Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vakonda group“ apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-05-25 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-136-476/2015 pagal ieškovo UAB „Vakonda group“ ieškinį atsakovui Savivaldybės įmonei „Raseinių butų ūkis“, trečiajam asmeniui Viešajai įstaigai Būsto energijos taupymo agentūra dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II.Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Teismas netinkamai vertino šios bylos aplinkybes, sprendė nesusijusius su šios bylos esme klausimus, dėl to pažeidė įrodinėjimo proceso normas, nukrypo nuo pateiktos teismų praktikos ir neišnagrinėjo šios bylos bei ieškinio reikalavimų iš esmės. Teismas sprendė tik dėl tariamo kainos padidėjimo klausimą, tačiau šioje byloje buvo kilęs ginčas ne dėl darbų kainos padidėjimo, o dėl ieškovės parengtame techniniame darbo projekte numatytos darbų vertės tinkamumo bei tariamo padidėjimo. Teismas neteisingai nurodė, kad darbų kaina padidėti negalėjo, nes šiuo atveju darbų kaina jokiu dokumentu nebuvo padidinta, t. y. darbų kaina visada buvo tokia pati, kokia nurodyta sutarties 3.1 p., ir ieškovas jos niekada neginčijo, neprašė apmokėti daugiau bei šalys jos niekada nekeitė. Teismas supainiojo dvi sąvokas – darbų vertė ir darbų kaina. Techniniame darbo projekte nurodyta darbų vertė, o ne kaina, kuri įtvirtinta sutarties 3.1 p. Apeliantės teigimu, atsakovas turi sumokėti ieškovės reikalaujamą sumą, kadangi atsakovui yra pateiktas ir atsakovas yra priėmęs techninio darbo projektą; techninis darbo projektas atsakovui buvo pateiktas ir tinkamai perduotas 2014-06-16 kartu su 2014-06-16 dokumentų perdavimo – priėmimo aktu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas SĮ “Raseinių butų ūkis” viešai paskelbė supaprastintą konkursą dėl ,,Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo, didinant jo energijos vartojimo efektyvumą”, kuris iš dalies finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Konkursas vykdytas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą bei kitus jį lydinčius aktus ir jų reikalavimus. Numatyta pirkimo sutarties maksimali kaina buvo 927200,00 Lt. Ieškovas dalyvavo viešojo pirkimo procedūroje, teikė atsakovui pasiūlymą dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) techninio darbo projekto ir statybos rangos darbų pirkimo Nr. VG 2014/01/21 ir pateikė paskaičiavimus už darbus, nurodydamas darbų kainą - 927041,50 Lt. Atsakovą ieškovo pasiūlymas tenkino, todėl 2014-03-17 tarp ,,Raseinių butų ūkis” ir UAB ,,Vakonda group” buvo sudaryta Rangos darbų sutartis Nr. 3/2014-03-17, kuria ieškovas įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį ir darbo projektus bei atlikti statybos rangos darbus už Rangos darbų pirkimo sutartyje Nr. 4/2014-03-17 nustatytą kainą – 927041,50 Lt (civ. b. Nr. L2-1491-476/2014, b. l. 4-20). Ieškovas pateikė atsakovui darbų techninį projektą, kuriame nurodyta statybos rangos darbų kaina (1552212,03 Lt) ženkliai viršija pirkimo dokumentuose ir sutartyje numatytą kainą, todėl atsakovas 2014-09-18 raštu Nr. 378 pranešė ieškovui apie sutarties nutraukimą, rangovui padarius esminį sutarties pažeidimą, t.y. rangovo parengtas ir pateiktas Techninis darbo projektas neatitinka Rangos sutarties sąlygų.

Iš ieškovo ieškinio, kitų procesinių dokumentų bei paaiškinimų matyti, kad ieškovas neginčija sutarties nutraukimo, tačiau prašo priteisti iš atsakovo 38115,00 Lt už techninio projekto parengimą. Ieškovo teigimu, jo parengtas projektas yra tinkamas ir atsakovas privalo apmokėti ieškovui už atliktą darbą. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių kilo ginčas ne dėl rangos sutartyje numatytos darbų kainos pakeitimo, o dėl atsakovo pareigos apmokėti ieškovui už techninio projekto parengimą pagal 2014-03-17 sudarytą techninio darbo projekto ir statybos rangos darbų pirkimo sutartį Nr. 4/2014-03-17.

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovo parengtą techninį darbo projektą jis atsisakė priimti, nes projekte nurodyta statybos darbų kaina ženkliai viršija darbų kainą, nurodytą pirkimo dokumentuose bei sudarytoje tarp šalių sutartyje, t.y. iš esmės atsakovas teigia, kad parengtas projektas neatitinka rangovui pateiktos užduoties reikalavimų. Ieškovas nurodo, kad atsakovas sutarties sudarymo metu pateikė klaidingus preliminarius darbų kiekius, kurie, kaip paaiškėjo rengiant techninį projektą, realiai buvo ženkliai didesni. Tarp šalių kilęs ginčas dėl skolos už parengtą techninį darbo projektą priteisimo yra kilęs iš projektavimo darbų teisinių santykių.

