- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-10
- Bylos Nr.
- TS-7-610/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-28-3-00056-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius
Teikimas (Skundas) Nr. TS-7-610/2022 Teisminio proceso Nr. 1-28-3-00056-2021-0
2022 m. vasario 10 d.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės D. K. skundą dėl 2022 m. sausio 13 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr.81/04-58 dėl lygtinio paleidimo taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Daiva Kavaliauskienė prašo pakeisti 2022 m. sausio 13 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-58 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, kuriuo nutarta nuteistajam V. B. taikyti lygtinį paleidimą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Prokurorė skunde nurodo, kad nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Prokurorė skunde pažymi, kad V. B. Austrijoje nuteistas už įvykdytą profesionalią vagystę įsilaužant arba panaudojant ginklą ir dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje. Anksčiau taip pat teistas užsienyje: 2001-05-04 už vogtų daiktų supirkimą Vokietijoje; 2005-09-06 už vogtų daiktų supirkimą Vokietijoje. Lietuvoje teistas 1 kartą už auto įvykio sukėlimą. Svarbi aplinkybė ta, kad paskutinis nusikaltimas yra sunkesnis už ankstesnius jo nusikaltimus. Šios aplinkybės rodo, kad V. B. nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Prokurorė mano, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. V. B. šiuo metu neatlikęs dar pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies - 11 mėnesių ir 15 dienų, (paskirta bausmė - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo), neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai, Komisija nepagrįstai neatkreipė dėmesio į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Atsiliepimas
Nuteistasis pateikė atsiliepimą į prokurorės skundą, prašo prokurorės skundo netenkinti. Nuteistasis pažymi, kad aktyviai dalyvavo elgesio pataisos programose, mokosi, palaiko ryšius su artimaisiais, jaučia pareigą rūpintis šeima, atlikdamas bausmę elgėsi nepriekaištingai, kas patvirtina jo siekį taisytis ir keistis tinkama linkme. Mano, kad jau patyrė pakankamos trukmės suvaržymus. Nesutinka su prokurorės argumentais, nurodo, kad padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnis nekis visą bausmės atlikimo laiką, tačiau jo elgesys yra jau pasikeitęs, jis gailisi, yra atlyginęs padarytą žalą. Bausmės atlikimo metu jis pakeitė požiūrį į gyvenimą ir vertybes, yra pasiryžęs gyventi dorą, sąžiningą bei teisingą gyvenimą, rūpintis šeima.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Nustatyta, kad V. B. teistas Austrijos Respublikos Insburko žemės teismo nuosprendžiu pagal Austrijos baudžiamojo kodekso 127 straipsnį, 128 straipsnio l dalį, Z str. 2dalį, vadovaujantis Austrijos baudžiamojo kodekso 43a. straipsnio 3 dalimi atleistas nuo dalies laisvės atėmimo bausmės 12 mėnesių laikotarpiui lygtinai, taikant 3metų bandomąjį laikotarpį, Insbruko aukščiausiojo teismo 2020-10-20 nuosprendžiu buvo nutarta išbraukti Austrijos BK 43a str. 3 d. taikymą ir pasiųsti atlikti neatliktą bausmės dalį - 413 dienų laisvės atėmimo. 2021-09-15 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi nutarta pripažinti Austrijos Respublikos Insburko žemės tesimo 2020-06-23 nuosprendį pakeistą Insburko aukščiausiojo teismo 2020-10-20 nuosprendžiu bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalimi - galutinė bausmė 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 11 mėnesių ir 15 dienų.
