Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto V. S. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarimo, kuriuo V. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 4 d. 700 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, pagal ATPK 124¹ str. 8 d. įspėjimu, vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir V. S. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 700 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nubaustas už tai, kad 2015 m. vasario 13 d., apie 21.57 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,13 prom. girtumas) vairavo automobilį Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepateikė automobilio registracijos dokumento. Šiais veiksmais V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p., 16 p. reikalavimus, jo padaryta veika atitinka ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 8 d. sudėtį.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Atkreiptinas dėmesys, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Taigi, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą, galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir remdamasis tuo daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 8 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus, o V. S. pateikta versija, jog ne jis vairavo automobilį, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. V. S. kaltę patvirtina: administracinio teisės pažeidimo protokolas (3–4 b. l.); asmens blaivumo testas (9 b. l.); policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (5–8 b. l.); liudytojų policijos pareigūnų L. L. ir L. Š. apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai (34–37, 46–50 b. l.); vaizdo įrašas (30 b. l.).

Iš policijos patrulio L. L. 2015 m. vasario 13 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. vasario 7 d., jam patruliuojant kartu su patruliu L. Š., jis ruošėsi stabdyti nuo (duomenys neskelbtini) pusės atvažiuojantį automobilį, bet likus 20–30 metrų iki jų tarnybinio automobilio, atvažiuojantis automobilis sustojo važiuojamojoje dalyje šalia kelkraščio, išjungė šviesas. Tai pamatęs, jis (L. L.) sėdo į tarnybinį automobilį, apsisuko, privažiavo prie automobilio, apšvietė šviesom minėto automobilio saloną ir aiškiai pamatė kaip iš už vairo ropštėsi žmogus ir perlipinėjo į galinę automobilio dalį. Nuėjus prie automobilio vairuotojas pusiau gulėjo ant automobilio grindinio vietoje, kurioje turėtų būti sėdynė, vyriškiui nustatytas 2.13 prom. girtumas, vyriškis neigė vairavęs automobilį, kas vairavo, nurodė nežinantis. Paprašius pateikti transporto priemonės registracijos dokumentą, vyriškis atsakė, kad nežino, kieno automobilis, jokių transporto priemonės dokumentų neturi. V. S. atsisakė pasirašyti jam pateiktus dokumentus, sakydamas: „Vyrai, ar jūs iš medžio iškritot, niekur aš nevažiavau“. Bendraujant su piliečiu, L. L. teigimu, jis pastebėjo, kad vyriškis pradėjo girtėti, pamiršdavo, kodėl sėdi policijos automobilyje (b. l. 5–6). Tokias pat įvykio aplinkybes 2015 m. vasario 13 d. tarnybiniame pranešime nurodė ir patrulis L. Š. (7–8 b. l.). Apylinkės teismo posėdžio metu patrulių L. Š. ir L. L., įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymai išliko nuoseklūs. L. L. nurodė, kad patikrinę vieną transporto priemonę, jie (pareigūnai) pastebėjo į jų pusę važiuojantį automobilį, kuris sustojo ir išjungė šviesas. Su kolega apsisuko, privažiavo prie automobilio ir apšvietę pamatė, kad V. S. perlipo iš vairuotojo sėdynės į galinę sėdynę ir atsigulė (35 b. l.). L. Š. apylinkės teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad pamatė, jog 20–30 metrų nuo jų sustojo automobilis, greitai išjungė šviesas, tada jis su kolega apsisuko, artėjo prie minėto automobilio, jį apšvietė ir pamatė, kad pilietis lipa iš priekinės vairuotojo sėdynės į galinę (36 b. l.). Bylos duomenys patvirtina, jog nors buvo tamsu, tačiau nelijo ir nesnigo, privažiavę prie automobilio pareigūnai jį apšvietė, atstumas galėjo būti 10–15 metrų (36 b. l.). Liudytojas L. L. posėdžio metu nurodė, kad V. S. yra pliktelėjęs, kitokių veido bruožų nei kiti asmenys, sėdėję automobilyje (46 b. l.). Taigi, policijos pareigūnai turėjo realią galimybę matyti, kad V. S. perlipo iš vairuotojo vietos į galą. Todėl pareigūnų parodymus pripažinti prieštaringais ir jais netikėti teismui nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina, kad ATPK 256 str. 1 d. numatyta, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 str. 2 d., šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Taigi policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir parodymai teisme laikytini tinkamais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-1034/2011, Nr. N444-1223/2011, Nr. N575-449/2012), kurie šiuo atveju įrodo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad jokių duomenų, kurie suteiktų pagrindą objektyviai abejoti minėtų patrulių parodymų bei jų surašytų tarnybinių pranešimų teisėtumu, byloje nėra. Pareigūnai teismui patvirtino, kad administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį žino tik iš įvykio (35 b. l.), byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnai su atsakomybėn traukiamu asmeniu būtų susiję kokiais nors ryšiais, todėl neteisingai kaltinti V. S. ir pastarajam pakenkti pareigūnai nebuvo suinteresuoti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. S. taip pat nenurodė, kad yra pažįstamas ar konfliktuoja su pažeidimą užfiksavusiais policijos pareigūnais, taip pat nenurodė jokių kitų aplinkybių, dėl kurių pažeidimą užfiksavę policijos pareigūnai jį galėtų siekti nepagrįstai apkalbėti ar nubausti. Priešingai, V. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad asmeniškumų su pareigūnais nėra (35 b. l.). Kaip jau minėta, pareigūnų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų L. Š. ir L. L. užfiksuotomis aplinkybėmis ir duotais parodymais, o V. S. pateikta versija teisingai pirmosios instancijos teismo laikyta V. S. pasirinkta gynybos taktika, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo gali neatskleisti tikrųjų savo veiksmų.

