- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-14
- Bylos Nr.
- I1-8576-414/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01755-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 1 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–3) ir atsikirtime į atsakovo atsiliepimą (b. l. 44–46) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN-AK) netinkamomis sąlygomis. Duše buvo tik šaltas vanduo. Pareigūnai buvo informuojami apie esamą problemą žodžiu ir raštu, tačiau į skundus nereagavo ir pareiškėjui teko maudytis po šaltu vandeniu. Todėl nuolat teko nervintis, peršalus kreiptis į medikus. Iš 5 dušų veikė tik 2. Kameroje teko atlikinėti bausmę su 3-4 asmenimis, todėl teko maudytis pakaitomis. Duše nebuvo užtikrintas privatumas. Dušo patalpos nuolat netvarkingos, ant grindų ir sienų pilna plaukų, mėtėsi tušti buteliukai nuo šampūno, muilo likučiai. Pareigūnai neprižiūrėjo, kad nuteistieji pasinaudoję dušu paliktų tvarkingas patalpas, neieškojo darbuotojo, kuris šias patalpas tvarkytų.
2022 m. liepos 1 d. 7 būrio 9 kameroje, kurioje pareiškėjas atliko bausmę, buvo atliekama krata. Kratos metu buvo sugadintas sanitarinis mazgas, pro šonus nuolat bėgo šlapimas ir vanduo. Nuo pat kratos pabaigos buvo sakoma apie problemą, bet į ją nebuvo reaguojama ir tik 2022 m. liepos 13 d. buvo sutvarkytas tualetas. Pareiškėjas net 12 dienų turėjo valyti nuo grindų šlapimą, uostyti nemalonų kvapą, prašyti, kad būtų sutvarkytas sanitarinis mazgas ir dėl to jautėsi žeminamas, patyrė depresiją, diskomfortą.
Nuo atvykimo į Pravieniškių PN-AK pareiškėjo sveikata tik blogėjo, jis lankėsi pas psichologus, psichiatrus, užsikrėtė odos liga, kurią bandė išsigydyti, bet Pravieniškių PN-AK uždraudė naudoti nuosavą patalynę, nors ją naudoti buvo rekomendavęs gydytojas.
Nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo pažemintas pareiškėjo orumas, pablogėjo jo sveikata.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 26–34) nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK drausmės grupėje 6 ir 7 būriuose. Pataisos namų Pirmojo sektoriaus 7 būrio dušinėje pastebėjus, kad elektrinio vandens šildytuvo (boilerio) karšto vandens kiekis ne pilnai tenkina karšto vandens poreikio (dėl užkalkėjimo), trūkumų šalinimas organizuotas nedelsiant. Gedimas pašalintas ūkio būdu. Todėl pareiškėjo argumentai, jog Pravieniškių PN-AK tyčia kankina pareiškėją ir nereaguoja į gedimą, nepagrįsti.
Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 28.2. punkto reikalavimą, kuris nustato, kad dušinės, prausyklos patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną.
Pataisos namų Turto valdymo skyriuje dirbantis nuteistasis, valytojo pareigose, palaiko švarą ir tvarką dušo patalpose kiekvieną dieną, išduotų priemonių pagalba. Pastebėjus netvarkingas dušo patalpas, nuteistasis turi teisę kreiptis į savo Resocializacijos skyriaus specialistą dėl blogai atliekančio dirbančio nuteistojo valytojo pareigose.
Pažymėjo, jog įstaiga užtikrina dušų įrengimą pagal teisės aktų reikalavimus. Nuteistieji prausiasi duše savo lokaliniame sektoriuje, pagal patvirtintą grafiką. Duše vienu metu gali praustis ne daugiau nuteistųjų nei yra įrengta dušo galvučių. Duše yra įrengtos pertvaros, todėl pareiškėjo argumentai dėl neužtikrinto privatumo nepagrįsti.
Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK gavę nusiskundimus dėl Pirmojo sektoriaus 7 būrio 9 kameroje sanitariniame mazge nepritvirtinto klozeto, nedelsiant organizavo trūkumų šalinimą ir 2022 m. liepos 13 d. klozetą pritvirtino prie grindų.
Teigė, jog drausmės grupės nuteistiesiems nėra numatyta teisė turėti nuosavą patalynę.
Nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi, nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš aplinkybių, jog dušo patalpose buvo nešvaru ir netvarkinga, duše buvo šaltas vanduo.
Vadovaujantis Higienos normos HN 134:2015 18 punktu karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Pagal Higienos normos HN 134:2015 28.2. punktą dušinės, prausyklos patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2022 m. birželio 27 d. skundu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl dušinės valymo. Į pareiškėjo skundą buvo atsakyta 2022 m. liepos 26 d. raštu Nr. 70(6)-2311, kuriame konstatuota, jog pareiškėjo nusiskundimas dėl netinkamai valomų dušinės patalpų pagrįstas: laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 14 d. iki 2022 m. liepos 4 d. nebuvo nuolat dirbančio valytojo ir dušinės patalpos buvo valomos rečiau (b. l. 36). Taip pat Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Turto valdymo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 30 d. pažyma Nr. 77-1549 patvirtina, kad įstaigos Pirmojo sektoriaus 7 būrio dušinėje elektrinio vandens šildytuvo ruošiamo karšto vandens kiekis nepilnai tenkino karšto vandens poreikį. Elektrinis šildytuvas buvo užkalkėjęs. Gedimas pašalintas ūkio būdu (b. l. 12). Įvertinus paminėtus įrodymus, teismas sprendžia, jog yra pagrindas konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus, t. y. jog nuo 2022 m. birželio 14 d. iki 2022 m. liepos 4 d. buvo pažeistas Higienos normos HN 134:2015 28.2. punktas ir nuo 2022 m. kovo 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. (pareiškėjo buvimo 7 būryje laikotarpis (b. l. 13) buvo pažeistas Higienos normos 134:2015 18 punktas.
