Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2566-1109/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-11-23
Bylos Nr.
1-2566-1109/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08837-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis
M. K.
Nukentėjusysis
D. N.
Advokatai
Egidijus Milašius, Danius Svirinavičius, Egidijas Milašius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2566-1109/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08837-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.2.4.6.1; 2.1.8; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 23 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rūtai Balčiūnaitei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei,kaltinamajam M. K., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,nukentėjusiajam D. N., jo atstovui advokatui Egidijui Milašiui,galimai laiduotojai D. K.,

teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, deklaruota gyvenamoji vieta ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I Nusikalstamos veikos aplinkybės

M. K. 2021 m. kovo 22 d. apie 11.00 val. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam D. N. atidarius garažo duris, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jam į galvą, po patirto smūgio D. N. aukštielninkam nukritus ant betonuotų garažo grindų, gulinčiam įspyrė mažiausiai tris kartus į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jam muštinę žaizdą pakaušio srityje, kryžkaulio srities sumušimą su poodine kraujosruva, odos nubrozdinimus abiejuose keliuose ir tokiais veiksmais sukėlė D. N. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II Įrodymai

Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad dirbtuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini) buvo nekokybiškai suremontuotas jo automobilis. Automobilį remontavo D. N., V. G., S. M. ir A. M.. Dėl nekokybiškai suremontuoto automobilio jis 2021 m. kovo 22 d. bendravo su S. M. telefonu, tačiau šis teigė, kad yra išvykęs, todėl jis nuvažiavo aiškintis į vietą. Nuvažiavus į minėtas dirbtuves, duris atidarė nukentėjusysis ir jis (kaltinamasis) iš karto pradėjo smūgiuoti. Pirmą smūgį sudavė ranka, D. N. griuvo ant žemės ir tada jis kelis smūgius spyrė kojomis. Pripažįsta, kad pasikarščiavęs sudavė smūgius ir dėl jo suduotų smūgių atsirado nukentėjusiajam nustatyti sužeidimai. Į įvykio vietą atvažiavo vienas, pastate buvo dar V. G., tačiau šis smūgių nesudavė. Kokios būsenos po jo suduotų smūgių buvo nukentėjusysis, pats nematė, nes po smūgių apsisuko ir išėjo. Po įvykio bandė tartis su nukentėjusiuoju, susitaikyti, tačiau šis nesutiko. Turtinę žalą sutinka atlyginti. Mano, kad suma dėl neturtinės žalos yra per didelė. Sutiktų atlyginti 1000 eurų neturtinės žalos. Atsiprašo nukentėjusiojo.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Nukentėjusysis D. N. teismo posėdžio metu apklausiamas dėl civilinio ieškinio parodė, kad palaiko civilinį ieškinį. Dėl neturtinės žalos sutinka jį mažinti iki 3 000 eurų. Neturtinę žalą sudaro tai, kad atsirado baimės jausmas, buvo sutrikusi sveikata, svaigo galva, atsirado rankų drebėjimas. Anksčiau taip pat buvo rankų drebulys, bet ne toks stiprus. Dėl įvykio jaučiasi morališkai pažemintas, buvo sutrukdytos darbo paieškos, kadangi gydymas užtruko apie 1,5 mėnesio. Buvo susiūta galva, stuburkaulis pažeistas, negalėjo normaliai gulėti ir judėti. Judėti negalėjo apie 1,5 mėnesio, juto fizinį skausmą, negalėjo normaliai susilenkti. Draugas buvo pasiūlęs grįžti į Londone esantį servisą, tačiau dėl šio įvykio pasiūlymo teko atsisakyti. Darbo nesusirado iki šiol, bandė įsidarbinti, tačiau dreba rankos. Jam nuo vaikystės nustatytas nedarbingumas. Nuo gimimo nustatyta šleivapadystė, yra turėjęs daug operacijų. Jam taip pat nustatyta raumenų atrofija, liga progresuojanti. Nustatytas 50 procentų nedarbingumo lygis. Be perstojo stovimą darbą gali dirbti tik valandą laiko, todėl po kaltinamojo smūgio būtų sunkiai galėjęs išstovėti. Medicininių dokumentų, kad liga paūmėjo dėl šio įvykio, nėra, tačiau gydytoja jam sakė, kad dėl patirto sužalojimo, dėl nervų jam gali grįžti rankų drebėjimas, baimės jausmas. Kaltinamasis jo atsiprašė.

D. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 22 d. apie 11 val. buvo atėjęs pas draugą S. M. į garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Garaže, kur S. M. kartu su sūnumi A. M. remontuoja automobilius. S. M. kartu su sūnumi apie 11.10 val. išvažiavo su reikalais, jis liko garaže jų laukti. Po poros minučių jam paskambino S. M. ir pasakė, kad netrukus atvažiuos klientas. Paprašė, kad klientui atvykus jis (nukentėjusysis) paduotų automobilio dureles. Apie 11.40 val. į garažą atvažiavo S. M. klientas, kuris pasibeldė į garažo duris. Jis priėjęs atidarė duris ir norėjo paduoti ranką pasisveikinti. Kai atidarė klientui duris, matė, kad kieme stovėjo automobilis „BMW“ tamsios spalvos, valstybinio numerio nežino. Atpažino šį automobilį, nes būtent šis automobilis buvo anksčiau remontuotas S. M. automobilių remonto dirbtuvėse. Tačiau S. M. klientas be jokios priežasties ranka sudavė vieną kartą į galvos sritį. Po suduoto smūgio į galvos sritį iš karto griuvo atbulas ant nugaros. Apie pusantro metro griuvo į garažo vidų, nes smūgis buvo stiprus. Jis turi neįgalumą dėl kojų, sunkiai vaikšto, iš vaikystės yra šleivapadis ir serga raumenų atrofija, todėl jo laikysena nėra stabili, yra smulkaus sudėjimo. Smūgis buvo stiprus, nes griūdamas net „paskrido“ apie pusantro metro ir griūdamas ant nugaros susimušė stuburkaulį ir pakaušį, kuris buvo praskeltas ir bėgo kraujas. Jam atrodo, kad buvo praradęs sąmonę, nes kai jam spyrė apie tris ar penkis kartus į įvairias kūno vietas, jis nejautė. Dėl šių veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Kad po smūgio, jis buvo dar spardomas, jam pasakė garaže tuo metu buvęs pažįstamas V. G.. Girdėjo balsus, bet nežino kuris ką sakė, kad baik, liaukis, kad daugiau nemušk, ar kažką panašaus. Pilnai tuo metu nesusivokė. Įvykio metu buvo blaivus ir alkoholio išgėrė tik jau po įvykio. Kaip atsistojo nuo žemės, neatsimena, mano, kad V. G. jį pakėlė ir atnešęs pasodino ant fotelio. Šio S. M. kliento jis nepažįsta, jokių konfliktų su šiuo asmeniu neturėjo. Šį asmenį iki šio įvykio yra matęs anksčiau gal tris ar keturis kartus tuo metu, kai jis atveždavo detales S. M.. Jį sumušusį asmenį žino, kaip asmenį vardu (duomenys neskelbtini). Tačiau su šiuo asmeniu nebendravo, todėl nežino, dėl kokių priežasčių šis su juo taip pasielgė. Mano, kad su tuo klientu dar kažkas buvo. S. M. jam pasakojo, kad šis jo klientas priekaištavo, kad S. M. sulaužė jo automobilio detales (1 t., b. l. 71–82).

Galima laiduotoja D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra kaltinamojo mama. Apie įvykį jai papasakojo pats M. K., sakė, jog sumušė žmogų. Tokio jo elgesio nepateisino, neigiamai reagavo, mano, kad jis kaltas, todėl turi atsakyti už savo veiksmus. Ji sakė sūnui, kad toks elgesys nėra išeitis. Jie gyvena atskirai kelis metus, tačiau šalia vienas kito, dažnai bendrauja – susitinka vienas pas kitą, bendrauja telefonu, susiskambina 3-4 kartus per savaitę, jų santykiai artimi. Jie kalbasi apie gyvenimą, būna, jog M. K. kreipiasi į ją patarimo, jeigu jai reikalinga pagalba, jis padeda – padeda prižiūrėti mažesnius vaikus, nuveža apsipirkti. Ji galėtų prisiimti atsakomybę už sūnų, nes paprastai jis taip nesielgia, anksčiau tokių atvejų nėra buvę. Jos pajamas sudaro pašalpa ir sūnus padeda. Ji nedirba, viena augina du mažamečius vaikus (vienerių ir penkerių metų).

Liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 22 d. apie 11.00 val. buvo (duomenys neskelbtini), kur remontuojami automobiliai. Ten dirba jo draugas S. M.. Kartu su jais buvo pažįstamas D. N.. S. M. trumpam išvažiavo iš dirbtuvių ir po kelių minučių į dirbtuvių duris kažkas pasibeldė. D. N. nuėjo atidaryti durų, už kurių stovėjo jaunuolis, kuris D. N. pasakė, ką šis čia pridirbto ir trenkė vieną kartą ranka į veidą. Po smūgio D. N. krito atbulas ant betoninių grindų ir prarado sąmonę. Tada, iš karto prie jo prišokęs, M. K. tris ar keturis kartus įspyrė D. N. į kojas ir kairį šoną. Po to du vyrai įėjo į dirbtuves, tačiau jie D. N. nieko nedarė, tik stovėjo šalia. Po to kai buvo suduoti smūgiai D. N., pirmas vyras pasakė, kad perduotų S. M., jog jis skolingas pinigų už kažkokias automobilio dalis ir tuomet visi išėjo. Kai vyriškiai išėjo, jis puolė žiūrėti D. N., kuris gulėjo ant betoninių grindų. Jam pasirodė, kad D. N. buvo kaip be sąmonės. Jis pakėlė nukentėjusįjį, paėmė per pečius ir nutempė į šalimais esančią patalpą, kur pasodino ant kėdės. Matė, kad šio pakaušyje yra stipriai kraujuojanti žaizda. Pradžioje D. N. nieko nesakė, paskui atsigavo, buvo labai išsigandęs. Tada jau iš kitos patalpos atėjo A. M., parvažiavo S. M.. D. N. išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri atvykusi jį išvežė. Vėliau atvyko ir policijos pareigūnai (1 t., b. l. 106, 110–111).

Liudytojas S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 22 d. apie 11.00 val. jam į mobilųjį telefoną paskambino klientas, kurį žino kaip ,,(duomenys neskelbtini)“, Tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiam klientui savo garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), tvarkė ,,BMW“ automobilį. Šis paskambinęs pasakė, kad atvažiavo į garažą, nori pasiimti automobilio duris, tačiau niekas jo neįsileidžia. Liudytojas pasakė, jog paprašys, kad šį įsileistų kitas žmogus, esantis garaže. Liudytojas paskambino D. N. ir pasakė, kad atvažiavo vienas iš jo klientų, kuriam reikia paduoti automobilio duris, paprašė, kad jį įsileistų, D. N. sutiko. Apie 11.20 val. jam paskambino sūnus A. M., kuris pranešė, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ sumušė D. N.. Jis iškart važiavo į įvykio vietą, kur atvykęs pamatė kruviną D. N. džemperį ant garažo grindų ir sėdintį D. N., jam buvo prakirstas pakaušis. D. N. paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir atvykę medikai jį išsivežė. Vėliau atvažiavo pareigūnai ir atlikinėjo procesinius veiksmus. Laukiant greitosios medicinos pagalbos, D. N. papasakojo, kas atsitiko. Nurodė, kad po jo skambučio nuėjo atidaryti garažo duris atvykusiam klientui. Atidaręs duris tiesė ranką pasisveikinti, o šis jam trenkė į galvą. Nuo smūgio D. N. krito aukštielninkas ir susitrenkė galvą, neteko sąmonės. Įvykio vietoje buvo ir viską matė V. G.. Kliento automobilis buvo sutvarkytas, tačiau vėliau šis pradėjo priekaištauti, kad kažkokia automobilio ,,BMW“ žarna išsimovė, pasakė, kad atvažiuos ir kitaip pakalbės. Jis su klientu nesileido į kalbas, padėjo ragelį (1 t., b. l. 116–117).

Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 22 d. buvo tėvo S. M. automobilių remonto dirbtuvėse. Tėvas buvo išvykęs pirkti reikiamų priemonių, kai į automobilių remonto dirbtuves atėjo D. N., neužilgo atvažiavo V. G.. Kadangi jis dirbo prie savo automobilio, jiems padarė kavos, paliko kitoje patalpoje, o pats nuėjo dirbti prie savo tvarkomo automobilio. Ką veikė D. N. su V. G., jis nematė. Dirbant prie automobilio, atsidarė jo patalpos durys ir atėjo D. N., kuris buvo visas išsivoliojęs dulkėse, sunkiai ėjo. D. N. rūbai nugaroje ir jo viršugalvis buvo kruvini. Atėjęs pas jį į patalpas, D. N. atsisėdo ant kėdės. Paklausus, kas nutiko, D. N. pasakė, kad buvo atvažiavęs M. K. su draugu L. N.. Sakė, jog M. K. kumščiu jam sudavė į veidą, jis nugriuvo. V. G. minėtą aplinkybę patvirtino. Paaiškino, kad M. K. kumščiu vieną kartą sudavė D. N. į veidą, o jam nugriuvus dar kokius keturis kartus įspyrė. Jis pats įvykio nematė (1 t., b. l. 140–141).

