Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Algis Vieraitis, sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant : prokurorui Ramučiui Mickui, nukentėjusiajai R. B., gynėjui advokatui Vytautui Šilingui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

M. Ž., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1988-08-02 Radviliškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, - šiuo metu atlieka bausmę, teistas : 1) 2003-05-13 Radviliškio r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., - 1 m. terminuoto laisvės atėmimo, vykdymas atidėtas 1 m., 2) 2003-11-14 Šiaulių m. apyl. teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 63 str., - 1 m. terminuoto laisvės atėmimo, 3) 2003-12-05 Radviliškio r. apyl. teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 63 str., - 2 m. 2 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 4) 2004-10-27 Panevėžio m. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., - 1 m. terminuoto laisvės atėmimo, 5) 2006-12-15 Kauno m. apyl. teismo pagal LR BK 180 str. 2 d., 302 str. 1 d., - 4 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 6) 2010-06-04 Lazdijų r. apyl. teismo pagal LR BK 300 str. 2 d., 64 str., - 1 m. 10 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 7) 2010-06-15 Lazdijų r. apyl. teismo pagal LR BK 241 str. 1 d., 64 str., - 1 m. 11 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 8) 2010-11-08 Radviliškio r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 4 d., - 35 p. arešto, 9) 2010-11-12 Panevėžio m. apyl. teismo nuosprendžiu, pakeistu 2011-02-17 Panevėžio apygardos teismo nutartimi, pagal LR BK 182 str. 1 d., 22 str. 1 d., 63 str., - 8 m. terminuoto laisvės atėmimo, 10) 2010-12-14 Lazdijų r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 63 str., - 2 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 11) 2011-02-08 Radviliškio r. apyl. teismo pagal LR BK 182 str. 2 d., 63 str., - 5 m. terminuoto laisvės atėmimo, 12) 2012-02-01 Panevėžio m. apyl. teismo pagal LR BK 182 str. 1 d., 63 str. (teistumai neišnykę ir nepanaikinti),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. Ž., atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. Biliūno g. 14, Kybartų m., 2011-07-29 išsiuntė per įstaigos administraciją jo nurodymu nenustatyto asmens ranka perrašytą jo paties sukurtą grasinančio turinio laišką Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros prokurorei R. B., kuriame grasino dėl tarnybinės veiklos ją nužudyti, nukentėjusiai R. B. esant pakankamam pagrindui manyti, jog grasinimai bus įvykdyti.

Šiais veiksmais kaltinamasis M. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

1. Kaltinamasis M. Ž. teisiamajame posėdyje pareiškė, kad nesupranta kaltinimo, kaltu neprisipažino, dėl nusikaltimo įvykio aplinkybių paaiškinimų teisme nedavė, dėl savo kaltės Lietuvos Respublikos BPK 259 str. 1 d. juridiniu pagrindu buvo visam laikui pašalintas iš teisiamojo posėdžio salės.

Teisiamajame posėdyje ištirtuose ikiteisminio tyrimo metu padarytų apklausų protokoluose kaltinamasis M. Ž. nurodęs, jog kaltu byloje neprisipažįstantis, kadangi nukentėjusiajai grasinančio laiško nerašė ir jo nesiuntė. Pripažinęs, jog nukentėjusią žino kaip prokurorę, kuri palaikė valstybinį kaltinimą byloje, kurioje jis buvo teisiamas Lazdijų r. apyl. teisme, 2011-07-29 buvęs Kybartų PN, kur atliko bausmę, grasinti nukentėjusiai neturėjęs motyvo (b.l. 42, 45).

2. Nukentėjusioji R. B. paaiškino, jog nuo 2009 m. dirba Lazdijų r. apyl. prokuratūros prokurore, 2010 m. organizavo ir kontroliavo ikiteisminį tyrimą, teikė teismui pareiškimą dėl kardomosios priemonės suėmimo skyrimo, surašė kaltinamąjį aktą bei palaikė valstybinį kaltinimą teisme byloje, kurioje M. Ž. buvo kaltinamas dokumentų klastojimu. Per bylos procesą (tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme) tiesioginių grasinimų iš kaltinamojo negirdėjo, tačiau vienu metu kaltinamasis pasakė, jog Lazdijai dėl tos bylos jį ilgai prisimins, be to kaltinamasis nuolat reiškė nepasitenkinimą ne tik pačiu procesu, bet ir visais pareigūnais. 2011 m. vasarą grįžusi iš atostogų, prokuratūroje rado jai atsiųstą kaltinamojo grasinančio turinio laišką, kuriame buvo išsakytas nevienkartinis ketinimas ją nužudyti, ji iš laiško turinio neabejoja, jog laišką sukūrė būtent kaltinamasis. Jis grasino užtikrintai, todėl ji gana ilgą laiką jautė dėl to baimę, nerimą, kurį laiką dėl psichologinės būklės negalėjo dirbti, vartojo raminančius vaistus, nerimą jautė ne tik dėl savo gyvybės, bet ir dėl nepilnametės dukros.

3. Liudytojas A. G. paaiškino, kad įvykio metu dirbdamas Kybartų pataisos namuose 1-ojo būrio viršininku kartu pavadavo atostogavusį 6-ojo būrio nuteistųjų, laikomų drausmės grupėje, viršininką. Pagal nustatytą tvarką iš drausmės grupėje kalėjusio kaltinamojo M. Ž. priėmė jo išsiunčiamą laišką, kam jis buvo adresuotas, neprisimenantis. Nuteistieji patys išsiųsti laiškų negali, tik per administraciją, - būrio viršininką, be to, leidžiama išsiųsti tik savo laišką ir negalima perduoti išsiuntimui tokio laiško, kurio siuntėjas yra kitas nuteistasis. Jis prisimanantis, kad jam patikrinus voko turinį, kaltinamasis jį užklijavo ir padavė jam išsiuntimui, laiškas buvo išsiųstas ant voko nurodytu adresu pažymėtam gavėjui. Įvykio laiku drausmės grupės kameroje su kaltinamuoju kalėjo dar daugiau nuteistųjų, išviso tuo laiku jų grupėje būdavo apie 35 asmenys. Per pasivaikščiojimus, apsipirkimus parduotuvėje, ėjimus nustatyta tvarka prie taksofono paskambinti drausmės grupės nuteistieji reali gali kontaktuoti, perduoti slapta vienas kitam kokius tai daiktus, trumpai pasikalbėti ir pan., kadangi to visiškai sukontroliuoti realiai nėra įmanoma. Be to, tikrovėje net ir drausmės grupės nuteistieji neteisėtomis priemonėmis, „siūlo“ pagalba, perdavinėja per langus įvairius daiktus ne tik grupės viduje bet ir su kitų grupių nuteistaisiais, - iki galo administracijai to nepavyksta sukontroliuoti. Asmeninio pobūdžio užrašai, rašomi ar gauti iš kitų asmenų laiškai nėra draudžiama nuteistiesiems turėti su savimi ir nėra skaitomi tikrinimų metu.

4. 2011-08-11 daikto-laiško apžiūra bei papildoma apžiūra teisiamajame posėdyje nustatyta, kad laiškas kartu su religinio turinio kortele yra standartiniame baltame pašto voke, gavėjo duomenys – „R. B., Lazdijos g. 3, Lazdijai“, taip pat siuntėjo duomenys – „M. Ž., J. Biliūno g. 14, Kybartai“, užrašyti rankraščiu mėlynos palvos šratinuku, ant voko yra Kybartų pataisos namų spaudas „Išsiųsta“ su data – 2011-07-29, taip pat pašto tarnybų atspaudai : Kybartuose – 2011-07-30, Lazdijuose – 2011-08-01. Voko viduje įdėtas laiškas parašytas rankraščiu ant standartinio matematikos sąsiuvinio lapo mėlynos spalvos rašikliu, jame dėstomi žodžiai : „Labas teisėsaugos gyvate, nepatikėsi, praėjus metams su trupučiu prisėdau paskaityti Teismo nuosprendį. Ir papuolė būtent tas man į rankas, kuriame tu palaikei Kaltinimą. Ir tu nepatikėsi, paskaitęs jį, supratau, kokia tu Kvaiša, Debilė, ir pusprotė. Man labai keista kaip tu aplamai dirbi tokioj debiliškoj organizacijoj su tokiais išsigimėliškais variantais. Aplamai gerai pagalvojus supratau, kad su tokiais kaip tu reikia kovoti, o kova turi būti pabrėžta ir paženklinta Krauju. Nusprendžiau, kad atlikęs bausmę išėjęs į laisvę, paskelbsiu Karą, ir kovosiu prieš tokius kaip tu ir visa tokia žmonių paderme. Pasišvęsiu visus Jumis išnaikinti ir šią kovą pradėsiu nuo TAVĘS. Auka tu pagana. Aš tau kojas išlaušiu išėjęs į laisvę, tu man išpažintį duosi prieš mirtį kai aš tave užmušiu tą akimirką ... Tai va daunisimo, visa tai atitiks tavo vardo šaknį „Red“, nes atsispindi raudona spalva, o kaip tu žinai kraujas raudonas. Tai lauk savo Mirties valandos. Kaip aš tau ją padarysiu Žiurke tu !!! Melskis ir atgailauk“, - tekstas netaisytas (b.l. 8-11).

