- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-22
- Bylos Nr.
- I-4468-790/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05075-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno teritorinei muitinei, J. V.
- Kategorijos
- 1.10.8.2Skolos muitinei atsiradimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant pareiškėjui R. B., jo atstovei adv. Onai Klinavičienei, atsakovo atstovei Nijolei Jurevičienei, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams Gediminui Ramanauskui, adv. Vaitiekui Novikevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno teritorinei muitinei, J. V. (J. V.) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. B. skundu (b. l. 24-31) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2015-07-23 sprendimą Nr. 5KM19/42-0636S dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo ir Muitinės departamento 2015-09-21 sprendimą Nr. 1A-426 dėl R. B. skundo. Nurodo, kad Kauno teritorinė muitinė 2015-07-23 sprendimu Nr. 5KM19/42-0636S nusprendė pripažinti R. B. ir J. V. (J. V.) solidariais skolininkais muitinei; įregistruoti R. B. ir J. V. muitinėje 114 237 Eur mokestinę prievolę, įpareigoti juos teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti mokestinę prievolę. Kauno teritorinė muitinė sprendimą priėmė, gavusi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštą Nr. 52-S-35207 su 2015-05-08 ir 2013-10-09 pranešimais apie įtariamą nusikaltimą R. B. ir J. V.. Pareiškėjas su sprendimu nesutinka, nes nenustatytas neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis faktas. Teigia, kad neįgijo, nelaikė, negabeno, nesiuntė, nenaudojo, nerealizavo akcizinių prekių pažeidžiant nustatytą tvarką, kaip nurodoma ginčijamame sprendime, nėra neginčijamai nustatytas neteisėto valdymo faktas. Nepasibaigus ikiteisminiam tyrimui ir nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio pareiškėjas ir J. V. pripažinti solidariais skolininkais muitinei, todėl yra pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, nesant teisėto pagrindo nepagrįstai įregistruota mokestinė prievolė. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, tirdamas pareiškėjo skundą dėl Kauno teritorinės muitinės 2015-07-23 sprendimo Nr. 5KM19/42-0636S, apsiribojo tik informacijos gavimu apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, neprašė pateikti pačią ikiteisminio tyrimo medžiagą. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamame sprendime nurodomi duomenys prieštarauja ikiteisminio tyrimo medžiagai, nes jis buvo sulaikytas ne transporto priemonėje, kurioje buvo akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės, bet už kelių kilometrų, neįrodyta, kad jis gabeno cigaretes, nenustatytas jo buvimo transporto priemonėje faktas, taigi ir disponavimo cigaretėmis faktas. Nepagrįsti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sprendimo argumentai, kad Bendrijos muitinės kodeksas nereikalauja, kad asmuo būtų neteisėtai įvežęs prekes į Bendrijos teritoriją tam, jog būtų pripažintas skolininku. Neteisėtas įvežimas į Bendrijos teritoriją yra pirmas proceso veiksmas, toliau seka disponavimas neteisėtai įvežtomis prekėmis, tačiau nėra neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, nes jis yra tik įtariamas gabenęs cigaretes. Nepagrįstas teiginys, kad ginčo cigaretės sulaikytos pas pareiškėją, nes iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad 40 000 pakelių cigarečių pareigūnai surado automobilyje VW Transporter, kuris pareiškėjui nepriklauso, jis jo nevairavo. Nesant įstatymų nustatyta tvarka pripažinto neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis fakto, negali tarp asmens ir valstybės atsirasti prievolinių santykių. Priimant skundžiamą sprendimą, nebuvo tinkamai įvertintos faktinės ir teisinės aplinkybės, neteisingai taikyti ir aiškinti teisės aktai, nesivadovauta teismų praktika.
Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti (b. l. 51-55). Nurodo, kad Kauno teritorinė muitinė pagrįstai 2015-07-23 sprendime Nr. 5KM19/42-0636S nurodė, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 52-1-01068-13 metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas, veikdamas bendrais veiksmais su J. V., kuris lydėjo jį lengvuoju automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-10-08 iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (su vėlesniais pakeitimais) 2.1.1 papunktį bei 3.4 papunktį, automobiliu „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo ir importo mokesčių sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, Alytaus r., Pivašiūnų sen., Kaniūkų km. vietinės reikšmės žvyruotu keliu, Užukalnio kaimo kryptimi, gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 40 000 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kol buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas ir J. V. įtariami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalyje. Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies a punktas reglamentuoja, kad importo skola muitinei atsiranda neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse pažymima, kad skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu, o skolininkais laikomi asmenys, neteisėtai įvežę prekes bei bet kurie asmenys, kurie dalyvavo neteisėtai įvežant prekes ir žinojo arba, yra pagrindo manyti, turėjo žinoti, kad toks prekių įvežimas yra neteisėtas ir bet kurie asmenys, kurie įsigijo arba laikė atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinojo (turėjo žinoti), kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Iš medžiagos, pateiktos Alytaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus, matyti, kad vietos mokesčių administratorius pareiškėją pripažino asmeniu, gabenusiu (laikiusiu) prekes – cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, ir jų įgijimo arba gavimo metu žinojusiu arba turėjusiu žinoti, kad prekės į Bendrijos muitų teritoriją buvo įvežtos neteisėtai. Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalyje nustatytos tik dvi turinčios egzistuoti kartu sąlygos asmenį pripažinti skolininku: šis asmuo turi būti įsigijęs arba laikęs neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes, ir šių prekių įsigijimo arba gavimo metu jis žinojo arba, yra protingas pagrindas manyti, kad turėjo žinoti, jog jos (prekės) buvo įvežtos neteisėtai. Bendrijos muitinės kodekso nuostatos nereikalauja įrodyti, kad asmuo tikrai žinojo, jog gabena (laiko) neteisėtai įvežtas prekes, nes muitinės skolai atsirasti pakanka nustatyti, kad yra protingas pagrindas manyti, jog asmuo turėjo žinoti, kad prekių įvežimas buvo neteisėtas. Atsakovas teigia, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas įsigijo (gavo) ir gabeno kontrabandos būdu per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką įgabentas ginčo prekes. Ši aplinkybė patvirtinama tuo, kad paties pareiškėjo vairuojamame automobilyje buvo ginčo prekės, todėl pirmoji sąlyga yra tenkinama. Pareiškėjo teiginiai, kad jis negabenęs, nelaikęs, nenaudojęs ir nerealizavęs, nedalyvavęs neteisėtai įvežant prekes, ir apie tokį prekių įvežimą nieko nežinojęs, nepaneigia prieš tai padarytos išvados ir vertintini kaip nepagrįsta pareiškėjo pozicija siekiant išvengti mokestinės prievolės, todėl yra tenkinama ir antroji sąlyga pripažinti pareiškėją solidariu skolininku muitinei.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti (b. l. 82-84). Nurodo, kad Alytaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius 2015-09-15 raštu Nr. 52-S-48459 pranešė, kad nurodytame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 52-1-01068-13 pagal Baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalį. Cigarečių įsigijimo dokumentų, dokumentų, patvirtinančių prekių turimą Bendrijos statusą ar įrodančių importo muitų ir kitų mokesčių sumokėjimą už šias iš trečiųjų Šalių į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes, pareiškėjas ir jo solidarus skolininkas nepateikė. Pareiškėjas neteisėtą disponavimą akcizinėmis prekėmis – cigaretėmis, nepagrįstai sieja su baudžiamosios atsakomybės