Iš protokolo–pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis D. N. pranešė apie tai, kad 2021 m. kovo 22 d., apie 11.00 val. buvo (duomenys neskelbtini) priklausančiame garaže, kuriame yra remontuojami automobiliai, atvyko klientas, kurio jis nepažįsta. Atidarius garažo duris, klientas be jokios priežasties jam sudavė ranka vieną kartą į galvos sritį. Po smūgio jis nugriuvo ant žemės ir prarado sąmonę. Po to klientas apie keturis kartus spyrė jam į įvairias kūno vietas, sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 1).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. N. atpažino M. K., kaip asmenį, apie kurį davė parodymus. Nurodė, kad šį asmenį žino kaip asmenį vardu Modestas, kuris 2021 m. kovo 22 d. S. M. priklausančiose automobilių remonto dirbtuvėse jį sumušė (2 t., b. l. 1–6).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas S. M. iš fotonuotraukų atpažino M. K., kaip asmenį, apie kurį davė parodymus bei kuris užpuolė D. N.. Asmenį atpažino iš bendrų veido bruožų (1 t., b. l. 144–148).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. kovo 22 d. 11.58 val., Kauno apskrities VPK gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė iš matymo pažįstamas asmuo. Tikslinant įvykio aplinkybes, buvo nuvykta į LSMUL, kur buvo rastas D. N., kuris paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), atėjęs iš matymo pažįstamas asmuo trenkė jam vieną kartą ranka į veidą, nuo ko jis nukrito ir prarado sąmonę. D. N. buvo nustatytas 1,47 promilių girtumas. Gydytoja G. S. nurodė, kad po pirminės apžiūros D. N. nustatyta paviršinė pakaušio žaizda, kurią reikės siūti, bei toliau atliekami tyrimai. D. N. nurodė, kad jį užpuolęs asmuo jam yra iš matymo pažįstamas, nurodė minėto asmens telefono numerį, kurį patikrinus duomenų bazėje nustatyta, kad telefonu naudojasi M. K.. Toliau tikslinant įvykio aplinkybes, buvo nuvykta į įvykio vietą, kur atlikta įvykio vietos apžiūra bei apklaustas liudytojas V. G.. V. G. nurodė, kad būnant angare atėjo nepažįstamas vyras, kuris trenkė vieną kartą ranką D. N., nuo ko šis krito ant grindų ir taip susižalojo pakaušį. Po to minėtas vyras dar keturis kartus spyrė gulinčiam D. N. į šoną ir pasišalino (1 t., b. l. 43).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas megztinis (1 t., b. l. 23–29).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu paimtas megztinis (1 t., b. l. 31–35).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas pareigūnų ,,Bodycam“ (kūno kameros) vaizdo įrašas iš įvykio vietos, surašyta stenograma, kurioje užfiksuota kaip pareigūnai telefonu kalbasi su nukentėjusiuoju, kuris vežamas į klinikas. Nukentėjusysis paaiškina, jog buvo atvažiavęs pas draugą, kuris išvažiavo, pasakė jam, kad turi atvažiuoti žmogus pasiimti mašiną. Jis atidarė vartus ir gavo smūgį („pliūchą“). Po pirmo smūgio prarado sąmonę. Jam dar sakė, kad po to jį dar spardė. Tą asmenį yra matęs, žino jo numerį. Jam praskelta galva, greitosios pagalbos brigada, kurios Nr. 1608, veža jį į klinikas. Rašys pareiškimą (1 t., b. l. 39–42).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas GMP iškvietimo garso įrašas. Apžiūros metu buvo sudaryta pokalbio stenograma, kurioje užfiksuotas pokalbis tarp bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir greitosios pagalbos darbuotojos, kurio metu bendrojo pagalbos centro darbuotoja praneša, kad (duomenys neskelbtini) 2 42 m. vyras buvo sumuštas prieš 10 min., praskelta galva, kraujuoja, užpuolikas pasišalino, policijos pareigūnai informuoti (1 t., b. l. 60–63).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad gydytoja R. H. pateikė D. N. medicininį dokumento išrašą, kuriame užfiksuota, jog pacientas nurodė, kad buvo sumuštas pažįstamo asmens, atsimena tik smūgį į galvą. Po įvykio išsikvietė draugą, išgėrė gurkšnį degtinės, teigė prieš tai alkoholio nevartojęs. Nusiskundimai: žaizda pakaušyje, nugaros apačios skausmas (1 t., b. l. 46–50).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 489/2021 (02) matyti, kad D. N. konstatuota muštinė žaizda pakaušio srityje, kryžkaulio srities sumušimas su poodine kraujosruva, odos nubrozdinimai abiejuose keliuose. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2021 m. kovo 22 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 54–55).

