- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-13
- Bylos Nr.
- II-4-457/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00146-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Pareiškėjas
- D. B.
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė
- Kategorijos
- 16.9.1Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas (ANK 415 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovui Andriui Klimčukui,
teismo posėdyje išnagrinėjo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 62ANN-111365541-17 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. B. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 62ANN-111365541-17 (toliau – skundžiamas nutarimas) buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir 415 straipsnio 1 dalį 75 Eur bauda už tai, jog ji 2017 m. gegužės 10 d., 8.47 val., vairuodama automobilį „Mercedes-Benz A170“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, Tilžės g. 227, Šiauliuose, transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, nedavė kelio transporto priemonei, artėjančiai iš dešinės. Nurodoma, kad tokiais veiksmais D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – Kelių eismo taisyklės), 115 ir 226 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
D. B. skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad 2017 m. gegužės 10 d., apie 8.15 val. ji automobiliu „Mercedes Benz A170“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavusi iš Joniškio į Šiaulius, važiuodama Tilžės gatve, pasuko link pastato Tilžės g. 227, ir į jos automobilio dešinį šoną atsitrenkė A. L. vairuojamas automobilis „Peugeot 308“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykę policijos pareigūnai, nurodė, kad ji yra kalta dėl įvykio, nes nepraleido jai iš dešinės pusės važiavusios A. L.. Ji vėliau atšaukė savo pasirašytą eismo įvykio deklaraciją, prašydama atlikti eismo įvykio tyrimą. Nurodė, kad pasukusi į dešinę, ji nematė ir negalėjo matyti iš dešines atvažiuojančio automobilio, nes pastarasis važiavo kaire puse ir išlindo iš už stovinčių automobilių. Nutarimą priėmusi institucija eismo įvykio vietos apžiūros protokole bei schemoje neužfiksavo eismo įvykio vietoje galiojančio Kelių eismo taisyklių ženklinimo, todėl nutarime nepagrįstai teigiama, kad įvykio vietoje važiavimo tvarka neaptarta. Tilžės gatvėje, prieš posūkį link pastato Tilžės g. 227, stovi nurodomasis ženklas Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“, todėl ji sankryžoje pasuko į dešinę ir važiavo tiesiai gatve, jokių kelio ženklų ar ženklinimo, kad ji neturėjo pirmumo teisės, toje gatvės atkarpoje nėra. Teritorijoje dešinėje, iš kur atvažiavo A. L. vairuojamas automobilis „Peugeot 308“, horizontaliomis linijomis yra sužymėtos stovėjimo vietos, kurios žymi stovėjimo aikštelę. Dėl šios priežasties A. L. išvažiavo iš transporto priemonių stovėjimo aikštelės į gatvę ir turėjo duoti kelią jos vairuojamam automobiliui. Ji nesutinka, kad ji yra kalta, jog vairavo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą automobilį. Automobilį jos sutuoktinis R. B. 2017 m. balandžio 18 d. įsigijo iš J. K., o pastarasis 2017 m. vasario 9 d. jį buvo įsigijęs iš Č. J.. Su automobiliu jos sutuoktiniui buvo perduota Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutartis, sudaryta Č. J. vardu 2016 m. spalio 14 d. ir galiojanti iki 2017 m. spalio 14 d. R. B. negalėjo automobilio registruoti savo vardu, nes jo nebuvo išregistravęs Č. J.. Tik po avarijos ji sužinojo, kad Č. J. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutartį nutraukė 2017 m. gegužės 3 d., o automobilį išregistravo tik po eismo įvykio.
