- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-07
- Bylos Nr.
- II-352-1122/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00894-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. L., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiajam
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 18.1Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas (ANK 481 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiajam tyrėjui Andžej Gaverski (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato 2021 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 17-ANR_N-411-2021 (ROIK: 21129703621).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 17-ANR_N-411-2021 (toliau – ir Nutarimas) V. L. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis 2021 m. vasario 26 d. 12.10 val., Vilniuje, Justiniškių g. 91, viešoje vietoje, t. y. automobilių stovėjimo aikštelėje, savo tyčiniais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o būtent L. O. ir T. O. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, elgėsi nepagarbiai, mojavo ranka, priėjęs prie T. O. automobilio ir pasilenkęs kišo ranką į automobilio vidų per langą ir bandė suduoti T. O. kumščiu į veido sritį, be to, savo automobiliu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užstatė kitą transporto priemonę „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir trukdė kitų transporto priemonių eismui. Už tai jam paskirta 30 Eur dydžio bauda (b. l. 3–4).
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. L. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti jo atžvilgiu priimtą Nutarimą kaip neteisėtą.
Skunde nurodo, kad necenzūrinių žodžių nevartojo, nemojavo rankomis. Pažymi, jog, kai pagarbiai bendravo su T. O., L. O. nedalyvavo pokalbyje. Teigia, jog būtent T. O. jo atžvilgiu nepagarbiai elgėsi ir vartojo necenzūrinius žodžius, užsipuolė, kad užstatė jo automobilį. Teigia, kad atvažiavęs į Nutarime minimą automobilių aikštelę jis ilgai ieškojo laisvos vietos prisiparkuoti ir rado tik vienintelę vietą pačiame aikštelės gale. Šią vietą naudoja prekybininkai (darbuotojai, dirbantys kioskuose ant ratų), todėl nemanė, kad galėtų sudaryti kokių nors rimtų kliūčių. Kadangi trumpam paliko automobilį, už priekinio lango paliko savo mobilaus telefono numerį, stengdamasis išvengti nepatogumų. Kai T. O. jam paskambino, jis jau rėkė į ragelį, kad V. L. užstatė jo automobilį ir pareikalavo patraukti savo automobilį, pavartodamas rusiškus necenzūrinius žodžius. V. L. nedelsdamas išėjo iš pastato, siekdamas kuo greičiau patraukti savo automobilį. Eidamas link savo automobilio jis girdėjo kaip O. tarpusavyje rusiškai barėsi ir keikėsi. Pareiškėjui būnant netoli savo automobilio, O. susėdo į savo „Opel“ automobilį ir pareiškėjas atidaręs savo automobilio vairuotojo duris, iš inercijos ruošėsi atsisėsti, kai išgirdo, jog T. O. pro langą jį pavadino necenzūriniu žodžiu „pidaras“ ir užgauliojo, grasino, kad „aš tau padarysiu, padarysiu, kad mokėsi už sužalojimus ir moralinę žalą“. Uždaręs savo duris, V. L. priėjo prie T. O. pusės vairuotojo durų, kad suprastų, ką jis šneka ir kokią teisę jis turi taip kalbėti. Jam einant girdėjo kaip T. O. užsidarė ir pakėlė langą palikdamas maždaug 20 cm tarpą. Priėjęs pareiškėjas pasilenkė link to tarpo ir paklausė apie jo siaubingą elgesį, atsakymas buvo eilinis užgauliojimas. Be to, per arti pareiškėjui pasilenkus, jis (T. O.) netikėtai jam sudavė į veido sritį. Nuo smūgio V. L. nukrito akiniai ir jis automatiškai ištiesė rankas į saloną, šaukdamas, kad grąžintų akinius, nes be jų blogai mato ir jie brangiai kainuoja. V. L. vėliau pamatė, kad akiniai gulėjo šalia automobilio ant žemės. Po sudavimo pareiškėjas iš karto pajuto, kad įdrėksta kakta virš kairiojo antakio, kilo guzas. Paėmęs nuo žemės akinius jis grįžo prie savo automobilio, kad jį patrauktų, tačiau T. O. iššoko iš savo automobilio ir pradėjo aiškintis keikdamasis, ką V. L. turėtų daryti ir kur turėtų eiti, o vėliau pastojo jam kelią, neleisdamas patraukti automobilio. Visą tą laiką jis jį įžeidinėjo vadindamas „pidarasu“ ir provokavo rimtesnį konfliktą. Vengdamas bėdos, V. L. patraukė savo automobilį, pastatė šalia ir išėjo tvarkyti savo reikalus.
