- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-09
- Bylos Nr.
- e2A-1546-450/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32157-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Neringa Švedienė, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- „IF P&C Insurance AS“
- Atsakovas
- UAB „Naujoji Šiluma“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Sinkroteksas“, UAB „Lorizon Energy“, UAB „Katlita“, BTA Insurance Company SE Lietuvos filialui, UAB „Energetinių sistemų priežiūra“
- Kategorijos
- 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „IF P&C Insurance AS“, veikiančio per „IF P&C Insurance AS“ filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovo „IF P&C Insurance AS“, veikiančio per „IF P&C Insurance AS“ filialą, ieškinį atsakovei UAB „Naujoji Šiluma“ tretiesiems asmenims UAB „Sinkroteksas“, UAB „Lorizon Energy“, UAB „Katlita“, BTA Insurance Company SE Lietuvos filialui, UAB „Energetinių sistemų priežiūra“ dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas „IF P&C Insurance AS“, veikiantis per „IF P&C Insurance AS“ filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Naujoji šiluma“ 12343,61 Eur (42620 Lt) žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinį grindė tuo, kad ieškovas ir UAB „Lorizon Energy“ 2013 m. vasario 12 d. sudarė įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas trečiojo asmens turtas - pastatai ir įrenginiai, esantys Kaune, Elektrėnų g. 10L. UAB „Lorizon Energy“ ir atsakovė 2011 m. spalio 27 d. sudarė projektavimo ir statybos rangos sutartį Nr. 2011-08-17, kuria atsakovė įsipareigojo savo jėgomis ir rizika įgyvendinti projekto „Biokuro kogeneracinės jėgainės statyba Kaune“ 1 etapą – „10 MW galios biokuro katilinės statyba Kaune“. Darbų priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, tačiau 2013 m. balandžio 29 d. statybos užbaigimo aktu konstatuota, kad pastato statyba baigta. UAB „Lorizon Energy“ informavo ieškovą, kad 2014 m. vasario 7 d. buvo užlietos biokuro katilinės administracinės patalpos, susikondensavus garui, įpurkštam į administracines patalpas per šilumos punkto termofikacinio vandens apsauginį vožtuvą, sukilus slėgiui ir temperatūrai katile dėl sudegusio TPS valdymo spintos impulsinio 24V šaltinio, kuris sudegė 2 kartus per 6 valandas. Vėliau paaiškėjo, kad gedimas įvyko galimai dėl ant jo patekusio vandens, kuris atitekėjo per laidus, einančius nuo katilo kontūro cirkuliacinio siurblio B7.1 slėgio daviklio PE15.16 iki TPS spintos. Gedimas įvyko po 10 mėn., todėl atsakovės atlikti darbai laikytini nekokybiškais. Įvykis pripažintas draudžiamuoju, todėl ieškovas dėl sugadintų katilinės įrangos, patalpų apsaugos/priešgaisrinės signalizacijos, patalpų sienų, lubų, durų, vėdinimo sistemos bei pastato konstrukcijos išmokėjo trečiajam asmeniui 42405,12 Lt draudimo išmoką ir patyrė 215,38 Lt išlaidų susijusių su žalos informacijos surinkimu, kurį atliko UAB „SMART CLAIMS“, todėl prašo priteisti žalą iš atsakingo už žalą asmens (CPK 6.1015 str.), nes įrangos gedimas, dėl kurio atsirado žala, įvyko garantiniu laikotarpiu.
Šalies argumentai
Atsakovė UAB „Naujoji šiluma“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovas išmokėjo draudimo išmoką, nesant teisinės prievolės ją išmokėti, todėl neįgijo subrogacinės teisės į atsakovę. Trečiojo asmens administracinės patalpos buvo užlietos ne dėl atsakovės kaltės, o dėl trečiojo asmens veiksmų netinkamai naudojant įrenginį (katilą). Pažymėjo, kad antstolio S. Užkuraičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuota, kad per siurblio B7.1 slėgio daviklio jungtį bėga vanduo, kadangi jungtis nėra sandari, surašytas 2014 m. kovo 17 d., t. y. praėjus 40 d. po įvykio. Be to, UAB „Lorizon Energy“ Sutarties 11 str. 5 p. įsipareigojo atsakovę informuoti apie gedimus, tačiau atsakovė negavo jokių pranešimų, nes trečiasis asmuo gedimą vertino ne kaip garantinį. Atsakovę apie gedimą informavo ieškovas, tačiau galimybė apžiūrėti įvykio vietą buvo sudaryta tik 2014 m. vasario 25 d., bet nebuvo leista atsakovės antstoliui fiksuoti faktines aplinkybes. Atsakovės atstovai, apžiūrėję įvykio vietą, konstatavo, kad šilumos punktas neatitinka dokumentacijos, nes demontuotas garo/vandens nuvedimo vamzdis nuo apsauginio vožtuvo angos iki drenažo, todėl dėl sukilusio slėgio, atsidarius apsauginiam vožtuvui garas buvo įpurkštas ne į drenažą, o į administracines patalpas. Be to, žala būtų mažesnė, jei katilinę eksploatuojantis personalas, suveikus šilumos punkto apsauginiams vožtuvui, būtų išjungęs cirkuliacinį siurblį ir užsukęs sklendę iš katilinės pusės. Subrangovo UAB „Sinkroteksas“ atstovai, atvykę likviduoti gedimo, pastebėjo vykdomus katilo sandarinimo mineraline vata darbus, prie TPS spintos ant katilo esančius kabelių kanalus, apvyniotus filtriniu audeklu ir didžiulius durpių kiekius patalpoje, galimai UAB „Lorizon Energy“ bandė slėpti ir šalinti tikrąsias įvykio priežastis. Atsakovė, apžiūrėdama įvykio vietą nustatė, kad yra pakeista TPS valdymo spintos elektrinė schema – UAB „Lorizon Energy“ savavališkai vietoje vieno projektinio 24 V šaltinio sumontavo tris 24 V impulsinius šaltinius. Pažymėjo, kad techniškai neįmanoma, jog vanduo kabeliu per daugiau kaip 20 m atstumą nuo jutiklio šakutės patektų iki TPS spintos. Ant 24 V nuolatinės įtampos kontakto patekus vandeniui, impulsiniam maitinimo šaltiniui nieko neatsitinka, nes vandens varža per didelė, kad atsiradusi srovė galėtų užtrumpinti patį šaltinį. UAB „Lorizon Energy“ įvykio metu taip pat naudojo projekcinėje dokumentacijoje nenumatytą kurą – durpes, siekdama viršyti projekte nurodytą katilo galią. Dėl durpių naudojimo katilinės kabelių kanaluose galėjo prisirinkti durpių ir pelenų dulkių, kurias gali uždegti dėl katilo pakuroje vykstančių sproginėjimų, kylančių dėl neprojektinio kuro kūrenimo ir jų metu pramušamų katilo sandarinimo medžiagų, atsirandančios kibirkštys, patekusios į aplinką ir elektros kabelių kanalus, todėl gali užsidegti kabelių izoliacinės medžiagos, kabeliai išsilydyti, o, išsilydžius kabeliams, 230 V įtampa patekti į valdymo grandines. Dėl to gali sugesti didelė dalis elektros įrenginių. AB „Kauno energija“, pagal 2013 m. sausio 30 d. sutartį eksploatavusi katilinę, ne kartą pažymėjo, kad vietoje pagal projektinę dokumentaciją numatyto kuro yra deginamos durpės, nors katilas ir pagalbiniai įrenginiai suprojektuoti ir sumontuoti 10MW galingumui pasiekti, tačiau vandens šildymo katilas apkraunamas iki 12MW ir daugiau, todėl negalima užtikrinti patikimų katilinės įrenginių eksploatavimo paslaugų. UAB „Lorizon Energy“ derinti ir reguliuoti atsakovės pastatytą katilą buvo pasitelkusi UAB „Energetinių sistemų gamyba“, kuri neturi teisės atlikti tokius darbus.
