Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-30 · Administracinė byla Nr. A-502-1681-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-30
Bylos Nr.
A-502-1681-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas
D. Š.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio
Kategorijos
  • 6.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A502-1681/2010Procesinio sprendimo kategorija 6.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Š. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja D. Š. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių (toliau – ir Skyrius, atsakovas) apskaičiuoti ir paskirti mirusiai G. D. valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją (toliau – ir pensija) ir išmokėti šią pensiją pareiškėjai, kuri palaidojo G. D.: už mirties mėnesį nuo 2009 m. balandžio 6 d. ir dar pensijos dydžio išmoką už du mėnesius.

Skunde pareiškėja paaiškino, kad jos motina G. D. mirė 2009 m. balandžio 9 d., o 2009 m. balandžio 6 d. jai buvo nustatytas 85 proc. netekto nedarbingumo lygis (darbingumo lygio pažyma buvo išduota 2009 m. balandžio 14 d.). Teigė, jog G. D. teisė gauti pensiją atsirado nuo 2009 m. balandžio 6 d. Nurodo, kad ji 2009 m. balandžio 14 d. kreipėsi į atsakovą, tačiau jis jokių dokumentų nepriėmė ir pasiūlė kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba, trečiasis suinteresuotas asmuo). Pažymėjo, kad gavusi Valdybos 2009 m. spalio 7 d. raštą, kuriame jai buvo išaiškinta, jog nei jos motina, nei jos įgaliotas asmuo prašymo skirti pensiją atsakovui nepateikė, todėl pensija nebuvo paskirta ir atsakovas neturi pagrindo išmokėti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 41 straipsnio 5 dalyje numatytos išmokos. Nurodė, kad po minėto rašto gavimo pareiškėja kreipėsi į atsakovą, tačiau jai vėl buvo išaiškinta, kad joks prašymas nebus priimamas.

Atsiliepimas

Atsakovas Skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad teisės aktų nustatyta tvarka negavo prašymo su visais būtinais dokumentais skirti pensiją pareiškėjos motinos G. D. vardu. Teigė, jog pareiškėjos motinai pensija iki mirties nebuvo paskirta ir mirties dieną ji nebuvo pensijos gavėja, todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai išmoką, numatytą Pensijų įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje. Akcentavo, kad nei Pensijų įstatyme, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintuose Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) nenumatyta išmokėti išmoką už mirusį asmenį, kuriam pensija nebuvo paskirta, jį laidojusiam asmeniui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad, pagal Nuostatų 67 punktą, kreipimosi dėl pensijos skyrimo data laikoma diena, kurią priimtas prašymas su visais dokumentais. Nurodė, kad, pagal Pensijų įstatymo 41 straipsnio 5 dalies nuostatas, pensija išmokama, jeigu ji yra paskirta, šiuo atveju pareiškėjos motina dėl pensijos skyrimo Skyriui nebuvo pateikusi nei prašymo, nei kitų būtinų dokumentų. Taigi sprendimo skirti pareiškėjos motinai G. D. pensiją Skyriuje nėra ir negalėjo būti, nes G. D. iki mirties nebuvo pensininkė.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas papildomai paaiškino, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio analogija, numatanti, jog paveldėjimas yra universalus tiek turtinių, tiek ir neturtinių teisių perėmimas. Teigė, jog pareiškėjos motina negalėjo įgyvendinti šių teisių, nes mirė, todėl šios teisės turėtų pereiti pareiškėjai. Manė, kad šiuo atveju reikėtų taikyti sąžiningumo, protingumo, teisingumo principus.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo Skyriaus atstovė papildomai paaiškino, kad teisės aktai nenumato, jog mirusiam žmogui būtų skiriama pensija. Manė, kad įstatymo analogija šiuo atveju neturėtų būti taikoma, nes tai ne pirmas toks atvejis Lietuvoje.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1–2 ir 4 dalimis, Nuostatų 55, 57 ir 67 punktais ir padarė išvadą, kad prašymą dėl pensijos skyrimo su visais reikiamais dokumentais turi pateikti pats asmuo ir (ar) jo įgaliotas asmuo. Taigi, pagal Pensijų įstatymo nuostatas, asmuo, įgijęs teisę gauti pensiją, idant ši teisė būtų realizuota, turi pateikti prašymą su visais reikiamais dokumentais.

Šalies argumentai

Nukreipė į Pensijų įstatymo 41 straipsnio 5 dalį bei Nuostatų 80 punktą ir pažymėjo, jog duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjos motina G. D. (ar jos įgaliotas asmuo) atsakovui buvo pateikusi prašymą su visais reikiamais dokumentais dėl pensijos skyrimo, nėra. Atkreipė dėmesį į tai, kad šios aplinkybės neginčija ir pareiškėja, ir vertino, jog iš jos argumentų akivaizdu, kad ji iš esmės neteisingai supranta Pensijų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias pensijos skyrimo ir mokėjimo tvarką.

