- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-04
- Bylos Nr.
- 1S-486-350/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
teismo posėdyje išnagrinėjęs UAB „V. U.“ generalinės direktorės D. K. skundą dėl 2013-05-15 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas jos skundas dėl 2013-01-07 Panevėžio apygardos prokurorės nutarimo, kuriuo laikinai apribotos UAB „V. U.“ nuosavybės teisės į turtą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-01-07 Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė Aurelija Gališanskytė baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. padarymo, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, priėmė nutarimą laikinai – 6 mėnesiams apriboti UAB „V. U.“ nuosavybės teises į jai nuosavybės teise priklausantį turtą: pastatą (viešbutį), esantį Panevėžio m. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą (administracinis), esantį Panevėžio m. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatytas dalinis nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant disponuoti nurodytu nekilnojamuoju turtu.
UAB „V. U.“ generalinė direktorė D. K. 2013-01-07 Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės nutarimą apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismui, tačiau teismas skundžiama nutartimi skundą atmetė.
UAB „V. U.“ generalinė direktorė D. K. skundžia 2013-05-15 nutartį, prašo ją bei prokurorės 2013-01-07 nutarimą, kuriuo laikinai apribotos UAB „V. U.“ nuosavybės teisės į turtą, panaikinti.
Nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas neanalizavo skundo argumentų, netyrė ikiteisminio tyrimo medžiagos, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri turi būti panaikinta.
Skunde teigia, kad pagal BPK 72 str. 2 d. konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, kad UAB „V. U.“ iš Panevėžio miesto savivaldybės jokių lėšų negavo, savivaldybės administracija Lietuvos krepšinio federacijai sumokėjusi 1 000 000 Lt ir „V. U.“ viešbutį rekonstravo ne už tuos pinigus, kuriuos Lietuvos krepšinio federacija gavo iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, nes šie pinigai buvo skirti pirkti paslaugas, reikalingas krepšinio varžybų, rungtynių, krepšinio treniruočių stovyklų organizavimui ir vykdymui, o ne viešbučio rekonstrukcijai. Tokiu būdu turtas, į kurį laikinai apribotos nuosavybės teisės, nėra nusikalstamos veikos rezultatas, todėl jis nelaikomas konfiskuotinu turtu ir savininko teisės į jį negali būti apribotos. Šiuo atveju nuosavybės teisių apribojimas nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo, laikomas ne tik esminiu BPK pažeidimu, bet ir iš esmės pažeidžia asmens, kurio atžvilgiu taikoma ši procesinė prievartos priemonė, teises. Byloje nėra duomenų dėl viešbučio ir administracinio pastato rekonstrukcijos neteisėtumo, todėl neteisėtas teisių suvaržymas turi būti nedelsiant panaikintas.
Nurodo, kad UAB „V. U.“ viešbutį ir administracinį pastatą įsigijo iki rekonstrukcijos, todėl šis turtas negalėjo būti įgytas už Panevėžio miesto savivaldybės lėšas. Iki nusikaltimo įgytas turtas nekonfiskuotinas (BK 72 str. 4 d. 4 p.) ir atitinkamai savininko nuosavybės teisės apribojimai jo atžvilgiu negali būti taikomi. Be to, turto, į kurį laikinai apribotos nuosavybės teisės vertė yra 4 716 000 Lt ir ši suma daugiau nei 4 kartus didesnė už įtarime D. K. nurodytą viešbučio ir administracinio pastato rekonstrukcijai panaudotų lėšų sumą.
Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad prokurorės 2013-02-06 nutarimu, laikinai apribotos D. K. nuosavybės teisės į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio vertė 6 500 000 lt, taigi, net jei pasitvirtintų D. K. pareikšti įtarimai, šio turto pilnai pakaktų atlyginti žalą Panevėžio miesto savivaldybei.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Skunde UAB „V. U.“ generalinė direktorė nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad viešbučio ir administracinio pastato rekonstrukcijai panaudoti pinigai įgyti nusikalstamu būdu, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas procesinių prievartos priemonių klausimą, teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis yra kaltas. Šios aplinkybės tiriamos bei vertinamos bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje. Šioje skundo nagrinėjimo stadijoje teismas patikrina procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo pagrįstumą ir teisėtumą.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 1 d., civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 str. 2 dalyje yra numatyta, kad juridinio asmens nuosavybės teisės gali būti apribotos siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą LR BK 72 str. numatytais atvejais ir galimą išplėstinį turto konfiskavimą LR BK 72 ³ str. numatytais atvejais. Taigi ši procesinė prievartos priemonė gali būti paskirta esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas, arba išplėstinis turto konfiskavimas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad D. K. baudžiamojoje byloje turi įtariamojo statusą, jai 2013-01-21 pareikšti įtarimai dėl to, kad ji, veikdama organizuotoje grupėje įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 182 str. 2 d., 227 str. 2 d., 300 str. 3 d. Atsižvelgiant į D. K. pareikštą įtarimą byloje, t. y. į tai, kad ji įtariama papirkinėjimu, dokumentų klastojimu, bei apgaulės būdu užvaldžius svetimą turtą, kurį panaudojo savo atstovaujamos bendrovės turto pagerinimui, egzistuoja laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas – galimas turto konfiskavimas. Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nustačius, kad apgaule užvaldytos Panevėžio miesto savivaldybės lėšos galimai buvo panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių pastatų rekonstrukcijai, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, prokurorė nutarimu laikinai apribojo nuosavybės teises į UAB „V. U.“ priklausantį turtą – viešbutį „(duomenys neskelbtini)“ ir administracinį pastatą. Tyrimo metu surinktų duomenų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad D. K. gali būti padariusi minėtas nusikalstamas veikas ir kad nekilnojamas turtas, į kurias prokurorės nutarimu apribotos nuosavybės teisės, gali atitikti BK 72 str. 2 d. nuostatas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuojama, jog byloje buvo pagrindas taikyti procesinę prievartos priemonę - nuosavybės teisių apribojimą siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Taigi, prokurorė minėtą procesinę prievartos priemonę paskyrė esant vienam iš būtinųjų BPK 151 str. 1 d. numatytų pagrindų. Tokiu būdu nutartis laikinai apriboti UAB „V. U.“ nuosavybės teises į bendrovei priklausantį turtą yra teisėta ir pagrįsta.