Trečiasis asmuo UAB „Lorizon Energy“ su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad ji su atsakove 2011 m. spalio 27 d. sudarė projektavimo ir statybos rangos sutartį Nr. 2011-08-17, kuria atsakovė įsipareigojo įgyvendinti projekto „Biokuro kogeneracinės jėgainės statyba Kaune“ 1 etapą – „10 MW galios biokuro katilinės statyba Kaune“. 2013 m. balandžio 29 d. Valstybės teritorijų ir planavimo statybos inspekcija išdavė statybos užbaigimo aktą; 2014 m. vasario 7 d. įvyko įvykis, kurio metu buvo užlietos katilinės administracinės patalpos. Kadangi katilinė buvo apdrausta, trečiasis asmuo kreipėsi į draudiką. 2014 m. vasario 10 d. surašytas sunaikinto, apgadinto turto apžiūros aktas; 2014 m. kovo 13 d. antstolis surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bei konstatavo laido trumpo jungimo priežastis, nurodydamas, kad atidarius biokuro katilinės TPS spintą, nustatyta, kad katilo kontūro cirkuliacinio siurblio B7.1 slėgio daviklio PE15.16 į TPS spintą vedantys laidai yra sudrėkę. Biokuro katilinėje prie siurblio B7.1 atsukus slėgio daviklio PE15.16 vandens kraną, matyti, kad per daviklio PE15.16 jungtį ima bėgti vanduo, lizdas yra išdegęs. Įvykis įvyko dėl sugedusio PE15.16 daviklio, kuris pradėjo leisti vandenį. Vanduo laidu atitekėjo iki TPS spintos ir nulašėjo ant 24V maitinimo bloko, kuris sudegė. Sudegus 24V maitinimo blokui, atsijungė visos valdymo grandinės ir nebuvo galimas šilumos atidavimas į tinklus, todėl užkaito katilinės katilas ir susikondensavo garas. Sukilus slėgiui ir temperatūrai, susikondensavęs garas įpurkštas į katilinės administracines patalpas. Atsakovė, vykdydama rangos sutartyje numatytus darbus buvo paskyrusi subrangovą UAB „Sinkroteksas“, kuris katilinėje sumontavo 24V maitinimo bloką, nes atsakovė nebuvo kompetentinga, todėl trečiasis asmuo, siekdamas užkirsti kelią didesniems nuostoliams atsirasti, susisiekė su UAB „Sinkroteksas“. UAB „Sinkroteksas“ direktorius buvo išvykęs, inžinierius skubiai atvykti sutaisyti gedimo negalėjo, pasiūlė pakeisti katilinėje esantį 24V maitinimo bloką, tačiau nepraėjus 6 val. pakeistas blokas sudegė. Kadangi UAB „Sinkroteksas“ neatvyko taisyti gedimo pirmą kartą sudegus maitinimo blokui, UAB „Lorizon Energy“ kreipėsi į UAB „Mutecha“, kurios atstovai nedelsiant atvyko į katilinę ir pakeitė bloką. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir išmokėta draudimo išmoka, todėl atsakovei pagal rangos sutartį kilo pareiga ne tik atlikti darbus, bet ir garantuoti jų kokybę. Kadangi katilinės daviklis PE15.16 ir 24V maitinimo blokas perdegė, atsakovės atlikti darbai laikytini kaip atlikti nekokybiškai.
Trečiasis asmuo UAB „Sinkroteksas“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad UAB „Lorizon Energy“, eksploatuodama katilinę, naudojo netinkamą kurą – durpes, dirbo nesuderintu katilu – durpių kurui nederintas ir nebandytas katilas neturėjo katilo gamintojo paruoštos darbo deginant durpes rėžiminės kortelės. Be to, katilas eksploatuotas viršijant katilo projektinį galingumą daugiau kaip 20 proc. Dėl netinkamo katiline kurui kūrenimo įvyko ne vienas gedimas – 2013 m. gegužės 11 d. dėl susikaupusių durpių dulkių, kurios yra degios ir laidžios elektrai, katilinėje buvo sugadintas 22kW dažnio keitiklis. Po šio gedimo UAB „Lorizon Energy“ buvo informuota, kad tolimesnis neprojektinio kuro deginimas gali sukelti kitus įrangos gedimus. Mano, kad 2014 m. vasario 7 d. įvykio priežastis buvo ankstesni gedimai katilinėje, dėl kurių buvo sugadintas katilo hermetiškumas, iš katilo išlėkusios degančios kibirkštys sukėlė durpių dulkių degimą kabelių kanale, dėl to įvyko trumpasis jungimas kabeliuose, sudegintas duomenų perdavimo kontroleris MPC, taip buvo pažeistos katilinės techninės paskirstymo spintos (TPS) automatinės grandinės ir atsirado reali galimybė kilti įvairaus pobūdžio gedimams. Įvykus gedimui, UAB „Lorizon Energy“ nesikreipė nei į atsakovę, nei į UAB „Sinkroteksas“, kad šie atvyktų ir pašalintų gedimą, tik UAB „Lorizon Energy“ direktorius pasikonsultavo su UAB „Sinkroteksas“ darbuotoju, kokios priežastys galėjo lemti, kad įvyko gedimas TPS valdymo spintoje. Nuo 2014 m. vasario 7 d. iki 2014 m. vasario 18 d. UAB „Sinkroteksas“ darbuotojai turėjo galimybę patekti į katilinę, nes reikėjo pateikti suremontuotus stoglangius, tačiau UAB „Lorizon Energy“ pasirūpino, kad jie būtų perduoti ne katilinėje, tik 2014 m. vasario 23 d., UAB „Sinkroteksas“ darbuotojams suteikus galimybę patekti į katilinę, pastebėta, kad papildomai sumontuoti 3 impulsiniai 24V šaltiniai, t. y. jie sumontuoti pakeičiant projektinius, negavus nei atsakovės, nei UAB „Sinkroteksas“ sutikimo. UAB „Lorizon Energy“, atlikdama tokius veiksmus, pripažino, kad įvykis nelaikomas garantiniu. UAB „Lorizon Energy“ nepateikė sugedusių jutiklio PE 15.16 bei impulsinių šaltinių, nors pateikus sugedusią įrangą gamintojams, būtų nustatytos tikrosios gedimo priežastys. Impulsinių maitinimo šaltinių gedimo priežastis negali būti vandens patekimas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškovo „IF P&C Insurance AS“, veikiančio per „IF P&C Insurance AS“ filialą, ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovei UAB „Naujoji Šiluma“ 1231,88 Eur bylinėjimosi išlaidų bei trečiajam asmeniui UAB „Sinkroteksas“280 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad UAB „Lorizon Energy“ ir UAB „Naujoji Šiluma“ 2011 m. spalio 27 d. sudarė projektavimo ir statybos rangos sutartį Nr. 2011-08-17, kuria atsakovė įsipareigojo savo jėgomis ir rizika įgyvendinti projekto „Biokuro kogeneracinės jėgainės statyba Kaune“ 1 etapą – „10 MW galios