Pareiškėjas tikina, jog apklausos metu pareigūnai jo parodymų nepaisė, video įrašo medžiagą įvertino neobjektyviai, nuo pat pradžių apkaltino, jog jo eisena agresyvi, tuo ir pagrįsdami tolimesnius jo veiksmus, ir priėmė skubotą, neteisėtą ir šališką sprendimą, spręsdami ir iš jo ūgio ir kūno sudėjimo. Dėl tokio policijos nekokybiško ir neobjektyvaus darbo jaučiasi neapgintas, mano, jog jo teisės pažeistos, yra apkaltintas tuo, ko nedarė (b. l. 19–20).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyrius (toliau – ir Institucija) atsiliepimo į skundą nepateikė.
V. L. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir paaiškino, kad su nusižengimu, kad užstatė automobilį sutinka, bet ne tokiomis sąlygomis, kaip jam pateikė (Nutarime) – jis užstatė ne pagrindinį įvažiavimą ir užstatė nepiktybiškai. Jis užstatė tik vieną automobilį „Opel“ ir būtent tame kampe patrukdė vieninteliam automobiliui. Atstumas tarp jų automobilių buvo 1,5 metro. Mano, kad jeigu daugiau automobilių būtų trukdęs, tada grubiai būtų pažeidęs kelių eismo taisykles, o (šiuo atveju tai padarė) nepiktybiškai. Nelabai norėtų ir kelių eismo taisyklių nuobaudą turėti. Sutinka, kad užstatė automobilį ir trukdė eismui, nes neturėjo, kur pastatyti automobilį. Sąmoningai tai padarė, nes kitos išeities nebuvo. Patikino, jog nebuvo necenzūrinių žodžių iš jo pusės, nebuvo tikslo su asmenimis bendrauti ir kalbėti, su moterimi visai nekalbėjo – ji aplink vaikščiojo, skambino. Kai norėjo atsisėsti į savo automobilį, moteris buvo prie savo automobilio keleivio pusės, o T. O. buvo kažkur pareiškėjo transporto priemonės priekyje. Nekontaktavo su T. O., pastebėjo, jog vaizdo įraše matosi, kad ėjo prie savo transporto priemonės, jie (T. O. ir L. O.) jį pamatę patys susėdo (į automobilį). Pabrėžė, jog tarp jų žodinio kontakto iš viso nebuvo, tačiau paaiškino, kad nueiti prie T. O. automobilio paskatino apsižodžiavimas – pareiškėją pro atidarytą langą pavadino nekultūringais, necenzūriniais, žeidžiančiais žodžiais. Priėjęs prie automobilio uždavė T. O. klausimą: „Kodėl tu mane pravardžiuoji, ar žinai kas aš esu?“. T. O. jam grubiai atsakė, kaip suprato, tarp sutuoktinių buvo konfliktinė situacija (girdėjo, kad jie barėsi), nes jis (T. O.) jau buvo labai sunerimęs, suirzęs ir kai V. L. pasilenkė, (T. O.) pasakė „Trauk savo kibirą“ ir pasiuntė „ant trijų raidžių“. Po šitų žodžių pareiškėjas nieko nedarė. Pasiuntęs „ant trijų raidžių“ pareiškėją, T. O. ranka mostelėjo link jo, numušė akinius, įbrėžė su akiniais ir padarė guzą. Patikino, jog prieš jį iki to momento jokių fizinių veiksmų rankomis V. L. neatliko. Pripažino, kad gal buvo nepagarba iš jo pusės, kad įkišo rankas į jo (T. O.) automobilio vidų. Dabar supranta, negalima to daryti, nors ir jo daiktai ten nukristų. Įkišęs į automobilį rankas, jų nemojavo, o ieškojo savo akinių, vedžiojo rankas, jis (T. O.) bandė nustumti jo rankas. Pabrėžė, jog smūgiavimo tikrai nebuvo, be to, jokių veiksmų, pažeidžiančių viešąją tvarką, nedarė iki ateinant iki T. O. automobilio. Kai pamatė, kad akiniai guli ant žemės, ištraukė rankas, pasilenkė, pasiėmė ir išėjo link savo automobilio priparkuoti jį į laisvą vietą. Pažymėjo, jog, jeigu būtų nusiteikęs agresyviai prieš T. O., jam išlipus iš automobilio būtų buvęs fizinis kontaktas, tačiau jis palaukė, kol T. O. pabėgs nuo automobilio ir tada prisiparkavo toje pačioje aikštelėje kitoje atlaisvėjusioje vietoje, o O. liko stovėti prie savo automobilio. V. L. dar 10-15 min. prabuvo ten ir sprendė darbinius reikalus, paskui atsisėdo į automobilį, jie (T. O. ir L. O.) vis dar sėdėjo aikštelėje, o jis išvažiavo. Kai išvažiavo, matė pro veidrodėlį policijos pareigūnų automobilį. Nemanė, kad policijos automobilis atvažiuoja dėl šio įvykio. Nesutinka su pareigūnų motyvacija, kad jis ėjo agresyviai, nuo pat pradžių buvo agresyvus T. O. atžvilgiu, jog jam priskirtas chuliganiškas elgesys, nors žmogus jį apšmeižė, o jis liko kaltas.
Liudytojas T. O. teismo posėdžio metu parodė, kad išvažiavo automobiliu su žmona į parduotuvę. Išėjęs iš parduotuvės sėdo į automobilį, tačiau negalėjo išvažiuoti, nes jis buvo užstatytas kitu automobiliu. Ant šio automobilio buvo prilipdytas lapelis su telefono numeriu. Paskambino tuo numeriu ir atėjo vyras. Liudytojas stovėjo prie savo automobilio, atėjęs vyras – prie savo. Jie susiginčijo – liudytojas manė, kad pareiškėjas galėjo kitaip pasistatyti automobilį, vyras tam prieštaravo. Vyras pagrasino, kad išmuš jam dantis, liudytojas įsėdo į savo automobilį. Tada vyriškis atėjo prie jo (liudytojo) ir pro atidarytą langą sudavė į veidą ir du kartus per ranką. Mano, kad jam smogė, nes buvo nepatenkintas, kad jis (liudytojas) jam pakomentavo kaip statyti automobilį. Žmona padėjo, kad jis daugiau negalėjo liudytojo mušti. Liudytojui kilo abejonė, kaip vyras galėjo pamesti akinius jo automobilyje – liudytojas matė kaip jis paėmė akinius nuo žemės. Mano, jog akiniai nukrito jam pačiam mosikuojant rankomis. Vyras perstatė automobilį, kad liudytojas galėtų išvažiuoti iš tos vietos. Pamatęs atvažiuojančią policiją, pareiškėjas atsisėdo į automobilį ir išvažiavo. Pažymėjo, jog vyriškis jo atžvilgiu necenzūrinių žodžių nevartojo, taip pat pats nevartojo necenzūrinių žodžių.
