- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-13
- Bylos Nr.
- e2-2054-1211/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01225-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lukas Valauskas
- Ieškovas
- I. V., N. E. J.
- Atsakovas
- A. K.
- Advokatai
- Jurgita Žiužnienė, Vytautas Bartkus
- Kategorijos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.13Teismo sprendimo įsiteisėjimas ir įsiteisėjimo teisiniai padariniai, res judicata
dalyvaujant ieškovėms I. V. ir N. E. J., ieškovių atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei, atsakovui A. K., atsakovo atstovui advokato padėjėjui Vytautui Bartkui,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovių I. V. ir N. E. J. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovės I. V. ir N. E. J. (toliau ir – ieškovės) pradiniu ieškiniu atsakovui A. K. (toliau ir – atsakovas) prašė nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „Geosoma“ 2023 m. rugpjūčio 8 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą: priskiriant atsakovui naudotis sklypo dalimi, pažymėta indeksu „1/474“ (sklypo dalies plotas 474 m²), žemės sklypo plane pažymėta taškais 17; 5; 6; 7; 8; 26; 25; 24; 23; 22; 21; 20; 19; priskiriant ieškovėms naudotis sklypo dalimi pažymėta indeksu „2/580“ (sklypo dalies plotas 580 m²), žemės sklypo plane pažymėta taškais 9; 8; 26; 25; 24; 23; 22; 21; 20; 19; 18; 14; 13; 12; 11; 10; priskiriant ieškovėms ir atsakovui bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „3/266“ (sklypo dalies plotas 266 m²), žemės sklypo plane pažymėta taškais 17; 19; 18; 15; 16; 1; 2; 3; 4 ir priteisti iš atsakovo ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės nurodė, kad jos ir atsakovas yra bendraturčiai. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir jame esantys pastatai. Šalims nepavyksta susitarti dėl sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. UAB „Geosoma“ 2023 m. rugpjūčio 8 d. parengė žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą. Šią schemą ieškovės parengė savo lėšomis. Schema parengta atsižvelgiant nusistovėjusią sklypo bendrasavininkų naudojimosi tvarką, bei į statinių, kurių dalis priklauso atsakovui, o kita dalis ieškovėms, stovėjimo faktinę vietą. Siūloma patvirtinti naudojimosi tvarka yra racionali, įgyvendinama ir patogi abiem šalims. Ieškovės dėjo pastangas ginčą išspręsti taikiai, nesikreipiant į teismą. Ieškovės žodžiu, 2023 m. lapkričio 17 d. raštu su pasiūlymu ir el. paštu kreipėsi į atsakovą dėl schemos patvirtinimo notariškai, nesikreipiant į teismą. Atsakovas pateikė atsakymą, kuris yra nekonkretus, nesuprantamas, iš jo bendravimo manieros akivaizdu, kad naudojimosi tvarkos bendru sutarimu nustatyti ir patvirtinti jis neketina, savo pasiūlymų ieškovėms neteikia. Todėl ieškovės prašė patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Geosoma“ schemą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad tai, jog ieškovės ketina nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka sužinojo ne iš pačių ieškovių, o iš advokatės Jurgitos Žiužnienės 2023 m. spalį ar lapkritį, kuomet el. paštu jam advokatė atsiuntė 2023 m. spalio 30 d. UAB „Geosoma“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemą. Atsakovui tik kartą gyvenime teko matyti ieškovę N. E. J., kuomet po įgyto nekilnojamo turto buvo tvarkomas namo stogas, ir vėliau tik vieną kartą kalbėjo telefonu, kuomet ji paskambino ir informavo, kad savo dalį ketina parduoti, yra galimas pirkėjas, o apie tai, kad ketina nustatyti naudojimosi tvarką, neužsiminė. Atsakovui su ieškove I. V. neteko bendrauti nė karto. Atsakovui nesuprantama, kodėl buvo iš karto kreiptasi į teismą, jei nebuvo iškeltas klausimas svarstymui, šalys nebuvo susitikę, neišreiškė savo ketinimų ir pozicijų susitikus gyvai, telefonu ar el. ryšio priemonėmis. El. laišku atsakovas pirmą kartą informuotas apie ketinimą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką bei UAB „Geosoma“ parengtą schemą. Atsakovui buvo padarytas spaudimas pasirašyti šį siūlymą. Susipažinęs su pateiktais dokumentais atsakovas suprato, kad pirmiausia bendrasavininkiai turi žemės sklype esančius naujus statinius įteisinti ir juos užregistruoti, nes tai savavališka statyba, o įregistruotus statinius, kurie yra nugriauti – išregistruoti. Tai turėjo būti atlikta, nes tai reikšminga žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymui. Iš ieškinio ir jo priedų matyti, kad tai dar nepadaryta. Atsakovas neprieštaravo, kad šalys nustatytų žemės sklypo naudojimosi tvarką, tą nurodė 2023 m. lapkričio 22 d. laiške advokatei. Tačiau kito pasiūlymo nėra gavęs. Atsakovas manė, kad advokatė, susipažinusi su Nekilnojamo turto registro dokumentais, realiai apžiūrėjusi sklypą, statinius, UAB „Geosoma“ schemoje įžvelgs esminį teisės aktų nesilaikymą ir atsakovo teisių pažeidimą, ir pateiks koreguotą schemą. Tačiau negavęs atsakymo iš advokatės, ar informacijos iš ieškovių, pats 2023 m. gruodžio 7 d. raštu el. paštu kreipėsi į ieškovių advokatę, rodydamas palaikymą ketinimui nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, ir pasiteiravo, ar jos pateikė pakoreguotą pasiūlymą, o jei pateikė, tai tegu pakartotinai išsiunčia, nes atsakovas nebuvo jo gavęs. Tačiau į laišką atsakymo negavo. Atsakovas nežinojo kokie tolimesni ieškovių planai, ar vykdomi darbai žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo klausimu iki 2024 m. rugsėjo 4 d., kuomet gavo ieškinį.