taikymu, nes šiuo atveju prievolė mokėti mokesčius, skola muitinei atsirado vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies a punktu, neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes, o skolos atsiradimo momentas yra įtvirtintas to paties straipsnio 2 dalyje, t. y. skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją momentu. Skolininkais muitinei solidariai tampa (Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalis) asmenys, neteisėtai įvežę ar dalyvavę įvežant tokias prekes, o taip pat bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo metu žinoję (yra pagrindo manyti, turėję žinoti), kad jos buvo įvežtos neteisėtai. Įregistruodama skolą muitinė nesprendė baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimo, nevertino, ar baudžiamajai atsakomybei taikyti yra nustatyti būtini nusikalstamos veikos sudėties elementai, o remdamasi ikiteisminio tyrimo medžiaga nustatytais duomenimis, konstatavo, kad dėl neteisėtai įvežtų į Bendrijos muitų teritoriją cigarečių atsirado skola. Tai, kad pareiškėjas policijos pareigūnų buvo sulaikytas su ginčui aktualiomis cigaretėmis patvirtina, kad pareiškėjas žinojo (turėjo ir galėjo žinoti), kad ginčui aktualios cigaretės įvežtos neteisėtai ir tokias cigaretes gabeno (laikė). Muitinės skolai atsirasti pakanka nustatyti, kad yra protingas pagrindas manyti, jog asmuo turėjo žinoti, kad įsigijo (gavo) ir (arba) laikė, gabeno prekes, kurios buvo įvežtos neteisėtai. Visiems žinoma ir neįrodinėtina aplinkybe laikomas faktas, jog Lietuvos rinkoje greta teisėtai į laisvą apyvartą išleistų tam tikru mastu cirkuliuoja ir neteisėtai išleisti (įvežti) apdoroto tabako gaminiai, o ženklinimas specialiais ženklais – banderolėmis – yra vienas iš būdų atskirti prekes. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo prekės buvo paženklintos Baltarusijos Respublikos specialiais ženklais, į cigarečių kiekį (neteisėtai gabenta 40 000 pakelių), elgdamasis rūpestingai, atidžiai bei sąžiningai, pareiškėjas turėjo suprasti, kad jis laikė (gabeno) neteisėtai apyvartoje esančius ir neteisėtai į šalies teritoriją įvežtus tabako gaminius.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundą, prašė jį tenkinti. Atsakovo atstovė ir trečiojo suinteresuoto asmens Kauno teritorinės muitinės atstovas su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti. Trečiojo suinteresuoto asmens J. V. atstovas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkintinas.
Kauno teritorinė muitinė, 2015-07-09 gavusi Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2015-07-02 raštą Nr. 52-S-35207, kuriame pateikta informacija apie atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 52-1-01068-13 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalyje, 2015-07-23 priėmė byloje skundžiamą sprendimą Nr. 5KM19/42-0636S, kuriuo vadovaudamasi 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), 20 straipsniu, 31 straipsnio 1 dalimi, 202 straipsnio 1 dalies (a) įtrauka, 2 dalimi, 3 dalies 3-ąja įtrauka, 213 straipsniu, 214 straipsnio 2 dalimi, 217 straipsnio 1 dalimi, Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 21 straipsnio 3 dalimi ir 30 straipsnio 2 dalimi, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 32 dalimi, 3 straipsnio 3 dalimi, 15 straipsnio 15 dalimi, 18 straipsniu, 19 straipsnio 2 dalimi, 123 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 97 straipsnio 2 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, Vyriausybės 1996-06-24 nutarimu Nr. 748 patvirtintų Mokesčių mokėjimo muitinėje taisyklių 10 punktu, pripažino pareiškėją ir J. V. solidariais skolininkais muitinei, nustatė neteisėtai įgytų, gabentų Bendrijos muitų teritorijoje ir konfiskuotų cigarečių „Fest“ vieno pakelio muitinę vertę 0,63 Lt, viso kiekio (40 000 pakelių) muitinę vertę 25 200 Lt, įregistravo pareiškėjui ir J. V. muitinėje 114 237 Eur mokestinę prievolę, kurią sudaro 4204 Eur muitas, 58 098 Eur akcizas, 14 616 Eur PVM, 11 381 Eur akcizo delspinigiai, 2863 Eur PVM delspinigiai ir 23 075 Eur bauda, įpareigojo pareiškėją ir J. V. teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti minėtas mokestinės prievolės sumas (b. l. 63-66).