Teismo posėdyje D. B. nurodė, kad patvirtina ir palaiko skunde nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad Šiaulių mieste važiavo nuo Joniškio miesto pagrindine Tilžės gatve, link parduotuvės „Ermitažas“. Pasukus dešinėn į kelią, vedantį į automobilių stovėjimo aikšteles, automobilis „Peugeot“, išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios dešinėje pusėje, trenkėsi į jos automobilio „Mercedes Benz A170“ šoną. Ženklas, kad tai parkavimo aikštelė buvo toliau, jau už tos aikštelės. Galvojo, kad automobilis „Peugeot“ išvažiuoja iš aikštelės, o ji važiuoja keliu, kuriame buvo sužymėta važiuojamoji dalis – brūkšninė linija ir nurodytos kryptys. Automobilio „Mercedes Benz A170“ pirkimo – pardavimo sutartį sudarė 2017 m. balandžio 18 d., apie pasikeitusį savininką draudimo bendrovės neinformavo, nes transporto priemonės savininkas automobilio neišregistravo, jie negalėjo jo įregistruoti. Kartu su pirkimo – pardavimo sutartimi gavo galiojančios civilinės atsakomybės draudimo sutarties originalą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė teismo posėdyje prašė tenkinti jos atstovaujamosios skundą, skundžiamą 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 62ANN-111365541-17 panaikinti ir bylą nutraukti. Dėl Kelių eismo taisyklių 115 punkto pažeidimo nurodė, kad nutarime nepagrįstai teigiama, kad įvykio vietoje važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, todėl D. B. turėjo duoti pirmumo teisę pravažiuoti iš dešinės artėjančiai transporto priemonei, o to nepadariusi pažeidė Kelių eismo taisyklių 115 punktą. Pagal eismo įvykio vietoje esančius Kelių eismo taisyklių ženklus ir horizontalų ženklinimą tokia išvada negalėjo būti padaryta. Šiuo atveju remtis į bylą pateiktu ekspertizės aktu nėra pagrindo, nes ekspertas nagrinėjo tik jam pateiktus duomenis apie eismo įvykio vietoje esančius vertikalius kelio ženklus, bet nenagrinėjo įvykio vietoje esančio horizontalaus ženklinimo. Kaip minėta, automobilių susidūrimas įvyko D. B. vairuojamam automobiliui atvažiavus Tilžės gatve nuo Joniškio pusės ir pasukus į dešinę link pastato Tilžės g. 227. Prieš posūkį, link pastato Tilžės g. 227 stovi nurodomasis ženklas Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 54 punktas sankryžą apibrėžia kaip kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vietą, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. D. B. sankryžoje pasuko į dešinę ir važiavo tiesiai, jokių kelio ženklų ar ženklinimo, kad ji neturėjo pirmumo teisės toje atkarpoje nėra. Kelių eismo taisyklių 3 priedo skyriaus „Horizontalusis ženklinimas“ (toliau – 3 priedas) 1 punktas numato, kad horizontalusis ženklinimas, t. y. linijos, strėlės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies, nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką. D. B. iš Tilžės gatvės pasukus į dešinę, yra sužymėtos trys eismo juostos, atskirtos horizontaliu ženklinimu. Eismo juosta, į kurią iš Tilžės gatvės pasuko D. B., nuo jai kairėje esančios juostos atskirta horizontaliu ženklinimu pagal 3 priedo 1.7 punktą, t. y. siaura brūkšnine linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas. Sekanti už šios eismo juostos, t. y. praplatėjimas, atskirta horizontaliu ženklinimu pagal 3 priedo 1.6 punktą, t. y. artėjimo linija – siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus. Visose trijose eismo juostose yra horizontalus ženklinimas pagal 3 priedo 1.16 punktą, t. y. rodyklės, nurodančios leistinas važiavimo kryptis juostoje. D. B. iš dešinės yra teritorija, pažymėta horizontaliu ženklinimu pagal 3 priedo 1.1 punktą, t. y. siaura ištisinė linija, žyminti eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. D. B., pasukusi sankryžoje į dešinę, važiavo horizontaliu ženklinimu atskirtoje savo eismo juostoje, o A. L. vairuojamas automobilis „Peugeot 308“ išvažiavo iš teritorijos, kurioje sužymėtos transporto priemonių stovėjimo vietos – transporto priemonių stovėjimo aikštelės. Todėl pagal įvykio vietoje esantį ženklinimą A. L., išvažiuodama į eismo juostą iš šalia esančios teritorijos – iš transporto priemonių stovėjimo aikštelės, pagal Kelių eismo taisyklių 102 punkto reikalavimus turėjo duoti kelią D. B. vairuojamam automobiliui. Kelių eismo taisyklių 226 punktas numato, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. D. B. institucija pripažino kalta dėl to, kad ji vairavo automobilį, kuris neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ši išvada nepagrįsta, padaryta neištyrus ir neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių. Automobilį „Mercedes Benz A170“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 18 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu D. B. sutuoktinis R. B. įsigijo iš J. K., o J. K. šį automobilį 2017 m. vasario 9 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu buvo įsigijęs iš Č. J.. Su automobiliu R. B. buvo perduota Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sudaryta 2016 m. spalio 14 d., galiojanti iki 2017 m. spalio 14 d., su originaliais draudėjo Č. J. parašais. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad jei pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui pereina draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį, todėl R. B. ir D. B. neturėjo pagrindo manyti, kad jiems perduota civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis galėtų būti nutraukta. Nuo 2017 m. balandžio 18 d., kai įsigijo automobilį, iki 2017 m. gegužės 10 d., kai įvyko eismo įvykis, R. B. negalėjo automobilio įsiregistruoti savo vardu ir savo vardu sudaryti draudimo sutarties, nes Č. J. VĮ Regitroje nebuvo išviešinęs automobilio nuosavybės teisių perleidimo. Kaip matyti iš teismo išreikalautų duomenų, jis automobilį išregistravo tik po eismo įvykio. Apie tai, kad Č. J. automobilio „Mercedes Benz Al70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį nutraukė 2017 m. gegužės 3 d., o automobilį nuo įskaitos savo vardu nuėmė tik po eismo įvykio, D. B. sužinojo tik po eismo įvykio. Seesam Insurance AS Lietuvos filialas 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštu Joniškio rajono apylinkės teismui pranešė, kad 2017 m. gegužės 3 d. gavo Č. J. prašymą draudimo sutartį Nr. 300 0742426 nutraukti ir kliento prašymas buvo įvykdytas, bei pateikė Č. J. prašymo nutraukti draudimo sutartį kopiją, kurioje Č. J. nurodė, jog automobilį pardavė ir patvirtina, jog jokių dokumentų, patvirtinančių sudarytą draudimo sutartį (sutarties, liudijimo, žalios kortos ar jų kopijų) naujajam savininkui neperdavė. Tačiau tai neatitinka tikrovės, nes D. B. turi draudimo sutarties originalą, su originaliais draudėjo parašais, juos gavo iš automobilio pardavėjo J. K., o tai reiškia, kad draudimo sutartį Č. J. perdavė J. K., o draudimo bendrovei Č. J. nurodė melagingus duomenis ir neturėjo teisės nutraukti draudimo sutarties. D. B. negali būti baudžiama dėl automobilio pardavėjų Č. J. ir J. K., kuris dėl sukčiavimo prekiaujant automobiliais patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nesąžiningumo. Šios aplinkybės patvirtina, kad D. B. veiksmuose nėra tyčios eksploatuoti automobilį be privalomojo draudimo, todėl šio pažeidimo ji nepadarė. Be to, teismo išreikalautoje 2016 m. gegužės 17 d. Valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. 31SŽN-184-(14.31.55.) ir prie jos pridėtame plane matyti, kad D. B. važiavo keliu – toje vietoje yra įregistruotas kelio servitutas, kuris yra visuose registruose, todėl nebėra jokio pagrindo kalbėti apie dešinės rankos taisyklės nesilaikymą.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatas pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė D. B. skundo netenkinti ir palikti galioti jai paskirtą administracinę nuobaudą.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato atstovas Andrius Klimčukas teismo posėdyje prašė skundą atmesti, palikti galioti 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą, ir paaiškino, kad D. B. padarė eismo įvykį. Kaip teigia kaltininkė, važiavo kelio žymėta atkarpa ir negalvojo, kad tai yra nepaženklintas kelias. Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus rašte sakoma, jog tai nėra kelias, jis nėra ženklintas. Prie rašto yra pridėta schema, nurodanti, kad tai yra privati aikštelė ir nėra ženklinta. Skunde nurodyta, jog yra paženklinta gatvė Kelių eismo taisyklių 3 priede nurodytu 1.16 ženklu, tačiau šis ženklinimas nesuponuoja kelio ženklinimo pagal pateiktas nuotraukas, kadangi ši kryptis yra naudojama juostoje. Juostos pilno kelio ženklinimo nėra, todėl turėtų būti laikomasi dešinės rankos taisyklės. Remdamasis pateiktomis nuotraukomis, savivaldybės pateiktu raštu, nesutinka, kad ta važiuojamoji dalis, kuria važiavo nubaustoji D. B., buvo suženklinta kelių ženklinimui patvirtintomis ženklinimo žymėmis, ten nėra buvę jokio kelio ženklinimo ir nėra planuojama ten ženklinti, nes tai yra privati aikštelė. Reikia remtis specialisto paaiškinimu, kad kelyje, kur nėra aiškiai išreikštų požymių, vairuotojas visada privalo vadovautis dešinės rankos taisykle. Taip pat, pareiškėja prieš eismo įvykio padarymą nepasidomėjo apie civilinės atsakomybės draudimo galiojimą ir tuo metu, kai buvo padarytas eismo įvykis, jos vairuojamas automobilis buvo nedraustas.