Pagal Civilinio kodekso 6.700 straipsnį, projektavimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. CK 6.701straipsnio 2 dalis numato, kad rangovas privalo atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir gali nuo jų nukrypti tik jei užsakovas sutinka. CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte. Projektavimo paslaugų pobūdis lemia tai, kad jas perkantis užsakovas negali nurodyti tikslių projektuojamų darbų apimčių, plotų ir pan., nes tai paaiškėja atlikus projektavimo darbus, t. y. jau vykdant tokio pobūdžio rangos sutartį ir suteikiant užsakovui paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012m. balandžio 12d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012). Byloje atsakovas pateikė įrodymus, jog siūlė ieškovui apžiūrėti statybos objektą, kad galėtų įvertinti jame reikalingų atlikti darbų kiekius (I t. b.l. 57, 58). Iš byloje esančios darbų pirkimo techninės specifikacijos matyti (I t. b.l. 35-37), kad atsakovas nurodė preliminarius darbų kiekius pirkimo dokumentuose. Todėl ieškovas, kaip profesionalus statybų verslo dalyvis, turėjo suvokti, kad konkretūs ir galutiniai rekonstrukcijos darbų kiekiai ir apimtys objekte, kurio rekonstrukcijai užsakovas skelbė konkursą, paaiškės tik atlikus projektavimo darbus, t. y. konkurso laimėtojui pradėjus vykdyti sutartį, sudarytą konkurso sąlygų pagrindu. Esant konkrečiai apibrėžtam rekonstruotinam objektui, jo rekonstrukcijos darbų apimtis nustatyti ir pagal tai pateikti kainos pasiūlymą konkursui buvo konkurso dalyvių užduotis ir rizika. Todėl ieškovo argumentai dėl to, kad techniniame projekte nurodyta darbų kaina padidėjo dėl atsakovo kaltės – netinkamai nurodytų darbų kiekio – yra teisiškai nepagrįsti.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad rengdamas techninį darbo projektą nurodė darbų vertę, o ne kainą, o tai dvi skirtingos sąvokos. Ieškovas teigia, kad sudarydamas sutartį su atsakovu niekada nesitarė dėl techniniame darbo projekte nurodytų darbų vertės, todėl už rangos darbų kainą didesnė kaina yra galima, tai nėra projekto trūkumas. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokie ieškovo argumentai yra atmestini. Statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2010 ,,Statinio projektavimas‘‘ (nuo 2014-03-06 iki 2014-12-31galiojanti redakcija), reglamentuojantis techniniam darbo projektui keliamus reikalavimus, nenumato tokios sąvokos kaip ,,darbų vertė‘‘, pinigų suma, už kurią yra atliekami statybos darbai, įvardijami ,,kaina‘‘. Kaip matyti iš 2014m. kovo 17d. tarp šalių sudarytos sutarties Nr. 4/2014-03-17 1.1 punkto, sutartyje vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, vartojamas statybos techniniuose reglamentuose. Iš minėtos sutarties 2.2 punkto matyti, kad sutartis ir įkainotas veiklų sąrašas, techninė specifikacija (įskaitant perkančiosios organizacijos patikslinimus/paaiškinimus), rangovo pasiūlymas ir jo priedai, sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentai, atliktų darbų akto forma sudaro šią sutartį ir laikomi neatskiriama sutarties dalimi. Ieškovas su atsakovu susitarė, kad projektavimo ir rangos darbai bus atlikti pagal ieškovo pateiktą pasiūlymą vykdant konkursą, šalys susitarė dėl galutinės kainos - 927041,50 Lt. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovas įsipareigojo parengti techninį darbo projektą daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimui ne už ieškovo techniniame projekte paskaičiuotą, o už sutartimi ir viešojo pirkimo dokumentais numatytą kainą. 2014m. kovo 17d. sudaryta rangos darbų sutartimi Nr. 3/2014-03-17 (civ. b. Nr. L2-1491-476/2014, b. l. 4,5) šalys susitarė, kad sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti principai ir tikslai (sutarties 5 p.). Ši šalių sudarytos sutarties sąlyga atitinka VPĮ 18 straipsnio 8 dalį. Situacija, kai būtų leidžiama keisti sutartyje nustatytas sąlygas (kainą) dėl aplinkybių, kurios galėjo būti numatytos ir egzistavo sutarties sudarymo metu, neatitiktų viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų.Tokiu atveju tiekėjas, laimėjęs konkursą todėl, kad pasiūlė perkančiajai organizacijai atlikti rangos darbus už mažiausią kainą, ją padidintų rengdamas techninį darbo projektą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovui, kaip profesionaliam statytojui, dalyvaujančias viešuosiuose pirkimuose, VPĮ įstatymo nuostatos yra žinomos.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovas jo projektavimo darbų rezultatą – techninį darbo projektą – priėmė, todėl privalo už jį sumokėti. Tačiau iš byloje esančio atsakovo rašto matyti (I t. b.l. 59), kad atsakovas atsisakė priimti ieškovo parengtą techninį darbo projektą dėl to, kad jis neatitinka viešojo pirkimo sutarties sąlygų – projekte nurodytos darbų kainos yra ženkliai didenės, nei nurodyta darbų kaina pirkimo dokumentuose, siūlė ieškovui ištaisyti projektavimo darbų trūkumus. Iš atsakovo siųsto pranešimo ieškovui matyti (I t. b.l. 71,72), kad atsakovas 2014-09-18 informavo ieškovą apie rangos sutarties nutraukimą, o viena iš sutarties nutraukimo priežasčių buvo techniniame darbo projekte nurodyta darbų kaina, prieštaraujanti šalių sudarytoje rangos sutartyje nurodytai kainai. Kaip jau buvo minėta, sutarties nutraukimo teisėtumo ieškovas neginčijo.

Įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas projektavimo darbus atliko nukrypdamas nuo atsakovo pateiktos užduoties. CK 6.700 straipsnis numato, kad rangovas privalo atlikti projektavimo darbus pagal pagal užsakovo užduotį. Kadangi rangovo atlikti projektavimo darbai neatitiko užsakovo užduoties, atsakovas pagrįstai atsisakė už juos sumokėti. Todėl, vadovaujantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25d. sprendimo atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą buvo pareiškęs prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių įrodymų apie jų dydį teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo svarstyti prašymo dėl šių išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2015m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.