Motyvuojamoji dalis

III Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas M. K. tyčia smurtavus, t. y. sudavus vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam D. N. į galvą ir po patirto smūgio nukentėjusiajam nukritus aukštielninkam ant betonuotų grindų, gulinčiam įspyrus ne nemažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas, ir taip nukentėjusiajam D. N. nežymiai sutrikdžius pastarojo sveikatą pasitvirtino.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė nustatyta ir įrodyta paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiojo parodymais, liudytojų V. G., S. M., A. M. parodymais, specialisto išvada, parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolais ir kitais rašytiniais įrodymais. Visi aukščiau išdėstyti aptarti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susiję, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, tačiau teisme savo poziciją pakeitė, kaltę pripažino, paaiškino faktines nusikalstamos veikos aplinkybes. Kaltinamasis pripažino, kad 2021 m. kovo 22 d. nuvykęs į (duomenys neskelbtini), esančias dirbtuves, duris atidariusiam D. N. sudavė smūgį ranka, o šiam dėl to nugriuvus dar spyrė kelis spyrius koja, po to iš karto pasišalino. Pripažino, jog nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai atsirado dėl jo suduotų smūgių. Šie kaltinamojo parodymai iš esmės neprieštarauja kitiems įrodymams – paties nukentėjusiojo parodymams, liudytojų V. G., S. M., A. M. parodymams bei specialisto išvadoje nurodytoms sužalojimų atsiradimo aplinkybėms, todėl juos vertinti kaip nepatikimus, teismas neturi pagrindo. Be to, kaltinamasis paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, nes bijojo gesiančios atsakomybės. Nukentėjusysis parodė, jog 2021 m. kovo 22 d. būnant (duomenys neskelbtini), esančiose S. M. dirbtuvėse, po S. M. skambučio atidarė duris vienam iš garažo klientų, kuris iš karto jam sudavė smūgį ranka, dėl ko jis griuvo aukštielninkas, susitrenkė pakaušį, po to gulinčiam jam dar kelis kartus spyrė. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojo V. G., kuris įvykio metu buvo garaže ir viską matė, parodymai, jog 2021 m. kovo 22 d. apie 11.00 val. buvo (duomenys neskelbtini). S. M. trumpam išvykus iš dirbtuvių, po kelių minučių į dirbtuvių duris kažkas pasibeldė. D. N. nuėjus atidaryti durų, už jų stovėjo jaunuolis, kuris trenkė vieną kartą ranka D. N. į veidą, po ko D. N. krito atbulas ant betoninių grindų ir prarado sąmonę. Tada jaunuolis dar tris ar keturis kartus įspyrė D. N. į kojas ir kairį šoną. Po visko nukentėjusiojo pakaušyje jis matė stipriai kraujuojančią žaizdą, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. D. N. parodymo atpažinti metu M. K. atpažino kaip asmenį, kuris nurodytomis aplinkybėmis smurtavo prieš jį. Nukentėjusiojo ir liudytojo V. G. parodymamus atitinka ir A. M. bei S. M. parodymai. Liudytojas A. M. parodė, jog 2021 m. kovo 22 d. būnant tėvo S. M. automobilių remonto dirbtuvėse, kartu su D. N. su V. G., pamatė, kaip į patalpą, kurioje jis buvo, atėjo D. N., kuris buvo dulkinas, sunkiai ėjo, jo rūbai nugaroje ir viršugalvis buvo kruvini, sakė, kad atvažiavęs M. K. kumščiu jam sudavė į veidą ir jis nugriuvo. V. G. minėtą aplinkybę patvirtino ir paaiškino, kad M. K. kumščiu vieną kartą sudavė D. N. į veidą, o jam nugriuvus dar kokius keturis kartus įspyrė. Liudytojas S. M. patvirtino, jog jis skambučiu pranešė nukentėjusiajam, kuris tuo metu buvo jo dirbtuvėse, atidaryti klientui duris ir paduoti automobilio detalę, o po kurio laiko jam paskambino sūnus ir pranešė, kad M. K. sumušė D. N.. Nukentėjusiojo patirtų sužalojimų mastą bei nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytas sužalojimų aplinkybes (smūgį ranka, kojomis, griuvimą aukštielninkam) taip pat patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 489/2021 (02), kurioje D. N. konstatuota muštinė žaizda pakaušio srityje, kryžkaulio srities sumušimas su poodine kraujosruva, odos nubrozdinimai abiejuose keliuose. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2021 m. kovo 22 d. ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartus įrodymus, teismas konstatuoja, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad 2021 m. kovo 22 d. apie 11.00 val. kaltinamasis M. K. tyčia vartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo D. N. atžvilgiu, t. y. nukentėjusiajam D. N. atidarius garažo duris, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jam į galvą, po patirto smūgio D. N. aukštielninkam nukritus ant betonuotų garažo grindų, gulinčiam įspyrė mažiausiai tris kartus į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jam muštinę žaizdą pakaušio srityje, kryžkaulio srities sumušimą su poodine kraujosruva, odos nubrozdinimus abiejuose keliuose ir tokiais veiksmais sukėlė D. N. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusysis parodė, jog jam po įvykio buvo sužalojimai, dėl ko negalėjo normaliai vaikščioti, susilenkti, jautė fizinį skausmą, todėl ir kreipėsi į policiją bei pas medicinos ekspertus. Specialisto išvada patvirtino, jog nukentėjusiojo atžvilgiu buvo vartotas fizinis smurtas kaltinime nuodytomis aplinkybėmis ir būdu, dėl ko nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai bei nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo laipsnis. Šie įrodymai patvirtina, jog nukentėjusysis neabejotinai jautė fizinį skausmą dėl jo atžvilgiu vartojo fizinio smurto ir jam nežymiai buvo sutrikdyta sveikata. Tai patvirtina, kad nukentėjusiajam nustatyti sumušimai bei nežymus sveikatos sutrikdymas susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamojo neteisėtais veiksmais – smūgių kumščiu sudavimu bei spyriais nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Visa tai patvirtina, jog kaltinamojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas, brandus asmuo, neabejotinai suvokė, kad smūgių sudavimas į gyvybiškai pavojingą kūno organą – galvą, bei nukentėjusiajam nukritus, spiriant į įvairias kūno vietas, gali sukelti fizinį skausmą ar netgi sutrikdyti sveikatą, o smūgių intensyvumas (suduota ranka vieną kartą ir spirta net kelis kartus), rodo, kad jis to siekė, t. y. veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, konstatuojama, jog kaltinamojo M. K. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nežymaus sveikatos sutrikdymo smurtaujant požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, tačiau teisme poziciją pakeitė, davė išsamius ir nuoširdžius parodymus, paaiškino faktines veikos padarymo aplinkybes, jo parodymai neprieštarauja ir atitinka kitiems įrodymams. Paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltę neigė, nes bijojo gresiančios atsakomybės. Kaltinamojo nuoširdų gailestį patvirtina ir siekis, bandymas atsiprašyti nukentėjusiojo, sutikimas atlyginti žalą, visiškas turtinės ir dalies neturtinės žalos atlyginimas bylos nagrinėjimo teisme metu. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

