Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. B. (D. B.) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. LK-N-339 „Dėl nuteistojo D. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 253 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme;

- Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – dvidešimties parų arešto bausme.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi nustatytos bausmės likusi neatlikta dalis subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta dvejų metų ir septynių dienų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisija, atsižvelgdama į tai, kad nuteistojo D. B. nusikalstamo elgesio rizika, didelės žalos rizika visuomenei ir smurtinio elgesio rizika yra vidutinė, yra daug dinaminių jo kriminogeninių veiksnių, bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje metu D. B. padarė nusikalstamą veiką ir kitus drausminius nusižengimus, dėl to iš specializuotos atviro tipo bausmės atlikimo vietos buvo perkeltas į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą, jo pastangos valdyti rizikos veiksnius atsirado tik pastaruoju metu, motyvacija dirbti buvo ribota, o individuali veikla – abejotino realumo, turimus finansinius įsipareigojimus D. B. dengia minimaliomis pastangomis ir į kitas aplinkybes, padarė išvadą, kad akivaizdžios pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką jis nepadarė ir nutarė netaikyti D. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Atsiliepimo, pareiškimų dėl nušalinimo ir prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistajam D. B. paskirta iš viso devynerių metų ir dešimties dienų laisvės atėmimo bausmė (dvejų metų ir septynių dienų laisvės atėmimo bausmė yra bausmių bendrinimo su neatliktos bausmės dalimi rezultatas). Pusę paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės D. B. yra atlikęs, todėl egzistuoja formalusis pagrindas jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau tam, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nuteistasis turi atitikti ne tik formaliąsias, be ir materialiąsias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. jog bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nuteistojo D. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas sprendžiamas trečią kartą. Tiek prieš tai, tiek ir šiuo atveju lygtinio paleidimo komisija sprendė, kad akivaizdžios pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką D. B. nepadarė. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad D. B. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, yra nemažėjanti. Vis dar išskiriama eilė dinaminių D. B. kriminogeninių veiksnių: turimos skolos; praeityje pasidavimas asocialios grupės įtakai; ankstesnis piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; suicidinio elgesio, savęs žalojimo istorija; impulsyvaus elgesio tendencijos patiriant frustraciją; empatijos stoka; nusikalstamo elgesio neutralizavimas. Socialinio tyrimo išvadų palyginimas rodo, kad dinaminių D. B. kriminogeninių veiksnių kiekis reikšmingai nemažėja, dalis iš jų kartojasi, turint omenyje, jog paskutinius vertinimus skiria dvejų su puse metų laikotarpis. Ir toliau didelį susirūpinimą kelia D. B. mąstymo ir elgesio sritis – dėl pasikartojančio nusikalstamo ir kitokio teisei priešingai elgesio, ypač laisvės atėmimo vietų įstaigoje, savęs pateisinimo (tai pastebėta ir paskutinio jo socialinio vertinimo metu), atkryčių dažnumo, netgi griežtai kontroliuojamoje aplinkoje; taip pat D. B. nuostatų sritis – dėl dviprasmiškos nuostatos į priežiūrą ir apribojimus, nusikalstamo ir kitokio teisei priešingo elgesio bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje metu. Iki šiol problemų įžvelgiama ir D. B. gyvenimo stiliaus ir draugų, piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, emocinės gerovės srityse, kuriose stebima arba neatmetama didelės žalos rizika. Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami apsauginiai D. B. kriminogeniniai veiksniai: turi tvirtus šeiminius ryšius ir stabilią gyvenamąją vietą; lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju iš karto turės darbo vietą. Vis dėlto, apsauginių D. B. kriminogeninių veiksnių kiekis yra nedidelis, be to, pastebėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje aprašomose jo gyvenimo sąlygų ir ryšių srityse nurodyta priešingai, jog praeityje tvirti šeiminiai ryšiai ir turima gyvenamoji vieta neatgrasė D. B. nuo nusikalstamo ir kitokio teisei priešingo elgesio, todėl tai nėra apsauginis veiksnys. Be to, iš bylos ir asmens bylos medžiagų matyti, kad D. B. elgesys bausmės atlikimo metu yra nevienareikšmis. Viena vertus, D. B. aktyviai įgyvendino individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo elgesio pataisos programose, esant galimybei dirbo, mokėsi ir kt., už tai buvo ne kartą skatintas, švelninamos jam taikomos bausmės atlikimo sąlygos. Kita vertus, nemažėjanti vidutinė D. B. nusikalstamo elgesio rizika leidžia spręsti, kad visa tai didesnės teigiamos įtakos jo mąstysenai neturėjo, jog resocializacijos procesas yra labiau formalus. Tai rodo ir tolimesnis nusikalstamas ir kitoks teisei priešingas D. B. elgesys: D. B. du kartus po trumpalaikių išvykų į namus ir vieną kartą po sugrįžimo iš darbo laisvėje buvo nustatytas neblaivumas, dėl to iš specializuotos atviro tipo bausmės atlikimo vietos jis buvo perkeltas į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą; laisvės atėmimo vietų įstaigoje neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti; ne kartą nevykdė laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimų eiti į jam administracijos paskirtą būrį. Savo pasiaiškinimuose D. B. alkoholio vartojimą neigė, bet logiškai to nepaaiškino, o atsisakymą eiti į jam administracijos paskirtą būrį bandė pateisinti galimai neteisėtu kitų nuteistųjų elgesiu. Taip pat pastebėtina, kad paskutinį kartą D. B. skatintas seniai, 2022 m. rugpjūčio 29 d., vėliau – tris kartus baustas drausmine tvarka ir vieną kartą nuteistas už nurodytą nusikalstamą ir kitokį teisei priešingą elgesį.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nuteistojo D. B. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, todėl nesudaro pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nurodyti dinaminiai D. B. kriminogeniniai veiksniai, mąstymo ir elgesio, nuostatų ir kitų sričių probleminiai aspektai, ir apskritai nevienareikšmis elgesys bausmės atlikimo metu iki šiol kelia didelį susirūpinimą ir pagrįstų abejonių, ar jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Tai ypatingai svarbu, nes D. B. yra ne kartą teistas, be kita ko, už labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, nusikalstamas veikas darė bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje metu, todėl tam, kad teismas galėtų dar kartą išreikšti pasitikėjimą D. B., pirmiausia ir svarbiausia turi įvykti ir būti aiškiai matomi teigiami pokyčiai jo mąstysenoje. Dėl šių priežasčių nei skunde akcentuojami D. B. darbinė veikla, turimų skolų dengimas, nei kitos jį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, neigiamų neatsveria ir, vertinant jų visumą, nesudaro pagrindo spręsti priešingai. D. B. turėtų toliau įgyvendinti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauti elgesio pataisos programose, vykdyti kitas Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, koncentruodamasis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, mąstymo ir elgesio, nuostatų ir kitų probleminių sričių sprendimą. Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo D. B. (D. B.) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. LK-N-339 „Dėl nuteistojo D. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos“.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.