Panevėžio apylinkės teismo nutartis

institucijos priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Panevėžio AVMI) atstovei S. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. T. skundą dėl Panevėžio AVMI nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio AVMI 2016-04-19 nutarimu (toliau - Nutarimas) Nr. VMI-05N-57821270-16 nubaudė A. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172 str. 1 d. ir paskyrė jam nuobaudą – 216 Eur baudą.

A. T. surašytas administracinio teisės pažeidimų protokolas ir priimtas Nutarimas jį nubausti už tai, kad jis, 2016-04-08, 8.30 val., turgavietėje (Nr. 237), esančioje Ukmergės g. 26, Panevėžyje, vykdė mažmeninę prekybą žūklės reikmenimis ir gavo pajamų (nupirktas svarelių rinkinys už 1,45 Eur), šiai veiklai vykdyti neįsigijęs verslo liudijimo ar kitaip neįregistravęs veiklos.

Teismo posėdyje Panevėžio AVMI atstovė S. Ž. prašė A. T. skundą atmesti. Nurodė, kad Panevėžio apskrities mokesčių inspekcija Nutarimu nubaudė A. T. už individualios veiklos vykdymą, neįsigijus verslo liudijimo ar kitaip neįregistravus vykdomos veiklos. E. P. vykdo individualią veiklą pagal verslo liudijimą, Jos veikloje negali dalyvauti A. T.. Teisės aktuose nurodyta, kad pagalbą teikti gali tik vaikai nuo 14 metų, sutuoktinis, tėvas arba motina. A. T. nėra E. P. sutuoktinis, todėl neturi teisės dalyvauti jos individualioje veikloje. 2016 m. balandžio 8 d. atlikus patikrinimą, A. T. prekybos vietoje buvo vienas, E. P. tuo metu nebuvo, A. T. pardavė svarelių rinkinį, paėmė už tai pinigus, todėl jam buvo surašytas protokolas ir, atsižvelgiant į lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, paskirta bauda. Lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas nedirba, jo sunki materialinė padėtis, kitų pajamų negauna, o sunkinanti aplinkybė, kad pakartotinai padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, t. y. E. P. prekybos vietoje A. T. prekiavo akcizinėmis prekėmis ir už tai jam paskirta sankcija.

Teismo posėdyje A. T. palaikė savo skundą, papildomai nurodė, kad 2016-04-08 buvo su E. P. darbo vietoje, ji (E. P.) sužinojusi, kad susirgo vaikas trumpam išbėgo į namus. Jai (E. P.) išvykus, po 5-10 minučių priėjo vyriškis ir paprašė paduoti svarelius, A. T. jam pasakė, kad palauktų, nes nėra pardavėjos, svarelius parodė, tačiau pirkėjas, pamatęs ant prekės kainą, paliko pinigus ant prekystalio, pasiėmė svarelius ir išėjo, jis (A. T.) iš pirkėjo pinigų neėmė. Sugyventinė grįžo po kurio laiko. Paaiškino, kad į parduotuvę ateina kaip konsultantas, prekių saugotojas, prižiūrėtojas, jį (A. T.) pažįsta kaip profesionalų žvejį. Šis verslas yra šeimos bendras, tiesiog E. P. yra išsiėmusi verslo liudijimą, o jis (A. T.) vežioja prekes. Mano, kad du verslo liudijimai vienoje darbo vietoje nėra protingas sprendimas. Pažymi, kad su E. P. jau keliolika metų veda bendrą ūkį, dirba. Turint du verslo liudijimus, jiems nebeapsimokėtų dirbti. Nurodo, kad turi penkis nepilnamečius vaikus, jiems teikia išlaikymą, dalyvauja žūklės varžybose, pajamas šeimoje gauna Ernesta, o gyvenant šeimoje - pinigai bendri. Šiuo metu jis (A. T.) niekur nedirba.

