- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-16
- Bylos Nr.
- N-62-873-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Artūras Drigotas
- Kategorijos
- 42.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutarties K. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. kovo 9 d. surašė K. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2009 m. vasario 21 d., apie 13 val., buvo nustatyta, jog sklype, esančiame Daržų g. 7, Klaipėdoje, moksliniam pažinimui saugomojoje teritorijoje, t. y. Senojo miesto vietoje su priemiesčiais (kultūros vertybės registracijos Nr. A1704K), be archeologinių tyrinėjimų pradėti vykdyti žemės kasimo darbai – apie 4 m į vakarus nuo archeologų ištyrinėto ploto iškasti trys tarpusavyje sujungti 50 cm pločio ir 40 cm ilgio gylio grioviai. Neištirtame moksliniam pažinimui saugomame objekte valdytojas gali vykdyti tik priežiūros ir konservavimo darbus, todėl K. P., būdamas sklypo valdytoju, pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 straipsnio 3 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos įgaliotas pareigūnas 2009 m. kovo 23 d. nutarimu pripažino K. P. kaltu už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 91 straipsnyje, padarymą ir skyrė 3000 Lt baudą.
II.
K. P. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos 2009 m. kovo 23 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Tvirtina, kad jis nepažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimų. Teigia, jog jis nedavė darbuotojams jokių nurodymų vykdyti žemės kasimo darbus, nes žemė buvo sušalusi, o nurodė tik pažymėti pastato ašis ir atitverti sklypą tvora. Nurodo, jog Institucija netyrė visų įvykio aplinkybių, neapklausė darbininkų, vykdžiusių darbus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi netenkino K. P. skundo. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ sklypas, esantis Daržų g. 7, Klaipėdoje, pripažintas saugoma vertybe, kurios kodas A1704K ir nustatytas vertybės apsaugos tikslas – saugoti moksliniam pažinimui. 2008 m. rugpjūčio 29 d. architektui M. B. išduotas leidimas Nr. 184 vykdyti Klaipėdos senojo miesto vietos (A1704), esančios Daržų g. 7, Klaipėdoje, archeologinius tyrinėjimus, kuris galiojo iki 2008 m. lapkričio 30 d. Archeologinių tyrimų 2008 m. lapkričio 12 d. išvados patvirtina, jog prieš pradedant vykdyti statybos darbus archeologiškai buvo tirtas užstatomas plotas. Byloje pateikta ištirto ir neištirto ploto schema įrodo, kad sklype, Daržų g. 7, Klaipėdoje, archeologiškai neištirtas 8 × 3 m plotas (schemoje pažymėtas tamsesne spalva). Pažeidimo fakto nepaneigia ir ta aplinkybė, jog leidimo vykdyti archeologinius tyrinėjimus galiojimo laikas buvo pratęstas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog 8 × 3 m žemės sklypo dalis pažeidimo padarymo metu buvo archeologiškai ištyrinėta. Teismas pažymėjo, kad Institucijos reikalavimas atlikti archeologinius tyrimus buvo aiškiai išreikštas tiek išduodant specialiąsias sąlygas, tiek ir peržiūrėjus projektinius pasiūlymus. Teismas nurodė, kad nors K. P. neigia faktinę aplinkybę, jog sklype, esančiame Daržų g. 7, Klaipėdoje, buvo vykdomi žemės kasimo darbai, tačiau rašytinė bylos medžiaga (2009 m. vasario 21 d. kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktas Nr. 27, fotonuotraukos) bei Institucijos atstovų L. K. ir N. P. paaiškinimai patvirtina pažeidimo padarymą. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patvirtino, kad jis darbų vadovei S. B. davė nurodymą aptverti statybvietės aikštelę ir pamatuoti statinio ašis. K. P. paaiškino, jog nurodymas aptverti tvorą buvo duotas darbų vadovei siekiant apsaugoti žemės sklypą ir apriboti galimybę žmonėms patekti į jį. Nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nei liudytoja S. B. negalėjo įvardinti, kas davė nurodymą kasti griovius. Liudytoja S. B. parodė, kad ji, iš direktoriaus K. P. gavusi nurodymą sutvarkyti tvorą, kartu su darbininkais nuvyko į sklypą, esantį Daržų g. 7, Klaipėdoje. Darbininkai kasė kastuvais maždaug 30 cm gylio duobutes tam, kad būtų galima įkalti į žemę kuolelius tvorai aptverti. Liudytoja paaiškino, jog statybos nebuvo pradėtos, buvo ruošiama tik statybvietė. Teismas pažymėjo, kad iš pateiktų fotonuotraukų aiškiai matyti, kad nuo tam tikro žemės ploto buvo nukastas sniegas, sukasti grioviai. Institucijos atstovas L. K. paaiškino, kad jis pats 2009 m. vasario 21 d. užfiksavo sklype vykdomus žemės kasimo darbus, matė, jog aštuoni darbininkai dirbo statybvietėje, 2 iš jų kasė griovelius kūju ir pneumatiniu pjūklu. Teismas konstatavo, kad ginčo atveju minėtų darbų atlikimas nepatenka į priežiūros ar konservavimo darbų sąvoką ir byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių žemės kasimo darbų vykdymą. Teismas nurodė, kad iš pateikto UAB „Kopų lūgnė“ 2002 m. lapkričio 7 d. steigimo akto matyti, jog bendrovės steigėjas yra J. P.. Pažeidimo padarymo metu UAB „Kopų lūgnės“ direktoriumi buvo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Pats K. P. pripažino aplinkybę, jog jis nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2009 m. balandžio mėnesio buvo bendrovės direktorius, todėl aplinkybė, jog patikrinimo akte valdytoju nurodytas J. P., yra nereikšminga. Institucijos pareigūnai paaiškino, kad surašant patikrinimo aktą su jais bendravo J. P., bendrovės dokumentai nebuvo patikrinti, todėl akte valdytoju ir buvo nurodytas J. P., o ne bendrovės direktorius K. P.. Be to, UAB „Kopų lūgnė“ steigimo akto 8.2 ir 8.3 punktai nustato, jog steigėjas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo akto pasirašymo dienos privalo patvirtinti sudarytus sandorius, išrinkti valdymo organus, spręsti kitus visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimus, steigėjas bei steigėjo įgaliotiniai per 7 dienas nuo bendrovės įregistravimo dienos privalo perduoti bendrovės sukauptą turtą ir dokumentus bendrovės direktoriui, surašydami perdavimo-priėmimo aktą. Teismas padarė išvadą, kad pažeidimo padarymo metu, t. y. 2009 m. vasario 21 d., K. P. buvo kultūros paveldo objekto valdytojas, todėl, pradėdamas vykdyti statybos darbus žemės sklype, esančiame Daržų g. 7, Klaipėdoje, jis turėjo vykdyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
III.
Nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi, K. P. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad tiek Institucija, tiek teismas neišnagrinėjo jo prašymo padaryti statybvietės ploto topografinę nuotrauką, iš kurios būtų matyti, kur buvo atliekami archeologiniai tyrimai ir iškasti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti grioviai. Tvirtina, kad teismas nepagrįstai jį sutapatino su sklypo, esančio Daržų g. 7, Klaipėdoje, valdytoju, nors apžiūros akte yra nurodyta, kad šio sklypo valdytojas yra J. P., be to, pastarasis nepagrįstai nebuvo apklaustas. Teigia, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog žemės sklype buvo atliekami žemės kasimo darbai. Nurodo, kad Institucijos specialisto L. K. paaiškinimai, jog jis matė vykdomus žemės kasimo darbus, yra nelogiški ir turi būti vertinami kritiškai. Teigia, kad teismo posėdyje nebuvo apklausti darbininkai, vykdę darbus statybvietėje.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad K. P., būdamas UAB „Kopų lūgnė“ direktoriumi, 2008 m. rugpjūčio 29 d. pats pasirašė autorinę sutartį su archeologu M. B., įsipareigojusiu atlikti sklype, esančiame Daržų g. 7, Klaipėdoje, archeologinius tyrinėjimus, 2008 m. lapkričio 12 d. išvadose aiškiai nurodyta atlikto šurfo fiksacija, naujai iškasti grioviai matomi 2009 m. vasario 21 d. nuotraukose. Teigia, kad K. P. teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis yra UAB „Kopų lūgnė“ direktorius, J. P. paaiškino, kad apeliantas yra atsakingas už bendrovės turtą. Be to, visa UAB „Kopų lūgnė“ dokumentacija, t. y. sutartys su archeologu, projektuotoju ir darbų vykdytojais yra pasirašytos K. P., kas liudija, jog jis yra sklypo, esančio Daržų g. 7, Klaipėdoje, valdytojas. Tvirtina, kad Institucijos įgaliotas pareigūnas 2009 m. vasario 21 d. nustatė, kad sklype, šalia archeologų ištyrinėto ploto, vykdomi žemės kasimo darbai, aštuoni darbininkai su kastuvais ir pneumatiniu kūju kasė griovius, tai užfiksuota nuotraukose. Nurodo, kad J. P. administracinės bylos nagrinėjimo metu buvo ne kartą atvykęs į Instituciją, kur atsakė į bylą įgalioto pareigūno klausimus bei pateikė su byla susijusią dokumentaciją, tarp jų ir UAB „Kopų lūgnė“ steigimo aktą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog K. P. kaltė, padarius ATPK 91 straipsnyje numatytą pažeidimą, įrodyta, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.ATPK 91 straipsnis numato administracinę atsakomybę už Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ar Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimą. K. P. administracinis kaltinimas pareikštas dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymo) 17 straipsnio 3 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) pažeidimo. Minėta nuostata įtvirtina, kad neištirtame moksliniam pažinimui saugomame objekte valdytojas gali vykdyti tik priežiūros ir konservavimo darbus. Įstatymo 2 straipsnio 10 punktas įtvirtina, jog konservavimas yra kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes naikinančių ar žalojančių veiksnių poveikio sustabdymas ir autentiškumo požymių sutvirtinimas atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus. Įstatymo 2 straipsnio 27 punktas numato, kad priežiūra yra valdytojų nuolat vykdomi kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių nekeičiantys darbai, kuriems nereikalingas už šio objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas.Taigi, nagrinėjamu atveju nustatytina, kokie darbai buvo atlikti sklype, esančiame Daržų g. 7, Klaipėdoje, ir ar tie darbai atlikti neištirtame moksliniam pažinimui saugomame objekte. K. P. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog sklype, esančiame Daržų g. 7, Klaipėdoje, buvo padaryti žemės kasimo darbai, tačiau tai prieštarauja byloje esančiai medžiagai. Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo akte Nr. 27, surašytame 2009 m. vasario 21 d., užfiksuota, jog šiame sklype pradėti vykdyti žemės kasimo darbai, t. y. 4 metrai į vakarus nuo archeologų ištyrinėto ploto iškasti trys tarpusavyje sujungti 50 cm pločio ir 40 cm gylio grioviai, perkelta apsauginė tvora (b. l. 11). Institucijos atstovas L. K. teismo posėdyje paaiškino, kad jis, betarpiškai stebėdamas, užfiksavo žemės kasimo darbus, vykdytus sklype, kur nebuvo atlikti archeologiniai tyrimai, t. y. kad aštuoni darbininkai dirbo sklype, du iš jų kastuvu kasė griovius, be to, matė, kaip buvo naudojamas pneumatinis kūjis (b. l. 76). Šias aplinkybes patvirtina byloje esančios nuotraukos (b. l. 13 – 15, 44 – 45). Pažymėtina, kad Institucijos atstovo L. K. paaiškinimai neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl nėra pagrindo jo paaiškinimus vertinti kritiškai. Iš čia akivaizdžiai matyti, kad sklype atlikti darbai pagal savo pobūdį negali būti pripažintini sklypo priežiūros ar konservavimo darbais, o K. P. pateikiama įvykio versija vertintina kaip bandymas išvengti atsakomybės. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad šiuo atveju jokio pagrindo daryti topografinę nuotrauką nėra, nes tiek bylos medžiagoje esančioje archeologo M. B. 2008 m. lapkričio 12 d. archeologinių tyrimų išvadoje, tiek brėžiniuose nurodyta, kokioje sklypo dalyje buvo atlikti archeologiniai tyrimai (b. l. 22 – 25). Institucijos atstovas L. K., kuris 8 metus prižiūri vykdomus archeologinius tyrinėjimus, paaiškino, kad jis nustatė, jog kasinėjimai buvo pradėti tame sklypo plote, kuriame neatlikti archeologiniai tyrinėjimai (b. l. 76). Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog buvo pažeistas Įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas.Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai jį sutapatino su sklypo, esančio Daržų g. 7, Klaipėdoje, valdytoju, tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas išsamiai ir detaliai pasisakė dėl pažeidimo subjekto (sklypo valdytojo), teisėjų kolegija palaiko tokią argumentaciją ir jos nebekartoja.Dėl K. P. teiginio, jog nei J. P., nei darbininkai, vykdę darbus, nebuvo apklausti apie faktines bylos aplinkybes, pasakytina, jog J. P. buvo apklaustas Institucijos darbuotojų bylos nagrinėjimo metu (b. l. 76). Be to, net ir neapklausus darbininkų, vykdžiusių darbus, nekyla abejonių, kad apeliantas padarė ATPK 91 straipsnyje numatytą pažeidimą. Taip pat šiuo aspektu pasakytina, kad ATPK 272 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinio teisės pažeidimo procese administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pareikšti prašymus. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog K. P. nebuvo pateikęs prašymo apklausti kokius nors liudytojus (b. l. 79). Dėl šių priežasčių apelianto teiginys yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
K. P. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.