biokuro katilinės statyba Kaune“. Atsakovė suteikė atliktiems statybos-montavimo darbams garantiją pagal Statybos įstatymą, įrengimams – gamintojų nustatytą garantiją, t. y. katilui – 2 metų garantiją. Garantijos laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos (Sutarties 11 str. 3, 4 p.). Sutarties 11 str. 5 p. šalys susitarė, kad garantiniu laikotarpiu atsiradusius ne dėl užsakovės (UAB „Lorizon Energy“) kaltės defektus gamintojai šalina savo sąskaita. Pranešimai apie atsiradusius defektus siunčiami faksu vykdytojui (atsakovei), kuri iš karto išsiunčia patvirtinimą apie pranešimo gavimą ir per 36 val. įsipareigoja organizuoti defektų pašalinimo darbus arba raštiškai suderina defektų šalinimo terminus. Jei defektai atsiranda nedarbo dienomis ar naktį, atsakovė informuojama telefonograma – SMS ir po 12 val. pakartotinai faksu. UAB „Sinkroteksas“ ir atsakovė UAB „Naujoji Šiluma“ 2012 m. rugsėjo 7 d. pasirašė sutartį Nr. 2011-08-17/R07, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti elektrotechnikos, procesų valdymo ir automatizacijos, gaisrinės signalizacijos, apsauginės signalizacijos darbus, pateikti papildomų įrengimų atitikties deklaracijas, techninius pasus, darbus priduoti Valstybinei energetikos inspekcijai. Atsakovė UAB „Naujoji Šiluma“ ir trečiasis asmuo UAB „Katlita“ 2012 m. rugsėjo 3 d. pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 2011-08-17/R04, kuria UAB „Katlita“ įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti 10MW vandens šildymo katilo sumontavimą su visa susijusia įranga. 2013 m. balandžio 29 d. statybos užbaigimo aktu konstatuota, kad naujų statinių – magistralinių šilumos tiekimo tinklų ir 10 MW galios biokuro katilinės – statyba baigta. Ieškovas ir UAB „Lorizon Energy“ 2013 m. vasario 12 d. sudarė įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo serija IT Nr. 00032215), pagal kurią buvo apdraustas trečiojo asmens turtas – pastatai (biokuro katilinė (unikalus Nr. 4400-2528-3289), šilumos tiekimo linija (unikalus Nr. 4400-2528-3289) nuotekų linija (unikalus Nr. 4400-2528-3345), vandentiekio linija (unikalus Nr. 4400-2528-3292), nuotekų linija (unikalus Nr. 4400-2528-3334) ir įrenginiai (10 MW automatinė Justsen karšto vandens katilo sistema su papildoma įranga, stacionarus kranas, svarstyklės), esantys Kaune, Elektrėnų g. 10L. 2013 m. vasario 28 d. saugumo automatikos sistemos eksploatacijos pradžios akte nurodyta, kad katilinėje naudojamas biokuras – smulkinta mediena ir šiaudų granulės. Atsakovė 2013 m. liepos 4 d. raštu „Dėl nustatytų įrangos eksploatacijos pažeidimų“ nurodė, kad dėl dulkėtumo, susidarančio dėl kūrenamo netinkamo kuro, pašalintas ne vienas gedimas, primenama, kad dėl to gali kilti dažnio keitiklio avarijos dėl perkaitimo arba dėl elektrinio dulkių laidumo pačiame dažnio keitiklyje bei eilė kitų gedimų. Taip pat lankantis 2013 m. liepos 1 d. katilinėje buvo fiksuota, jog katilinės įrenginiai eksploatuojami 20 ir daugiau proc. didesne galia nei projektinė, kas gali sąlygoti įrenginių avarijas ir priešlaikinį susidėvėjimą. Atsakovė 2013 m. rugpjūčio 9 d. rašte „Dėl lietaus vandens patekimo į oro tiekimo kameras“ nurodė, kad subrangovas UAB „Elaterma“, atlikdamas įrenginių patikrinimą dėl lietaus vandens patekimo į katilinę per oro tiekimo įrenginius, nustatė, kad oro tiekimo į katilinę eksploatacijos metu buvo išimti filtrai, be kurių negalima įrenginių eksploatacija, todėl prašė juos kuo skubiau įstatyti ir laikytis įrenginių eksploatavimo taisyklių. Atsakovė 2013 m. rugpjūčio 19 d. akte dėl pastebėtų eksploatacinių pažeidimų nustatė, kad kabelių kanalai katilo dešinėje pusėje ties antrinio oro padavimo angomis padengti karštu pelenų sluoksniu, katilas eksploatuojamas išjungus katilo suspaustu oru valymo sistemą, PPS spintos durelės išimtos. 2013 m. rugpjūčio 30 d. rašte „Dėl pelenų sraigto indukcinio jutiklio“ nurodyta, kad tikrinant grandines, rasta, kad užtrumpintas pelenų sraigto indikacinis jutiklis – jo kabelis buvo karštuose pelenuose virš pelenų transporterio, todėl buvo nudegęs. AB „Kauno energija“ 2013 m. rugsėjo 26 d. raštu „Dėl katilinės eksploatavimo“ pareikalavo, kad UAB „Lorizon Energy“ pateiktų katilinės pilnos apimties eksploatacines instrukcijas, schemas, katilinės rėžimines korteles ir informavo apie aplinkybes, kurios įtakoja saugų katilinės eksploatavimą: 1) vandens šildymo katilas sumontuotas 10MW galingumui pasiekti, tačiau apkraunamas iki 12MV ir daugiau, dėl to katilinės įrenginiai nesugeba išlaikyti techniniame projekte numatytų parametrų – susidaro smalkės, nepilnai sudega kuras, dėl to negalima užtikrinti saugių ir patikimų katilinės įrenginių eksploatavimo paslaugų; 2) katilas pilnai neužsandarintas, todėl į katilinės salę veržiasi pelenai ir smalkės – kyla grėsmė darbuotojų saugai, sveikatai bei turtui; 3) neišspręstos dūmsiurbio stabilaus darbo ir katilo kontūro apsauginio vožtuvo darbo problemos; 4) neišspręstas padidėjusio pelenų kiekio susidarymo ir išvežimo klausimas; 5) katilinėje naudojama kuro rūšis nenumatyta techniniame pase – tai gali būti daugelio gedimų bei defektų priežastimi. Taip pat rašte nurodoma, kad 2013 m. rugsėjo mėn. katilinės darbas buvo sustojęs ir vėl atnaujintas 23 kartus. AB „Kauno energija“ 2013 m. spalio 1 d. rašte „Dėl UAB „Lorizon Energy“ katilinės“ nurodė, kad neturi duomenų apie katilinės įrenginių tinkamumą naudoti deklaruojamą 15MW galią, taip pat atkreipė dėmesį į katilinės darbo netolygumą, sustojimų skaičių, kurie kelia įtarimų dėl naudojamos įrangos patikimumo bei kitų techninių sprendimų išpildymo ar montavimo kokybės. AB „Kauno energija“ 2013 m. spalio 2 d. rašte „Dėl UAB „Lorizon Energy“ katilinės darbo“ nurodė, kad be jokio perspėjimo staiga sumažinamas arba padidinamas termofikacinio vandens kiekis Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinkle iš UAB „Lorizon Energy“ katilinės. Tokios avarinės situacijos trukdo stabiliai dirbti įrenginiams, kurie palaiko optimalius darbinius parametrus tinkle, gali sukelti kitų nepriklausomų šilumos gamintojų ar šilumos tiekėjo valdomų įrenginių avarines situacijas bei dirbančių katilų atsijungimus. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2014 m. vasario 10 d. nurodymu Nr. 13ĮP1-1 įpareigojo UAB „Lorizon Energy“ pašalinti 15 pažeidimų, padarytų eksploatuojant katilinės šilumos ir elektros ūkius. Valstybinė energetikos inspekcija 2014 m. vasario 2 d. rašte Nr. 2R-1147 „Dėl UAB „Lorizon Energy“ katilinės eksploatavimo“ nurodė, kad į neplaninio patikrinimo metu nustatytus saugos taisyklių eksploatuojant šilumos įrenginius ir Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių reikalavimų pažeidimus, vadovaujantis ATPK 99² str. 2 d. nuostatomis, bendrovės direktoriui taikyta administracinė atsakomybė.
Teismas taip pat nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „Lorizon Energy“ informavo ieškovą, kad 2014 m. vasario 7 d. buvo užlietos biokuro katilinės administracinės patalpos, esančios Kaune, Elektrėnų g. 10L, ir nurodė, kad patalpos užlietos susikondensavus garui, įpurkštam į administracines patalpas per šilumos punkto termofikacinio vandens apsauginį vožtuvą, sukilus slėgiui ir temperatūrai katile dėl sudegusio TPS valdymo spintos impulsinio 24V šaltinio, kuris sudegė 2 kartus per 6 valandas. Pirmą kartą sustojus katilinės valdymo spintai, UAB „Lorizon Energy“ kreipėsi į UAB „Sinkroteksas“ direktorių J. Kadusauską, kuris nukreipė į inžinierių V. Stravinską. Telefoninio pakalbio metu nustatyta, kad neveikia 24V maitinimo blokas, todėl buvo pasiūlyta jį pakeisti. UAB „Lorizon Energy“ neveikiantį pakeitė atsarginiu maitinimo bloku, tačiau po kelių valandų jis nustojo veikti. UAB „Lorizon Energy“ kreipėsi į UAB „Mutecha“, kurios atstovai nedelsiant atvyko į katilinę ir pakeitė maitinimo bloką. UAB „Lorizon Energy“ neinformavo atsakovės apie gedimą projektavimo ir statybos rangos sutartyje nustatyta tvarka, atsakovė apie įvykį sužinojo iš ieškovo 2014 m. vasario 17 d. Antstolis S. Užkuraitis 2014 m. vasario 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo patalpų ir įrenginių defektus po įvykusio gedimo. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, todėl ieškovas išmokėjo 42405,12 Lt draudimo išmoką. Antstolė S. Žukaitienė 2014 m. rugsėjo 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatavo, kad pajungus 24V impulsinį maitinimo šaltinį, jo abu gnybtus panardinus į vandenį, šaltinis neužsitrumpina, įtampa, slėgio keitiklio duomenys nesikeičia, trigyslio ekranuoto kontrolinio kabelio (markė YSLCY-JZ) vidumi vanduo pratekėti neturi galimybės. UAB „Lorizon Energy“ energetikos įrenginių eksploatavimo audito ataskaita, atlikta 2015 m. rugsėjo 3-30 d., konstatuoti trūkumai ir neatitikimai, eksploatuojant katilinę.
Teismo vertinimu, ieškovas, išmokėjęs trečiajam asmeniui UAB „Lorizon Energy“ draudimo išmoką, perėmė jo reikalavimo teisę į atsakingus už padarytą žalą asmenis subrogacijos tvarka (CK 6.1015 str. 1 d.). Ieškovė nagrinėjamu atveju perėmė tiek teisių, kiek jų turėjo minėtas trečiasis asmuo, ir jo reikalavimo teisė turi būti įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato trečiojo asmens ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovę UAB „Naujoji šiluma“ ir trečiąjį asmenį UAB „Lorizon Energy“ siejo sutartiniai rangos santykiai, ieškovo reikalavimo teisė grindžiama pagal sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, todėl nustatomos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.
Bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo, kad negalima skirti teismo ekspertizės gedimo priežasčiai nustatyti, nes ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Lorizon Energy“ neišsaugojo impulsinių 24V šaltinių, slėgio daviklio PE 5.16. 2014 m. vasario 25 d. vaizdo įraše, darytame antstoliui S. Užkuraičiui konstatuojant faktines aplinkybes, trečiojo asmens UAB „Lorizon Energy“ vadovas A. Bložė nurodo, kad vieną sugedusį TPS valdymo spintos impulsinį 24V šaltinį pateiks draudikui, o kitas – atiduotas tyrimams, tačiau į bylą nepateikta duomenų apie atliktą tyrimą. Taigi tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo UAB „Lorizon Energy“, žinodami apie tarp šalių kilusį ginčą, nesiekė, kad pakeistos detalės būtų išsaugotos, kad būtų galima nustatyti (patvirtinti) defekto faktą. Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovė ar jos subrangovai netinkamai atliko rangos darbus – katilinės įrengimą. Ieškovo argumentą, kad gedimas įvyko galimai dėl ant impulsinio šaltinio patekusio vandens, kuris atitekėjo per laidus, einančius nuo katilo kontūro cirkuliacinio siurblio B7.1 slėgio daviklio PE15.16 iki TPS spintos, paneigė trečiojo asmens atliktas bandymas, kurį užfiksavo antstolė S. Žukaitienė 2014 m. rugsėjo 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodžiusi, kad pajungus 24V impulsinį maitinimo šaltinį, jo abu gnybtus panardinus į vandenį, šaltinis neužsitrumpina, įtampa, slėgio keitiklio duomenys nesikeičia, trigyslio ekranuoto kontrolinio kabelio (markė YSLCY-JZ) vidumi vanduo pratekėti neturi galimybės. Taigi ieškovo nurodyta aplinkybė, jog per šešias valandas sudegė du 24V maitinimo blokai, nepatvirtina defekto fakto ar atsakovės atliktų nekokybiškų darbų.
Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo UAB „Lorizon Energy“ po įvykio neinformavo atsakovės apie gedimą Sutarties Nr. 2011-08-17 11 str. 5 p. nustatyta tvarka. Atsakovė apie gedimą sužinojo iš ieškovo tik 2014 m. vasario 17 d. Per tą laiką UAB „Lorizon Energy“ nereiškė atsakovei jokių pretenzijų. Po pirmojo gedimo UAB „Lorizon Energy“ susisiekė su trečiojo asmens UAB „Sinkroteksas“ direktoriumi J. Kadusausku, kuris nukreipė į inžinierių V. Stravinską. Telefoninio pakalbio metu nustatyta, kad neveikia 24V maitinimo blokas, todėl jis buvo pakeistas. Po kelių valandų nustojus veikti naujai pakeistam maitinimo blokui, trečiasis asmuo UAB „Lorizon Energy“ kreipėsi į UAB „Mutecha“, kurios atstovai atvyko į katilinę ir pakeitė maitinimo bloką. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Lorizon Energy“ vengė bendradarbiauti su atsakove.
Teismas taip pat pažymėjo, kad į bylą atsakovė pateikė rašytinių įrodymų, iš kurių matyti, kad trečiasis asmuo netinkamai eksploatavo katilinę. UAB „Lorizon Energy“ 2013 m., t. y. iki įvykio, ne kartą buvo įspėtas, kad yra naudojamas specifikacijose nenumatytas kuras – durpės, dėl dulkėtumo, susidarančio dėl kūrenamo netinkamo kuro, pašalintas ne vienas gedimas, taip pat ir užtrumpintas pelenų sraigto indikacinis jutiklis, kurio kabelis buvo nudegęs karštuose pelenuose virš pelenų transporterio, jog katilinės įrenginiai eksploatuojami 20 ir daugiau proc. didesne galia nei projektinė. Atsakovė elgėsi kaip savo srities profesionalė, nuolat primindama UAB „Lorizon Energy“, jog dėl tokio katilinės eksploatavimo įrenginiai gali susidėvėti greičiau, gali kilti daug įrenginių gedimų. Netinkamą katilinės eksploatavimą, nestabilų ir nesaugų jos veikimą iki ir po 2013 m. vasario 7 d. įvykio taip pat patvirtina ir AB „Kauno energija“, Valstybinė energetikos inspekcijos raštai, UAB „Lorizon Energy“ energetikos įrenginių eksploatavimo audito ataskaita. Be to, trečiasis asmuo UAB „Lorizon Energy“ atliko savavališkus ir nesuderintus su gamintoju įrenginių pakeitimus – demontavo garo/vandens nuvedimo vamzdį nuo apsauginio vožtuvo angos iki drenažo, nuėmė PPS spintos dureles, nuėmė filtrus, po įvykio atliko elektrinių schemų pakeitimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas darė išvada, kad ieškovas nevykdė pareigos įsitikinti draudiminio įvykio buvimu, nepagrįstai remėsi 2011 m. spalio 27 d. Sutartyje Nr. 2011-08-17 numatyta dvejų metų garantija, nes UAB „Lorizon Energy“ netinkamai naudojo katilinę, nesilaikydama specifikacijų reikalavimų, o tai galėjo būti įvykusio gedimo priežastimi, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93 str., 98 str., iš ieškovo atsakovės naudai priteisė 1231,88 Eur už advokato teisinę pagalbą, o trečiajam asmeniui – 280 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas IF P&C Insurance AS“, veikiantis per „IF P&C Insurance AS“ filialą, prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Dėl draudimo išmokos išmokėjimo teisėtumo. Apeliantui, tam, kad nustatyti ar įvykis yra draudžiamasis, pakako to, jog buvo konstatuotas draudėjo biokuro katilinės administracinių patalpų apliejimo faktas (įvykio faktas) bei nebuvo nustatyta nė viena aplinkybė, kuri leistų įvykį priskirti prie nedraudžiamųjų įvykių. Apeliantas, priimdamas sprendimą dėl draudimo išmokos, neturėjo pareigos aiškintis tikslios įvykio priežasties, todėl įvertinęs įvykio pobūdį, bei įvykiui nesant nedraudžiamajam, pagrįstai įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir priimtas sprendimas mokėti draudimo išmoką.
2) Dėl atsakovės, kaip rangovės, atsakomybės ir įrodinėjimo naštos paskirstymo. Apeliantas neturėjo pareigos įrodyti tikslios įrangos defekto priežasties, nes pagal susiformavusią teismų praktiką dėl atsiradusių defektų bei dėl jų atsiradusios žalos atlyginimo užteko įrodyti tik defektų faktą, o rangovė (šiuo atveju UAB „Naujoji šiluma“) turėjo įrodyti jos atsakomybę šalinančias aplinkybes, todėl teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių.
3) Tai, jog skundžiamame sprendime nustatyti tam tikri katilinės netinkamo eksploatavimo atvejai iki įvykio dar nereiškia, kad TPS valdymo spintos impulsinio 24V šaltinio sudegimą įvykio dieną sąlygojo būtent netinkamas katilinės eksploatavimas. Tokią išvadą teismas padarė neturėdamas tam specialių žinių, nes net ir nesant sudegusio impulsinio 24V šaltinio buvo visos galimybės byloje skirti ekspertizę užduodant ekspertui klausimą ar šie pažeidimai galėjo sąlygoti TPS valdymo spintos impulsinio 24V šaltinio sudegimą. Neatlikus ekspertizės, teismo išvada, neva katilinės gedimai atsirado dėl netinkamo jos eksploatavimo, laikytina visiškai nepagrįsta ir padaryta pažeidžiant LR CPK 185 ir 212 str. reikalavimus, todėl konstatuotina, kad atsakovė neįrodė, jog katilinės įrangos defektai atsirado dėl netinkamo jos eksploatavimo.
4) Atsitikus panašiems gedimams, tarp šalių buvo nusistovėjusi praktika, kuomet apie gedimus buvo informuojama ne atsakovė, o tiesiogiai jos subrangovas UAB „Sinkroteksas“, montavęs konkrečius įrengimus katilinėje, o jis savo ruožtu apie gedimus pranešdavo atsakovei. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino liudytoju apklaustas UAB „Sinkroteksas“ direktorius J. Kadusauskas.