5, 6. 2012-01-13 ir 2012-01-27 specialistų išvadomis Nr. 11-38(12), 11-196(12) nustatyta, jog laišką ir rankraštinius užrašus ant jo voko parašė ne kaltinamasis, ne kartu su juo vienoje kameroje kalėję nuteistieji A. A. ir A. T., o kitas asmuo (b.l. 18-20, 24-26).

7. 2012-02-28 tarnybiniame pranešime apie nuteistųjų asmens bylų patikrinimą pažymėta, kad nuo 2010-01-01 iki 2011-07-29 Lazdijų rajono apylinkės teisme buvo teisiami išviso 9 Kybartų pataisos namuose bausmes atlikę, atliekantys asmenys, tačiau tik vienintelio kaltinamojo M. Ž. byloje valstybinį kaltinimą palaikė nukentėjusioji R. B. (b.l. 28).

8. Kybartų pataisos namų nuteistojo M. Ž. susirašinėjimo apskaitos kortelėje yra įregistruotas išsiuntimas laiško 2011-07-29 R. B. adresu Lazdijos g. 3, Lazdijai (b.l. 46).

9. Kybartų pataisos namų pažymoje apie nuteistojo M. Ž. nuobaudas ir paskatinimus nurodyta, kad 2011-06-23 jam buvo paskirta drausminė nuobauda – perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 12 mėn. (b.l. 49).

10, 11. 2010-06-04 Lazdijų rajono apylinkės teismo apkaltinamajame nuosprendyje byloje Nr. 1-105-393/2010, kurioje buvo nuteistas M. Ž., pažymėta, jog valstybinį kaltinimą byloje palaikė būtent prokurorė R. B., ji taip pat dalyvavo 2010-11-03 specialiame šio teismo posėdyje sprendžiant dėl bausmių M. Ž. subendrinimo (b.l. 58-59, 60).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

Nors kaltinamasis M. Ž. kaltu procese neprisipažino, ikiteisminio tyrimo stadijoje šioje byloje davė paaiškinimus, jog grasinančio laiško nukentėjusiai nerašė ir tokio jai nesiuntė, neturėjęs tam ir motyvo, tačiau šie kaltinamojo paaiškinimai, teismo vertinimu, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nustatytų visuma visų kitų teisme patikrintų faktinių duomenų – nukentėjusios ir tiesioginio nusikaltimo įvykio liudytojo parodymais, daiktinio įrodymo-laiško turiniu, kitų aukščiau aprašytų dokumentų informacija. Dėl šių aplinkybių teismas kaltinamojo paaiškinimais byloje tiek, kiek jie prieštarauja aukščiau teismo jau nustatytoms faktinėms įvykio aplinkybėms, netiki ir juos atmeta kaip labiausiai suinteresuoto bylos baigtimi asmens siekį ir bandymą išvengti atsakomybės.

Tiek nukentėjusios R. B., tiek tiesioginio nusikaltimo įvykio liudytojo A. G. liudijimai procese, skirtingai nei kaltinamojo pozicija, buvo nuoseklūs, jų byloje pateikti duomenys sutampa bei papildo vieni kitus, atitinka ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis (ant daiktinio įrodymo-laiško ir jo voko, išlikusią informaciją, rašytinių duomenų – dokumentų, turinį ir kt. aukščiau vardinta), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Teismas nukentėjusios ir liudytojo parodymus teisme vertina patikimais ir teisingais, nenustatė jokio, net ir netiesioginio, pagrindo abejoti šių asmenų paaiškinimų teisingumu, išankstinio šališkumo ar nusistatymo kaltinamojo atžvilgiu, - abu pareigūnai teisme nurodė, kad anksčiau jokių incidentų tarp kiekvieno iš jų ir kaltinamojo nebuvę, to neneigė byloje ir pats kaltinamasis, todėl teismas neįžvelgia jokio kaip galimo motyvo nukentėjusiajai ir liudytojui kaltinamąjį sąmoningai apkalbėti.

