- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-17
- Bylos Nr.
- 1S-854-185/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Advokatai
- Valentinas Baltrūnas
Bylos Nr. 1S-854-185/2014 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2.
2014 m. spalio 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo A. S. gynėjo advokato Valentino Baltrūno skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarties, kuria įtariamajam A. S. pratęstas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas vienam mėnesiui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. įtariamas tuo, kad 2014 m. laikotarpiu nuo rugsėjo mėn. 1 d. 22.30 val. iki rugsėjo mėn. 2 d. 4.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, veikdamas bendrininkų grupe kartu su E. S., pavartodami fizinį smurtą nukentėjusiosios K. G. atžvilgiu, o būtent: E. S. vieną kartą suduodant nukentėjusiajai į kairės pusės veido sritį bei stovint kambaryje, matant ir taip sudarant K. G. bauginančią aplinką, jis ne daugiau kaip 10 kartų rankomis sudavė nukentėjusiajai į abi veido puses, taip palauždami K. G. pasipriešinimą, A. S. oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą prieš K. G. valią, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 str. 2 d.
Be to, A. S. įtariamas ir tuo, kad 2014 m. laikotarpiu nuo rugsėjo mėn. 1 d. 22.30 val. iki rugsėjo mėn. 2 d. 4.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, po to, kai pavartojo fizinį smurtą nukentėjusiosios K. G. atžvilgiu, pasinaudodamas K. G. bejėgiška būkle, iš ausų išvėrė auskarus (100 Lt vertės), pagrobė auksinę grandinėlę (200 Lt vertės), auksinį pakabuką kryželio formos (100 Lt vertės), iš viso pagrobė K. G. priklausantį turtą, bendros 400 Lt vertės, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 str. tvarka įtariamasis A. S. buvo laikinai sulaikytas 2014-09-02 20.30 val. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-09-04 nutartimi A. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-01 nutartimi pratęstas A. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2014-10-02.
Šalies argumentai
Skundu įtariamojo A. S. gynėjas advokatas Valentinas Baltrūnas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-01 nutartį, kuria įtariamajam A. S. buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas. Nurodo, kad pratęsdamas įtariamajam A. S. kardomąją priemonę – suėmimą teismas neteisingai įvertino aplinkybes, nesivadovavo Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo nuostatomis bei pažeidė BPK III dalyje numatytas procesinių prievartos priemonių taikymo nuostatas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Teigia, kad BPK 119 str. numato, jog kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ir taikoma tik tuo atveju, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti šiame straipsnyje numatytų tikslų. Šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo būtinumo įtariamam nusikaltimo padarymu asmeniui taikymo klausimą, kruopščiai neanalizuojamas ir nevertinamas paties A. S. pareikšto įtarimo pagrįstumo klausimas, nors įstatymas įpareigoja prokurorą ir teismą analizuoti ir spręsti, ar būtina maksimaliai apriboti įtariamo asmens laisvę ir ar nėra galimybės taikyti šiam asmeniui kitas – švelnesnes kardomąsias priemones. Atsižvelgiant į bylos duomenis, t. y. pačios nukentėjusiosios K. G. duotus parodymus tyrėjai bei ikiteisminio tyrimo teisėjai, šių parodymų turinį, pačios nukentėjusiosios akivaizdžiai nederemą ir seksualiai provokuojantį elgesį bendraujant su A. S. maždaug penkių valandų laikotarpiu, taip pat esančius akivaizdžius K. G. parodymų prieštaravimus, liudytojų parodymus, yra abejonių dėl A. S. pareikštų įtarimų pagrįstumo. Mano, kad šios aplinkybės turi būti vertinamos ir sprendžiant klausimą dėl tolesnio A. S. kardomosios priemonės – suėmimo taikymo tikslingumo. Nurodo, kad sprendžiant klausimą, susijusį su kraštutinės kardomosios priemonės – suėmimo A. S. taikymu, teismas turėjo atsižvelgti ne tik į ankstesnį A. S. teistumą, bet ir į šias aplinkybes: A. S. socialiniai ryšiai visuomenėje yra pakankamai geri – jis turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą. Todėl mano, kad BPK 119 str. numatyti