4. Atsakovo teigimu, schemoje nurodyta tvarka pažeidžia atsakovo interesus. Pagal šią schemą jam priskiriama naudotis sklypo dalis, pažymėta indeksu „1/474“, negalėtų būti pilnavertiškai naudojama pagal jos dabartinę tiesioginę paskirtį, ar pagal kokią nors kitą paskirtį, jei ateityje ji būtų pakeista. Didžioji sklypo dalis yra ariama žemė, į kurią patekti pagal šią schemą atsakovui paliekamas tik apie 1 m pločio praėjimas. Nelieka galimybės pravažiuoti į sklypą su traktoriumi, kad jį suarti, prižiūrėti. Ateityje atsakovas yra numatęs tame sklype statinio statymą, todėl turi būti užtikrintas patekimas į jo žemės sklypo naudojamą dalį statybos technikai ir užtikrintas nekliudomas tolimesnis naudojimasis būsimu statiniu. Matininkas, sudaręs schemą, nebuvo atvykęs į vietą, o ją parengė pagal dokumentus. Ūkinis pastatas, pažymėtas indeksu „N“, schemoje pavaizduotas tokio dydžio, koks jis buvo registracijos metu. Dabar likusi tik pusė jo, todėl nėra reikalo matuoti aptarnavimo ribą nuo buvusios pastato sienos, kurios nėra. Taip pat schemoje nėra pavaizduota stoginė ir pagalbiniai pastatai, esantys už ūkinio pastato, nes jie pastatyti nelegaliai, todėl jų ir nėra Nekilnojamojo turto registre. Matininko plane pateikti neatitinkantys tikrovės duomenys, todėl kelia abejonių ir kitų dokumente pateiktų duomenų tikslumas. Atsakovas ne kartą aiškino ieškovių atstovei, kad schema ydinga, pažeidžia atsakovo interesus. Advokatė žinojo, kas atsakovo netenkina schemoje, tačiau bandė priversti atsakovą užsakyti naują schemą, vietoje to, kad pakoreguoti savąją. Tai būtų buvę papildomos neprotingos ir nereikalingos išlaidos. Pakoreguoti schemą yra paprasta. Ūkinis pastatas, pažymėtas indeksu „N“, priklausantis ieškovėms, pusiau nugriautas. Pusė jo nugriauta nuo tos pusės, kur turėtų būti pravažiavimas į atsakovui tenkančią naudotis sklypo dalį. Tarpas tarp likusios pastato dalies ir sklypo ribos yra 8 m. Taigi, nėra kliūčių numatyti platesnį pravažiavimą, kad atsakovas galėtų netrukdomai naudotis jam tenkančia sklypo dalimi. Kadangi sklypas toje vietoje turi apie 0,5 m nuolydį, pravažiavimui reikia palikti bent 3,5 m. Teismui pateikta schema suklastota. Atsakovui su 2023 m. lapkričio 17 d. pasiūlymu nustatyti naudojimosi sklypu tvarką atsiųsta schema tik su N. E. J. parašu. I. V. parašo ten nebuvo, todėl ir jos pozicija tuo klausimu buvo neaiški. I. V. atsakovas nėra matęs. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl atsakovas neskyrė tam pasiūlymui rimtesnio dėmesio. Teismui pateiktoje schemoje yra I. V. parašas, o data nurodyta 2023 m. spalio 30 d. Tai negali atitikti tikrovės, kadangi 2023 m. lapkričio 17 d. to parašo ten nebuvo.
5. 2024 m. spalio 7 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovių atstovė nurodė, kad tik atsakovui pateikus atsiliepimą paaiškėjo, dėl kokių priežasčių jis nesutinka su ieškovių siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka – atsakovo nuomone, paliktas per siauras pravažiavimas į atsakovo žemės sklypo dalį ir pravažiavimas turėtų būti padidintas iki 3,5 m. Ieškovių atstovė paaiškino, kad ieškovės sutiktų padidinti pravažiavimo tarp žemės sklypo ribos ir pastato plane pažymėto „N“ plotį iki 3 m, nustatant, kad pravažiavimas bus bendro naudojimo. Taip pat nurodė, kad yra galimybė patikslinti schemą, atsižvelgiant į atsakovo poziciją, išdėstytą atsiliepime, ir susitarti taikiai, apmokant per pusę schemos ir patikslintos schemos parengimo išlaidas bei liekant kiekvienai šaliai prie savo bylinėjimosi išlaidų. Pažymėjo, kad ieškovės buvo priverstos kreiptis į teismą, nes atsakovas iki ieškinio pateikimo teismui dienos nesutiko su ieškovių siūloma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka, tačiau nesutikimo motyvus nurodė tik po bylos iškėlimo, t. y. atsiliepime į ieškinį, todėl teigia, kad ieškinys buvo pareikštas pagrįstai.