IV Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo mama D. K. prašė perduoti sūnų M. K. jos atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Teismo vertinimu, byloje yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamasis VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos Klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė/nesilankė (2 t., b. l. 71), priklausomybės ligų centre – nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 70), todėl jo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo abejoti. Kaltinamasis nevedęs, vykdantis individualią veiklą.

Kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, pripažino teismo nustatytas faktines aplinkybes, davė parodymus, kurie atitinka ir kitus byloje surinktus įrodymus bei patvirtina faktines veikos padarymo aplinkybes. Be to, kaltinamasis anksčiau neteistas (2 t., b. l. 50–52). Kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai atlygino turtinę žalą (30 eurų) ir iš dalies atlygino neturtinę žalą (470 eurų), sutiko atlyginti tokio dydžio neturtinę žalą, kokią nustatys teismas. Todėl teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins padarytą žalą nukentėjusiajam. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

D. K. yra kaltinamojo mama. Jie gyvena atskirai, tačiau šalia vienas kito, tarpusavio santykiai geri, kaltinamasis jai padeda. D. K. taip pat paaiškino, jog sūnus šį savo poelgį vertina blogai, pats apie jį papasakojo, ji į tai reagavo neigiamai, M. K. sakė, kad toks elgesys nėra išeitis. D. K. su M. K. susiskambina į savaitę 3-4 kartus, susitinka vienas pas kitą, jų santykiai artimi. Paaiškino, kad jie kalbasi apie gyvenimą, būna, jog M. K. kreipiasi į ją patarimo, jei reikalinga pagalba, jis padeda. D. K. nurodė, kad galėtų prisiimti atsakomybę už sūnų, paprastai jis taip nesielgia, anksčiau tokių atvejų nėra buvę.