Nepritartina V. S. skundo argumentams, kad teismas turėjo remtis jo parodymai, nes juos patvirtino liudytojai A. Š., K. E. ir G. Š.. Nors V. S. skunde teigia, kad jo parodymų pareigūnai specialiai nefiksavo, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad savo tarnybiniuose pranešimuose jie nurodė, jog V. S. teigė, kad automobilio nevairavo, tačiau ir vairuotojo įvardyti negalėjo. V. S. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad automobilio nevairavo, tačiau jau teigė, jog juos vežė namo būtent A. Š., kurį jis išsikvietė šventės metu, kad parvežtų namo (35 b. l.). Tačiau A. Š. rašytame paaiškinime nurodyta, kad jis su draugu V. į sodų bendriją atvyko apie 20 val., apie 22 val. V., G. ir K. nusprendė vykti namo, kadangi pastarieji buvo neblaivūs, automobilį vairavo jis (A. Š.) (11 b. l.). Kaip matyti iš paaiškinimo, A. Š. nenurodė tokių aplinkybių, kad jis buvo iškviestas parvežti namo V. S.. Priešingai, jis su draugu į sodus atvažiavo daug anksčiau, apie 20 val., į gimtadienio šventę. Teismo posėdžio metu A. Š. nurodė dar kitas aplinkybes, teigdamas, kad pabuvęs soduose, nusprendė važiuoti į kavinę ir kartu pakvietė kitus ten buvusius asmenis (36 b. l.). Pastebėtina, kad automobilis, kurį tariamai vairavo A. Š., priklauso V. S. (15 b. l.), todėl nelogiška, jog pats A. Š. nusprendė išvykti kitam asmeniui priklausančiu automobiliu, o automobilio savininką tiesiog pakvietė vykti kartu. Taip pat pažymėtina, kad A. Š. negalėjo pateikti jokių tikslių duomenų apie savo draugą V. – nežino nei jo pavardės, nei adreso (36 b. l.), negalėjo paaiškinti, kurioje vietoje gale sėdėjo V. S. (37 b. l.). Pastebėtina ir tai, kad liudytojas K. E. teismo posėdžio metu teigė, jog išvažiavus iš sodų, A. Š. išlipo iš automobilio ir nieko nepaaiškinęs nuėjo (47 b. l.). Tačiau pats A. Š. teismo metu teigė sakęs draugams, kad tuo grįš (47 b. l.). Liudytojas G. Š. nurodė, kad bandė skambinti A. Š., tačiau liudytojas K. E. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie automobilyje nekalbėjo apie paskambinimą A. Š. ir liepimą pastarajam grįžti į automobilį (48 b. l.). Akivaizdu, kad minėtų liudytojų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesirėmė.