Liudytoja L. O. teismo posėdžio metu parodė, kad jie su vyru atvyko į parduotuvę „Norfa“ apsipirkti ir pastatė automobilį aikštelėje. Išėję iš parduotuvės pamatė, kad stovi automobilis ir jie negali išvažiuoti iš stovėjimo vietos. Vyras rado ant to automobilio telefono numerį ir juo paskambino, paprašė patraukti automobilį. Po 10–15 min. asmuo atėjo, jai pasirodė, jog jis buvo nepatenkintas, agresyvus. Jis neatsiprašė, jog užstatė jų automobilį. Jos vyras išlipo iš automobilio ir paprašė greičiau patraukti automobilį, nes jie skubėjo. Prasidėjo žodinis konfliktas, atėjęs vyriškis keikėsi, pradėjo mosikuoti rankomis, pagrasino, jog „išmuš paskutinius dantis“. Ji skambino policijai. Liudytojos vyrui įsėdus į automobilį, mosikavo kumščiais prie veido, apdraskė nosį rankomis. Tada vyriškis patraukė savo automobilį, kad jie galėtų išvažiuoti. Pabrėžė, jog pareiškėjas matė, kad ji kviečia policiją, mano, jog iš pradžių taip pat laukė ekipažo. Pamatęs atvažiuojantį policijos ekipažą, vyriškis išvažiavo iš įvykio vietos. Nesutinka su pareiškėjo paaiškinimu, pateiktu byloje. Liudytojai buvo kilęs didelis stresas, ji ragino užbaigti konfliktą. Patikino, jog vyriškis jos neįžeidė, įžeidė tik jos vyrą. Ji negirdėjo, ar jos vyras vartojo necenzūrinius žodžius pareiškėjo atžvilgiu, nes buvo labai susinervinusi.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu prašė netenkinti pareiškėjo skundo ir palikti priimtą Nutarimą kaip teisėtą ir pagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
Skundžiamu Nutarimu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje – nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, ir 417 straipsnio 2 dalyje – kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kadangi jis 2021 m. vasario 26 d. 12.10 val., Vilniuje, Justiniškių g. 91, viešoje vietoje, t. y. automobilių stovėjimo aikštelėje, L. O. ir T. O. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, elgėsi nepagarbiai, mojavo ranka, priėjęs prie T. O. automobilio ir pasilenkęs kišo ranką į automobilio vidų per langą ir bandė suduoti T. O. kumščiu į veido sritį, be to, savo automobiliu užstatė kitą transporto priemonę ir trukdė kitų transporto priemonių eismui.
Dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo
ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 Eur.
Pagal Kelių eismo taisyklių 150.10 punktą sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
Pareiškėjo teigimu, atvažiavęs į minimą automobilių stovėjimo aikštelę, jis ilgai ieškojo laisvos vietos prisiparkuoti, įprastos vietos nerado, o rado tik vienintelę vietą pačiame aikštelės gale prie prekybininkų, kur ir pastatė savo automobilį, užstatydamas „Opel“ automobilį, nemanė, kad tai galėtų sudaryti kokių nors rimtų kliūčių, be to, automobilį paliko trumpam, už priekinio lango paliko savo mobilaus telefono numerį, stengdamasis išvengti nepatogumų. Teismo posėdžio metu nurodė, kad nemano, jog grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles savo automobiliu užstatydamas tik vieną – T. O. automobilį, kitų automobilių eismo netrukdė, vėliau sutiko, kad užstatė automobilį ir trukdė eismui, nes neturėjo, kur pastatyti automobilį. Sąmoningai tai padarė, nes kitos išeities nebuvo, tačiau tai darė ne piktybiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Prie bylos medžiagos pridėtas vaizdo įrašas patvirtina, kad pareiškėjas savo automobiliu, automobilių stovėjimo aikštelėje Justiniškių g. 91, Vilnius, užstatė automobilį „Opel“, kurį vairavo T. O., ir taip trukdė šiam išvažiuoti iš jo stovėjimo vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 150.10 punktą, dėl ko vėliau tarp vairuotojų kilo ir asmeninis konfliktas. Pats pareiškėjas sutinka, kad užstatė kitą automobilį, o jo teiginiai, kad tai darė, nes nebuvo kitos išeities, nepiktybiškai, trumpam buvo palikęs savo automobilį, paliko savo telefono numerį, niekam kitam, išskyrus „Opel“ automobilį, netrukdė, nešalina jo atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamo Nutarimo dalis, kuria pareiškėjas pripažintas kaltu, padaręs ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, laikytina teisėta ir pagrįstą, jos naikinti nėra pagrindo.
Dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo
ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tai užtraukia baudą nuo 30 iki 140 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad pareiškėjas nebuvo nuoseklus tyrimo metu ir teisme dėstydamas savo poziciją dėl įvykio, susijusio su tarp jo ir T. O. kilusiu konfliktu, aplinkybių.