Taigi, visi teisiamajame posėdyje nustatyti ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti faktiniai duomenys, išskyrus aukščiau įvertintą ir atmestą kaip neteisingą dalį kaltinamojo parodymų, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis tyčia, kerštaudamas nukentėjusiai dėl jos tarnybinės veiklos netolimoje praeityje, susijusios su jo kalinimu ir nuteisimu, siekdamas įbauginti ją ir kt. pareigūnus, kuriems, kaip tikėjosi, taps žinomu laiško turinys, tikėdamasis atkreipti į save dėmesį bei paveikti pareigūnų veiksmus ir sprendimus į ateitį, laišku atvirai grasino nužudyti nukentėjusiąją R. B., kuri turėjo pakankamai pagrįsto pagrindo bijoti, jog grasinimą jis gali iš tikrųjų įvykdyti.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog laišką voke nukentėjusiai iš Kybartų pataisos namų per tam įgaliotą administracijos atstovą išsiuntė būtent kaltinamasis M. Ž. ir niekas kitas. Antra, pagal laiške minimas aplinkybes, kurios turėjo būti žinomos tik pačiam kaltinamajam, yra akivaizdu, jog laiško turinį, ar bent jau pagrindinę jo dalį, sukūrė būtent kaltinamasis, po ko suorganizavo jo perrašymą kt. asmens ranka, - tai yra pakankamas faktinis pagrindas apkaltinti M. Ž. ne tik grasinimų pasiuntimu, bet ir jų autoryste, sukūrimu, o šios abi aplinkybės, paimtos ir vertinamos kartu, sudaro faktinį pagrindą kaltinamojo veiksmus vertinti kaip asmeniškai ir tiesiogiai pareikštą grasinimą. Trečia, dėl aplinkybės, kad kaltinamasis grasinimo pareiškimo metu atliko terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir realizuoti grasinimo greitai negalėjo. Jis pats tiesiogiai laiške nurodęs, jog to imsis iš karto baigęs atlikti bausmę ir išleistas į laisvę, kita vertus, baudžiamasis įstatymas (BK 145 str. 1 d.) ir nenustato siaurinamai aiškintino grasinimo įvykdymo, t.y. kad kriminalizuojamas tik toks grasinimas, kuris realiai gali būti įgyvendintas tuojau pat ar labai greitai. Taigi, ši aplinkybė pagrindui baimintis realaus grasinimų įvykdymo juridinės reikšmės neturi ir kaltininko veiksmų kvalifikacijos nekeičia. Ketvirta, kaltinamojo laiške yra tiesiogiai ir ne vieną kartą išsakytas ketinimas nukentėjusią nužudyti, ir ne bet kaip, tačiau prieš tai dar kankinant, žeminant, todėl teismui nekyla abejonių dėl kaltinamojo pareikštų grasinimų apimties, t.y. kad nustatytoje situacijoje buvo grasinama būtent gyvybės atėmimu žiauriau kankinant, o ne kokiu tai mažiau pavojingu nukentėjusio asmens sveikatai ar gyvybei poveikiu. Penkta, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, daugybę jo teistumų, sunkų charakterį ir ūmų būdą, jaučiamą kerštą ir neapykantą ne tik vienai nukentėjusiai, bet ir visiems teisėsaugos sistemos pareigūnams, nukentėjusioji, kuri netolimoje praeityje buvo iniciavusi ir kontroliavusi kaltininko baudžiamąjį persekiojimą dėl nusikaltimo, iš tikrųjų turėjo rimtą pagrindą bijoti, kad kaltinamasis gali imtis veiksmų grasinimams įgyvendinti, ir ne tik pats asmeniškai po bausmių atlikimo, kadangi tai galima daryti ir per kitus nekalinčius asmenis.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja ženkliai didesniais nei jie yra apibrėžti rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 145 str. 1 d.) dispozicijoje (rūšinės sudėties lygmens). Teismo vertinimu, kaltinamojo veikos pavojingumą smarkiai didina aplinkybės, kuriomis nusikalstami veiksmai šiuo atveju buvo padaryti : a) grasinančio turinio laiškas nukentėjusiai sukurtas ir išsiųstas buvo pataisos namuose (įstaigoje, kur siekiama nuteistuosius perauklėti ir pataisyti), kur galioja ypatingas specialus režimas ir padidinti reikalavimai nuteistųjų elgesiui, b) grasinimas buvo išsakytas ne buitiniame lygyje, tačiau terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo, be to, nubausto ir kalinamo drausmės grupės sąlygomis, c) pastarasis grasino jo byloje prokuroru buvusiai nukentėjusiai, kerštaudamas dėl jos tiesioginės tarnybos valstybei, d) sprendžiant iš laiško turinio, grasinimas yra reiškiamas ne vien tiesiogiai nukentėjusios asmeniui, tačiau ir neapibrėžtam ratui kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų, e) grasinta atimti gyvybę kankinant, žeminant, tyčiojantis. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl pakartotinai dar ir bausmės parinkimo požiūriu (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p.p.) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 4 p.).

Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina neigiamai : kaltinamasis per devynerius paskutiniuosius metus teismo teisiamas jau 14-ąjį kartą, visos jo padarytos nusikalstamos veikos buvo tyčinės, šį kartą nusikalto atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, būdamas recidyvistu (nė dėl vieno anksčiau padaryto tyčinio nusikaltimo teistumas jam nėra išnykęs ar nustatyta tvarka panaikintas), paskutinės bausmės atlikimo metu jau 8 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už nepaklusimą bei psichinį smurtą prieš įstaigos pareigūnus, administracijos darbuotojus, visos nuobaudos tebegalioja, skatintas nebuvo nė karto, jo požiūris į priežiūros darbuotojus neigiamas, todėl įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai. Kaltinamasis jau yra susiformavusi kriminalinė asmenybė.

Kaltinamojo M. Ž. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė.

Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus ženkliai didesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmuo, konstatavus itin neigiamus kaltinamojo asmenybės aspektus, yra teisinga kaltinamajam paskirti bausmę, savo dydžiu jau artimą baudžiamojo įstatytumo sankcijos maksimaliai ribai, tačiau kita vertus, būtų neteisinga paskirti valstybės kaltintojo prašytą maksimalią bausmę, kadangi, kaip jau yra pažymėta aukščiau, nebuvo nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, apibrėžtų Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d.).

Teismas sprendžia, jog šioje byloje, nenustačius kokių tai išimtinių aplinkybių, taikytina bendroji taisyklė, apibrėžta Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., ir kaltinamajam M. Ž., kaip už nesunkų tyčinį nusikaltimą teisiamam ir nusikaltusiam per bausmės už tyčinį nusikaltimą atlikimą recidyvistui, paskirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos dydis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. apibrėžtas ir aukščiau analizuotas šios bylos faktines aplinkybes, pagal baudžiamojo įstatymo sankciją (vidurkis – 1 m. 1 mėn. 15 d.) nustatytinas 1 m. 10 mėn. pataisos namuose. Tokia bausmė visiškai atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą.

Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra juridinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.).

Už šį nusikaltimą skiriama bausmė su neatliktomis kitais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis šiuo nuosprendžiu dar nebendrintina, tam, kad išvengti įstatymu draudžiamo dvigubo tos pačios bausmės subendrinimo, - yra apskųstas apeliacinės instancijos teismui ir dar neįsiteisėjęs M. Ž. atžvilgiu šio Vilkaviškio r. apyl. teismo 2012-03-05 priimtas apkaltinamasis nuosprendis, vienas iš nuteistojo apeliacinio skundo argumentų yra būtent dėl bausmių bendrinimo.

Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nėra juridinių pagrindų.

Kaltinamajam M. Ž. kardomoji priemonė dėl atliekamos ilgalaikės terminuoto laisvės atėmimo bausmės byloje nėra paskirta, būtinumo tokią skirti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo taip pat nėra.

Daiktinis įrodymas – laiškas su religinio turinio kortele voke, įsiūti byloje, paliktini joje per visą bylos saugojimo laiką kaip nusikaltimo tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 3 d.).

Civilinių ieškinių byloje nepareikšta, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d., teismas

nusprendė:

M. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose bausme.

Kardomosios priemonės jam iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Daiktinį įrodymą, - laišką su religinio turinio kortele voke, įsiūtą byloje, palikti joje per visą bylos saugojimo laiką kaip nusikaltimo tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo – nuo jo nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.