5) Tai, jog TPS valdymo spintos impulsinis 24V šaltinis 2014 m. vasario 7 d. per trumpą laiką sudegė du kartus tik patvirtina, jog gedimus bei žalą sąlygojo katilinės įrangos defektai. Vienas tokių defektų, galimai sąlygojusių TPS valdymo spintos impulsinio 24V šaltinio sudegimą bei žalos atsiradimą, praėjus tam tikram laikui po įvykio buvo užfiksuotas antstolio S. Užkuraičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Ta aplinkybė, jog vandens pratekėjimas buvo atsitiktinai pastebėtas jau praėjus kuriam laikui po įvykio, tik patvirtina tą aplinkybę, jog vandens pratekėjimas buvo tiek nežymus, kad jo nebuvo įmanoma pastebėti net ir keičiant sugedusią detalę, tačiau tai nepaneigia fakto, kad garantinio termino galiojimo metu katilinės įranga sugedo (turėjo defektų) ir šis gedimas sąlygojo žalos atsiradimą.
6) Antstolės S. Žukaitienės faktinių aplinkybių konstatavimas buvo atliekamas ne ginčo katilinėje, taip pat nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog antstolės fiksuotas bandymas buvo atliekamas su analogiška įranga tai įrangai, kuri sugedo įvykio dieną. Atsakymus į panašaus pobūdžio klausimus galėjo duoti byloje atlikta ekspertizė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Naujoji šiluma“ su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
1) Vien ieškovo draudimo išmokos išmokėjimo UAB „Lorizon Energy“ faktas nėra pagrindas besąlygiškai tenkinti ieškovo ieškinį kaip subrogacinį reikalavimą. Draudimo išmoką išmokėjus dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos, draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį. Ieškovas turėjo pateikti pakankamus įrodymus, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius, o rangovas gali ginčyti tiek turto sugadinimo mastą, tiek nuostolių dydį, tiek teikti kitus argumentus ir įrodymus dėl atsakomybės netaikymo ar ribojimo. Atsižvelgiant į tai, teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieškovas, išmokėjęs ieškinyje nurodytą draudimo išmoką, nesant teisinės prievolės ją išmokėti, neįgijo subrogacijos teisės į atsakovę.
2) Atsakovė niekada nepripažino fakto, jog sugedo/sudegė TPS valdymo spintos impulsinio 24 V maitinimo šaltinis. Atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu nuolat raštu ir žodžiu prašė ieškovą ir jo pusėje veikiantį UAB „Lorizon Energy“ pateikti teismui tariamai sugedusius/sudegusius TPS valdymo spintos impulsinius 24 V šaltinius, kad būtų galima patvirtinti sugedimo/sudegimo faktą ir ekspertizės būdu nustatyti jų sugedimo/sudegimo priežastis, tačiau nei apeliantas, nei UAB „Lorizon Energy“ iki šiol nėra pateikę daiktinių įrodymų, nurodydami, kad šie daiktiniai įrodymai nėra išsaugoti.
3) UAB „Naujoji šiluma“ apie katilinėje įvykusius gedimus ar defektus jokių pranešimų iš UAB „Lorizon Energy” negavo, nors pagal Sutarties 11 str. 5 p. ji turėjo pareigą informuoti atsakovę apie atsiradusius garantinio laikotarpio defektus, kas patvirtina, kad UAB „Lorizon Energy” tokį gedimą vertino ne kaip garantinį. Informaciją apie įvykį buvo gauta iš ieškovo praėjus 10 d. po įvykio, tačiau ir tuomet atsakovei nebuvo sudaryta galimybė nedelsiant vietoje apžiūrėti gedimą bei padarytą žalą. Atsakovės atstovai įvykio vietos apžiūros metu konstatavo, kad šilumos punktas neatitinka dokumentacijos - yra demontuotas garo/vandens nuvedimo vamzdis nuo apsauginio vožtuvo angos iki drenažo, ko pasekoje dėl sukilusio slėgio atsidarius apsauginiam vožtuvui garas galimai buvo išpurkštas ne į drenažą, o į administracines patalpas ir taip padaryta žala trečiojo asmens turtui, todėl atsakomybė tenka užsakovui ir jo samdytam personalui. Be to, jokių patikimų duomenų ir leistinų įrodymų apeliantas, jog tarp šalių buvo nusistovėjusi praktika, kad apie garantinius gedimus katilinėje pirmiausia buvo informuojamas UAB „Sinkroteksas“, o atsakovė tam pritarė, nepateikė.
4) Atsakovės suprojektuota ir įrengta katilo apsauga neleidžia įvykti avarijai net ir įvykus TPS valdymo spintos impulsinių 24 V šaltinių gedimui (sudegus), nes įrenginys turi trigubą apsaugą. Katilinės statybos techninė dokumentacija (Sutarties techninės specifikacijos 3.4.3 p.) numatė rezervinį elektros tiekimą, užtikrinantį saugų katilinės įrengimų sustabdymą avarijos atveju, jei nepertraukiamo elektros maitinimo sistemoje atsirastų gedimai. Katilinėje atsakovė įrengė rankinį įrenginių valdymą, leidžiantį įrengimus valdyti iš vietinių ir valdymo punkte įrengtų valdymo skydų, todėl net ir sugedus TPS spintos 24 V impulsiniam šaltiniui, UAB „Lorizon Energy” tinkamai vykdant katilinės eksploataciją, būtų suveikusi katilo apsauga ir nebūtų užlietos patalpos.