Skunde, nesutikdamas su jam inkriminuotu nusižengimu, numatytu ANK 481 straipsnio 1 dalyje, jis nurodo, kad jis pats necenzūrinių žodžių nevartojo, nemojavo rankomis, kai pagarbiai bendravo su T. O., jo sutuoktinė L. O. apskritai nedalyvavo pokalbyje. Būtent T. O. jo atžvilgiu nepagarbiai elgėsi ir vartojo necenzūrinius žodžius. Kai T. O. pareiškėjui paskambino, jis jau rėkė į ragelį, vartodamas rusiškus necenzūrinius žodžius. Eidamas link savo automobilio jis girdėjo kaip O. tarpusavyje rusiškai barėsi ir keikėsi. Priėjus prie automobilio, O. susėdo į savo „Opel“ automobilį ir pareiškėjas jau ketino lipti į savo automobilį, kai išgirdo, jog T. O. pro langą jį pavadino necenzūriniu žodžiu „pidaras“ ir užgauliojo, grasino, kad „aš tau padarysiu, padarysiu, kad mokėsi už sužalojimus ir moralinę žalą“. Uždaręs savo automobilio duris, pareiškėjas priėjo prie T. O. pusės vairuotojo durų, T. O. užsidarė ir pakėlė langą palikdamas maždaug 20 cm tarpą, o pareiškėjas priėjęs pasilenkė link to tarpo ir paklausė, kodėl T. O. taip elgiasi, į ką jam atsakė vėl užgauliojimu. Be to, per arti pareiškėjui pasilenkus, jis (T. O.) netikėtai jam sudavė į veido sritį, nuo ko pareiškėjui nukrito akiniai ir jis automatiškai ištiesė rankas į saloną, šaukdamas, kad grąžintų akinius. Vėliau pareiškėjas pamatė, kad akiniai gulėjo šalia automobilio ant žemės. Po sudavimo iš karto pajuto, kad įdrėksta kakta virš kairiojo antakio, kilo guzas. Paėmęs nuo žemės akinius jis grįžo prie savo automobilio, kad jį patrauktų, tačiau T. O. iššoko iš savo automobilio ir pradėjo aiškintis keikdamasis, ką pareiškėjas turėtų daryti ir kur turėtų eiti, o vėliau pastojo jam kelią, neleisdamas patraukti automobilio. Visą tą laiką jis pareiškėją įžeidinėjo vadindamas „pidarasu“ ir provokavo rimtesnį konfliktą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė savo skundą ir paaiškino, kad nebuvo necenzūrinių žodžių iš jo pusės, nebuvo tikslo su asmenimis bendrauti ir kalbėti, su moterimi visai nekalbėjo – ji aplink vaikščiojo, skambino. Kai norėjo atsisėsti į savo automobilį, moteris buvo prie savo automobilio keleivio pusės, o T. O. buvo kažkur pareiškėjo transporto priemonės priekyje. Tarp jų žodinio kontakto iš viso nebuvo, tačiau nueiti prie T. O. automobilio paskatino apsižodžiavimas – pareiškėją pro atidarytą langą pavadino nekultūringais, necenzūriniais, žeidžiančiais žodžiais. Priėjęs prie T. O. automobilio, uždavė šiam klausimą: „Kodėl tu mane pravardžiuoji, ar žinai kas aš esu?“. T. O. jam grubiai atsakė, T. O. jau buvo labai sunerimęs, suirzęs dėl galimai tarp jo ir sutuoktinės kilusio barnio, ir kai pareiškėjas pasilenkė, (T. O.) pasakė „Trauk savo kibirą“ ir pasiuntė „ant trijų raidžių“. Po šitų žodžių pareiškėjas nieko nedarė. Pasiuntęs „ant trijų raidžių“ pareiškėją, T. O. ranka mostelėjo link jo, numušė akinius, įbrėžė su akiniais ir padarė guzą. Patikino, jog prieš jį iki to momento jokių fizinių veiksmų rankomis pareiškėjas neatliko. Pripažino, kad gal buvo nepagarba iš jo pusės, kad įkišo rankas į jo (T. O.) automobilio vidų, tačiau įkišęs į automobilį rankas jų nemojavo, o ieškojo savo akinių, vedžiojo rankas, jis (T. O.) bandė nustumti jo rankas. Pabrėžė, jog smūgiavimo tikrai nebuvo, be to, jokių veiksmų, pažeidžiančių viešąją tvarką, nedarė iki nueinant iki T. O. automobilio. Kai pamatė, kad akiniai guli ant žemės, ištraukė rankas, pasilenkė, pasiėmė ir išėjo link savo automobilio priparkuoti jį į laisvą vietą.