Teismui pateiktame 2017 m. gruodžio 12 d. ekspertizės akte Nr. 11Š-125(17) nurodyta, kad tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad šioje eismo situacijoje, važiuojant Tilžės gatve nuo Joniškio pusės ir privažiavus važiuojamųjų dalių susikirtimą ties Tilžės gatvės pastatu Nr. 227 pasukus dešinėn, būtų važiuojama keliu (gatve). Šioje eismo situacijoje, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi ir nėra eismo pirmumą nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo linijų, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Jeigu įvykio dieną buvusi eismo organizavimo tvarka atitinka „View Street“ programa užfiksuotą įvykio vietos situaciją, tokiu atveju techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Mercedes Benz A170“ vairuotojos D. B. veiksmai – jai iš dešinės artėjant automobiliui „Peugeot 308“ ir kertantis transporto priemonių važiavimo trajektorijoms, kai važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, nedavė kelio iš dešinės artėjusiam automobiliui „Peugeot 308“ bei su juo susidūrė.
Ekspertas Ernestas Grigelis teismo posėdžio metu patvirtino savo išvadas ir nurodė, kad ta važiuojamoji dalis iš Tilžės gatvės pasukus į dešinę link prekybos centro „Ermitažas“, yra važiuojamoji dalis, kuri kertasi su kitomis važiuojamosiomis dalimis tarp automobilių nurodytų stovėjimo vietų. Važiuojamosios dalies ženklinimas pasisukus į dešinę iš Tilžės gatvės buvo tirtas naudojantis internetiniu puslapiu, kuriame duomenys fiksuoti 2012 m. liepos mėnesį. Tose nuotraukose matosi sužymėtos automobilių stovėjimo vietos. Pateiktoje medžiagoje planų su ženklinimu nėra. Kur baigiasi automobilių parkavimo aikštelė – ekspertas tokio klausimo nenagrinėjo, nes toks klausimas nebuvo pateiktas. Buvo pateikti 4 klausimai, į ketvirtąjį atsakyta taip, kad atlikus tyrimą pagal pateiktus duomenis, jeigu įvykio dieną buvusi eismo organizavimo tvarka atitinka „View Street“ programa užfiksuotą įvykio vietos situaciją, tokiu atveju techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Mercedes Benz A170“ vairuotojos D. B. veiksmai – jai iš dešinės artėjant automobiliui „Peugeot 308“ ir kertantis transporto priemonių važiavimo trajektorijoms, kai važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, nedavė kelio iš dešinės artėjusiam automobiliui „Peugeot“ 308“ bei su juo susidūrė. Jis nevertino ženklinimo linijų – ar jos yra, ar jų nėra. Jeigu tokios linijos būna nupieštos, jos tik rodo, iš kurios juostos įvažiuoti. Tokios rodyklės būna automobilių stovėjimo aikštelėse ant važiuojamųjų dalių, kad žmonės žinotų į kurią pusę važiuoti, kaip turi vykti eismas toje vietoje. Bet kuriame prekybos centre, požeminėje aikštelėje, visur yra nurodytos kryptys, toks pat ženklinimas yra ir aikštelėse. Eismo įvykio vietoje nėra ženklų ir tokio kelio ženklinimo, kuris rodytų pirmumą, pvz. būtų „Stop“ linija. Pirmumo ženklai parodo, kuri transporto priemonė turi važiuoti. Jeigu važiavimo trajektorijos kertasi, nėra ženklų, ženklinimo linijų, kurios nurodytų, kad kažkuris vairuotojas turi sustoti, tai kelią turi duoti tas, kuriam kliūtis artėja ir dešinės. Jeigu žmogus įvažiuoja ir nesupranta, kur važiuoja, ir kertasi važiavimo kryptys, reikia duoti kelią iš dešinės. Kryptys kertasi net ir parkavimo aikštelėse. Automobilis „Peugeot“ važiavo važiuojamąja dalimi tarp sužymėtų automobilių stovėjimo vietų. Atliekant tyrimą, toje vietoje kelio ženklo su „P“ raide nerado. Įvažiavus į aikštelę, matosi, kad kertasi važiuojamosios dalys, pirmumo ženklų nėra. Iš techninės pusės eismo pirmumą reglamentuoja kelio ženklinimas, sustatyti kelio ženklai, ir kaip eismas sureguliuotas esamoje situacijoje, taip ir reikia