- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-26
- Bylos Nr.
- A20.-600-724/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-54-3-00103-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Avinas
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Rytis Satkauskas
užsieniečiui V. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos piliečiui, jo atstovui advokatui Ryčiui Satkauskui,
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl užsieniečio sulaikymo VSAT Užsieniečių registracijos centre.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas teikimu, atstovė teismo posėdyje prašė sulaikyti užsienietį prieglobsčio prašytoją V. P., kuris ketino neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos
Užsienietis, jo atstovas, prašo teikimo netenkinti nes išvykti neketino ir tokių kėslų neturėjo. Jis kartu su draugu buvo pagrobtas ketinant išvežti į užsienį, tačiau pasienyje buvo sulaikyti.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas atmestinas.
Nustatyta, kad Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos pilietis V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), 2025 m. rugsėjo 8 d. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos pareigūnų, kai buvo nustatyta, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, be dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ar būti Lietuvos Respublikoje. Vėliau užsienietis buvo perduotas Užsieniečių registracijos centrui, o sprendimu Nr. 15K-3677 nuo 2025-09-10 apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūros Pabradės skyriuje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol bus išspręstas klausimas dėl jo perdavimo Latvijos Respublikai pagal 1995 m. birželio 30 d. trišalę sutartį dėl nelegaliai gyvenančių asmenų grąžinimo.
2025 m. rugsėjo 13 d. užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvoje. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 25S205878 nustatė, kad valstybė, atsakinga už jo prašymo nagrinėjimą, yra Latvijos Respublika, kuri 2025 m. rugsėjo 22 d. raštu sutiko jį priimti atgal.
2025 m. spalio 6 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimu V. P. buvo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš šiai vietai priklausančios teritorijos be įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Ši priemonė taikyta trims mėnesiams – iki 2026 m. sausio 6 d.
2025 m. spalio 24 d. Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai sustabdė automobilį, kuriame buvo du asmenys be kelionės dokumentų – Šri Lankos piliečiai V. P. ir N. J., abu prieglobsčio prašytojai iš Pabradės Užsieniečių registracijos centro. Automobilį vairavo Šri Lankos pilietis T. P. T., turintis leidimą gyventi Vokietijoje. Pareigūnai konstatavo, kad šie asmenys bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Lenkiją, ir todėl 2025-10-24 Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyrius priėmė sprendimą V. P. sulaikyti iki 48 valandų.
Remiantis tuo, kad užsienietis buvo sulaikytas, kaip kad tarnyba įtaria, bandantis neteisėtai išvykti iš Lietuvos ir prašoma užsieniečiui taikyti sulaikymą.
Tačiau šiuo atveju esminę reikšmę turi aplinkybė, kad užsieniečio išvykimui iš laikino apgyvendinimo vietos buvo suteiktas įstaigos vadovo leidimas. Tai reiškia, kad užsieniečio veiksmai buvo teisėti, atitiko teismo nustatytas alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas, todėl negali būti vertinami kaip jų pažeidimas ar savavališkas pasišalinimas iš laikino apgyvendinimo vietos.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (UTPĮ) 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą, užsienietis gali būti sulaikomas, kai būtina nustatyti ar patikrinti jo tapatybę ar pilietybę. Šiuo atveju tapatybė yra aiškiai nustatyta – V. P. turi galiojantį Šri Lankos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2034 m. gegužės 15 d., todėl šis sulaikymo pagrindas neegzistuoja.
Pagal UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 3 punktą, sulaikymas taikomas, kai būtina užtikrinti užsieniečio dalyvavimą prieglobsčio suteikimo ar perdavimo procedūroje. Tačiau šiuo atveju užsienietis buvo teisėtai apgyvendintas valstybės institucijų nustatytoje vietoje ir jo išvykimas vyko su įstaigos leidimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis vengė dalyvauti procedūroje ar trukdė jos vykdymui.
Pagal UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktus, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikomas, jei jis siekia išvengti prieglobsčio suteikimo procedūros arba yra pagrįsta tikimybė, kad jis bandys išvengti sprendimo dėl perdavimo ar grąžinimo įvykdymo. Duomenų, kad V. P. būtų vengęs procedūros, slapstęsis ar atsisakęs bendradarbiauti su institucijomis – nėra. Priešingai, jo išvykimas buvo žinomas įstaigos administracijai ir leistas vadovo, todėl negalima daryti išvados, kad jis siekė pabėgti ar trukdyti procedūros vykdymui.
Pagal UTPĮ 113 straipsnio 10, 11 ir 12 dalis, sulaikymas gali būti taikomas tik kaip paskutinė priemonė, kai švelnesnės priemonės yra nepakankamos. Kadangi užsieniečiui buvo taikyta alternatyvi priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje – ir ši priemonė buvo įgyvendinama tinkamai, jos pakeitimas į sulaikymą būtų ne tik perteklinis, bet ir prieštarautų proporcingumo bei būtinybės principams.
Be to, iš teikimo turinio nematyti, kad būtų nustatyti kokie nors papildomi faktai, rodantys, jog V. P. kelia grėsmę viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui, kaip tai numato UTPĮ 113 straipsnio 10 dalis. Užsieniečio atžvilgiu nėra duomenų apie padarytus administracinius ar baudžiamuosius teisės pažeidimus, nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų, jis nėra ieškomas, neturi teistumo, nedirba nelegaliai. Tokie duomenys patvirtina, kad sulaikymas nėra būtinas viešosios tvarkos ar saugumo užtikrinimo tikslais.
Taip pat pažymėtina, kad užsienietis į Lietuvą atvyko neteisėtai, tačiau nuo sulaikymo momento buvo visapusiškai institucijų kontrolėje, pateikė prašymą prieglobsčiui ir laikėsi nustatytų sąlygų. Jo išvykimas iš laikino apgyvendinimo vietos su leidimu negali būti laikomas mėginimu išvengti prieglobsčio procedūros. Tokia interpretacija neatitiktų nei teisingumo, nei proporcingumo principų, nes teisinės priemonės turi būti taikomos tik tada, kai yra aiškus faktinis ir teisinis pagrindas.
Įvertinus visas faktines aplinkybes, nustatyta, kad V. P. turėjo įstaigos vadovo leidimą išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, todėl jo veiksmai buvo teisėti, neprieštaravo teismo sprendimui ir nepažeidė taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygų.
Kadangi nėra duomenų, jog jis siekė slapstytis, vengti prieglobsčio procedūros ar kelti grėsmę viešajai tvarkai, nėra pagrindo konstatuoti bent vieno iš UTPĮ 113 straipsnyje nurodytų sulaikymo pagrindų.
Todėl teikimas dėl užsieniečio V. P. sulaikymo laikytinas nepagrįstu ir turi būti atmestas, nes sulaikymo taikymas šiuo atveju būtų neproporcingas, neparemtas faktais ir neatitinkantis įstatymo reikalavimų bei Europos Sąjungos teisės principų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
teikimą atmesti.
Sprendimas nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.