Žemesnės instancijos teismas
Tuo tarpu 2021 m. kovo 19 d. rašytiniame paaiškinime pareigūnams pareiškėjas nurodė, kad išgirdęs jo atžvilgiu įžeidžiantį žodį ir priėjęs prie T. O. automobilio, bendravo su juo, kol jis (T. O.) dar kartą jį (pareiškėją) pavadino necenzūriškai, po ko jis (pareiškėjas) pro lango plyšį bandė jį (T. O.) pasiekti, bet jokių smūgių kumščiu jis nesudavė, nebuvo galimybės. Prieš jam įkišant rankas pro langą, vairuotojas (T. O.) jam smogė į veidą ir sulaužė akinius, kurie nukrito po kojomis (b. l. 7).
Taigi, iš pareiškėjo pozicijos nėra aišku, kokiu tikslu iš tikrųjų jis priėjo prie T. O. automobilio ir įkišo savo rankas į automobilio vidų pro atidaryto lango plyšį. Skunde ir teisme pareiškėjas šiuos savo veiksmus teisino tuo, kad ieškojo savo nukritusių akinių, kuriuos jam numetė T. O. suduodamas ranka per veidą, kai rašytiniame paaiškinime nurodė, kad įkišo rankas bandydamas T. O. pasiekti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas T. O. parodė, kad su atėjusiu ir jo automobilį užstačiusiu vyru (pareiškėju) jie susiginčijo – liudytojas manė, kad pareiškėjas galėjo kitaip pasistatyti automobilį, vyras tam prieštaravo. Vyras pagrasino, kad išmuš jam dantis, liudytojas įsėdo į savo automobilį. Tada vyriškis atėjo prie jo (liudytojo) ir pro atidarytą langą sudavė į veidą ir du kartus per ranką. Mano, kad jam smogė, nes buvo nepatenkintas, kad jis (liudytojas) jam pakomentavo kaip statyti automobilį. Žmona padėjo, kad jis daugiau negalėtų liudytojo mušti. Vyras negalėjo pamesti savo akinių jo automobilyje, nes paėmė savo akinius nuo žemės. Mano, jog akiniai nukrito jam pačiam mosikuojant rankomis. Pažymėjo, jog vyriškis jo atžvilgiu necenzūrinių žodžių nevartojo, taip pat pats nevartojo necenzūrinių žodžių. T. O. apklaustas pareigūnų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, tik paaiškino, kad kai vyriškis įkišo ranką į automobilio vidų, bandė tris kartus trenkti į veido sritį, bet kadangi langas buvo nepilnai pradarytas, jis liudytojo nepasiekė, šis atsitraukė (b. l. 8).
Teismo posėdžio metu apklausta L. O. parodė, kad atėjęs asmuo, kuris buvo užstatęs jų automobilį, jai pasirodė nepatenkintas, agresyvus. Jis neatsiprašė. Jos vyras išlipo iš automobilio ir paprašė greičiau patraukti automobilį, nes jie skubėjo. Prasidėjo žodinis konfliktas, atėjęs vyriškis keikėsi, pradėjo mosikuoti rankomis, pagrasino, jog „išmuš paskutinius dantis“. Ji paskambino policijai. Liudytojos vyrui įsėdus į automobilį, mosikavo kumščiais prie veido, apdraskė nosį rankomis. Tada vyriškis patraukė savo automobilį, kad jie galėtų išvažiuoti. Jai buvo kilęs didelis stresas, ji ragino užbaigti konfliktą. Patikino, jog vyriškis jos neįžeidė, įžeidė tik jos vyrą. Ji negirdėjo, ar jos vyras vartojo necenzūrinius žodžius pareiškėjo atžvilgiu, nes buvo labai susinervinusi. L. O. 2021 m. vasario 26 d. pareiškime policijos pareigūnams taip pat nurodė, kad atėjęs automobilio vairuotojas buvo labai agresyviai nusiteikęs, keikėsi, per atidarytą automobilio langą rėkdamas mojavo su ranka ir užkabino vyro nosį (b. l. 8).