Šalies argumentai
6. Atsakovo atstovas ir atsakovas 2024 m. spalio 7 d. parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad nesutikimo su ieškiniu siūloma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka motyvus ieškovėms nurodė pokalbių telefonu metu. Teigia, kad taikus susitarimas byloje galimas, jei ieškovės sutiktų padidinti pravažiavimo į atsakovo žemės sklypo dalį plotį iki 3,5 m ir padengti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą. Pažymėjo, jog ieškovių prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka ir plane nurodytas 1 m pločio pravažiavimas į atsakovo sklypo dalį pažeidžia atsakovo teises ir tai ieškovėms turėjo būti žinoma dar prieš joms kreipiantis į teismą. Atsakovas neprieštaravo, jog būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, tačiau nesutiko su ieškovių siūloma schema, nes ji pažeidė atsakovo teises.
7. Ieškovės 2024 m. lapkričio 17 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Geosoma“ 2024 m. lapkričio 11 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą: priskiriant atsakovui naudotis sklypo dalį, pažymėtą indeksu „1/320“ (sklypo dalies plotas 320 m²), žemės sklypo plane pažymėtą taškais 8; 9; 10; 11; 27; 26; 25; 24 ir „2/122“ (sklypo dalies plotas 122 m²), žemės sklypo plane pažymėtą taškais 5;6; 7; 23; 22; 29; 21; priskiriant ieškovėms naudotis sklypo dalį, pažymėtą indeksu „3/573“ (sklypo dalies plotas 573 m²), žemės sklypo plane pažymėtą taškais 29; 22; 23; 28; 24; 25; 26; 27; 11; 12; 13; 14; 15; 16; 17; 18; priskiriant ieškovėms ir atsakovui bendrai naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „4/271“ (sklypo dalies plotas 271 m²), žemės sklypo plane pažymėtą taškais 1; 2; 3; 4; 5; 21; 29; 18; 19; 20 ir žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „5/34“ (sklypo dalies plotas 34 m²), žemės sklypo plane pažymėtą taškais 7; 8; 24; 28; 23 bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
8. Patikslintame ieškinyje papildomai nurodyta, kad iškėlus bylą teisme atsakovas pateikė savo atsiliepimą, kuriame pirmą kartą savo norus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo konkretizavo – nurodė, kad jis pageidautų, jog pravažiavimas prie pastato, pažymėto indeksu „N“, būtų paliktas bent 3,5 m pločio, argumentuodamas tuo, kad toje vietoje tarp likusios pastato dalies ir sklypo ribos yra 8 m tarpas. Kitų pastabų dėl ieškovių pateiktos schemos atsakovas nenurodė, pageidavimų neišreiškė, teismo posėdyje taip pat kitų pastabų neturėjo. Ieškovės, atsikertant į atsakovo teiginį, kad neva prie pastato, pažymėto indeksu „N“, gali būti paliktas bent 3,5 m pločio, nes toje vietoje tarp likusios pastato dalies ir sklypo ribos yra 8 m tarpas paaiškino, kad tokio pločio nėra, kadangi pastato „N“ dalis yra nugriuvusi, yra likę pamatai, be to, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, yra pažymėtos pastato „N“ ribos, kurios yra aiškios. Tai, kad šiuo metu pastato dalis yra nugriuvusi, nereiškia, kad ji nebus atstatyta ateityje išlaikant buvusias ribas. Todėl teiginys, jog yra 8 m pločio tarpas, yra neobjektyvus, nes faktinis tarpas yra 2,46 m pločio. Išpildyti atsakovo pageidavimus ir šioje vietoje nustatyti 3,5 m pločio pravažiavimą nėra galimybės. Šiuo atveju būtų pažeisti ieškovių interesai į nuosavybę. Ieškovės, siekdamos kompromiso, įvertinusios atsakovo nuomonę ir tai, kad jis savo schemos teismui neketina pateikti, nors interesą, kad būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka turi ir to nori, kreipėsi į UAB „Geosoma“ su prašymu parengti schemą atsižvelgiant į atsakovo nuomonę ir 2024 m. spalio 9 d., ieškovių lėšomis, parengta antra schema, numatant, kad tarp taškų 7, 8, 24, 28, 23 yra paliekamas šalims bendro naudojimo plotas, pažymėtas indeksu „5/34“. Praėjimas taškuose 23, 28, 24 yra paliktas su lig pastato siena, didesnio praėjimo palikti nėra galimybės, tai yra optimalus variantas. Schemą ieškovių atstovė pateikė atsakovo atstovui su siūlymu bylą baigti taikiai. 