kardomųjų priemonių tikslai būtų pasiekti taikant įtariamajam švelnesnę nei suėmimas kardomąją priemonę, pvz., rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje ar net užstatą. Teigia, kad nors teismas, nagrinėdamas prokuratūros prašymą dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo neturėtų vertinti bylos duomenų, kuriais yra grindžiami pareikšti įtarimai, tačiau spręsdamas suėmimo tęsimo pagrįstumą, neva esant BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytam pagrindui, teismas pasisakė, jog faktiniai duomenys, leidžiantys manyti, kad A. S. padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus, yra nukentėjusiosios K. G. parodymai, liudytojų parodymai bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Padarydamas tokią išvadą teismas privalėjo tuos byloje esančius duomenis, kuriais grindžiamas suėmimo pagrįstumas, nurodyti ir juos vertinti, tačiau buvo apsiribota tik fakto konstatavimu, nors, kaip jau minėjo, tiek pačios nukentėjusiosios, tiek liudytojų parodymai verčia abejoti tiek pareikštų įtarimų A. S. pagrįstumu, o juolab suėmimo jam taikymu. Be to, teismų praktikoje aiškiai nurodyta, kad kaltinimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė turėtų būti siejama su kitomis BPK 122 str. 2 d. nurodytomis aplinkybėmis. Tuo tarpu teismui, motyvuojant įtariamojo A. S. suėmimo būtinumo pagrįstumą, kaip vienu iš argumentų buvo pasiremta tuo, jog A. S. įtariamas tyčinės sunkios nusikalstamos veikos padarymu, už kurią numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl gali bėgti (slėptis), tačiau nebuvo nurodyta visų aplinkybių vertinimo visapusiškumo bei kompleksiškumo principų. Nurodo, kad nors viena iš nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariamas A. S., yra priskiriama prie sunkių, ir nors įtariamasis savo kaltės nepripažįsta, tačiau yra davęs pakankamai išsamius parodymus dėl jam inkriminuotame įtarime nurodytų aplinkybių, kurios, gynėjo supratimu, daugeliu atveju sutampa ne tik su liudytojų parodymais, bet ir su pačios nukentėjusiosios K. G. parodymais, todėl sprendžiant paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo tolesnio taikymo tikslingumą, teismas turėjo atsižvelgti į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. bei BPK 44 str. nuostatą, reglamentuojančią asmens teisių apsaugą baudžiamojo proceso metu. Tai reiškia, jog nekaltumo prezumpcija įpareigoja ypatingai pamatuotai taikyti ir procesines prievartos priemones, tarp jų – kardomąją priemonę – suėmimą, kurią taikant yra suvaržoma Konstitucijos garantuota prigimtinė teisė ir laisvė. Nurodo, kad pratęsdamas A. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar vienam mėnesiui teismas neįvertino to, kad BPK 139 str. 2 d. numatyta, jog jeigu ikiteisminio tyrimo metu išnyksta suėmimo pagrindai ar šiai kardomajai priemonei taikyti reikalingos sąlygos arba kai to reikalauja bylos aplinkybės, prokuroras turi nedelsdamas priimti nutarimą paleisti suimtąjį į laisvę. Mano, kad atsižvelgiant į apylinkės teismo motyvus bei įvertinant tai, jog per vieną mėnesį paskirto suėmimo terminą pareigūnai atliko arba privalėjo atlikti pagrindinius būtinus procesinius veiksmus, todėl šioje tyrimo stadijoje toliau laikyti A. S. suimtą nėra teisinio pagrindo. Prie bylos gynyba yra pateikusi prokurorei rašytinius įrodymus – antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus. Šie dokumentai yra reikšmingi bylai vertinant įtariamojo A. S., nukentėjusiosios bei kai kurių liudytojų duotus parodymus, jų teisingumą, tačiau teismas šių duomenų nevertino. Atkreipia dėmesį, kad kaip ir pirmoje nutartyje skirti A. S. suėmimą, taip ir šioje nutartyje - pratęsti suėmimą, teismas priėjo išvadą, jog prokurorės prašomas trijų mėnesių suėmimo terminas trumpintinas iki vieno mėnesio, tačiau jokių argumentų, kurie pagrįstų suėmimo termino sutrumpinimą, teismas nenurodė. Taigi remiantis pirmiau nurodytais motyvais galima teigti, kad teismo nutartyje nurodyti argumentai, kuriais grindžiami įtariamajam A. S. suėmimo pratęsimo sąlygų ir pagrindų, numatytų BPK 122 str. 1 d. 1 ir 2 p., buvimas, yra tik niekuo nepagrįstos hipotetinės prielaidos, todėl skundžiama teismo nutartis turi būti panaikinta.