Komisija nutarime nurodė, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, bausmės atlikimo metu jis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, nebuvo nė karto baustas drausminėmis nuobaudomis, išėjęs į laisvę turės kur dirbti ir gyventi, ieškinių neturi, nusikalstamo elgesio rizika žema, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleisti iš pataisos namų.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos vertinimas parodė žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam, nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, išlieka nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys, tiek statiniai, tiek dinaminiai, kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimai- teisiamas trečią kartą už turtinį nusikaltimą; mąstymas ir elgesys- tinkamai neįvertino elgesio pasekmių, per vėlai nustatytos problemos ir veiksniai nulėmę jo nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Vertinamu atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko, nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai nėra efektyviai valdomi. Esant šioms aplinkybėms, kartu įvertinus ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu spręstina, kad į taikomą priežiūrą nuteistasis reaguoja minimaliomis pastangomis, iš esmės yra pasyvus pataisos proceso dalyvis, nors už bausmės tvarkos pažeidimus nebaustas, tačiau ir neskatintas. Be to, nors nuteistasis skunde nurodo, kad galisi dėl padaryto nusikaltimo, bet skunde ginčija teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes dėl dalyvavimo organizuotoje nusikalstamoje veikoje.
Nuteistasis teistas trečia kartą, jo daromi nusikaltimai sunkėjo ir, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistojo daromiems teisės pažeidimams yra būdingas nusikaltimų modelis – piniginių lėšų įgijimas nusikalstamu būdu. Šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, taip pat sudaro pagrindą manymui, kad nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o tai taip pat kelia pagrįstas abejones dėl to, kad taikant lygtinio paleidimo institutą nuteistasis vykdys probacijos sąlygas, laikysis įstatymų ir nenusikals, tinkamą, nenusikalstamą elgesį sugebės išlaikyti ilgesnį laiką. Nors su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu, ankstesniais teistumais susijusios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti kitas lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokia išvada būtina atsižvelgiant ne tik į paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tuo labiau, kad šiuo atveju nuteistojo kriminalinė istorija- teisės pažeidimai Socialinio tyrimo išvadoje yra išskirta kaip riziką nusikalsti pakartotinai didinantis kriminogeninis veiksnys.
Komisijos nutarime nurodoma, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis elgiasi ramiai, pagarbiai. Individualių pokalbių meti sugeba reikšti savo mintis, išklausyti kito nuomonę. Su administracijos darbuotojais taktiškas, pastabas reaguoja. Kad jam būtų kilę konfliktinių situacijų su kitais nuteistaisiais nepastebėta. Teismo nuomone, šie argumentai nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesyje matyti akivaizdi pažanga, pažymint, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga.
Nutarime nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis palaiko ryšius su šeima, nori rūpintis ligotais artimaisiais, vaikais, lygtinio paleidimo atveju grįš pas šeimą, įsidarbins, nuteistajam yra palankios, tačiau jų nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Be to, pagal teismui pateiktos medžiagos duomenis, šeiminės, su darbine veikla susijusios aplinkybės buvo ir prieš nuteistajam darant nusikaltimus, taigi tiesiogiai su nuteistojo pozityviais pokyčiais bausmės atlikimo metu, jo elgesio, mąstymo, požiūrio korekcija, nėra susijusios. Paminėtos aplinkybės nuo neteisėto elgesio jo nesulaikė, t. y. nebuvo faktoriumi, skatinusiu nuteistąjį rinktis tik teisėtus elgesio variantus. Taigi šias aplinkybes vertinti kaip neabejotinai įrodančias, kad nuteistajam jau šiuo metu taikoma probacija pasieks tikslą, nėra pagrindo.
Be to, nuteistasis atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau teismo vertinimu, likusi bausmės dalis šiuo metu yra dar didelė (Komisijos posėdžio dienai – 11 mėn. 15 d. iš paskirtų 1 m.6 mėn.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Pažymėtina, kad šiai (neatliktos bausmės dalies dydžiui) aplinkybei negali būti teikiamas prioritetas, tačiau jos ignoruoti taip pat negalima.
Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistąjį pozityviai charakterizuojančių, aplinkybių (nuobaudų neturėjimas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programoje, socialinių ryšių palaikymas su šeima ir artimaisiais) visumoje, neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko įvertinus aplinkybes susijusias su ankstesniais nuteistojo teistumais, negalima teigti. Atsižvelgus į visas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokurorės skundas dėl Komisijos 2022 m. sausio 13 d. nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam V. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Prokurorės D. K. skundą tenkinti.
Pakeisti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. 81/04-58 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam V. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1dalies 1 punktą.
Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.