2024 m. spalio 21 d. laišku ieškovės informuotos, kad matininkas negali nubrėžti pravažiavimo ant nugriauto, bet neišregistruoto statinio ribų, todėl atsakovas sutinka su tokiu pravažiavimu. Iš esmės ieškovių parengta kompromisinė antra schema atitiko atsakovo interesus, kadangi atsakovas su jos sprendiniais sutiko, ginčo nebeliko. Ieškovių pozicija, kad nėra galimybės suplanuoti 3,5 m pločio pravažiavimo buvo pagrįsta, o atsakovo norai pertekliniai. „N“ pastatas nėra nugriautas, yra išmontuota jo maža dalis, kuri nugriuvo, kita pastato dalimi ieškovės naudojasi pagal paskirtį, o nugriuvusią dalį ketina atstatyti. Atsakovas, gavęs antrą schemą, pradėjo kelti naujas sąlygas, apie kurias nei teismo posėdžio metu, nei atsiliepime nebuvo užsiminęs. Kiekvienas plano perbraižymas yra susijęs su papildomomis išlaidomis. Atsakovo atstovas 2024 m. spalio 21 d. laiške naujai nurodė, kad pravažiavimas iš bendro naudojimo ploto su staigiu posūkiu pagal liniją 5-21-18 yra per siauras, kad būtų galima juo pravažiuoti su stambesne technika, dėl to reikėtų liniją 21-18 patraukti bent 1 m į ieškovių naudojamą sklypą, tuo padidinant bendro naudojimo plotą apie 3 m², ir tuomet pravažiavimas liktų pakankamas. Atsakovas, suvokdamas, kad pavėluotas pozicijos keitimas yra susijęs su išlaidomis, taip pat nurodė, kad jis sutinka kompensuoti pusę galutinės schemos paruošimo išlaidų. Ieškovės, nenorėdamos gilinti konflikto, ir vertindamos tai, kad iš esmės 1 m ties taškais 18-21 joms nesudaro ženklaus skirtumo, paprašė parengti trečią schemą. Atsakovo nurodytas nežymias korekcijas buvo galima atlikti iš karto, rengiant antrą schemos variantą, sutaupyti laiko ir pinigų. 2024 m. lapkričio 11 d. parengta trečia schema su korekcijomis tarp taškų 21-29-18, patraukiant liniją 18-21 1 m. Teismui teikiama UAB „Geosoma“ parengta galutinė 2024 m. lapkričio 11 d. schema, pagal kurią ieškovės patikslina savo reikalavimą.
Šalies argumentai
9. Ieškovės taip pat nurodė, kad 2023 m. liepą ieškovės gavo kvietimą iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, kad pasiaiškintų dėl nelegalių statybų, vykdomų bendrame sklype. Statybas vykdė atsakovas. Sklypui taikomi Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonos reikalavimai. Siekdamos ateityje išvengti panašių nesusipratimų, ieškovės nutarė nustatyti naudojimosi tvarką. Atsakovas buvo apie tai informuotas skambučiu ir šalys sutarė, kad kai planas bus padarytas, bus palikta kopija jam susipažinti ir pareikšti pastabas. 2023 m. rugpjūtį ieškovės gavo iš UAB „Geosoma“ parengtą planą. Plano kopiją atsakovui I. V. paliko sutartoje vietoje. Reakcijos iš atsakovo nesulaukusi, ji paskambino atsakovui, bet niekas neatsakė. 2023 m. rugsėjo 20 d. gavo žinutę telefonu, kad atsakovas neprieštarauja atidalinimui, tačiau nesutinka su naudojimosi tvarkos nustatymo schema, ji nėra tiksli, pažeidžianti bendraturčių interesus. 2023 m. spalio 3 d. I. V. paskambino atsakovui, norėdama išsiaiškinti, kas jam plane netinka. Jai buvo atsakyta, kad atsakovas nepaaiškins, kas jam netinka. Ieškovė pasiūlė, kad jis parengtų savo planą, bet atsakovas atsakė, kad nemato reikalo tam leisti pinigus. Konkretaus pasiūlymo iš atsakovo nebuvo. Neliko kito kelio, kaip tik kreiptis į teismą. Iš atsakovo atsiranda vis nauji reikalavimai keisti planą. Tai reikalauja ieškovių finansinių išlaidų. Atsakovo noras, kad jam būtų kompensuotos išlaidos yra nepagrįstas ir nesąžiningas. Ne jos, o atsakovas turėtų kompensuoti joms visas teismo išlaidas, kadangi būtent jis nevykdė pareigos bendradarbiauti, elgėsi arogantiškai, iš jo pasisakymų, kol nebuvo pradėta byla teisme, nebuvo aiški jo pozicija, dėl to ieškovės patyrė bylinėjimosi išlaidų. Už schemų parengimą yra sumokėta 181,50 Eur.