Atsakant į V. S. argumentus, jog jis nieko nepasirašė, policijos komisariate neprisipažino, jog nėra kitų asmenų paaiškinimų, pažymėtina, kad L. Š. posėdžio metu paaiškino, jog V. S. apie 3 val. buvo paleistas prieš tai surašius protokolą, kurį jis pasirašė (36 b. l.). Tai patvirtina byloje esantis, V. S. pasirašytas protokolas (4 b. l.). Teismo posėdžio metu L. Š. dar patikslino, kad V. S. prisipažino kaltu ne automobilyje, o komisariate (46 b. l.). Pareigūnas taip pat nurodė, kad vėliau į komisariatą V. S. grįžo ir kartu atsivežė draugus, iš kurių vienas rašė paaiškinimą (36 b. l.).

Susipažinus su bylos medžiaga aišku, kad joje yra 4 val. nakties rašytas A. Š. paaiškinimas, kuriame pastarasis nurodė, jog jis įvykio naktį vairavo automobilį. Taip pat pažymėtina, kad V. S. nepagrįstai skunde teigia, kad pareigūnai neužfiksavo jo paaiškinimų, nes pareigūnų tarnybinių pranešimuose nurodyta, kad V. S. neigė savo kaltę, teigė transporto priemonės nevairavęs, o kas vairavo, teigė nežinantis (5,7 b. l.).

Apeliacinio skundo argumentai dėl vaizdo įrašo taip pat atmestini. Kaip jau minėta, ATPK 256 str. nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kurie turi reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys gali būti nustatomi įvairiomis priemonėmis, įskaitant nuotraukas ir garso ar vaizdo įrašus. Peržiūrėjus apelianto pateiktą vaizdo įrašo kopiją (60 b. l.), matyti, jog 2015 m. vasario 13 d. 23:10:06 (įrašo 12 min. 17 s.) pareigūnai sustoja su tarnybiniu automobiliu ir vienas pareigūnas, išlipęs iš automobilio, tikrino raudoną „Golf“ markės automobilį. Tuomet 23:11:23 (įrašo 13 min. 29 s.) grįžta į automobilį. 23:11:30 (įrašo 13 min. 32 s.) per vaizdo kamerą, filmuojančią galinį vaizdą, matoma, jog link pareigūnų automobilio pradeda artėti automobilis su įjungtomis šviesomis, o 23.11.53 (įrašo 13 min. 55 s.) minėtas automobilis, dar neprivažiavęs policijos automobilio, išjungia šviesas. Tada 23:12:01 (įrašo 14 min. 03 s.) policijos automobilis apsisuka ir važiuoja link automobilio su išjungtomis šviesomis. 23.12.13 (įrašo 14 min. 14 s.) vienas pareigūnas, kaip skunde nurodo apeliantas, pasako „su keturračiu laukais palaidais plaukais“. 23.12.15 (įrašo 14 min. 17 s.) pareigūnai jau aiškiai mato automobilį ir vienas pareigūnas klausia kito: „Kas čia vyksta“, pastarasis atsako: „Išėjo į galą“, į tai pirmasis pareigūnas pasako: „aha, matau“. 23.15.59 (įrašo 18.01) V. S. teigia pareigūnams, jog jis nevairavo, o pareigūnas jam atsako, kad jie puikiai matė, jog jis (V. S.) vairavo automobilį.

Taigi, vaizdo įrašas patvirtina pareigūnų teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad jie pamatė iš galo atvažiuojantį automobilį, kuris išjungė šviesas, tada jie apsisuko, privažiavo prie automobilio, jį apšvietė tarnybinio automobilio šviesomis ir aiškiai pamatė, kad vairuotojas bando perlipti į galą. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, tai, jog filmuotoje medžiagoje nesimato, kad automobilio vairuotojas perlipa į galą, nagrinėjamu atveju, esant nuosekliems pareigūnų parodymams, nereiškia įrodymų, pagrindžiančių asmens kaltę, nepakankamumo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėtos aplinkybės apelianto atsakomybės dėl padaryto pažeidimo nešalina.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Telšių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. kovo 31 d. nutarimą V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl naikinti skundžiamą nutarimą, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, sprendžiama, kad tenkinti V. S. apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarimą nepakeistą ir V. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.