elgtis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo medžiaga, bei neišeidamas iš skundo ribų, sprendžia klausimą dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2017 m. gegužės 10 d., apie 8.47 min., D. B. vairuojamam automobiliui „Mercedes Benz A170“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant nuo Joniškio pusės Tilžės gatve Šiaulių mieste ir pasukus jai į dešinę link pastato, esančio Tilžės g. 227, įvyko automobilių susidūrimas – į pareiškėjos vairuojamo automobilio dešinį šoną atsitrenkė A. L. vairuojamas automobilis „Peugeot 308“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Skundžiamu nutarimu pareiškėja buvo nubausta pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 415 straipsnio 1 dalį už Kelių eismo taisyklių 115 ir 226 punktų padarytus pažeidimus. Kelių eismo taisyklių 115 punkte numatyta, kad kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Kelių eismo taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Teismas sutinka su pareiškėjos argumentu, kad skundžiamame nutarime nepagrįstai teigiama, jog įvykio vietoje važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta. Pagal eismo įvykio vietoje esančius Kelių eismo taisyklių ženklus ir horizontalų ženklinimą tokia išvada negali būti padaryta. Prieš posūkį link pastato Tilžės g. 227, stovi nurodomasis ženklas Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 54 punktas sankryžą apibrėžia kaip kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vietą, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Minėtas ženklas naudojamas juostų skaičiui ir kryptims, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena juosta, nurodyti sankryžose arba įvažiavimų į šalia kelio esančias teritorijas vietose (Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83, 160 punktas). Byloje esantys dokumentai – 2016 m. gegužės 17 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 31SŽN-184-(14.31.55.) (b. l. 113) ir prie jos pridėtas žemės sklypo planas (b. l. 117) parodo, kad būtent toje vietoje, kur važiavo pareiškėja, nurodytas ir pažymėtas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėms. Jo įregistravimas matyti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (b. l. 101-105). Byloje esančios foto nuotraukos parodo, kad šio kelio dešinėje pusėje yra įrengta transporto priemonių stovėjimo aikštelė, kurioje sužymėtos automobilių stovėjimo vietos ir tarp jų matyti važiuojamosios dalys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad automobilių stovėjimo aikštelės gale, toliau nuo išsukimo iš Tilžės gatvės, išilgai atsuktas į tą kelią, į kurį pasuko pareiškėja, stovi vertikalusis kelio ženklas Nr. 541 „Stovėjimo zona“, reiškiantis, kad būtent už šio kelio ženklo transporto priemonės gali stovėti. Kelias, kuriuo pasukusi dešinėn važiavo pareiškėja, susidėjo iš trijų eismo juostų, atskirtų horizontaliu ženklinimu, jokių kelio ženklų ar ženklinimo, kad pareiškėja neturėjo pirmumo teisės šioje atkarpoje nėra. Įvertinęs aptartą ženklinimą ir aukščiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėja kelių susikirtimo vietoje, t. y. sankryžoje, pasuko į dešinę ir toliau važiavo keliu, horizontaliu ženklinimu atskirtoje savo eismo juostoje. Tuo tarpu A. L. vairuojamas automobilis „Peugeot 308“ išvažiavo iš transporto priemonių stovėjimo aikštelės. Todėl pagal įvykio vietoje esantį ženklinimą A. L., išvažiuodama į kelią iš šalia esančios teritorijos – iš transporto priemonių stovėjimo aikštelės, pagal Kelių eismo taisyklių 102 punkto reikalavimus turėjo duoti kelią D. B. vairuojamam automobiliui. Konstatuotina, kad D. B. šioje administracinio nusižengimo byloje nėra administracinio nusižengimo subjektas.