Pareiškėjo teigimu dušo patalpose iš 5 dušo ragelių veikė tik 2.
Į bylą pateiktoje Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Turto valdymo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 30 d. pažymoje Nr. 77-1549 nurodyta, kad į dušo patalpas vedama maudytis tiek nuteistųjų, kiek įrengta dušo galvučių. Dėl to, kad sugedę dušo galvutės, nuteistieji į Turto valdymo skyrių nesikreipė (b. l. 12).
Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją ar Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl neveikiančių dušų. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sąlygų, atsakovei šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl to, jog iš 5 dušo galvučių veikė tik 2, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, jog dušo patalpose nebuvo užtikrintas jo privatumas.
Į bylą pateiktos fotonuotraukos (b. l. 20–23) patvirtina, jog dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dušuose, bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, dėl to toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-887-624/2020, 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1137-520/2020, 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019, 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017 ir kt.). Teismo vertinimu, tarp prausimosi vietų esančios pertvaros visiškai užtikrina pareiškėjo privatumą naudojantis dušu. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsakovės neteisėti veiksmai dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo, nekonstatuotini.
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat sieja su tuo, jog nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. liepos 13 d. 7 būrio 9 kameroje buvo sugadintas sanitarinis mazgas, todėl pro jo šonus nuolat bėgo šlapimas ir vanduo.
Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 5 d. ir 2022 m. liepos 11 d. pateikė Pravieniškių PN-AK administracijai skundus dėl to, kad įstaigos Pirmojo sektoriaus 7 būrio 9 kameros sanitariniame mazge nepritvirtintas klozetas. Iš Pravieniškių PN-AK rašto, kuriuo buvo atsakyta į minėtus pareiškėjo skundus, matyti, jog 7 būrio 9 kameroje klozetas prie grindų buvo pritvirtintas 2022 m. liepos 13 d. (b. l. 14). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. liepos 13 d. pareiškėjas buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, pažeidžiant Higienos normos HN 134:2015 12 punktą.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog Pravieniškių PN-AK uždraudė naudoti nuosavą patalynę, nors ją naudoti dėl odos ligos buvo rekomendavęs gydytojas.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog drausmės grupės nuteistiesiems nėra numatyta teisė turėti nuosavą patalynę.
Pareiškėjas pateikė į bylą Pravieniškių PN-AK 2022 m. liepos 14 d. raštą Nr. 7-3816, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo prašymas leisti naudotis asmenine patalyne argumentuojant tuo, jog teisės aktai nenumato drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems teisės naudotis nuosava patalyne (b. l. 37). Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nenurodė jokių argumentų dėl pareiškėjo teiginių, jog naudotis nuosava patalyne jam buvo rekomendavęs gydytojas. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje pateikė nuoseklius argumentus dėl to, jog gydytojas jam buvo rekomendavęs naudotis nuosava patalyne. Aplinkybės, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu sirgo odos liga, neneigia ir atsakovės atstovas (b. l. 50). Todėl pareiškėjo teiginiai dėl to, jog gydytojas jam buvo rekomendavęs naudotis nuosava patalyne ir Pravieniškių PN-AK administracija, šios aplinkybės neįvertinusi, netenkino pareiškėjo prašymo, lieka nepaneigti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo pažemintas pareiškėjo orumas, pablogėjo jo sveikata, pareiškėjas patyrė depresiją, diskomfortą. Iš Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus 2022 m. spalio 7 d. pažymos Nr. 85-654 matyti, jog pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu psichologų buvo konsultuotas dėl išsakomo depresiškumo jausmo, kurį galėjo sukelti gyvenimas antisanitarinėmis sąlygomis, odos ligos atsiradimas, tačiau konsultacijos metu įvertinus nuteistojo emocinę būseną, depresijos požymių nebuvo nustatyta (b. l. 50).
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai jog atsakovo pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimų trukmę ir mastą daro išvadą, kad pareiškėjas dėl Higienos normos HN 134:2015 12, 18, 28.2. punktų pažeidimo, galimybės naudotis nuosava patalyne nesuteikimo galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).
Įvertinęs pažeidimų trukmę (pažeidimai nebuvo ilgalaikiai) ir intensyvumą, nesant byloje duomenų, įrodančių, jog padarytas pažeidimas sukėlė pareiškėjui ilgalaikių, nepataisomų padarinių, nesant duomenų, jog dėl negalėjimo naudotis nuosava patalyne būtų paūmėjusi pareiškėjo odos liga, į tai, kad iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Pravieniškių PN-AK pareigūnų elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. D. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista E. D. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.
Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.