Akcentavo, kad pirmiau minėtos teisės normos aiškiai nustato, jog pensija ir atitinkamos jos dydžio išmokos po pensininko mirties yra išmokamos jį laidojusiems asmenims, jeigu pensija mirusiam asmeniui buvo paskirta, ir kad nagrinėjamu atveju atsakovo sprendimo skirti pensiją G. D. nėra. Vertino, jog skundo argumentai, kad pareiškėjos motina mirė, todėl ji nespėjo įgyvendinti teisės gauti pensiją, nesudaro teisinių prielaidų kitaip aiškinti bei taikyti Pensijų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką.

Pabrėžė, kad teisės į pensiją atsiradimo diena nėra šios teisės įgyvendinimo momentas, nes tam, idant asmuo įgyvendintų tokią teisę, reikia atlikti veiksmus, išreikšti savo valią. Nurodė, jog teisė į pensiją nėra paveldima, nes ji yra individuali – teisė gauti pensiją priklauso asmeniui, sulaukusiam įstatyme nustatyto amžiaus ir turinčiam minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (Pensijų įstatymo 20 str.). Todėl atmestini argumentai dėl įstatymo analogijos ir (ar) sąžiningumo, protingumo, teisingumo principų taikymo nagrinėjamoje byloje.

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundas būtų patenkintas.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad prašymas skirti pensiją iki pareiškėjos motinos mirties nebuvo pateiktas dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) kaltės, nes Nuostatų 57 punktas numato, kad prie prašymo skirti pensiją turi būti pridėta nedarbingumo lygio pažyma, kuri nagrinėjamu atveju buvo išduota jau po pareiškėjos motinos mirties. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai atsisakė taikyti įstatymo analogiją. Mano, kad teisės aktuose nagrinėjamoje byloje aktualiu aspektu yra spraga, kuri, remiantis sąžiningumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 str. 6 d.), turi būti pašalinta.

Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai yra analogiški jos skundo pirmosios instancijos teismui argumentams.

Atsiliepimas

Atsakovas Skyrius atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos motina nebuvo pensijos gavėja, t. y. jai nebuvo paskirta ir/ar mokama pensija, nagrinėjamu atveju negali būti taikomos teisės aktų nuostatos dėl atitinkamų išmokų pensininkui mirus.

Kiti atsakovo atsiliepimo į pareiškėjos apeliacinį skundą argumentai yra analogiški jo atsiliepimo į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui argumentams.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Kiti trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimo į pareiškėjos apeliacinį skundą argumentai yra analogiški jo atsiliepimo į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui argumentams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinis ginčas kilo dėl atsakovo įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus, todėl turi būti tiriama ir vertinama, ar pareiškėja turi teisę reikalauti, idant atsakovas atliktų tokius veiksmus, ir ar atsakovas turi kompetenciją ir pareigą juos atlikti.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos motina G. D. mirė 2009 m. balandžio 9 d. (b. l. 6). Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0370736 (b. l. 8), kurioje buvo konstatuotas G. D. 85 proc. netektas darbingumas, buvo parengta 2009 m. balandžio 6 d., tačiau išduota tik 2009 m. balandžio 14 d. kartu su kitais dokumentais (b. l. 9). Pareiškėja teigia, kad dėl to nebuvo galimybės iki motinos mirties kreiptis dėl pensijos skyrimo ir mokėjimo, nes vienas iš tokiu atveju privalomų pateikti dokumentų yra darbingumo lygio pažyma (Pensijų įstatymo 40 str., Nuostatų 57.1 p.). Taigi pareiškėja neneigia, kad nei G. D., nei jos įgaliotas asmuo dėl pensijos skyrimo ir/ar mokėjimo į Valdybos teritorinį skyrių iki G. D. mirties nebuvo kreipęsi (Nuostatų 55 p.) ir kad šis klausimas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo nagrinėjamas ir dėl jo joks sprendimas nebuvo priimtas.

Pensijų įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pensininkui mirus, pensija išmokama jį palaidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jeigu ji dar nebuvo išmokėta, ir dar paskirtos pensijos dydžio už du mėnesius (analogiškas teisinis reguliavimas įtvirtintas ir Nuostatų 80 punkte). Kaip minėta, pareiškėjos motina G. D. nebuvo pensininkė, t. y. pensija jai teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo paskirta. Pareiškėjos teiginys, kad jos motinos G. D. teisė gauti pensiją atsirado 2009 m. balandžio 6 d., t. y. tada, kai jai buvo nustatytas 85 proc. netektas darbingumas, yra nepagrįstas, nes teisės įgijimas ir jos įgyvendinimas yra skirtingi dalykai, sukeliantys teisines pasekmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos motina G. D. 2009 m. balandžio 6 d. neįgijo pareigos gauti pensiją, o vien teisės gauti pensiją įgijimas, neišreiškus savo valios dėl tokios teisės įgyvendinimo, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipus į Valdybos teritorinį skyrių, nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių nei jai, nei tretiesiems asmenims. Taigi pareiškėja nepagrįstai prašo įpareigoti atsakovą atlikti atitinkamus veiksmus. Taip pat ji nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra būtina taikyti įstatymo analogiją ar remtis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas Artūras Drigotas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė