Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-07-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1041-387/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-29
Bylos Nr.
1S-1041-387/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algimantas Valantinas (pirm.), Ainora Kornelija Macevičienė, Aiva Survilienė
Nuteistasis
A. L.
Kategorijos
Skundas 1S-1041-387/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

teisėjų Aivos Survilienės, Ainoros Kornelijos Macevičienės,

išnagrinėjusi nuteistojo A. L. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 -06-25 nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose (toliau - Komisijos) 2015-06-03 nutarimą Nr. 59-125 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nuteistas Goteborgo miesto apylinkės teismo 2012-05-02 nuosprendžiu pagal Švedijos Karalystės Įstatymo (1968:64) dėl bausmių paskyrimo už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis 1 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 punktus ir 3 straipsnį - 10 metų laisvės atėmimo bausme. Vakarų Švedijos apeliacinis teismas 2012-07-12 nuosprendžiu pakeitė 2012-05-02 Goteborgo miesto apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl bausmės trukmės ir paskyrė galutinę 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Paskirtoji bausmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-21 nutartimi suderinta su LR BK 260 str. 3 d. ir palikta ta pati 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymo pradžia: 2011-10-21. Bausmės vykdymo pabaiga: 2019-10-21. 1/2 paskirtos bausmės faktiškai atliks 2015-10-21. Neatliktos bausmės dalis 2015-05-28 - 4 metai 4 mėnesiai 23 dienos.

Komisija priėmė nutarimą Nr. 59-125 taikyti A. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 2 p., nustatant pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones: auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos ir sumokėti 15 MGL dydžio įmoką į asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, fondą iki 2019-10-21. Įvertinusi šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, Komisija padarė išvadą, kad šiuo metu yra pagrindas manyti, jog A. L. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-25 nutartimi atsisakė tvirtinti aukščiau nurodytą Komisijos nutarimą. Atsižvelgęs į ankstesnį teistumą, nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, neatliktą paskirtos bausmės dalį, Komisijos nutarime pateiktą atskirąją nuomonę bei vadovaudamasis BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytais bausmės tikslais, apylinkės teismas padarė išvadą, kad surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog būdamas laisvėje A. L. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Skundu A. L. prašo panaikinti 2015-06-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi ji priimta pažeidžiant teisingumo ir protingumo principus, o taip pat Lietuvos Respublikos BVK 157 str. nuostatas. Nuteistasis nurodo, kad jis atitinka įstatyme nustatytas formaliąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, t. y. atlikęs įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OAsys metodiką vertinamas 21 balu. Teigia, kad palaiko glaudžius ryšius su sugyventine, vaikais, seserimi, broliu ir tėvais, kurie yra II grupės invalidai. Nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryšį su verslo partneriais ir buvusiais darbdaviais, vienas iš jų įsipareigoja nuteistąjį vėl priimti į darbą. Pažymi, kad byloje yra teigiamos charakteristikos iš Švedijos, kurių pagrindu daro išvadą, kad Švedijoje buvo pasitaisęs, supratęs savo padarytas klaidas ir pasiryžęs jų nekartoti, todėl įgijęs pasitikėjimą minėtoje valstybėje ir buvo išleistas į miestą. Nuteistasis pabrėžia savo polinkį taisytis, dirbti, socialiai reabilituotis, gyventi socialiai teisingą gyvenimą, rūpintis senais tėvais, visapusiškai jiems padėti ir išreiškia ypatingai neigiamą požiūrį į nusikaltimą. Anot nuteistojo, jis visiškai nevartoja alkoholio, niekada nerūkė ir nevartojo narkotinių medžiagų. Atsižvelgdamas į savo amžių pažymėjo, kad pataisos namuose yra primą kartą, laisvėje visą laiką dirbo ir išlaikė šeimą. Nuteistasis nurodo, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į asmens bylą, iš kurios matyti, kad jis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir visuomeninėje veikloje. Taip pat į nusikaltimo pobūdį, t. y., kad jis nėra smurtinis, nuobaudų neturėjimą, elgesį bausmės atlikimo metu ir norą dirbti, auginti mažamečius vaikus, prižiūrėti senus tėvus, aplinkybę, kad nusikaltimą padarė ne Lietuvoje. Nurodo sutinkantis, kad būtų paskirtos jo laisvę dar labiau varžančios priemonės, nei numatytos Komisijos nutarime, t. y. auklėti ir prižiūrėti nepilnamečius vaikus ir sumokėti 15 MGL dydžio įmoką į asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų fondą. Nuteistasis sutinka su griežtesnėmis baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurios jį veiktų teigiamai, tačiau būtų, kaip garantas teismui, jog jis geba laikytis įstatymų ir nebenusikals. Teigia galintis įrodyti, kad bausmės tikslai yra pasiekti ir tai gali patvirtinti jo elgesys tiek laisvės atėmimo metu, tiek ateityje, taikant baudžiamojo poveiki priemones.

Atsiliepimas

Atsiliepimų byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 157 str. 1d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41str. 2d.

Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad A. L. įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, 1/2 jam paskirtos bausmės atliks 2015-10-21, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, neskatintas, dalyvauja adaptacijos programose, lankosi psichologiniuose užsiėmimuose ir konsultacijose. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso žemai rizikos grupei – 21 balas.

Taigi A. L. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nustatant intensyviąją priežiūrą, pagrindą, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, sprendžiant klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taip pat reikia visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytą nusikaltimą, bei, vadovaujantis teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principu, atsižvelgti į nuteistojo elgesį pataisos namuose. Priešingai nei nurodo nuteistasis, vien tai, jog jis atitinka įstatyme nustatytus kriterijus, nesuponuoja vienareikšmiškos išvados dėl lygtinio paleidimo instituto jam taikymo. A. L. dėmesys atkreiptinas į tai, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, visais atvejais įvertinama nuteistojo asmenybė, jo elgesys visos bausmės atlikimo metu, dedamos pastangos pasikeisti, dalyvavimas įvairiose užsiėmimuose ir programose, jo požiūris į įvykdytą nusikaltimą, įvykdyto nusikaltimo pobūdis ir pan. Neatitinkantys įstatyme numatytų reikalavimų nuteistieji negali būti pristatomi lygtinio paleidimo Komisijai, tačiau pats pristatymo šiai Komisijai faktas nereiškia, jog visi šie asmenys bus paleidžiami lygtinai. Kaip jau buvo minėta, spręsdami, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, Komisijos nariai atsižvelgia į daugelį aplinkybių tiek charakterizuojančių patį nuteistąjį bei jo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek jo gyvenimą prieš bausmės atlikimą, tiek į kitas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes.

Teismui pateikta medžiaga nustatyta, jog bausmės atlikimo metu A. L. nebuvo nei baustas drausmine tvarka, nei skatintas, pataisos įstaigoje dėl darbo stokos nedirba, dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje“, „Pozityvaus mąstymo ir neigiamų emocijų įveikos“ užsiėmimuose, lankosi psichologiniuose užsiėmimuose ir konsultacijose. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad tiek Socialinio tyrimo išvada Nr. 57-95 (asmens bylos lapas 82-84), tiek 2015-04-27 išvada dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės (asmens bylos lapas 85), yra nepakankamai informatyvios. Jose, kaip ir A. L. asmens byloje, yra mažai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, kadangi jis Lietuvoje atlieka bausmę tik nuo 2014-10-14. Esant šioms aplinkybėms, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, apylinkės teismas pagrįstai didesnį dėmesį kreipė į kitas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Skundžiamoje nutartyje yra teisingai pažymėta, kad nuteistasis A. L. praeityje jau buvo teistas 2 kartus. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, 2008-12-04 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtos 5 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams. Tačiau nuteistasis, net ir žinodamas, jog padarius naują tyčinį nusikaltimą jam paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas, vėl nusikalto 2011 m., bendrininkų grupėje padarydamas tyčinį, labai sunkų, itin pavojingą nusikaltimą (BK 260 str. 3 d.). Įvertinus šias aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, jog jos rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei.

Teisėjų kolegija sutinka su A. L. skundo argumentu, jog jo įvykdytas nusikaltimas nėra smurtinis, tačiau pažymi, jog nepaisant to BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumo laipsnis yra itin didelis. Aptariamo nusikaltimo pavojingumą rodo tai, jog dėl narkotinių medžiagų sukeliamos priklausomybės vartojančiam asmeniui, kuriam parduotos narkotines medžiagas, didėja tikimybė, jog asmuo toliau darys panašaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus ir (ar) nusikalstamas veikas. Taigi narkotinių medžiagų platinimo veiksmais yra skatinamas tiek kito asmens įsitraukimas į jų vartojimą, jo siekis vėliau vėl gauti narkotinių medžiagų, tiek pats neteisėtas šių medžiagų platinimo mechanizmas.

Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, jog pataisos namuose A. L. dalyvauja adaptacijos, socialinių įgūdžių lavinimo programose, psichologiniuose užsiėmimuose, palaiko glaudžiu socialinius ryšius su artimaisiais, kuria pakankami konkrečius ateities planus, tačiau esant nustatytoms aplinkybėms, to nepakanka, kad šiuo metu būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės, tik prižiūrint.

Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasi BPK 364 str. 8 d. 1p. teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo A. L. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-25 nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos primininkas Algimantas ValantinasTeisėjai Ainora Kornelija MacevičienėAiva Survilienė