5) Ieškovo patvirtintų Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr.004 aprašo draudimo apsaugos sąlygų 82 p. nurodyta, kad draudimo išmoka nemokama, jeigu įvykis yra nedraudžiamasis. Draudikas neatlygina nuostolių pagal bendrus nedraudžiamuosius įvykius - turto sugadinimą, sunaikinimą ar praradimą dėl įvykių, klaidų ir trūkumų, už kuriuos pagal garantiją arba įstatymuose nustatyta tvarka, be kita ko, atsako garantinį ar techninį aptarnavimą vykdantį įmonė. Taisyklių 82.2 p. nedraudžiamuoju įvykiu laikomas turto sunaikinimas/sugadinimas dėl turto projektinės apkrovos sąmoningo viršijimo, o Taisyklių 93 p. bendrovę „Lorizon Energy” įpareigojo turtu naudotis pagal tiesioginę paskirtį laikantis naudojimo instrukcijų, teisės aktų ar vidaus norminių aktų reikalavimų. UAB „Lorizon Energy” įvykio metu naudojo projektinėje dokumentacijoje nenumatytą kurą - durpes, o neprojektinio kuro vietoj biokuro deginimo pasekmės būna įvairios - katilinės kabelių kanaluose gali prisirinkti durpių ir pelenų dulkių, kurios dėl katilo pakuroje vykstančių sproginėjimų, kylančių dėl neprojektinio kuro kūrenimo ir jų metu pramušamų katilo sandarinimo medžiagų, atsirandančios kibirkštys patenka į aplinką ir į elektros kabelių kanalus. Dėl šių priežasčių gali užsidegti kabelių izoliacinės medžiagos, kabeliai gali išsilydyti, o kabelių išsilydimo atvejais 230V įtampa patenka į valdymo grandines ir dėl to gali sugesti didelė dalis elektros įrenginių.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys UAB „Sinkroteksas“, UAB „Lorizon Energy“, UAB „Katlita“, BTA Insurance Company SE Lietuvos filialas, UAB „Energetinių sistemų priežiūra“ atsiliepimų į ieškovo apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl atsakovės UAB „Naujoji šiluma“ atliktų darbų kokybės, įrenginio defekto ir dėl to trečiojo asmens UAB „Lorizon Energy“ patirtos žalos, kurią atlygino apeliantas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad UAB „Lorizon Energy“ ir UAB „Naujoji Šiluma“ 2011 m. spalio 27 d. sudarė projektavimo ir statybos rangos sutartį Nr. 2011-08-17, kuria atsakovė įsipareigojo savo jėgomis ir rizika įgyvendinti projekto „Biokuro kogeneracinės jėgainės statyba Kaune“ 1 etapą – „10 MW galios biokuro katilinės statyba Kaune“. Atsakovė suteikė atliktiems statybos-montavimo darbams garantiją pagal Statybos įstatymą, įrengimams – gamintojų nustatytą garantiją, t. y. katilui – 2 metų garantiją (Sutarties 11 str.). Trečiasis asmuo UAB „Lorizon Energy“ informavo ieškovą, kad 2014 m. vasario 7 d. buvo užlietos biokuro katilinės administracinės patalpos, esančios Kaune, Elektrėnų g. 10L, ir nurodė, kad patalpos užlietos susikondensavus garui, įpurkštam į administracines patalpas per šilumos punkto termofikacinio vandens apsauginį vožtuvą, sukilus slėgiui ir temperatūrai katile dėl sudegusio TPS valdymo spintos impulsinio 24V šaltinio, kuris sudegė 2 kartus per 6 valandas. Apeliantas įvykį pripažino draudžiamuoju, trečiajam asmeniui išmokėjo 42405,12 Lt draudimo išmoką bei kreipėsi dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka iš atsakovės UAB „Naujoji šiluma“.
Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad tam, jog nustatyti ar įvykis yra draudžiamasis, jam pakako konstatuoti draudėjo biokuro katilinės administracinių patalpų apliejimo faktą bei to, jog nebuvo nustatyta nė viena aplinkybė, kuri leistų įvykį priskirti prie nedraudžiamųjų įvykių, o priimant sprendimą dėl draudimo išmokos, jis neturėjo pareigos aiškintis tikslios įvykio priežasties, tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su tokia apelianto pozicija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyti draudžiamieji įvykiai, taip pat gali būti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudžiamaisiais. Taigi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2013). Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2013). Analogiškas reglamentavimas įtvirtintas ir apelianto patvirtintose Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklėse Nr. 004, kurių 82.2 p. nurodyta, kad draudimo išmoka nemokama, jeigu įvykis yra nedraudžiamasis, todėl priešingai nei teigia apeliantas, draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas (Draudimo įstatymo 98 str. 2 d.), o remiantis Draudimo įstatymo 98 str. 3 d. 1 p., draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmokos ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudiminio įvykio buvimu.
Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, nes apeliantas neturėjo pareigos įrodyti tikslios įrangos defekto priežasties, jam užteko įrodyti tik defektų faktą, o UAB „Naujoji šiluma“ turėjo įrodyti jos atsakomybę šalinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atsakovę UAB „Naujoji šiluma“ ir trečiąjį asmenį UAB „Lorizon Energy“ siejo sutartiniai rangos santykiai – atsakovė buvo įsipareigojusi įgyvendinti projekto „Biokuro kogeneracinės jėgainės statyba Kaune“ 1 etapą – „10 MW galios biokuro katilinės statyba Kaune“. Pažymėtina, kad CK 6.681 str. 1 d. statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties. Rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamai. Pareiga atlikti darbus tinkamai reiškia, kad darbai turi atitikti sutarties sąlygas, statybos rangos sutarties atveju – normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus. CK 6.38 str. nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikantis nustatytų terminų, o jei prievolės vykdymas yra profesinė veikla, – laikantis tokiai veiklai taikomų reikalavimų. Atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 str.). CK 6.697 str. 1 d. nustatyta statybos rangovo darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (CK 6.664 str. 3 d.). Rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 str. 3 d.). Taigi defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas. Ši specifinė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė nepaneigia ieškovo, reikalaujančio atlyginti statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidas, pareigos įrodyti žalos (išlaidų) atsiradimo faktą ir jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2011). Pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantas, pirmos instancijos teismas tinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą ir, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, teisingai konstatavo, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, jog per šešias valandas sudegė du 24V maitinimo blokai, nepatvirtina defekto fakto ar atsakovės atliktų nekokybiškų darbų. Nagrinėjamu atveju apeliantas su trečiuoju asmeniu UAB „Lorizon Energy“ pirmos instancijos teismui nepateikė jokių duomenų apie atliktą 24V maitinimo blokų tyrimą, nors 2014 m. vasario 25 d. vaizdo įraše, darytame antstoliui S. Užkuraičiui konstatuojant faktines aplinkybes, trečiojo asmens UAB „Lorizon Energy“ vadovas A. Bložė nurodė, kad vieną sugedusį TPS valdymo spintos impulsinį 24V šaltinį pateiks draudikui, o kitą – atiduos tyrimams. Tokių duomenų nėra pateikta ir apeliacinės instancijos teismui. Nei apeliantas, nei trečiasis asmuo taip pat nepateikė ir TPS valdymo spintos impulsinių 24 V šaltinių, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantui ir trečiajam asmeniui žinant apie tarp šalių kilusį ginčą, jie nesiekė išsaugoti pakeistų detalių, todėl nėra pagrindo skirti teismo ekspertizę gedimo priežasčiai nustatyti. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, neįrodė detalių defekto ar atsakovės atliktų nekokybiškų darbų fakto.