Liudytoja E. P. parodė, kad turgavietėje nuomoja vietą, kurioje prekiauja žvejybos reikmenimis. 2016-04-08 susirgo vaikas (12 metų) ir ji išvažiavo namo, kad nereikėtų prekybos vietos uždaryti, ją paliko saugoti sugyventiniui A. T., po valandos grįžo atgal į darbą. A. T. jai minėjo, kad buvo patikrinimas, kad pirkėjas paėmė svarelių dėžutę, bei paliko pinigus ant prekystalio. Ji (E. P.) išties rado ant prekystalio 1,70 Eur, kuriuos įskaitė į ūkinės veiklos pajamas. Prekė, už kurią buvo palikti pinigai yra jos (pagal įsigijimo dokumentus), ji pati verčiasi pagal jos vardu išduotą verslo liudijimą, jame A. T. nėra įrašytas. Ji (E. P.) yra kreipusis į Panevėžio VMI, kad būtų įrašytas į verslo liudijimą A. T., tačiau atsisakė įrašyti, nes yra nevedę. Jai nebūnant darbo vietoje, A. T. neprekiauja, tačiau, jei žmogus prašo parodyti prekes, jis (A. T.) pakonsultuoja, pinigus už prekes paima ji (E. P.).

Liudytoja D. P. parodė, kad dirba Panevėžio apskrities VMI. 2016-04-08 buvo tikrinama informaciją apie galimai A. T. vykdomą prekybą. Kadangi A. T. jų skyriaus visus darbuotojus pažįsta, paprašė kito skyriaus darbuotojo M. Ž. nuvykti į turgų, atlikti pirkimą. Grįžęs (M. Ž.) pasakė, kad įgijo iš A. T. prekę – svarelius, už prekę buvo sumokėti 1,45 Eur, iš 5 Eur jam A. T. atidavė grąžą. Tuomet nuėjo iki prekybos vietos, buvo surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma. A. T. su šiuo faktu sutiko, buvo surašyta pažyma, paimtas jo (A. T.) paaiškinimas. A. T. pateikė verslo liudijimą, kuris buvo išrašytas E. P. vardu. A. T. teigė, kad savo vardu verslo liudijimo neturi, bet su sugyventine E. P. dirba kartu, veda bendrą ūkį, bet įrašyti į verslo liudijimą nesusituokusių asmenų teisės aktai neleidžia. Prekės įsigijimo dokumentų netikrino, nes prekę pardavė asmuo, kuris neturi jokių veiklos dokumentų.

Liudytojas A. L. davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir liudytoja D. P.. .

Liudytojas M. Ž. parodė, kad dalyvavo operatyviniame patikrinime, 2016-04-08 važiavo į turgų atlikti pirkimo. Kolegos nurodė prekybos vietą. Nuėjo į prekybos vietą, išsirinko ir nusipirko svarelių rinkinį už 1,45 Eur, padavus 5 Eur banknotą, pardavėjas – A. T. atidavė grąžą. Pardavėjas buvo vienas, nieko nekalbėjo, jis neminėjo, kad pardavėja yra išėjusi. Neįsidėmėjo, kur A. T. įsidėjo pinigus, nei iš kur atidavė grąžą.

Motyvuojamoji dalis

A. T. skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).

ATPK 172 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. ATPK 172 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės pagal šį ATPK straipsnį būtina nurodyti kito teisės akto normą (nuostatą), kurios reikalavimus asmuo pažeidė.

Pažeidimo faktas ir A. T. kaltė padarius ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą iš esmės grindžiama tuo, kad A. T. vykdė mažmeninę prekybą žūklės reikmenimis ir gavo pajamas, nors šiai veiklai vykdyti neturi įgijęs verslo liudijimo ar kitaip nėra įregistravęs veiklos.

Iš teismui pateiktų duomenų, t.y. Panevėžio AVMI 2016-04-08 Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. FR1042-2822 (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 16056854108 2-4 lapai), A. T. rašytinių paaiškinimų (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 16056854108 5,12 lapas), tarnybinių pranešimų (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 16056854108 7-8,11 lapai), 2016-04-19 administracinio teisės pažeidimo byloje priimto nutarimo Nr. VMI-05N-57821270-16 (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 16056854108 16 lapas), nustatyta, kad A. T. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas Nutarimas jį nubausti už tai, kad jis, 2016-04-08, 8.30 val., turgavietėje (Nr. 237), esančioje Ukmergės g. 26, Panevėžyje, vykdė mažmeninę prekybą žūklės reikmenimis ir gavo pajamų (nupirktas svarelių rinkinys už 1,45 Eur), tačiau šiai veiklai vykdyti neįsigijęs verslo liudijimo ar kitaip neįregistravęs veiklos. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymo (toliau – GPMĮ) 35 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 46 str. 1 d. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172 str. 1 d.