Atsiliepimas
10. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka, kadangi ieškovės atsižvelgė į jo pareikštus prieštaravimus ir parengė schemą, kuri atitinka šalių interesus. Atsakovas nesutinka su ieškovių reikalavimu, kad visos bylinėjimosi išlaidos būtų priteistos iš atsakovo. Ši byla teisme iškelta ieškovių iniciatyva, pateikiant akivaizdžiai ydingą naudojimosi žemės sklypu projektą, ignoruojant atsakovo teises ir interesus (paliekant atsakovui tik 1 m pločio pravažiavimą į jam tenkančią sklypo dalį). Tik po to, kai atsiliepimu į ieškinį atsakovas pateikė teismui motyvuotus prieštaravimus, ieškovės suprato esančios neteisios ir pradėjo koreguoti naudojimosi sklypu tvarkos schemą. Neatitinka tikrovės ieškovių teiginiai, kad atsakovas nevykdė pareigos bendradarbiauti, kėlė nemotyvuotas pretenzijas, ir tariamai telefonu pareiškė ieškovei I. V., jog „nesiruošiu nieko aiškinti, kas neatitinka“. Gavęs ieškovių paruoštą naudojimosi žemės sklypu schemą, atsakovas paskambinusiai telefonu vienai iš ieškovių (lygtai N. E. J.) pasakė, kad numatytas pravažiavimas yra per siauras, tačiau ji pareiškė, kad jeigu atsakovui kažkas nepatinka, jis turėčiau pats paruošti savo schemą. Atsakovas jai pasakė, kad naudojimosi sklypu tvarkos nustatymas yra ne jo, o ieškovių iniciatyva, kad jam tos tvarkos nereikia, nes iki šiol nebuvo ir dabar nėra nesutarimų ar kliūčių dėl naudojimosi sklypu tvarkos, todėl, jeigu yra toks jų pageidavimas, jos pačios ir turėtų paruošti tinkamą schemą. Ieškovės, vietoje to, kad detaliai aptartų klausimą su atsakovu, t. y. suderintų šalių interesus ir parengtų visiems priimtiną schemą, perdavė viską advokatei ir su atsakovu nebebendravo. Ieškovių atstovei advokatei, bendraujant su ja telefonu, atsakovas taip pat pasakė, kad ieškovių užsakymu parengta žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schema yra ydinga, kad ji pažeidžia atsakovo interesus, tačiau ji nesigilino į reikalo esmę, nesistengė ir nenorėjo to suprasti, ir, darydama spaudimą, bandė priversti atsakovą patį užsakyti naują schemą, vietoje to, kad ieškovės pakoreguotų savąją. Po parengiamojo teismo posėdžio, nusprendusios tikslinti schemą, ieškovės nebandė bendrauti su atsakovu, aiškintis priimtinos naudojimosi tvarkos schemos detalių. To nedarė ir jų advokatė. Atsakovas gavo patikslintą schemą, kurioje buvo dar viena akivaizdi detalė, neatitinkanti atsakovo ir ieškovių interesų. Tai yra pravažiavimas bendrojo naudojimo žeme su staigiu posūkiu už gyvenamojo namo į kairę, kuriuo būtų buvę nerealu pravažiuoti sunkiąja technika (traktoriumi) ir lengvuoju automobiliu. Tas akivaizdus trūkumas, kurį privalėjo numatyti ir ieškovės, o juo labiau – schemą ruošęs matininkas, yra ne atsakovo noras, o objektyvi realybė. Atsakovas pareiškė ieškovių atstovei tą pastabą, pasiūlydamas liniją 21-18 patraukti bent 1 m, padidinant bendro naudojimo plotą apie 3 m². Nenorėdamas komplikuoti ir taip nemalonios situacijos, kad greičiau pasiekti visiems priimtiną rezultatą, atsakovas pasiūlė kompensuoti pusę galutinės schemos paruošimo išlaidų. Ieškovės atsižvelgė į jo pastabą ir pakoregavo schemą. Akivaizdu, jog tai ne atsakovas nebendradarbiavo ir reiškė nepagrįstus reikalavimus, o ieškovės elgėsi arogantiškai (ar atmestinai ir abejingai), nebandė derinti su atsakovu schemos, ar bent kvalifikuoto matininko pagalba parengti iš karto realią ir atitinkančią visų naudotojų poreikius schemą. Tuomet nebūtų reikėję teismo, bylinėjimosi, ir nebūtų buvę išlaidų. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovo ieškovėms būtų nepagristas ir neteisingas. Suprasdamas, kad pyktis ir barniai su sklypo kaimynėmis nebūtų naudingi šalims, atsakovas sutiktų, kad jam iš ieškovių būtų priteistos ne visos, o nors pusė jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Likusi suma kompensuotų ieškovių turėtas išlaidas, koreguojant netinkamas žemės sklypo naudojimo tvarkos schemas.
Šalies argumentai
11. Ieškovių atstovė 2025 m. sausio 28 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko patikslinto ieškinio argumentus ir reikalavimus, prašo patikslintą ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.
12. Ieškovė N. E. J. 2025 m. sausio 28 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad inicijavo naudojimosi žemės sklypu, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovėms ir atsakovui, tvarkos schemos parengimą, nes Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, jog reikalinga nusistatyti naudojimosi tvarką tarp žemės sklypo bendrasavininkų. Gavusi žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą, ją pateikė atsakovui, jis su schema nesutiko, tačiau nesutikimo motyvų nenurodė. Norėdama, kad naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka būtų nustatyta, buvo priversta kreiptis į teismą. Pažymėjo, kad tik bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo, kodėl atsakovas nesutinka su ieškovių siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka. Teigia, jog bylinėjimosi išlaidas patyrė, nes atsakovas iki kreipimosi į teismą su ieškovėmis nebendradarbiavo, todėl jos buvo priverstos pareikšti ieškinį teisme. Pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovui nurodžius savo nesutikimo priežastis, gera valia, atsižvelgiant į atsakovo pastabas, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą patikslino 2 kartus, pateikė patikslintą ieškinį, su kuriuo atsakovas sutinka, todėl prašo visas ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo. Prašo patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
13. Ieškovė I. V. 2025 m. sausio 28 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad į teismą kreipėsi dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, nes nepavyko susitarti su atsakovu taikiai. Nurodė, kad visus klausimus dėl naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos nustatymo su atsakovu derino ieškovė N. E. J.. Taip pat nurodė, kad apie atsakovo nesutikimo su ieškovių siūloma naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka motyvus sužinojo tik bylos nagrinėjimo teisme metu, dėl to ieškovės patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias turi atlyginti atsakovas. Prašo ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.