Skunde teigiama, kad UAB „V. U.“ viešbutį ir administracinį pastatą įsigijo iki jų rekonstrukcijos, todėl šis turtas negalėjo būti įgytas už Panevėžio miesto savivaldybės lėšas ir jam šiuo atveju negali būti taikomos procesinės prievartos priemonės. Tačiau kaip matyti iš D. K. pareikšto įtarimo turinio ir bylos medžiagos, ji įtariama apgaule užvaldžiusi svetimą turtą – pinigus ne jos skunde minimo turto – viešbučio ir administracinio pastato, kuriam šiuo metu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, įgijimui, o šių pastatų rekonstravimui, todėl šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Tai, kad turto, į kurį laikinai apribotos nuosavybės teisės vertė yra žymiai didesnė už įtarime D. K. nurodytą galimai nusikalstamu būdu įgytą ir panaudotą pinigų sumą, neduoda pagrindo prokuroro nutarimo, kuriuo laikinai apribotos nuosavybės teisės ir skundžiamos nutarties, kuria paliktas galioti prokuroro nutarimas, laikyti neteisėtais ir nepagrįstais. Atsižvelgiant į objektyvias priežastis, kad byla šiuo metu tyrimo stadijoje, bei į neilgą šios procesinės prievartos priemonės taikymo trukmę, nėra pagrindo teigti, kad šešiems mėnesiams apribojus UAB „V. U.“ nuosavybės teisę į bendrovei priklausantį nekilnojamą turtą pažeistos įtariamosios teisės, ir ši procesinės prievartos priemonė neadekvati siekiamam tikslui užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar civilinių ieškovų interesus ir pažeidžia BPK 11 str. įtvirtintą proporcingumo principą. Teismas pažymi, jog procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas iš tiesų pažeidžia asmens nuosavybės neliečiamybę, tačiau toks pažeidimas yra galimas, ir šiuo atveju, nustačius, jog nuosavybės teisės apribotos pagrįstai, yra teisėtas. Be to, iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad UAB „V. U.“ 2006-01-12 įgytas turtas – viešbutis „(duomenys neskelbtini)“ ir administracinis pastatas dar iki įtarime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo buvo įkeistas - taikoma hipoteka.
Tai, kad prokurorės 2013-02-06 nutarimu laikinai apribotos D. K. nuosavybės teisės į jai priklausantį kitą, Latvijoje esantį nekilnojamąjį turtą, šiuo atveju negali būti pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti. Pažymėtina, kad 2013-01-07 nutarimu laikinai apribotos nuosavybės teisės į turtą, kuris kaip minėta galimai yra nusikalstamų veikų rezultatas, kuriam galimas turto konfiskavimas, tuo tarpu 2013-02-06 nutarimu laikinai apribotos nuosavybės teisės turtui, siekiant užtikrinti galimą ieškinio reikalavimo įvykdymą ir turto konfiskavimą, o turto konfiskavimo institutas nėra tapatus žalos atlyginimo institutui. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2013-02-06 nutartis gali būti skundžiama atskira tvarka, šiuo atveju nagrinėjamas skundas dėl 2013-05-15 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, todėl šiuo klausimu skundą nagrinėjantis teismas plačiau nepasisako, nes 2013-02-06 nutarimas nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.
Įvertinus visas šias aplinkybes konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Esamoje proceso stadijoje, nagrinėjamoje byloje dar nebaigus ikiteisminio tyrimo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra galimo turto konfiskavimo taikymo bei jo įvykdymo apsaugos būtinoji sąlyga. Minėtoji procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas - paskirta esant vienam iš būtinųjų BPK 151 str. 1 d. numatytų pagrindų. Nesant įstatyminio pagrindo naikinti teismo nutartį, ji paliekama galioti, o skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 151 str., 442 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. teismas
nutaria:
UAB „V. U.“ generalinės direktorės D. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.