestinio ginčo priima per 60 dienų nuo skundo gavimo dienos, reikalavimus, teismas pasisako, kad nors šiuo atveju ginčijami Komisijos sprendimai yra priimti pažeidžiant MAĮ 155 str. 3 d. numatytą Komisijos sprendimo priėmimo terminą (pareiškėjų M. G. ir J. G. skundai Komisijoje gauti 2015-07-03, o sprendimai priimti 2015-10-08), tačiau, pareiškėjams nepateikus jokių įrodymų, iš kurių būtų būtų galimą spręsti, kad tuo būdu buvo pažeistos jų teisės ar ar teisėti interesai, laikytina, kad Komisija, priimdama ginčijamus sprendimus, padarė formalų procedūrinių teisės normų pažeidimą, neturėjusį jokios įtakos pareiškėjų teisėms.

Pareiškėjai nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių skundų teiginius, kad ginčijami mokesčių administratoriaus sprendimai priimti mokesčių administratoriui neteisėtai ir nepagrįstai naudojantis dominuojančia padėtimi, neįgyvendinus MAĮ 19 str. 1 d. 1 p. nustatyto uždavinio padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas, taip pat neįvykdant MAĮ 25 str. 1 d. 1 p. nustatytos funkcijos organizuoti mokesčių mokėtojų švietimą ir konsultavimą, todėl tokie pareiškėjų teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad mokesčių administratorius ir Komisija teisingai aiškino ir taikė mokesčius bei mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus – Kauno AVMI 2015 m. sausio 28 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.7.2)-FR0682-56, VMI prie FM 2015 m. birželio 18 d sprendimą Nr. 68-110, Komisijos 2015 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. S-198 (7-165/2015), Kauno AVMI 2015 m. sausio 28 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.7.2)-FR0682-57, VMI prie FM 2015 m. birželio 18 d sprendimą Nr. 68-109 ir Komisijos 2015 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. S-197 (7-166/2015), pakeistą Komisijos 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. S-212(7-166/2015) - todėl naikinti jų nėra pagrindo.

Dėl pareiškėjų M. G. ir J. G. skundų reikalavimų panaikinti Kauno AVMI 2014 m. lapkričio 24 d. patikrinimo aktą Nr. FR0680-763 ir Kauno AVMI 2014 m. lapkričio 24 d. patikrinimo aktą Nr. FR0680-764 teismas pasisako, kad minėti administraciniai aktai yra tarpiniai procedūrinio pobūdžio sprendimai, nesukeliantys pareiškėjams jokių teisinių padarinių. Tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjams sukelia šioje byloje ginčijami minėtų patikrinimo aktų pagrindu priimti mokesčių administratoriaus sprendimai. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, byla dalyje dėl pareiškėjų M. G. ir J. G. skundų reikalavimų panaikinti Kauno AVMI 2014 m. lapkričio 24 d. patikrinimo aktą Nr. FR0680-763 ir Kauno AVMI 2014 m. lapkričio 24 d. patikrinimo aktą nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalis).

Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, pareiškėjų M. G. ir J. G. skundai dalyse, kuriose reikalaujama panaikinti Kauno AVMI 2015 m. sausio 28 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.7.2)-FR0682-56, VMI prie FM 2015 m. birželio 18 d sprendimą Nr. 68-110, Komisijos 2015 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. S-198 (7-165/2015) dalyse, kuriose nuspręsta, kad pareiškėja M. G. už 2010 m. gautas 12 825 Lt pajamas natūra ir 2011 m. gautas 10 881 Lt pajamas natūra turi sumokėti 15 proc. GPM (3556 Lt (1 029,88 Eur)) ir su tuo susijusius mokesčius, taip pat panaikinti Kauno AVMI 2015 m. sausio 28 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.7.2)-FR0682-57, VMI prie FM 2015 m. birželio 18 d sprendimą Nr. 68-109, Komisijos 2015 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. S-197 (7-166/2015), pakeistą Komisijos 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. S-212(7-166/2015), dalyse, kuriose nuspręsta, kad pareiškėjas J. G. už 2010 m. gautas 1 852,50 Lt pajamas natūra ir 2011 m. gautas 1 599 Lt pajamas natūra turi sumokėti 15 proc. GPM mokestį (150 Eur) ir su tuo susijusius mokesčius, atmetami kaip nepagrįsti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 dalimi, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Bylą dalyje dėl pareiškėjos M. G. skundo reikalavimo panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. lapkričio 24 d. patikrinimo aktą Nr. FR0680-763 ir pareiškėjo J. G. skundo reikalavimo panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. lapkričio 24 d. patikrinimo aktą Nr. FR0680-764, nutraukti.

Pareiškėjos M. G. skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. sausio 28 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.7.2)-FR0682-56, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. birželio 18 d sprendimą Nr. 68-110, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. S-198 (7-165/2015) dalyse, kuriose nuspręsta, kad M. G. už 2010 m. gautas 12 825 Lt pajamas natūra ir 2011 m. gautas 10 881 Lt pajamas natūra turi sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (3556 Lt (1029,88 Eur)) ir su tuo susijusius mokesčius, ir pareiškėjo J. G. skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. sausio 28 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.7.2)-FR0682-57, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. birželio 18 d sprendimą Nr. 68-109, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. S-197 (7-166/2015), pakeistą Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. S-212(7-166/2015) dalyse, kuriose nuspręsta, kad J. G. už 2010 m. gautas 1 852,50 Lt pajamas natūra ir 2011 m. gautas 1 599 Lt pajamas natūra turi sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį pajamų mokestį (150 Eur) ir su tuo susijusius mokesčius, atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Petkevičienė