Pagal GPMĮ 35 str. 2 d. nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka, o pagal MAĮ 46 str. 1 d., jei mokesčių mokėtojų registro nuostatai nenustato kitaip, asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo įsiregistruoti pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių, atliekantį registro tvarkymo įstaigos funkcijas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teisinio asmens įregistravimo, o jei teisinis registravimas įstatymų nenumatytas arba jei asmuo pradeda veiklą anksčiau negu po 5 darbo dienų po teisinio registravimo, – ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną. Taip pat, pagal Taisyklių 3 punkte numatyta, jog gyventojų prašymu išduotame verslo liudijime gali būti įrašomas vienas iš šių fizinių asmenų: sutuoktinis, tėvas, motina, vaikas nuo 14 metų, globojamasis, globėjas (rūpintojas), tačiau iš veiklos, kuriai buvo išduotas verslo liudijimas, gautas pajamas turi deklaruoti verslo liudijimą įsigijęs gyventojas. Verslo liudijime nurodyti asmenys turi teisę dalyvauti gyventojo vykdomoje veikloje, kuriai išduotas verslo liudijimas. Gyventojas, pageidaujantis, kad jo vykdomoje veikloje dalyvautų ir kitas fizinis asmuo, šį asmenį jis turi nurodyti savo prašyme išduoti verslo liudijimą. Jei gyventojas to nepadarė iki verslo liudijimo išdavimo, tai jis gali papildomai pateikti prašymą dėl kito asmens įrašymo į verslo liudijimą, jo galiojimo metu arba paduodamas prašymą pratęsti verslo liudijimą. Verslo liudijime nurodytas fizinis asmuo turi teisę dalyvauti gyventojo vykdomoje veikloje, kuriai įsigytas verslo liudijimas, kartu su juo, ar jo nesant. Verslo liudijime nenurodytas asmuo negali dalyvauti verslo liudijime nurodytoje gyventojo vykdomoje veikloje.

Pažymėtina, kad verslo liudijimą įsigijęs asmuo turi nurodyti kitus, aukščiau išvardintus asmenis, kuriems suteikiama teisė kartu vykdyti veiklą, kitu atveju, asmuo privalo, pradėjęs vykdyti individualią veiklą, informuoti mokesčių administratorių, įsiregistruoti bei mokėti mokesčius.

Bylos duomenys patvirtina, kad A. T. sugyventinei E. P., gim. (duomenys neskelbtini), 2016-01-08 yra išduotas verslo liudijimas Nr. YR229402-1 vykdyti prekybą ne maisto produktais Panevėžio miesto savivaldybėje (b. l. 6), E. P. veiklą vykdo turgavietėje (vietos Nr. 237), esančioje Ukmergės g. 26, Panevėžyje. Byloje taip pat nustatyta, kad A. T. į E. P. verslo liudijimą kaip turintis teisę dalyvauti veikloje- neįregistruotas. Minėti įstatymai aiškiai numato pareigą įtraukti šeimos narį, t.y. sutuoktinį į veiklą arba asmuo, užsiimantis prekyba ir gaunantis pajamų, turi įregistruoti savo individualią veiklą, deklaruoti pajamas ir mokėti mokesčius. Byloje nėra duomenų, kad A. T. turi teisę dalyvauti verslo liudijimą įsigijusio gyventojo vykdomoje individualioje veikloje, kad jis yra įrašytas gyventojui išduotame verslo liudijime ar pats turi teisę verstis individualia veikla.

A. T. iš esmės neneigia, kad pirkėjas įgijo prekę (svarelius) tuo metu, kai jo (A. T.) sugyventinės nebuvo prekybos vietoje. A. T. teigia, kad 2016-04-08 8.30 val. buvo minėtoje prekybos vietoje ir pirkėjas pats paėmė prekę bei paliko už ją pinigus. Tačiau A. T., parodė, kad pirkėjo paliktų pinigų nepaėmė, asmeniškai negavo jokių pajamų, svareliai buvo įsigyti vykdant E. P. veiklą, pagal verslo liudijimą ir tos gautos pajamos buvo įtrauktos į jos vykdomos veiklos pajamas, o A. T. jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdė, pajamų negavo. Tačiau liudytojas M. Ž., kuris atliko kontrolinį pirkimą patvirtino, kad A. T. padavė 5 eurų banknotą, jam A. T. atidavė grąžą. Liudytojai A. L. ir D. P. nurodė analogiškas aplinkybes, paaiškino, kad pavedė M. Ž. vykdyti kontrolinį pirkimą, kurio metu, kaip jiems pasakojo M. Ž., buvo paduotas 5 Eur banknotas, iš jų A. T. M. Ž. atidavė grąžą. Vėliau buvo surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma, paimtas A. T. paaiškinimas. Teismo posėdyje visi trys liudytojai patvirtino faktą, kad 2016-04-08 vykdant Panevėžio AVMI kontrolinį pirkimą, A. T. už svarelių rinkinį, buvo duoti 5 Eur. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios duotų pagrindo abejoti Panevėžio AVMI darbuotojų parodymais. Tai paneigia A. T. nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis nedalyvavo prekės pardavimo procese.