Iš 2017 m. gruodžio 12 d. ekspertizės akto Nr. 11Š-125(17) ir eksperto parodymų matyti, kad pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo visgi automobilio „Mercedes Benz A170“ vairuotojos D. B. veiksmai – jai iš dešinės artėjant automobiliui „Peugeot 308“ ir kertantis transporto priemonių važiavimo trajektorijoms, kai važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, nedavė kelio iš dešinės artėjusiam automobiliui „Peugeot 308“ bei su juo susidūrė. Tačiau šia išvada teismas remtis negali, nes kaip nurodyta pačiame ekspertizės akte, tyrimui pateiktoje medžiagoje nebuvo duomenų, kad šioje eismo situacijoje, pasukus dešinėn ties pastatu Tilžės g. 227, būtų važiuojama keliu. Tokie duomenys buvo pateikti teisminio nagrinėjimo metu.
Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos atsakomybės pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo (ANK 2 straipsnio 3 dalis, 7-9 straipsniai). ANK 415 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už automobilio, kuris nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairavimą. Kelių eismo taisyklių 226 punktas numato, kad „dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, <...> kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu <...>“. D. B. institucija pripažino kalta dėl to, kad ji vairavo automobilį, kuris neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu D. B. turėjo Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutarties Nr. 3000742426 originalą su originaliais draudėjo parašais. Ši sutartis buvo sudaryta 2016 m. spalio 14 d. Seesam Insurance AS Lietuvos filiale Č. J. vardu ir jos galiojimas buvo nurodytas iki 2017 m. spalio 14 d. Draudimo sutartį pareiškėjos sutuoktinis R. B. gavo iš automobilio pardavėjo J. K., kuris automobilį „Mercedes Benz A170“ 2017 m. vasario 9 d. buvo pirkęs iš Č. J.. Pareiškėjos sutuoktinis nuo 2017 m. balandžio 18 d., kada minėtą automobilį pirko iš J. K., negalėjo jo įregistruoti savo vardu ir savo vardu sudaryti draudimo sutarties, nes transporto priemonės nebuvo išregistravęs jos ankstesnis savininkas Č. J.. Transporto priemonė išregistruota tik po eismo įvykio (b. l. 44). Kaip matyti iš teismui Seesam Insurance AS Lietuvos filialo pateiktos pažymos, 2017 m. gegužės 3 d. draudėjo Č. J. prašymu 2016 m. spalio 14 d. Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutartis Nr. 3000742426 buvo nutraukta (b. l. 9). Eismo įvykio metu pareiškėja apie tai nežinojo. Nors Č. J. prašyme nutraukti draudimo sutartį nurodė, jog automobilį pardavė ir patvirtina, jog jokių dokumentų, patvirtinančių sudarytą draudimo sutartį (sutarties, liudijimo, žalios kortos ar jų kopijų) naujajam savininkui neperdavė, tačiau teismui pareiškėja pateikė minėtos draudimo sutarties, liudijimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų poliso kopijas (b. l. 79-80). Įvertinęs Č. J. nesąžiningumą prašant nutraukti draudimo sutartį bei atsižvelgdamas į tai, kad automobilio pardavėjas J. K. dėl sukčiavimo prekiaujant automobiliais patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (b. l. 81-85), teismas daro išvadą, kad pareiškėja objektyviai neturėjo pagrindo manyti, kad jiems perduota 2016 m. spalio 14 d. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 3000742426 galėtų būti nutraukta. Todėl teismas nenustatė pareiškėjos kaltės dėl ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.
Atsižvelgus į nustatytas ir aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nenustačius D. B. veikoje ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties, skundžiamas nutarimas yra naikintinas, administracinio nusižengimo teisena D. B. atžvilgiu nutrauktina, o bylos medžiaga grąžintina Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatui dėl administracinio nusižengimo teisenos iniciavimo A. L..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, teismas
nutaria:
D. B. skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 62ANN-111365541-17 ir administracinio nusižengimo teiseną D. B. atžvilgiu nutraukti.
Grąžinti administracinio nusižengimo bylą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatui dėl administracinio nusižengimo teisenos iniciavimo A. L..
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo, gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.