Taigi ir liudytojai T. O. bei L. O. skirtingai nurodė aplinkybes dėl to, ar pareiškėjas vartojo necenzūrinius žodžius jų (ar T. O.) atžvilgiu bei ar užgavo T. O. per veidą automobilio salone.
Galiausiai iš prie bylos medžiagos pridėto vaizdo įrašo (kuris yra be garso) matyti, kad pareiškėjui atėjus prie savo automobilio automobilių stovėjimo aikštelės gale, T. O. jau buvo įsėdęs į savo automobilį (priešingai nei nurodė pareiškėjas, kad abu sutuoktiniai stovėjo lauke ir tarpusavyje barėsi), o pareiškėjas atsidaręs savo automobilio vairuotojo dureles ketino sėsti į automobilį, tačiau neįsėdęs nuėjo prie T. O., kuris tuo metu sėdėjo automobilyje, ir pasilenkęs prie vairuotojo pusės durelių / lango kažką darė apie 20 sekundžių, galimai su rankomis, pasisukdamas tai į vieną, tai į kitą pusę, po to ketino grįžti prie savo automobilio, tačiau apsisukęs vėl nuėjo prie T. O. automobilio kelioms sekundėms, pastovėjo, vėl grįžo prie savo automobilio, stabtelėjo, po to įsėdo į savo automobilį ir pradėjo judėti atbuline eiga, tuo metu iš T. O. automobilio išlipo L. O., priėjo prie pareiškėjo automobilio priekinės dalies vairuotojo pusės, pareiškėjas sustojo ir vėl išlipo iš savo automobilio, pradėjo žodžiu kažką aiškintis su išlipusiu T. O., gestikuliavo (mojavo) rankomis, po kelių sekundžių T. O. vėl įlipo į savo automobilį, o pareiškėjas numojęs jo pusėn ranka, taip pat įsėdo į savo automobilį, vėl pavažiavo į priekį, L. O. liko stovėti lauke priekyje T. O. automobilio. Pareiškėjas dar kartą išlipo iš savo automobilio, o L. O. grįžo į automobilį. Pareiškėjas apėjo aplink savo automobilio galinę dalį ir įsėdo į jį, tuo tarpu iš automobilio išlipo T. O. ir atsistojo už pareiškėjo automobilio galo. Pareiškėjas pradėjo važiuoti atbuline eiga tiesiai ant T. O., T. O. pasitraukė ir pareiškėjas pastatė savo automobilį į šalia tuo metu atsilaisvinusią parkavimo vietą, atlaisvindamas T. O. automobiliui kelią. T. O. įsėdo į savo automobilį, o pareiškėjas išlipęs iš savojo automobilio grįžo į šalia aikštelės stovintį pastatą. Po 3 minučių T. O. išlipo iš savo automobilio, pastovėjo prie jo, po kurio laiko priėjo prie pareiškėjo automobilio priekinės dalies, taip pat kurį laiką pastovėjo, grįžo ir vėl įsėdo į savo automobilį. Po kelių sekundžių vėl išlipo ir nuėjo prie pareiškėjo automobilio priekinės dalies, pavaikščiojo aplink ir grįžo į savo automobilį. Po 10 minučių po to, kai pareiškėjas grįžo į pastatą, jis iš jo išėjo ir nuėjo prie savo automobilio, įlipo į jį ir išvažiavo iš aikštelės. O. liko sėdėti savo automobilyje toje aikštelėje.