Tuo tarpu, kaip jau minėta, rangovo atsakomybė už defektus, nustatytus per garantinį terminą, nėra absoliuti, todėl rangovas gali įrodinėti, o teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nustatyti, kad yra rangovo atsakomybę šalinantys pagrindai. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, šiuo atveju atsakovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad trečiasis asmuo netinkamai eksploatavo katilinę, nors Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004 93 p. nustatyta, kad turtu turi būti naudojamasi pagal tiesioginę paskirtį laikantis naudojimo instrukcijų, teisės aktų ar vidaus norminių aktų reikalavimų. Taisyklėse taip pat nurodyta, kad draudikas neatlygina nuostolių pagal bendrus nedraudžiamuosius įvykius – turto sunaikinimą, sugadinimą ar praradimą dėl turto projektinės apkrovos sąmoningo viršijimo (Taisyklių 82.2 (i) p.). Atkreiptinas dėmesys, kad 2013 m. vasario 28 d. saugumo automatikos sistemos eksploatacijos pradžios akte nurodyta, kad katilinėje naudojamas biokuras – smulkinta mediena ir šiaudų granulės, tačiau iš pateiktų rašytiniu įrodymų matyti, kad UAB „Lorizon Energy“ iki įvykio ne kartą buvo įspėta, kad ji naudoja netinkamą kurą – durpes, dėl kurių dulkėtumo buvo pašalintas ne vienas gedimas, taip pat užtrumpintas pelenų sraigto indikacinis jutiklis, kurio kabelis buvo nudegęs karštuose pelenuose virš pelenų transporterio; katilinės įrenginiai eksploatuojami 20 ir daugiau proc. didesne galia nei projektinė. Aplinkybę, kad UAB „Lorizon Energy“ netinkamai eksploatavo katilinę, dėl ko ji veikė nestabiliai ir nesaugiai, taip pat patvirtina ir AB „Kauno energija“, kuri eksploatavo katilinę, 2013 m. rugsėjo 26 d., 2013 m. spalio 1 d., 2013 m. spalio 2 d. raštai, kuriuose pažymėta, kad vietoje pagal projektinę dokumentaciją numatyto kuro yra deginamos durpės; katilas ir pagalbiniai įrenginiai suprojektuoti ir sumontuoti 10MW galingumui pasiekti, tačiau vandens šildymo katilas apkraunamas iki 12MW ir daugiau, todėl negalima užtikrinti patikimų katilinės įrenginių eksploatavimo paslaugų. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2014 m. vasario 10 d. nurodymu Nr. 13ĮP1-1 buvo įpareigojusi UAB „Lorizon Energy“ pašalinti 15 pažeidimų, padarytų eksploatuojant katilinės šilumos ir elektros ūkius. Be to, už neplaninio patikrinimo metu nustatytus saugos taisyklių eksploatuojant šilumos įrenginius ir saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių reikalavimų pažeidimus, vadovaujantis ATPK 99² str. 2 d. nuostatomis, UAB „Lorizon Energy“ direktoriui buvo taikyta administracinė atsakomybė. Iš pateiktos UAB „Lorizon Energy“ energetikos įrenginių eksploatavimo audito ataskaitos, atliktos 2015 m. rugsėjo 3-30 d., taipogi matyti, kad joje konstatuoti trūkumai ir neatitikimai, eksploatuojant katilinę. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintą, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, kad pirmos instancijos teismas netinkamai konstatavo, jog katilinės gedimai atsirado dėl netinkamo jos eksploatavimo, taip pažeisdamas CPK 185 ir 212 str. reikalavimus. Teisėjų kolegijos nuomone, nesant byloje jokių duomenų apie ieškovo ir trečiojo asmens atliktą 24V maitinimo blokų tyrimą ir nepateikus pačių detalių, kad teismas galėtų skirti ekspertizę gedimo priežasčiai nustatyti, spręstina, jog pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad trečiasis asmuo UAB „Lorizon Energy“ netinkamai naudojo katilinę, nesilaikydama specifikacijų reikalavimų, o tai galėjo būti 2013 m. vasario 7 d. įvykusio gedimo priežastimi, todėl apeliantui išmokėjus draudimo išmoką, nesant teisinės prievolės ją išmokėti, jis neįgijo subrogacijos teisės į atsakovę.
Kritiškai vertintinas ir apelianto argumentas, kad atsitikus panašiems gedimams, tarp šalių buvo nusistovėjusi praktika, kuomet apie gedimus buvo informuojama ne atsakovė, o tiesiogiai jos subrangovas UAB „Sinkroteksas“, montavęs konkrečius įrengimus katilinėje, o jis savo ruožtu apie gedimus pranešdavo atsakovei. Pažymėtina, kad 2011 m. spalio 27 d. Projektavimo ir statybos rangos sutarties Nr. 2011-08-17 11 str. 5 p. atsakovė ir trečiasis asmuo buvo susitarę, kad garantiniu laikotarpiu atsiradusius ne dėl užsakovės kaltės defektus gamintojai šalina savo sąskaita. Pranešimai apie atsiradusius defektus siunčiami faksu Nr. (8 5) 236 1937 vykdytojui (atsakovei), kuris iš karto išsiunčia patvirtinimą apie pranešimo gavimą ir per 36 val. įsipareigoja organizuoti defektų pašalinimo darbus arba raštiškai suderina defektų šalinimo terminus. Jei defektai atsiranda nedarbo dienomis ar naktį, atsakovė informuojama telefonograma – SMS ir po 12 val. pakartotinai pirmiau nurodytu faksu, tačiau UAB „Lorizon Energy“ nesilaikė sutartinių nuostatų ir po įvykio neinformavo atsakovės apie gedimą sutartyje nustatyta tvarka. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei apie gedimą pranešė apeliantas 2014 m. vasario 17 d. Be to, atsakovės atstovams ne iš karto buvo sudaryta galimybė apžiūrėti gedimą ir padarytą žalą, o apžiūrėję gedimą bei padarytą žalą, atsakovės atstovai nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „Lorizon Energy“ atliko savavališkus ir nesuderintus su gamintoju įrenginių pakeitimus – demontavo garo/vandens nuvedimo vamzdį nuo apsauginio vožtuvo angos iki drenažo, nuėmė PPS spintos dureles, nuėmė filtrus, po įvykio atliko elektrinių schemų pakeitimus.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, pažymėtina, kad bylą nagrinėjęs teismas išsamiai ištyrė bylos įrodymus ir, vertindamas byloje surinktus faktinius duomenis, pagrįstai nustatė, kad apeliantas nevykdė pareigos įsitikinti draudiminio įvykio buvimu, nepagrįstai remėsi 2011 m. spalio 27 d. Projektavimo ir statybos rangos sutartyje Nr. 2011-08-17 numatyta dvejų metų garantija, nes iš bylos duomenų matyti, kad trečiasis asmuo UAB „Lorizon Energy“ netinkamai naudojo katilinę, nesilaikydamas specifikacijų reikalavimų, kas galėjo lemti 2013 m. vasario 7 d. įvykusį gedimą. Apeliantas, nesutikdamas su bylą nagrinėjusio teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindė teiginių apie teismo padarytus teisės normų pažeidimus vertinant įrodymus bei paskirstant įrodinėjimo naštą, o tiesiog pateikė savo nuomonę dėl įrodymų turinio ir įrodinėjimo naštos paskirstymo.
Į esminius skundo argumentus atsakyta.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialiosios bei proceso teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Atmetus apeliacinį skundą, apelianto (ieškovo) „IF P&C Insurance AS“, veikiančio per „IF P&C Insurance AS“ filialą, patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).
Atsakovė UAB „Naujoji šiluma“ prašė jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau duomenų apie išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos jos naudai nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.