Iš skundžiamo Kauno teritorinės muitinės sprendimo matyti, kad muitinė jį grindė tuo, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 52-1-01068-13 metu nustatyta, kad pareiškėjas, veikdamas bendrais veiksmais su J. V., kuris jį lydėjo lengvuoju automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-10-08 iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo ir importo mokesčių sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, Alytaus r., Pivašiūnų sen., Kaniūkų km., vietinės reikšmės žvyruotu keliu Užukalnio kaimo kryptimi, gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 40 000 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kol buvo sulaikyti policijos pareigūnų, tokiais veiksmais jie įtariami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalyje. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad didelį kiekį cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis gabeno grupė asmenų (pareiškėjas ir J. V.), veikdami organizuotoje grupėje, ir vien tai, kad cigaretės nebuvo paženklintos nacionalinėmis banderolėmis, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad minėti asmenys turėjo suprasti, kad jos apyvartoje yra neteisėtai.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno teritorinės muitinės sprendimu, skundu kreipėsi į Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas), prašydamas panaikinti Kauno teritorinės muitinės sprendimą (b. l. 59-62). Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nesutinka su pranešime apie įtarimą nurodytomis aplinkybėmis, kad jis įgijo, laikė, gabeno ginčo prekes.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtas Bendrijos muitinės kodekso nuostatas, yra nurodęs, kad Bendrijos muitinės kodeksas nereikalauja, kad asmuo (faktiškai) būtų neteisėtai įvežęs prekes į Bendrijos muitų teritoriją tam, kad jis būtų pripažintas skolininku Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 12 punkto prasme. Iš minėtų Bendrijos muitinės kodekso nuostatų yra visiškai akivaizdu, kad, kas yra laikomas skolininku Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 12 punkto prasme, <...> apibrėžia ir konkretizuoja būtent Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalis. Iš tiesų Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalimi norima plačiai apibrėžti skolininko sąvoką, atsižvelgiant į skolininkų solidarumo taisyklę, nurodytą šio teisės akto 213 straipsnyje, pagal kurią keli asmenys, turintys sumokėti skolą muitinei, už tokią skolą atsako solidariai (Teisingumo Teismo 2004 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje Spedition Ulustrans, C?414/02, 31 p.). <...> Iš minėtos Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečios įtraukos loginės konstrukcijos matyti, kad joje nustatytos dvi kumuliatyvios (t. y. turinčios egzistuoti kartu) sąlygos asmenį pripažinti skolininku: pirma, šie asmenys turi būti įsigiję arba laikę neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes ir, antra, šių prekių įsigijimo arba gavimo metu jie žinojo arba yra protingas pagrindas manyti, kad turėjo žinoti, jog jos (prekės) buvo įvežtos neteisėtai. Netenkinant bent vienos iš šių sąlygų, asmuo negali būti pripažįstamas privalančiu mokėti importo skolą muitinei (importo muitus) minėtos nuostatos pagrindu. <...> sprendžiant neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes įsigijusio ir (arba) laikiusio asmens pripažinimo muitinės skolininku klausimą, Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečia įtrauka nereikalauja įrodyti, kad asmuo tikrai žinojo, jog įsigyja (gauna) neteisėtai į pastarąją teritoriją įvežtas prekes. Aptariamai sąlygai muitinės skolai atsirasti pakanka nustatyti, kad yra protingas pagrindas manyti, jog asmuo turėjo žinoti, kad įsigijo (gavo) ir (arba) laikė prekes, kurios buvo įvežtos neteisėtai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-2619-11 Administracinė jurisprudencija. 2011, 22, p. 213-241).