Teismas visų pirma pažymi, kad šioje byloje yra vertinami ne T. O., o būtent pareiškėjo V. L. veiksmai ANK prasme. Pats pareiškėjas nesikreipė į policiją ar medikus dėl galimai T. O. neteisėtų veiksmų. Antra, tiek pats pareiškėjas, tiek liudytojai nurodė bei matyti iš vaizdo įrašo, kad pareiškėjas V. L. pirmas priėjo prie T. O. vairuojamo automobilio ir pasilenkęs kišo savo rankas į automobilio vidų. Rašytiniame paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad kišo rankas norėdamas pasiekti T. O., nors vėliau pridūrė, kad jam T. O. sulaužė akinius, kurie nukrito po kojomis, o skunde bei teisme akcentavo, kad į automobilio vidų rankas kišo ieškodamas savo nukritusių akinių. Tokie V. L. nenuoseklūs paaiškinimai leidžia abejoti jų objektyvumu. Nors liudytoja L. O., kuri konfliktą stebėjo labiau iš šalies, teigė, jog pareiškėjas keikėsi ir įžeidė jos vyrą T. O., užgavo jam nosį mosikuodamas rankomis automobilyje, o T. O. teigė, kad pareiškėjas jo atžvilgiu necenzūrinių žodžių nevartojo, tačiau mosikavo rankomis automobilyje, abu liudytojai pripažino, kad pareiškėjas elgėsi nederamai, nepagarbiai, pagrasino T. O., kad išmuš dantis, priėjęs prie jų automobilio įkišo savo rankas pro lango plyšį ir jomis mosikavo, norėdamas užgauti T. O., dėl ko L. O. patyrė stresą, buvo susinervinusi. Be to, iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad pareiškėjas dar ir lauke aiškinosi su T. O., reiškė pretenzijas, mojavo (gestikuliavo) rankomis. Tai atitinka liudytojų nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo elgesio (žodžių ir veiksmų). Teismas šiuo atveju nenustatė jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių pareiškėjas V. L. turėjo pagrindą elgtis nurodytu būdu, net jei, kaip pats ir teigia, necenzūrinių žodžių nevartojo, tik pats sulaukė įžeidimo iš T. O. pusės. ANK 481 straipsnio 1 dalies norma nustato administracinę atsakomybę ne tik už necenzūrinių žodžių vartojimą, tačiau ir kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kita vertus, įvertinus tiek liudytojų parodymus, tiek vaizdo įrašą, visą situaciją, neatmestina, kad pareiškėjas įvykio metu buvo nepatenkintas, susierzinęs, galimai vartojo ir necenzūrinius žodžius (keiksmažodžius) kaip atsaką ir į O. pretenzijas jam.
Taigi, pareiškėjo atlikti Nutarime nurodyti veiksmai konfliktinėje situacijoje laikytini viešosios tvarkos pažeidimu ANK 481 straipsnio prasme, kadangi asmeniniam konfliktui spręsti buvo pasirinktas ne tik netinkamas būdas, bet ir vieša vieta – Vilniuje, Justiniškių g. 91, automobilių stovėjimo aikštelė. Į šią vietą gali patekti bet kuris asmuo. Joje, kaip matyti iš vaizdo įrašo, ir buvo pašalinių asmenų. Teismo vertinimu, V. L. savo veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Skundžiamame Nutarime neteisingai nurodyta, kad V. L. savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, nes asmens veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnį užtenka nustatyti, jog buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį (administracinio nusižengimo sudėtis yra formali). Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn jeigu jis atliko bent vieną iš ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų siekdamas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t. y. šioje dispozicijoje naudojamas žodis „siekiama“ nurodo neteisėto veikimo tikslą, o ne šio veikimo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-306-1020/2018). Todėl skundžiamas Nutarimas atitinkamai tikslintinas.
Taigi, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju nėra abejonių, kad V. L. veiksmai tinkamai įvertinti kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, reglamentuotas ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Tyrimą atlikę ir Nutarimą priėmę pareigūnai tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir priėmė teisingą sprendimą, nepažeisdami ANK nuostatų. Atsižvelgus į tai, skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
V. L. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato 2021 m. kovo 25 d. nutarimą Nr. 17-ANR_N-411-2021 (ROIK: 21129703621) palikti nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato 2021 m. kovo 25 d. nutarimą Nr. 17-ANR_N-411-2021 nustatant, kad V. L. 2021 m. vasario 26 d. 12.10 val., Vilniuje, Justiniškių g. 91, viešoje vietoje, t. y. automobilių stovėjimo aikštelėje, savo tyčiniais veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, vartodamas necenzūrinius žodžius, elgdamasis nepagarbiai, mojuodamas ranka, priėjęs prie T. O. automobilio ir pasilenkęs kišdamas ranką į automobilio vidų per langą ir bandydamas suduoti T. O. kumščiu į veido sritį.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.