Atsiliepimas
14. Atsakovo atstovas 2025 m. sausio 28 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepimo motyvus, prašo patikslintą ieškinį tenkinti ir priteisti iš ieškovių pusę atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
15. Atsakovas 2025 m. sausio 28 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad klausimus dėl naudojimosi bendru sklypu tvarkos nustatymo derino tik su ieškove N. E. J.. Pažymėjo, jog visada sutiko dėl naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos nustatymo, tačiau ieškovė N. E. J. parengė schemą nederindama jos sprendinių su atsakovu. Atsakovas nurodė, kad paprašė ieškovių, jog parengtą schemą jos paliktų bendro naudojimo patalpose, kad atsakovas galėtų susipažinti. Atsakovas paliktus dokumentus rado ir susipažino, tačiau jam pačiam neturint žinių šioje srityje, jis gavęs pirminę schemą, kreipėsi dėl jos sprendinių į specialistus, tačiau, nors jų konsultacijos iš esmės ir neturėjo, jam buvo pasakyta, kad yra pažeidžiamos jo, kaip bendraturčio, teisės, tačiau, kokios konkrečiai teisės pažeistos, atsakovas taip ir nesužinojo, vėliau pakartotinai į specialistus nesikreipė. Paaiškino, kad jam tapo aišku, kokios jo teisės yra pažeistos, tik po to, kai ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu. Nurodė, kad pirminėje žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje nustatyta 1 m pločio žemės sklypo dalis tarp gretimo sklypo ir ūkinio pastato, kuria atsakovui buvo priskirta naudotis, patenkant į jo sklypo dalį, pažeidė jo teisę turėti privažiavimą į savo sklypo dalį. Ieškovės atsakovo teisių pažeidimus ištaisė, sutikdamos patikslinti schemą, atsižvelgiant į jo pastabas. Mano, kad dėl ieškovių nebendradarbiavimo rengiant pirminę žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą bei ją tikslinant jau bylos nagrinėjimo metu, bylos šalys patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurių buvo galima išvengti, jei ieškovės būtų derinusios minėtus klausimus su atsakovu. Nurodė, kad ieškovių bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovo būtų nepagrįstas ir neteisingas. Pažymėjo, kad tik dėl ieškovių nebendradarbiavimo nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos sprendinius atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas teisme, todėl ieškovės turėtų padengti pusę atsakovo patirtų išlaidų už teisines paslaugas. Prašo ieškinį patenkinti, iš ieškovių priteisti pusę atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
16. Atsakovui 2021 m. vasario 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu priklauso 523/1320 dalys ginčo žemės sklypo. Ieškovei N. E. J. priklauso 399/1320 dalys, o ieškovei I. V. – 398/1320 dalys žemės sklypo (e. b. l. 11–12). Žemės sklype įregistruoti šie statiniai: gyvenamasis namas (priklauso ieškovėms ir atsakovui dalinės nuosavybės teise), du ūkiniai pastatai (vienas iš jų priklauso atsakovui, kitas – ieškovėms dalinės nuosavybės teise), daržinė ir tvartas (priklauso ieškovėms dalinės nuosavybės teise) (e. b. l. 13–14).
17. UAB „Geosoma“ 2023 m. rugpjūčio 8 d. parengė žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą, kurią 2023 m. spalio 30 d. pasirašė ieškovės (e. b. l. 8–9). Atsakovas pateikė šios schemos kopiją, kurią 2023 m. spalio 30 d. buvo pasirašiusi tik ieškovė N. E. J. (e. b. l. 45–46).
18. Ieškovių atstovė advokatė J. Žiužnienė 2023 m. lapkričio 17 d. parengė pasiūlymą atsakovui sudaryti susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir iki 2023 m. gruodžio 15 d. raštu išreikšti savo nuomonę dėl galimybės sudaryti susitarimą arba pasiūlyti savo sprendimo būdą. Kartu su pasiūlymu atsakovui pateikta UAB „Geosoma“ 2023 m. rugpjūčio 8 d. parengta žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schema (e. b. l. 15–16). Šie dokumentai atsakovui nusiųsti jo el. pašto adresu 2023 m. lapkričio 21 d. (e. b. l. 20).
19. 2023 m. lapkričio 22 d. atsakovas advokatei el. paštu nurodė, kad jis informavo ieškoves raštu, kad šis atidalinimas pažeidžia jo teises, todėl atsakovas prašė atsiųsti tik duos dokumentus, kuriais nebūtų pažeidžiamos šalių teisės. Atsakovas taip pat nurodė, kad turi būti teikiami siūlymai, nepažeidžiantys atsakovo teisių, o kadangi paslaugos užsakovės yra ieškovės, jos ir turi teikti konkretų pasiūlymą (e. b. l. 21).
20. 2023 m. lapkričio 22 d. advokatė atsakovui el. paštu pasiūlė atsakovui pateikti savo variantą, kadangi jo nesant, nėra apie ką diskutuoti ir derinti. Nurodė, kad iš atsakovo atsakymo neaišku, kokias jo teises ieškovių pasiūlymas pažeidžia. Advokatė atsakovui nurodė, kad konkrečių atsakovo pastabų ir pasiūlymų lauks iki 2023 m. gruodžio 1 d. (e. b. l. 21).