D. K. neteista, administracine tvarka nebausta, nedirbanti, auginanti du vaikus (2 t., b. l. 176–177).

Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Įvertinus visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, M. K. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis, perdavus jį mamos D. K. atsakomybėn, nedarys naujų teisės pažeidimų ir nebenusikals. Laidavimo terminas nustatytinas 2 (dvejiems) metams.

Įvertinus kaltinamojo ir laiduotojos asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat aplinkybę, kad D. K. viena augina du mažamečius vaikus, nedirba, jai padeda pats M. K., teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, jog laidavimo tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant užstato.

V Dėl civilinio ieškinio

Byloje D. N. pateikė 5 000 eurų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai ir 30 eurų turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 95–98). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos mažina iki 3 000 Eur. Be to, byloje yra pateiktas raštas, patvirtinantis, jog 2021 m. lapkričio 9 d. D. N. iš kaltinamojo M. K. gavo 500 Eur jam nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo (2 t., b. l. 181). Nukentėjusiojo atstovas paaiškino, jog laiko, kad yra visiškai atlyginta turtinė žala (30 eur) ir dalis (470 eur) neturtinės žalos.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog D. N. patikslintas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ginčo dėl turtinės žalos dydžio byloje nėra. Nukentėjusiojo, liudytojų parodymais nustatyta, kad dėl įvykio buvo sugadintas (išteptas) nukentėjusiojo vilkėtas bliuzonas, kurį jis įvertino 30 eur. Kaltinamasis šioje dalyje civilinio ieškinio neginčijo, sutiko su tokiu bliuzono įvertinimu ir turtinę žalą atlygino, todėl šioje dalyje procesas dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukiamas.

Nukentėjusysis D. N. civiliniame ieškinyje dėl patirtos neturtinės žalos nurodė, kad dėl M. K. neteisėtų veiksmų jis patyrė fizinį skausmą. Po suduotų smūgių atgavus sąmonę, jautė didelį skausmą pakaušyje, nugaros apačioje kryžkaulio srityje ir keliuose, svaigo galva, vos pajėgė atsisėti. Skausmą, galvos svaigimą, silpnumą D. N. jautė dar keletą savaičių, t. y. pablogėjo jo fizinė sveikata. Taip pat nurodė, jog patyrė didelį stresą, šoką, išgąstį, jautė baimę ir nerimą dėl savo sveikatos pablogėjimo ateityje ir liekamųjų reiškinių dėl patirtų sužalojimų, nes jis serga raumenų atrofija ir jam nuo vaikystės neterminuotai nustatytas 50 proc. darbingumas bei neįgalumas, dėl šios ligos jam sunkiau judėti, išlaikyti pusiausvyrą, greičiau gali lūžti kaulai, todėl fiziškai ir emociškai lengviau pažeidžiamas, jautresnis įvairiems sveikatos sutrikimams, o bet koks smurtas jo atžvilgiu ir sveikatos sutrikdymas itin pavojingi, nes atsiranda didesnė kaulų lūžių tikimybė. Dėl pablogėjusios sveikatos D. N. apėmė emocinė depresija, nes jis išgyvena dėl savo sveikatos pablogėjimo: dėl nugaros (kryžkaulio) skausmo buvo sunku sėdėti, eiti, gulėti. Apie mėnesį laiko nuo incidento dienos kamavo galvos svaigimas, dėl žaizdos galvoje negalėjo išsimiegoti, pailsėti. Visi šie neigiami reiškiniai trukdė D. N. pasirūpinti dokumentais dėl netekto darbingumo išmokų, ieškotis darbo, jį apėmė visiška neviltis, nes teko pragyventi vien iš menkų savo santaupų ir draugų paramos. D. N. yra bedarbis, nedarbo išmokos negauna, todėl jo turtinė padėtis sunki.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis iš esmės parodė tas pačias aplinkybes. Taip pat parodė, jog nėra medicininių dokumentų, kurie patvirtintų, kad jo liga pablogėjo po šio įvykio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Nustatyta, kad dėl kaltinamojo neteisėtų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata – muštinė žaizda pakaušio srityje, kurią reikėjo siūti, po to žaizdą perrišinėti, kryžkaulio srities sumušimas su poodine kraujosruva, odos nubrozdinimai abiejuose keliuose. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis neabejotinai jautė fizinį skausmą – skaudėjo galvą, kūną, buvo sunku judėti, susilenkti, svaigo galva. Dėl patirtų sužalojimų jautė fizinius nepatogumus, turėjo rūpintis žaizdos perrišimu, negalėjo kokybiškai ilsėtis, užsiimti norima veikla, o taip pat ir tvarkytis dokumentus įvairiose institucijose. Nustatyta, kad nukentėjusysis nuo vaikystės yra neįgalus, jam nustatytas 50 proc. nedarbingumo lygis, serga raumenų atrofija, todėl taip pat sutiktina su tuo, kad buvo labiau pažeidžiamas fiziškai ir galėjo jausti nerimą dėl savo sveikatos būklės ateityje. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad fiziniai skausmai netruko ilgai, jokių objektyvių medicininių duomenų, kad nukentėjusiojo liga būtų paūmėjusi ar jo fizinė sveikata dėl įvykio būtų ypatingai pablogėjusi, nebuvo pateikta. Taip pat nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių psichikos sutrikimus dėl patirto įvykio ar psichologo konsultacijas. Nepateikta objektyvių duomenų, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turės esminės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Nors nukentėjusysis nurodė, kad buvo gavęs pasiūlymą dėl darbo, kurio dėl įvykio teko atsisakyti, tačiau šiuo metu jau yra pasveikęs, jokių sveikatos būklės pablogėjimų, susijusių su šiuo įvykiu nenustatyta, tačiau jis taip ir neįsidarbino. Be to, civiliniame ieškinyje apie jokius konkrečius darbo pasiūlymus nenurodyta, nurodyta, jog nukentėjusysis ketino rūpinti dokumentais dėl netekto darbingumo išmokų. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog prašoma priteisti piniginė suma už patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsta. Be to, prašoma priteisti suma (3000 eur) yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos teismų formuojamai praktikai tokio pobūdžio bylose, prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Todėl įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos dydis turi būti mažintinas, nustatant, kad nukentėjusiojo patirtas fizinis skausmas ir kiti neigiami dvasiniai išgyvenimai dėl padarytos nusikalstamos veikos įvertinami 1000 eurų suma. Kadangi kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu dalį – 470 eur – neturtinės žalos atlygino, iš kaltinamojo priteistina likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 530 eur.

