Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Jurgai Klimčukienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)), teistas:

1) Joniškio rajono apylinkės teismo 1992 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 90 straipsnio 2 ir 3 dalis, 146 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), laisvės atėmimu 3 metams;

2) Joniškio rajono apylinkės teismo 1995 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 241 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

3) Joniškio rajono apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 241 straipsnio 1 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnio 1 dalį, 43 straipsnio 1 ir 2 dalis (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;

4) Joniškio rajono apylinkės teismo 1999 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 1 ir 3 dalis (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams;

5) Joniškio rajono apylinkės teismo 1999 rugsėjo 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 1999 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams;

12) Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teismo 2018 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams 29 dienoms;

13) Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams; Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. gruodžio 28 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. spalio 5 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams ir 29 dienoms;

14) Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimo 10 mėnesių bausme;

15) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 spalio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir devyniems mėnesiams, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. spalio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu, kuriuo R. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 9 mėnesiams (b. l. 21-29);

2022 m. vasario 7 d. pažyma apie paieškos iniciatoriaus atliktus veiksmus prieš skelbiant įtariamojo ar nuteistojo paiešką, kurioje užfiksuoti atlikti veiksmai siekiant surasti nuteistąjį R. B. (b. l. 46-47);

liudytojos J. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad R. B. yra jos brolis. Jis yra teistas ne kartą, kiek žino paskutinį kartą bausmę atliko (duomenys neskelbtini). Su broliu bendrauja per socialinį tinklą „Messenger“ programą. Jo paskyra yra vardas ir pavardė (R. B.). Kada tiksliai jis atliko bausmę ji nežino, mano galėjo būti 2021 metų rugsėjo mėnesį. Jai brolis paskambinęs pasakodavo, kad laisvu laiku nuo bausmės atlikimo, jis buvo įdarbintas. Dirbo prie statybų, dengė stogus. Kokioje įmonėje dirbo ji nežino. Brolis iš įkalinimo įstaigos buvo grįžęs 2021 metų rugsėjo pabaigoje, pas ją namuose prabuvo apie savaitę laiko, laukė kol jam atsiųs tapatybės kortelę. Jis minėjo, kad ją buvo palikęs įkalinimo įstaigoje. Nesulaukęs kortelės jis išvyko atgal į (duomenys neskelbtini). Minėjo, kad buvęs darbdavys jam išnuomos butą, kad galėtų grįžti į darbą. 2022 m. vasario 3 d. apie 19.00 val., jai paskambino brolis ir pasakė, kad neva jis dabar nedirba, turi kažkokių problemų. Ji broliui 2022 m. vasario 4 d. 14.51 val. per „Messenger“ programą parašė žinutę, kad jo ieško policija, jis jai atrašė, ką jį pranešė pareigūnams. Ji jam atrašė, ką gali pranešti, kad su juo bendrauja tik per „Messenger“ programą, jo tikslaus adreso nežino. Brolis jai atrašė, kad suprato. Broliui apie laišką iš Šiaulių apygardos teismo, kuriuo buvo atsiųstas nuosprendis pranešė 2022 m. vasario 2 d. per „Messenger“ programą, pasakė, kad gautas nuosprendis. Jis jai atrašė, kad žino kad turėjo būti atsiųstas laiškas, nes vėl turės atlikti bausmę. Ji gavusi brolio asmens tapatybės kortelę, išsiuntė jam į paštomatą adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė R. B. telefono numerį (b. l. 39-40, 41-43).

Motyvuojamoji dalis

BK 242 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti paskirtą arešto ar laisvės atėmimo bausmę, kai asmuo dar nėra suimtas. Vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę yra procesas, kurio metu nuteistasis aktyviais veiksmais stengiasi išvengti bausmės atlikimo. Subjektyvioji minėto nusikaltimo sudėties pusė pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas žino ir supranta savo pareigą vykdyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau slapstydamasis ar kitokiais veiksmais sąmoningai stengiasi išvengti jos atlikimo.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžiu R. B. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 metams ir 9 mėnesiams. Nesutikdamas su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, R. B. pateikė apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui, tačiau šio teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartimi, R. B. skundas atmestas, o Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 6 d. nuosprendis paliktas nepakeistas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. dalyvavo nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad nebuvo atvykęs į nuosprendžio paskelbimą, bet apie jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę žinojo, nes skambino į teismą. Kaltinamasis R. B. padavė apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžio, nagrinėjant skundą Šiaulių apygardos teisme viešame teismo posėdyje nedalyvavo. Apie tai, kad jo apeliacinis skundas atmestas kaltinamajam buvo žinoma, tai jis pripažino teisiamojo posėdžio metu, nurodęs, kad skambino į Šiaulių apygardos teismą ir jam buvo pranešta, kad skundas atmestas. Šiaulių apygardos teismo nutartis kaltinamajam R. B. buvo išsiųsta jo skunde nurodytu adresu, apie gautą teismo nutartį kaltinamajam pranešė ir jo sesuo. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. sausio 18 d. ir buvo pateiktas vykdyti Šiaulių AVPK Joniškio rajono policijos komisariatui. Kadangi R. B. namuose nebuvo rastas, atlikus papildomus paieškos veiksmus jo buvimo vieta buvo nežinoma, todėl 2022 m. vasario 8 d. buvo paskelbta jo paieška ir 2022 m. kovo 2 d. jis sulaikytas šalia nuomojamo būsto (duomenys neskelbtini) mieste.

Šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis suprato, kad jam priimtas nuosprendis, įsiteisėjo, ir kad jis privalo atlikti laisvės atėmimo bausmę. Nors kaltinamasis nurodė nesislapstęs, teigė laukęs kol bausmės atlikimui jo atvyks paimti policijos pareigūnai, tačiau iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinamasis sąmoningai vengė atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Liudytojos J. Š. duoti parodymai patvirtina, kad ji informavo R. B., kad jis yra ieškomas policijos pareigūnų. Liudytojos nurodytu kaltinamojo telefono numeriu pareigūnai su kaltinamuoju susisiekti negalėjo, nes telefonas buvo išjungtas. Tai, kad kaltinamasis sąmoningai siekė nutolinti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimą patvirtina ir tai, kad teikdamas apeliacinį skundą dėl priimto nuosprendžio R. B. nurodė ne savo faktinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), o vietą, kur jis seniai negyvena ir nesilanko.

Iš aptartų aplinkybių matyti, kad R. B. tyčia nusprendė nevykdyti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir slapstydamas vengė ją atlikti. Bylos medžiaga patvirtina, kad R. B. žinojo apie jo atžvilgiu vykusį baudžiamąjį procesą, teikė apeliacinį skundą dėl priimto apkaltinamo nuosprendžio ir žinojo, kad skundas yra atmestas, todėl jis turi atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taip pat žinodamas, kad yra ieškomas policijos pareigūnų, slėpė savo faktinę gyvenamąją vietą ir į policijos komisariatą neprisistatė, kas rodo, jog žinodamas, kad privalo atlikti laisvės atėmimo bausmę, to nevykdė, slapstėsi, elgėsi neatsakingai ir be abejonės, baudžiamai. Byloje esančių duomenų visetas patvirtina, kad R. B. tyčia vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę, todėl tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 242 straipsnį.

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis R. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė, jog gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Teismas kaltinamojo pripažinimą ir gailėjimąsi dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad naują nusikaltimą padarė būdamas teistas ir neišnykus teistumui, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis R. B. yra teistas penkiolika kartų, šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs (b. l. 82-104), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos, nuobaudos galiojančios (b. l. 106-127), dirbo iki 2021 m. gruodžio 30 d. (b. l. 128). BK 242 straipsnio sankcijoje yra numatytos dvi bausmės – bauda ir terminuotas laisvės atėmimas iki dvejų metų. Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, tai – jog R. B., ne pirmą kartą baudžiamas laisvės atėmimo bausmėmis, jas atlikęs ir toliau vykdo tyčinius nusikaltimus, jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, taip pat tai, kad kaltinamojo vengimas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę buvo labiau pasyvus, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus R. B. straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmė rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas tos bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnį), kaltinamajam R. B. visiškai pripažinus padarius nusikalstamą veiką, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

R. B. yra sulaikytas 2022 m. kovo 2 d., nuo tos dienos atlieka Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu R. B. paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės dalies pridedant dalį, t. y. pusę, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir R. B. skirtina subendrinta galutinė – vienerių metų 11 mėnesių ir 27 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. 2022 m. gegužės 5 d.

Į bausmės laiką įskaitytinas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 6 d., nuosprendžiu įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam kardomoji priemonė neskirta.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Nagrinėjant bylą kaltinamajam R. B. ginti paskirtas advokatas Modestas Švažas. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. balandžio 27 d. pirminė pažyma Nr. APD-2022-04739, iš kurios matyti, kad už R. B. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 101,67 Eur. Atsižvelgus į tai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau įvertinus į tai, kad nuteistasis proceso metu buvo nelaisvėje ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba, nesiregistruoja užimtumo tarnyboje, duomenų apie nuteistajam priklausantį turtą ar pajamas nėra, gynėjas paskirtas teismo iniciatyva esant BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytam būtinumui, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, šios proceso išlaidos valstybės naudai iš kaltinamojo neišieškotinos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. B. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrinti su 2021 m. spalio 6 d., Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirti R. B. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 11 (vienuolika) mėnesių ir 27 (dvidešimt septynias) dienas laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaityti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 6 d., nuosprendžiu įskaitytą laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. 2022 m. gegužės 5 d.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.