21. 2023 m. lapkričio 22 d. atsakovas advokatei el. paštu nurodė, kad ne advokatai atidalina žemės sklypus, o atlikti korekcijas bei rengti projektus turėtų specialistai. Atsakovas nurodė, kad nesutiks su tuo, kas pažeidžia jo teises, o šiuo metu atidalijimo paslaugos užsakyti neketina, tačiau neprieštarautų, kad bendrasavininkai išreikštų valią atsidalinant valdas. Taip pat nurodė, kad jam pakanka konsultacijų, dėl kurių jis patiria išlaidų (e. b. l. 21).
22. 2023 m. lapkričio 22 d. advokatė el. paštu atsakovui nurodė, kad nežinant atsakovo pozicijos, pastarajam rašant nekonkrečius laiškus, nėra galimybės rengti kitus planus; ieškovės nemano, kad siūlymas pažeidžia atsakovo interesus, todėl atsakovas turi aiškiai pasakyti, koks, atsakovo nuomone, planas nepažeistų jo interesų; planui esant tinkamam, advokatė prašė apie tai pranešti, kad būtų derinamas laikas atvykti pas notarą (e. b. l. 20, 21).
23. 2023 m. gruodžio 7 d. atsakovas advokatės el. paštu teiravosi, ar ieškovės yra pateikusios kitą pasiūlymą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, be UAB „Geosoma“ 2023 m. rugpjūčio 8 d. plano, kuriuo pažeidžiamos atsakovo teisės. Atsakovas nurodė, kad nėra gavęs kito pasiūlymo, todėl prašė pateikti naują pasiūlymą (e. b. l. 17, 21).
24. UAB „Geosoma“ 2024 m. spalio 9 d. parengė patikslintą žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemą (e. b. l. 82–83).
25. 2024 m. spalio 21 d. atsakovo atstovas advokato padėjėjas Vytautas Bartkus ieškovių atstovei advokatei el. paštu nurodė, kad atsakovas išnagrinėjo ieškovių pateiktą schemą bei pasiūlymus ir pareiškė tokias pastabas: matininkas negali nubrėžti pravažiavimo ant nugriauto, bet neišregistruoto statinio ribų, todėl atsakovas sutinka su tokiu pravažiavimu, tačiau pravažiavimas iš bendro naudojimo ploto su staigiu posūkiu pagal liniją 5-21-18 yra per siauras, kad būtų galima juo pravažiuoti su stambesne technika; dėl to reikėtų liniją 21-18 patraukti bent 1 m į ieškovių naudojamą sklypą, padidinant bendro naudojimo plotą apie 3 m², ir tuomet pravažiavimas liktų pakankamas. Atsakovas nurodė, kad sutinka kompensuoti pusę galutinės schemos paruošimo išlaidų, tačiau mano, kad ieškinys pareikštas netinkamai, neparuošus realios ir šalims priimtinos schemos, todėl, mano, jog bent pusę jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (250 Eur) ieškovės turėtų kompensuoti (e. b. l. 79).
26. 2024 m. lapkričio 11 d. UAB „Geosoma“ parengė patikslintą žemės sklypo naudojimosi tvarkos schema (e. b. l. 76–78).
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo
27. Ieškovės patikslintu ieškiniu prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Geosoma“ 2024 m. lapkričio 11 d. parengtą schemą. Atsakovas su ieškovių patikslinto ieškinio reikalavimo sutinka, prašo šį ieškinio reikalavimo patenkinti.
28. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
30. Byloje buvo kilęs ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tačiau atsakovui išsakius savo pageidavimus dėl ieškovių siūlomos naudojimosi tvarkos bei ieškovėms atitinkamai pakoregavus naudojimosi sklypu schemą, atsakovas nurodė pripažįstantis ieškinį ir pritariantis naudojimosi tvarkai pagal UAB „Geosoma“ 2024 m. lapkričio 11 d. parengtą schemą. Atsakovo ieškinio pripažinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, todėl teismas nenagrinėja ieškovių reikalavimo dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo pagrįstumo, aplinkybių, dėl kurių šis reikalavimas negalėtų būti tenkinamas, nenustatyta. Kadangi atsakovas ieškinį pripažino, šalims tinka minėtoje schemoje nurodyta naudojimosi sklypu tvarka, teismas tenkina ieškovių ieškinį ir nustato šalių naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką pagal UAB „Geosoma“ 2024 m. lapkričio 11 d. parengtą schemą (CPK 268 straipsnio 5 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, pagal bendrąją taisyklę, atsakovas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o tokią teisę įgijo ieškovės. Ieškovės nurodė ir pagrindė, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1) 110 Eur žyminis mokestis už ieškinį (e. b. l. 19); 2) 60,50 Eur už pirminės žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemos parengimą (e. b. l. 24, 80); 3) 121 Eur už žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemos tikslinimą (e. b. l. 81, 84); 1 140 Eur (670 Eur + 470 Eur) advokatės teisinei pagalbai apmokėti (e. b. l. 104).
32. Ieškovių išlaidos, patirtos advokatės teisinei pagalbai apmokėti, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių už suteiktas teisines paslaugas (CPK 98 straipsnis).
33. Atsakovas nurodė, kad nesutinka atlyginti ieškovių bylinėjimosi išlaidų, kadangi ginčą buvo galima spręsti taikiai ir ieškovės be reikalo kreipėsi į teismą. Atsakovas prašo iš ieškovių priteisti pusę atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas.
34. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
35. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022).
