Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-10-07 · Civilinė byla Nr. 2-1447/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-07
Bylos Nr.
2-1447/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Artūras Driukas, Danutė Gasiūnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic Market“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,ISG Service“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1447/2010Procesinio sprendimo kategorija 126.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Danutės Gasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic Market“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria iškelta uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltic Market“ bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-1781-524/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,ISG Service“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltic Market“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB ,,ISG Service“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Baltic Market“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Bankrotų administravimas“. Nurodė, kad atsakovas ieškovui skolingas 4400 Lt. Atsakovas informuotas dėl susidariusio įsiskolinimo ir kad nesumokėjus įsiskolinimo bus kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Per nustatytą laikotarpį atsakovas skolos nesumokėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi iškėlė UAB „Baltic Market“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Bankrotų administravimas“. Teismas nurodė, kad iš 2010 m. balandžio 28 d. įmonės balanso nustatyta, jog įmonė turto turi už 899 621 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 513 197 Lt (b. l. 19-21). Todėl teismas padarė išvadą, kad įmonė pripažintina nemokia ir jai iškeltina bankroto byla (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) 2 str. 8 p., 9 str. 5 d.), bankrutuojančios įmonės administratoriumi skirtina UAB „Bankrotų administravimas“, turinti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas bei sutinkantis jas teikti (ĮBĮ 10 str. 4 d.).

Šalies argumentai

Atsakovas UAB ,,Baltic Market“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, nes turėjo nustatyti, kad pradelsti, o ne per vienerius metus mokėtini įsiskolinimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto. Teismas neįvertino, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai yra tik 169 317,72 Lt, todėl pradelsti įsiskolinimai neviršija pusės į balansą įrašytos turto vertės.

2. Ieškovas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė kaip atsakovo kreditorius, nurodydamas, kad atsakovas yra skolingas 4 400 Lt. Tačiau atsakovas šios skolos nepripažįsta, t. y. ieškovas neturi neabejotinos reikalavimo teisės, todėl negali būti laikomas kreditoriumi ir reikšti šio pareiškimo.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB ,,ISG Service“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas pagrįstai iškėlė atsakovui bankroto bylą, nes atsakovo skolos dvigubai viršija jo turimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms.

Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Taigi teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atspindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iškėlė UAB ,,Baltic Market“ bankroto bylą ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu – dėl įmonės nemokumo, motyvuodamas tuo, kad pagal atsakovo turto balanso duomenis per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija įmonės turtą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad įmonės balanse nurodyta per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų suma negali būti suprantama kaip visi pradelsti įmonės įsipareigojimai ir negali būti vertinama sprendžiant įmonės mokumo klausimą. Kaip jau minėta, įstatymas (ĮBĮ 2 str. 8 d.) įmonės nemokumą sieja su įmonės pradelstų įsipareigojimų sumos nustatymu, todėl konstatuoti įmonės nemokumą galima tada, kai pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai nėra tapatūs pradelstiems atsakovo įsipareigojimams. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne)moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas neišsiaiškino įmonės pradelstų įsipareigojimų santykio su jos balansinio turto verte, kas yra lemiamas kriterijus, konstatuojant įmonės nemokumą kaip pagrindą bankroto bylai iškelti. Pagal formuojamą teismų praktiką, tai, kad teismas nustatydamas atsakovo nemokumo aplinkybę, įmonės nemokumą sieja tik su per vienerius metus mokėtinomis sumomis, tačiau ne su įmonės pradelstų įsipareigojimų suma, vertinama kaip pagrindas konstatuoti, kad teismas neišsiaiškino aplinkybių, susijusių su įmonės mokumu. Kolegija pabrėžia, kad tam, jog išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, rengdamasis nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas. Spręsdamas klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka gautais finansiniais įmonės dokumentais ir duomenimis. Byloje nesant duomenų apie realią atsakovo finansinę būklę, teismas turi išnaudoti visas galimybes nustatant tokią būklę bankroto bylos iškėlimo dienai.

ĮBĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad kreditorius gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, jeigu įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų. Iš byloje esančio ieškinio matyti, kad ieškovas atsakovo 4 400 Lt skolą grindžia šalių 2009 m. lapkričio 20 d. pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartimi. Apeliantas nurodo, kad šios skolos nepripažįsta, t. y. ieškovas neturi neabejotinos reikalavimo teisės, todėl negali būti laikomas kreditoriumi ir reikšti šio pareiškimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuomet, kai atsakovas teisme ginčija ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovas negali reikšti ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui.

Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bankroto bylos iškėlimą, neišsiaiškino realios atsakovo finansinės padėties, todėl priėmė nepagrįstą įrodymais nutartį, kuria iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB ,,Baltic Market“ dėl nemokumo (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Esant tokioms aplinkybėms, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o pagal byloje esančius įrodymus (nėra duomenų apie atsiskaitymą su darbuotojais, valstybės ir savivaldybių bei socialinio draudimo biudžetais) bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 3 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

n utaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos iškėlimo UAB „Baltic Market“ klausimą Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Alė BukavinienėArtūras DriukasDanutė Gasiūnienė