Teismo posėdyje A. S. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Kartu pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.
Patikrinęs teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo termino įtariamajam A. S. pagrįstumu ir teisėtumu, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog duomenys, esantys nukentėjusiosios K. G., liudytojų apklausų, asmenų parodymo atpažinti protokoluose bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje, yra pakankami A. S. įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu.
Priešingai nei nurodoma skunde, BPK 125 str. 2 d. 3 p. nereikalauja išsamaus duomenų, pagrindžiančių suėmimą, turinio atskleidimo. Teismo nutartis dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo nėra baigiamasis teismo dokumentas, kuriame byloje surinktų įrodymų pagrindu asmuo išteisinamas arba pripažįstamas kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą ir kuriame turi būti išsamiai atskleidžiamas įrodymų turinys bei jų įrodomoji reikšmė. Kaip jau minėta, skundžiamoje nutartyje yra nurodyta, kokiomis veikomis A. S. yra įtariamas ir kurie duomenys teismui suformavo pagrįstą manymą, kad įtariamasis galėjo padaryti šias veikas. Šių duomenų visiškai pakanka tam, kad įtariamajam A. S. būtų paskirta kardomoji priemonė.
Apylinkės teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas A. S. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nurodė suėmimo pagrindus, numatytus BPK 122 str. 1 d. 1 ir 2 p., t. y. kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei trukdyti procesui.
Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad spręsdamas klausimą dėl BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo buvimo, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad A. S. įtariamas padaręs du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas apysunkių, o kitas sunkių nusikaltimų kategorijai, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Sutiktina su skundo argumentu, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, ši aplinkybė, vertinant ją kitų BPK 122 str. 2 d. išvardytų aplinkybių kontekste, yra reikšminga svarstant, ar įtariamojo pasislėpimas nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo yra tikėtinas ir galimai adekvatus pareikštiems įtarimams elgesys. Be to, iš skundžiamos nutarties matyti, kad ją priėmęs apylinkės teismas ne tik vertino A. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą ir gresiančios bausmės griežtumą. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad įtariamasis praeityje yra teistas (tris kartus), galimai nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, be paminėtų aplinkybių, pasislėpimo tikimybę sustiprina ir tai, kad įtariamasis net du kartus slėpėsi nuo ankstesnių jo atžvilgiu vykdytų baudžiamųjų persekiojimų, dėl ko buvo paskelbtos jo paieškos, iš jų vieną kartą A. S. nuo teismo slėpėsi užsienio valstybėje, kas kartu rodo ir jo galimus ryšius užsienyje. Aukštesniojo teismo nuomone, šių paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje įtariamasis A. S. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl suėmimo terminas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu jam pratęstas pagrįstai.
BPK 122 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama ar jos terminas pratęsimas jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nukentėjusiuosius; sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.
Nagrinėjamu atveju, teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, kad įtariamasis A. S., tą pačią dieną po galimų nusikalstamų veikų padarymo, siekdamas išvengti baudžiamojo persekiojimo, netiesiogiai nukentėjusiajai (per jos draugę) siūlė pinigų. Šios aplinkybės bei tai, kad A. S. parodymai prieštarauja nukentėjusiosios, liudytojų nurodytoms aplinkybėms, leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis būdamas laisvėje gali trukdyti procesui, darydamas poveikį nuketėjusiajai, liudytojams sau palankia linkme, todėl suėmimo terminas BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu jam pratęstas taip pat pagrįstai.
Pažymėtina, kad įtariamajam A. S. pratęstas suėmimo terminas neabejotinai suvaržo jo teisę į laisvę, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja nacionalinės teisės normoms. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad be šios asmens teisės suvaržymo, taikant švelnesnes kardomąsias priemones, nėra galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Kita vertus, įtariamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl šiuo metu toks teisių suvaržymas yra pateisinamas. Be to, suimtojo siekiui būti laisvėje negalima teikti prioriteto, nes privalu pirmumą teikti visuomenės interesui būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.
Apibendrinus darytina išvada, kad skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-01 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomosios priemonės – suėmimo įtariamajam A. S. terminas pratęstas esant įstatyme numatytiems pagrindams bei sąlygoms. Todėl naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį skunde išdėstytais argumentais aukštesnės instancijos teismas šiuo metu neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Įtariamojo A. S. gynėjo advokato Valentino Baltrūno skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.