Pareiškėjo atstovė skundo nagrinėjimo metu iškėlė klausimus ir abejones dėl operatyvaus patikrinimo procedūros teisėtumo, jos pagrindu surašytos pažymos, jų atitikimo atitinkamiems teisės aktams. Teismas nenustatė esminių pažeidimų atliekant operatyvų patikrinimą, ir jo pagrindų surašytų dokumentų. Pažymėtina, kad A. T. operatyvaus patikrinimo pažymą pasirašė, neturėjo jokių pretenzijų nei procedūros atlikimui, nei operatyvaus patikrinimo pažymos turiniui. Atlikus operatyvinį patikrinimą, kurio metu buvo atliktas kontrolinis prekių pirkimas, buvo surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje yra išsamiai nurodyti operatyvaus patikrinimo metu atlikti veiksmai, užfiksuoti nustatyti faktai, duomenys apie tikrintą asmenį. Vien tai, kad jame nėra nurodytas prekės pirkime dalyvavęs M. Ž., nedaro operatyvaus patikrinimo pažymos negaliojančia. Taigi atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos operatyvaus patikrinimo vykdymo ar pažymos rengimo taisyklės.

Esant išdėstytoms aplinkybėms ir tokiam teisiniam reglamentavimui, teismas konstatuoja, kad A. T. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ATPK 172 str. 1 d. t.y. jis 2016-04-08, 8.30 val., turgavietėje Ukmergės g. 26, Panevėžyje, vykdė mažmeninę prekybą žūklės reikmenimis ir gavo pajamų (už svarelių rinkinį 1,45 Eur vertės), neįgijęs šiai veiklai vykdyti verslo liudijimo ar kitaip neįregistravęs veiklos.

Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-04-19 nutarimas Nr. VMI-05N-57821270-16 yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, todėl jį naikinti A. T. skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Nagrinėjamu atveju Panevėžio AVMI, priimdama skundžiamą Nutarimą, nustatė pažeidėjo A. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog pažeidimas padarytas dėl labai sunkios pažeidėjo materialinės padėties bei nustatė vieną sunkinančią aplinkybę, jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda ir paskyrė sankcijoje numatytą baudą, nepažeisdama įstatymo reikalavimų.

Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ATPK 30¹ straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).

Teismas ištyręs visas bylos aplinkybes daro išvadą, kad skiriant nuobaudą buvo nepakankamai atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, A. T. asmenybę, jo turtinę padėtį. A. T. bedarbis, turi penkis nepilnamečius vaikus. A. T. nubaustas bauda, lygi vidurkiui. Nėra nustatyta, kad A. T. šį pažeidimą padarė piktybiškai. A. T. prekiavo sugyventinės (kuri turi verslo liudijimą) darbo vietoje, sugyventinei trumpam išvykus pas sergantį vaiką. Formaliai teisės pažeidimas buvo padarytas, tačiau teismo manymu paskirta nuobauda turi būti adekvati pažeidimo pavojingumui. A. T. pažeidimo pavojingumas nėra didelis. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad A. T. paskirta sankcija, įvertinus pažeidėjo asmenybę, nurodytas aplinkybes, pažeidėjo turtinę padėtį yra per griežta ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui. Įvertinus visas aplinkybes, nuobaudos dydį, bylos medžiagą, darytina išvada, kad yra pagrindas mažinti Panevėžio AVMI Nutarimu A. T. paskirtą baudą. Teismo manymu, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais A. T. yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti jam nuobaudą mažesnę nei nurodyta sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 302 str., teismas

nutaria:

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-04-19 nutarimą Nr. VMI-05N-57821270-16 pakeisti – A. T., padariusiam pažeidimą numatytą ATPK 172 str. 1 d., taikant ATPK 30¹ str., paskirti nuobaudą – 30 Eur (trisdešimt eurų) baudą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.