Kauno teritorinė muitinė, pripažindama pareiškėją skolininku muitinei, iš esmės rėmėsi Alytaus apskrities VPK atsiųstuose pranešimuose apie įtarimus, surašytuose pareiškėjui ir J. V. (b. l. 69-72), nurodytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas 2013-10-08 ginčo prekes gabeno automobiliu VW Transporter, v/n (duomenys neskelbtini) kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tačiau daugiau jokių duomenų nerinko. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde Muitinės departamentui nurodė, kad jis ginčo prekių neįsigijo ir nelaikė. Taigi pareiškėjas skunde Muitinės departamentui iškėlė ginčą dėl Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečioje įtraukoje nurodytų sąlygų egzistavimo, t. y. kad jis negali būti pripažįstamas asmeniu, įsigijusiu arba laikiusiu ginčo prekes. Muitinės departamentas, patvirtindamas teritorinės muitinės sprendimą, analogiškai kaip ir teritorinė muitinė, rėmėsi pranešimuose apie įtarimus nurodytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas gabeno prekes. Tačiau tokia pozicija nėra pagrįsta. Iš Baudžiamojo proceso kodekso 187 straipsnio matyti, kad pranešimas apie įtarimą yra dokumentas, kuris įteikiamas įtariamajam prieš pirmąją apklausą. Pranešime apie įtarimus nurodytos aplinkybės baudžiamojo proceso tvarka dar turi būti patvirtintos (įrodytos) ir konstatuotos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl jos savaime negali būti laikomos neįrodinėtinomis aplinkybėmis administraciniame procese. Tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių (Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 4 dalis). Centrinis mokesčių administratorius yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, jos paskirtis (tikslas) yra objektyviai išnagrinėti mokesčių mokėtojo skundą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teismo manymu, centrinis mokesčių administratorius (Muitinės departamentas) šiuo atveju patvirtindamas teritorinės muitinės sprendimą ir, analogiškai kaip teritorinė muitinė, jį grįsdamas pranešimuose dėl įtarimų padarius nusikalstamas veikas nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjo skundo objektyviai neišnagrinėjo ir priėmė nepagrįstą sprendimą patvirtinti teritorinės muitinės sprendimą. Šiuo atveju centrinis mokesčių administratorius, manydamas, kad Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečioje įtraukoje nurodytų aplinkybių egzistavimas (kad pareiškėjas įgijo ir (ar) laikė ginčo prekes ir žinojo arba, yra pagrindo manyti, turėjo žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai) gali būti įrodomas savarankiškai nuo vykstančio baudžiamojo proceso, privalėjo panaikinti skundžiamą teritorinės muitinės sprendimą ir pavesti teritorinei muitinei surinkti atitinkamus įrodymus bei priimti naują sprendimą, o, manydamas, kad priimamas sprendimas priklauso nuo baudžiamojo proceso rezultato (t. y. ar bus įrodyta pareiškėjo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalyje ir patvirtinta, kad pareiškėjas įsigijo ir (ar) gabeno ginčo prekes), privalėjo sustabdyti mokestinio ginčo nagrinėjimą Mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu. Akcentuotina, kad Muitinės departamentas, nagrinėdamas trečiojo suinteresuoto asmens J. V. skundą, jo nagrinėjimą sustabdė Mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnio 1 dalies pagrindu iki bus priimtas galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje (b. l. 107-108).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, Muitinės departamento skundžiamas sprendimas naikintinas ir, siekiant objektyviai nustatyti, ar egzistuoja Muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, leidžiančios pareiškėją pripažinti skolininku muitinei, Muitinės departamentas pareiškėjo skundą įpareigotinas nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio punktais, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo R. B. skundą iš dalies tenkinti.
Panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 1A-426 „Dėl R. B. skundo“.
Įpareigoti Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjo R. B. skundą nagrinėti iš naujo.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.