- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-22
- Bylos Nr.
- AN2-183-380/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- J. S.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria atmestas J. S. skundas ir paliktas galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017 m. spalio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo J. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį nubaustas 75 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas surašė J. S. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2017-09-19, 11.06 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nepraleido gretima eismo juosta važiavusio kito automobilio B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Įvykio metu apgadinti du automobiliai. J. S. šiais veiksmais pažeidus Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (su vėlesniais pakeitimais), 104 punktą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį pasiūlyta administraciniu nurodymu sumokėti administracinę nuobaudą – 30 Eur baudą. Administraciniu nurodymu J. S. siūlyta baudą sumokėti iki 2017 m. spalio 4 d. (nurodymas neįvykdytas).Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017 m. spalio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, 2017 m. rugsėjo 19 d. administracinio nusižengimo protokolo pagrindu J. S. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį paskirta nuobauda – 75 Eur bauda.Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi atmestas J. S. skundas ir paliktas galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017 m. spalio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Apeliaciniu skundu J. S. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutartį.
Šalies argumentai
4.1. Apeliantas nurodo, jog teismas nutartyje konstatavo, kad jis nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį 75 Eur bauda institucijos administracinio nusižengimo byloje nutarimu, išnagrinėjus bylą J. S. nedalyvaujant. Tačiau teismas neatskleidė svarbių detalių, klaidingai interpretavo faktus. Apeliantas nurodo, kad jis 2017 m. rugsėjo 19 d. atvyko į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, bet specialistas V. L. teigia, kad jo į bylos nagrinėjimą nepakvietė. Teismas neatskleidė kitos negatyvios aplinkybės, jog, nežiūrint J. S. pastangų, 2017 m. spalio 18 d. nutarimas jam nebuvo išduodamas ir tik tarpininkaujant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. vasario 26 d. pavyko gauti minėtą nutarimą.
4.2. Apeliantas teigia, kad teismas konstatavo, jog terminą skundui paduoti atnaujino pareiškėjo prašymu. Tačiau tokio reikalavimo ar prašymo teismui J. S. neteikė. Institucijos priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje jis apskundė teismui per 20 dienų nuo jo gavimo kaip nurodyta ANK 623 straipsnyje. Nutarimas nebuvo išduodamas dėl ydingo institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, veikimo.
4.3. Apeliantas nurodo, jog teismas klaidingai konstatavo, kad nedalyvavo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, nes negavo kvietimo. Tai neatitinka faktinių aplinkybių. Į bylos nagrinėjimą jis atvyko administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku, bet buvo informuotas, kad byla nagrinėjama nebus, kad bus pakviestas į bylos nagrinėjimą atskiru šaukimu, kurio taip ir negavo.
4.4. Apeliantas teigia, jog teismas neaiškiai konstatavo kito automobilio sugadinimo aplinkybes. 2017 m. rugsėjo 19 d. įvykio metu automobiliui buvo sugadintas tik užpakalinis kairio rato diskas. Kitų sugadinimų patirta nebuvo. Protokole pateikti faktai yra melagingi. Nurodo, jog teismui paaiškino, kad automobilyje esantys kairio sparno sugadinimai buvo padaryti anksčiau, kad sugadinimai nepašalinti, kad tai galima padaryti tik atlikus ekspertizę ar paprastą apžiūrą, tačiau teismas aiškintis šių aplinkybių atsisakė. Teisme policijos pareigūnas M. B. patvirtino, kad J. S. Kelių eismo taisyklių pažeidimą nustatė pagal žymę ant asfalto nuo nuleistos kairės rato padangos. Pareigūnas nesidomėjo ir nefiksavo, kad rato disko sugadinimas aiškiai patvirtina, kad buvo atsitrenkta į taksi automobilio užpakalinį ratą apie 45-65 laipsnių kampu iš kairės pusės. Keista važiavimo kryptis buvo mažai keičiama tik po susidūrimo. Taksi automobiliui nebuvo sugadintas nei kairės pusės galinis bamperis, nei sparnas.
4.5. Apeliantas teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai rėmėsi M. B. parodymais, kuris be jokio pagrindo nustatė, kad tariamai taksi vairuotojas persirikiuodamas nepraleido gretima juosta tiesiai važiavusio automobilio, ši pareigūno versija nepagrįsta jokiais faktais. Kaip tyrimas, taip ir bylos nagrinėjimas vyko formaliai ir aplaidžiai, nevertintos faktinės aplinkybės, kad nebuvo nepraleidimo fakto. Incidentas galėjo įvykti po vairuotojo V. P. netinkamų manevravimo veiksmų, bet tam reikalingas tyrimas, kurio nebuvo. Pažymi, jog byloje nėra fotonuotraukų automobilio B, kurio sugadinimai atskleistų naujas aplinkybes, atskleistų kitas automobilių susidūrimo aplinkybes.
4.6. Apeliantas kritiškai vertina V. L. parodymus, kuriais remiasi teismas. Teismo konstatuojama, kad J. S. nedalyvavo nagrinėjant bylą, kad jam buvo išsiųstas nutarimas. Apeliantas teigia, kad jis buvo atvykęs į bylos nagrinėjimą administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku, bet byla nebuvo nagrinėjama. Į kitą paskirtą bylos nagrinėjimą jis nebuvo pakviestas, nutarimas administracinio nusižengimo byloje jam nebuvo išsiųstas ir nebuvo išduotas po žodinių bei rašytinių prašymų. Pažymi, jog jam vienam dalyvaujant surašant administracinio nusižengimo protokolą, į jo pastabas bei teikiamus faktus nebuvo reaguota, todėl administracinio nusižengimo protokole pateikti duomenys neatitinka tikrovės.
4.7. Apeliantas nurodo, jog teismas padarė šališką išvadą. Jis niekam neteigė, jog nežinojo apie administracinio nusižengimo laiką, nes ji yra pažymėta administracinio nusižengimo protokole. Atvykus protokole nurodytu laiku, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas neįvyko, o buvo nukeltas. Dabar aišku, kad asmenys, nagrinėjantys administracinio nusižengimo bylą, buvo suinteresuoti jos nagrinėjimu. Todėl buvo suklaidintas, ilgą laiką negalėjo gauti nutarimo. Byloje nebuvo fotonuotraukų, kitų duomenų. Mano, jog vairuotojas V. P. draudimui pateikė melagingus duomenis ir nepagrįstai gavo išmokas.
4.8. Apeliantas teigia, jog teismas, atsisakydamas atlikti objektų apžiūrą bei skirti ekspertizę, iš esmės užkirto kelią teisingumui. Policijos institucija neužtikrino jo teisių į objektyvų bylos nagrinėjimą, teismas išvados yra padarytos remiantis subjektyviomis prielaidomis, policijos pareigūnų prieštaringais parodymais, nėra duomenų apie tai, kas buvo sugadinta automobiliui B.
4.9. Apeliantas nurodo, kad jis, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 4 punktas, rodė posūkį dėl numatomo manevro iš anksto, nedarė staigaus persirikiavimo manevro neįsitikinęs, kad nėra automobilių kairėje kelio juostoje. B automobilio vairuotojas jo automobilį lenkė iš dešinės juostos pusės į kairę kraštinę juostą ir tai darė važiuodamas dideliu greičiu. Teigia, jog toje pozicijoje, kada įvyko susidūrimas B automobilio vairuotojas galėjo nekliudomai jį lenkti, bet kodėl jis pasuko į jo automobilį, nėra aišku.
4.10. Apeliantas teigia, kad jis, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 104 punktas, ketino atlikti apsisukimo manevrą tik įsitikinęs, kad nėra kairėje eismo juostoje automobilių. Jis nedarė staigaus manevro, B automobiliui kelio neužtvėrė. Buvo pakankamai erdvės B automobiliui baigti negalimą lenkimą, bet B automobilis dideliu kampu atsitrenkė į apelianto vairuojamą automobilį. Apelianto vertinimu, tai ydingo B automobilio vairuotojo važiavimo stiliaus pasekmė ar patyrimo stoka, ar padaryta tyčia siekiant draudimo naudos. Byloje nėra jokių duomenų apie V. P. Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
4.11. Apeliantas teigia, kad jis laikėsi Kelių eismo taisyklių 117 punkto reikalavimų, o tai, kad susidūrimo vieta buvo kairėje juostoje niekaip neįrodo, kad jis nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų.
4.12. Apeliantas teigia, kad jis laikėsi Kelių eismo taisyklių 137 punkto reikalavimų, tačiau skundžiamoje teismo nutartyje tai nebuvo vertinta.
Atsiliepimu į J. S. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba, t. y. institucija, priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje, prašo atmesti J. S. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti institucijos 2018 m. balandžio 16 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
Atsiliepimas
Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atsiliepime nurodoma, kad apeliantas nesilaikė Kelių eismo taisyklių 104 punkto reikalavimų ir persirikiuodamas nedavė kelio kitai, gretima eismo juosta ta pačia kryptimi tiesiai važiuojančiai transporto priemonei, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Byloje esantys įrodymai – pareigūno tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, asmenų paaiškinimai – patvirtina, kad padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.
Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų ribų (ANK 652 straipsnis). Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. S. ginčijamos teismo išvados dėl jo kaltės padarius veiką, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.J. S. administracinio nusižengimo byloje yra nubaustas už tai, kad jis vairavo automobilį ir persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido gretima eismo juosta važiavusio kito automobilio ir su juo susidūrė. Įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai. J. S. šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 104 punktą (2016 m. lapkričio 4 d. redakcija), kuriame nustatyta, jog persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Kelių eismo taisyklių 104 punkto pažeidimu J. S. padarė pavojingą veiką, atitinkančią administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį (2017 m. birželio 30 d. redakcija), be kita ko, reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje pirmosios instancijos teismas J. S. kaltę pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį grindė surinktais, teismo posėdyje ištirtais ir teismo įvertintais įrodymais: policijos pareigūno M. B. 2017 m. rugsėjo 19 d. tarnybinis pranešimas, liudytojo policijos pareigūno M. B. parodymai, eismo įvykio vietos schema, papildomų duomenų apie eismo įvykį išrašas, kur užfiksuoti J. S. bei V. P. vairuotų transporto priemonių apgadinimai, J. S., V. P. paaiškinimai, išrašai iš administracinių nusižengimo registro, iš kurių matyti, kad J. S. iki 2017-10-04 administracinio nurodymo byloje neįvykdė, turi galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, fotonuotraukų kopijos, kuriose užfiksuoti ginčijamų transporto priemonių apgadinimai, liudytojo V. L. parodymai ir kita bylos medžiaga. Apeliantas teigia, jog jo vairuojamas automobilis nesusidūrė su kitu automobiliu, o V. P. vairuojamas automobilis susidūrė su apelianto vairuojamu automobiliu. Apeliantas teigia, kad jis laikėsi Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis ir padarė neteisingas išvadas dėl apelianto veiksmų administracinio nusižengimo byloje. Apygardos teismas negali sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Nagrinėjamoje byloje įvyko eismo įvykis – susidūrė dvi transporto priemonės. Viena jų buvo vairuojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. S., o kita – V. P. J. S. savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu neigė. 2017 m. rugsėjo 19 d. paaiškinime jis nurodė, jog važiavo (duomenys neskelbtini), parodė kairį posūkį, ketindamas persirikiuoti į kraštinę kairę juostą, kad apsisuktų. Kairėje juostoje nieko nebuvo, todėl nebuvo kliūčių persirikiuoti. Netikėtai pastebėjo atlekiant automobilį, kuris susimėtė ir iš kairės pusės kampu trenkėsi į dešinį ratą (b. l. 13–14). V. P. 2017 m. rugsėjo 19 d. paaiškinime yra nurodyta, jog kitas automobilis (t. y. automobilis vairuojamas J. S.) rikiavosi į jo važiuojamą eismo juostą ir dėl to šis automobilis trenkėsi į jo automobilį (b. l. 15). J. S. ir V. P. skirtingai aiškino to paties įvykio aplinkybes. V. P. nurodytas aplinkybes, dėl eismo įvykio patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, todėl sudaro pagrindą atmesti J. S. keliamas versijas. M. B. 2017 m. rugsėjo 19 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog J. S., persirikiuodamas nepraleido gretima eismo juosta važiavusio tiesiai automobilio, kurį vairavo V. P., ir su juo susidūrė. J. S. kaltę patvirtino ketvirtoje eismo juostoje, dešiniau likusi po susidūrimo nuleisto rato žymė (b. l. 9). Teismo posėdžio metu liudytojas M. B. paaiškino, jog J. S. padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą nustatė pagal jo transporto priemonės nuleistą padangą, sudaužytą rato gaubtą. Iš rato sugadinimo matėsi, jog buvo susidūrimas su kita transporto priemone, keista važiavimo kryptis. J. S. transporto priemone buvo apgadintas kairės pusės galinis bamperis, ratas, sparnas (b. l. 41–42). Šias aplinkybes taip pat patvirtina byloje esanti eismo įvykio vietos schema (b. l. 10), fotonuotraukų kopijos, kuriose užfiksuoti ginčijamų transporto priemonių apgadinimai (b. l. 50–54), papildomų duomenų apie eismo įvykį išrašas, kur užfiksuoti J. S. bei V. P. vairuotų transporto priemonių apgadinimai (b. l. 11). Netikėti policijos pareigūno paaiškinimais, kuriais jis siektų neteisingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, teismas neturi jokio pagrindo. J. S. teigia, kad kitas automobilis trenkėsi į jį, tačiau tai paneigia jo paties teismo posėdžio metu duoti parodymai. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis parodė: „tik pradėjus ketinimą įvažiuoti į man reikiamą juostą, gavau smūgį į kairįjį ratą“ (2018 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 34 sek. – 10 min. 44 sek.). Taigi ne, kaip nurodyta J. S. paaiškinime, kitas automobilis, kurį jis pastebėjo „atlekiant“ ir kuris susimėtęs atsitrenkė į J. S. vairuojamą automobilį, bet pats J. S. turėjo ketinimą įvažiuoti į eismo juostą, kuriuo judėjo jo nematomas kitas automobilis, ir šį ketinimą jis pradėjo realizuoti „tik pradėjus ketinimą įvažiuoti“. Būtent J. S. pradėjo realizuoti persirikiavimo veiksmus ir privalėdamas duoti kelią greta eismo juosta važiuojančiai transporto priemonei, vairuojamai V. P., to nepadarė ir dėl to įvyko eismo įvykis. Be to, iš J. S. paaiškinimo turinio galima teigti, jog kitas automobilis, kurį jis pastebėjo „atlekiant“, turėjo judėti dideliu greičiu, tai reiškia, kad jo smūgis į J. S. vairuojamą automobilį turėjo būti stipraus, tačiau, kaip nurodo J. S. teismo posėdyje, jam nuo kito automobilio sugadintas buvo tik ratas (b. l. 41–42). Taigi J. S. apeliacinio skundo argumentai, kad dėl eismo įvykio kaltas kitas automobilis nepagrįsti. Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl J. S. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais, kurie buvo teismo tinkamai ištirti ir įvertinti. Apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis ne apelianto naudai išvadomis nėra pagrindas vertinti teismą kaip subjektyvų.Apeliantas nurodo, jog teismas netinkamai konstatavo dėl automobilio sugadinimo ir teigia, jog tai galima padaryti tik atlikus objektų apžiūrą ar paskyrus ekspertizę. Tačiau įrodinėjimo procesas neturi vykti iki begalybės ir tam tikrai aplinkybei nustatyti nėra būtina atlikti visus įmanomus atlikti proceso veiksmus, kurių atlikimas veikos kvalifikavimui reikšmės negali turėti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pažymėjo, jog ekspertizės atlikimas jau po bylos išnagrinėjimo praėjus pakankamai laiko nebūtų tikslingas ir skundo nagrinėjimo atveju šis procesinis veiksmas neužtikrintų objektyvumo. V. P. 2017 m. rugsėjo 19 d. paaiškinime nurodė, jog J. S. vairuojamas automobilis trenkėsi jo vairuojamam automobiliui į šoną, įvykio metu nukentėjo jo automobilis (b. l. 15). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. S. 2017 m. rugsėjo 19 d. paaiškinime nurodė, jog transporto priemonėms susidūrus taksi kairėje buvo apgadintas kairės pusės galinis ratas bei kairės pusės galinis sparnas (b. l. 13–14). Po eismo įvykio policijos pareigūnas užfiksavo ir aprašė padarytus transporto priemonių apgadinimus. Dviejų transporto priemonių susidūrimo metu J. S. vairuojamai transporto priemonei buvo apgadintas galinis kairės pusės ratas, galinis kairės pusės sparnas, galinis bamperis. V. P. vairuojamai transporto priemonei buvo apgadintas priekinis bamperis, priekinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės sparnas (b. l. 11). Šiuos sugadinimus patvirtina byloje esančios padarytos fotonuotraukos įvykus eismo įvykiui (b. l. 50–54). Apeliantas teigia, jog teismas neteisingai konstatuoja, kad jis nedalyvavo nagrinėjant bylą, kad jam buvo išsiųstas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Nurodo, kad jis buvo atvykęs į bylos nagrinėjimą administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku, bet byla nebuvo nagrinėjama. Į kitą paskirtą bylos nagrinėjimą jis nebuvo pakviestas, nutarimas administracinio nusižengimo byloje nebuvo išsiųstas ir nebuvo išduotas po žodinių bei rašytinių prašymų. Taip pat pažymi, jog jam vienam dalyvaujant surašant administracinio nusižengimo protokolą, į jo pastabas bei teikiamus faktus nebuvo reaguota, todėl administracinio nusižengimo protokole pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog administracinio nusižengimo protokolas J. S. buvo surašytas 2017 m. rugsėjo 19 d., kuriame buvo nurodyta administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta – 2017 m. spalio 18 d., 08.20 val., adresas – Kauno g. 6, Klaipėda. Su šiuo administracinio nusižengimo protokolu J. S. buvo supažindintas, o taip pat šiuo protokolu jis buvo supažindintas ir su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis ir pareigomis. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas administracinio nusižengimo protokole nurodytą dieną 10.03 val. rašytinio proceso tvarka J. S. nedalyvaujant. 2017 m. rugsėjo 19 d. paaiškinime J. S. paaiškino aplinkybes dėl įvykusio eismo įvykio. Taigi jam buvo suteiktos galimybės paaiškinti aplinkybes dėl įvykusio eismo įvykio, tačiau tai, kad apeliantas nesutiko su pareigūno nurodytomis aplinkybėmis administracinio nusižengimo protokole, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog šios aplinkybės neatitiko tikrovės. Bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme apeliantui buvo suteiktos visos procesinės galimybės duoti paaiškinimus ir teikti jo kaltę teisinančius įrodymus. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo institucijoje priėmusioje nutarimą administracinio nusižengimo byloje atmetami, jie išspręsti surengus žodinį bylos nagrinėjimą teisme. Apeliantas teigia, jog teismas konstatavo, kad terminą skundui paduoti atnaujino pareiškėjo prašymu. Nurodo, jog tokio prašymo jis nebuvo pateikęs. Institucijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje jis skundė teismui per 20 dienų nuo jo gavimo, kaip tai yra nurodyta ANK 623 straipsnyje. Nutarimas nebuvo išduodamas dėl ydingo institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, veikimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas 2017 m. spalio 18 d., o skundas dėl institucijos priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje buvo paduotas 2018 m. vasario 26 d. Pagal ANK 623 straipsnį, skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Taigi, skirtingai nei teigia apeliantas, terminas skundui paduoti yra skaičiuojamas nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, o ne nuo gavimo dienos. Institucijos priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo išsiųstas J. S. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kuri sutampa su J. S. 2017 m. rugsėjo 19 d. paaiškinime nurodytu adresu. Nagrinėjamoje situacijoje skundo padavimo terminas buvo praleistas. Pirmosios instancijos teismas priimdamas J. S. skundą atnaujino terminą skundui paduoti ir išnagrinėjo bylą iš esmės. Kitaip tariant, tam, kad teismas galėtų nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ir dėl to priimti baigiamąjį teismo aktą, kurio teisėtumas ir pagrįstumas yra ginčijamas apygardos teisme, teismas turėjo atnaujinti skundui paduoti praleistą terminą. Šio procesinio klausimo išsprendimas, neturi jokios įtakos baigiamojo teismo akto pačiam turiniui, kurio teisėtumą ir pagrįstumą apeliantas ginčija nagrinėjamoje byloje. Apeliantas teigia, kad jis laikėsi Kelių eismo taisyklių 4, 117, 137 punktuose nustatytų reikalavimų, tačiau nagrinėjamoje byloje pažeidimas yra susijęs su Kelių eismo taisyklių 104 punkte nustatytų reikalavimų laikymusi. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl Kelių eismo taisyklių 4, 117, 137 punktuose nustatytų reikalavimų laikymosi paliekami nenagrinėti. Išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, skundžiamą teismo nutartį, apeliacinio skundo motyvus, apygardos teismas daro išvadą, jog apeliaciniame skunde skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir J. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.