VI Dėl atstovavimo išlaidų

Nukentėjusįjį D. N. baudžiamojoje byloje atstovavo advokatas Egidijus Milašius. Iš sąskaitos faktūros už teisines paslaugas matyti, jog teisinės pagalbos išlaidos sudaro 600 Eur.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiajam šioje baudžiamojoje byloje teisinė pagalba buvo teikiama pagal sudarytą teisinės pagalbos sutartį su advokatu Egidijumi Milašiumi. Iš pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 1017 bei pinigų priėmimo kvito matyti, kad nukentėjusysis už teisines paslaugas sumokėjo 600 Eur. Sąskaitoje nurodyta, kad advokato teisines paslaugas sudaro: pranešimo ir prašymo tyrėjai parengimas ir pateikimas el. būdu, kliento atstovavimas apklausoje, atpažinime ir akistatoje, civilinio ieškinio su priedais parengimas, suderinimas, konsultacijos, elektroninis pasirašymas ir pateikimas elektroniniu parašu tyrėjai bei atstovavimas teisme. Nukentėjusįjį advokatas atstovavo ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu, todėl remiantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, darytina išvada, kad nurodytos atstovavimo išlaidos nėra aiškiai per didelės, yra pagrįstos. Kaltinamasis yra jaunas, darbingas, dirbantis asmuo, todėl turės realias galimybes atstovavimo išlaidas atlyginti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš kaltinamojo M. K. nukentėjusiojo D. N. naudai išieškotina 600 Eur suma už teisines paslaugas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

VI Kiti klausimai

Kaltinamajam M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai, esantys byloje (1 t., b. l. 42, 63), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje, megztinis, grąžintas D. N., paliktinas laisvai disponuoti D. N..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos D. K. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti M. K., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti D. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskus, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje, megztinį, grąžintą D. N., palikti laisvai disponuoti D. N..

Nukentėjusiojo D. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti D. N. iš kaltinamojo M. K. 530 eur (penkis šimtus trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Bylą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

D. N. iš M. K. priteisti 600 Eur (šešis šimtus eurų) už išlaidas teisinei atstovo pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka

Teisėja Jolanta Ramonienė