36. Teismas nenustatė pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ieškinio patenkinimo atveju (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodyta CPK 93 straipsnio 4 dalyje, nukrypti nuo straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės teismas gali, kai šalių procesinis elgesys buvo netinkamas bei įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
37. Teismas nenustatė, kad ieškovių procesinis elgesys būtų netinkamas, ar bylinėjimosi išlaidos šioje byloje susidarė dėl ieškovių kaltės. Kaip patvirtina šalių ikiteisminis susirašinėjimas ir byloje esantys procesiniai dokumentai, atsakovas ieškovėms pirmą kartą konkrečiai nurodė, kas jo netenkina UAB „Geosoma“ 2023 m. rugpjūčio 8 d. parengtoje schemoje, tik atsiliepime į ieškinį. Taigi, ieškovių kreipimasis į teismą buvo būtinas, kadangi neiškėlus civilinės bylos, atsakovas nepakankamai bendradarbiavo su ieškovėmis ir tiksliai nenurodė, kas jo netenkina pirminėje schemoje, dėl to naudojimosi sklypu tvarkos nustatymas ieškovėms nepareiškus ieškinio buvo neįmanomas. Nors atsakovas ikiteisminio susirašinėjimo metu ieškovėms nurodė, kad jo teisės pažeidžiamos, tačiau šio teiginio nedetalizuodamas atsakovas užkirto kelią ieškovėms atlikti atitinkamus schemos pakeitimus ir išvengti bylinėjimosi.
38. Atsakovo teiginiai, kad schemos netinkamumas buvo akivaizdus dar iki kreipimosi į teismą, nes paliktas per siauras pravažiavimas į jam naudotis tenkančią sklypo dalį, o pravažiavimas bendrojo naudojimo žeme su staigiu posūkiu už gyvenamojo namo į kairę buvo taip pat per siauras, yra nepagrįsti. Jeigu atsakovas iš tiesų manė, kad 1 m pločio pravažiavimas jam per siauras, atsakovas galėjo šią aplinkybę nurodyti ieškovės ar jų atstovei el. paštu, dar prieš ieškovėms kreipiantis į teismą, tačiau atsakovas apsiribojo deklaratyviais teiginiais, kad pirminė schema pažeidžia jo teises, šio teiginio nedetalizuodamas. Aplinkybė, kad atsakovo netenkina 1 m pravažiavimas, nurodyta tik atsiliepime į ieškinį, taigi ieškovės neturėjo galimybės neiškėlus bylos pateikti atsakovui priimtiną naudojimosi sklypu tvarkos schemą. Aplinkybė, kad atsakovas už ūkinio pastato esančioje jam naudotis tenkančioje sklypo dalyje ketina vykdyti statybas ir važiuoti transporto priemonėmis, ieškovėms ikiteisminiame susirašinėjime nebuvo nurodytos, taigi ieškovės negalėjo numanyti, jog atsakovo teises pažeidžia 1 m pravažiavimas ir koreguoti schemą.
39. Atsakovo teiginio, kad dar prieš kreipiantis į teismą egzistavo akivaizdus schemos trūkumas – pravažiavimas bendrojo naudojimo žeme su staigiu posūkiu už gyvenamojo namo į kairę buvo per siauras – deklaratyvumą patvirtina tai, kad atsakovas šio jo netenkinančio sprendinio nenurodė atsiliepime į ieškinį, o išreiškė tik 2024 m. spalio 21 d. el. laišku ieškovių atstovei, ieškovėms vieną kartą jau patikslinus schemą (2024 m. spalio 8 d.). Atsakovui nebuvo kliūčių šią pastabą dėl schemos išsakyti prieš ieškovėms kreipiantis į teismą, teikiant atsilepimą į ieškinį ar parengiamojo posėdžio metu, kadangi ši aplinkybė atsakovui turėjo būti aiški jau susipažinus su pirminiu schemos variantu. Taigi, jeigu minėta aplinkybė atsakovui paaiškėjo tik ieškovėms vieną kartą patikslinus schemą, atsakovas neturi pagrindo teigti, kad posūkis už gyvenamojo namo į kairę buvo per siauras ir tai buvo akivaizdu dar prieš kreipiantis į teismą. Be to, iš esmės atsakovas minėtu teiginiu prieštarauja pats sau – teigia, kad šis trūkumas buvo akivaizdus dar prieš kreipiantis į teismą, tačiau pats šią aplinkybę nurodė tik susipažinęs su ieškiniu, pateikęs atsiliepimą, sudalyvavęs parengiamajame teismo posėdyje ir susipažinęs su patikslinta schema, kurios dalis dėl atsakovo akcentuojamo posūkio buvo analogiška pirminei schemos versijai.
40. Atsakovas nurodė, kad prieš ieškovėms kreipiantis į teismą, jis susipažinęs su ieškovių jam pateiktais dokumentais suprato, jog pirmiausia reikia įteisinti žemės sklype esančius naujus statinius ir juos užregistruoti, nes tai savavališka statyba, o įregistruotus statinius, kurie yra nugriauti (dalį ūkinio pastato, pažymėto „N“) – išregistruoti. Jeigu atsakovas, kaip pats nurodo, susipažinęs su dokumentais suprato, kad pirmiausia reikia įteisinti naujus startinius ir išregistruoti nugriuvusias senų pastatų dalis, atsakovas turėjo pareigą šią aplinkybę nurodyti ieškovėms. Tačiau atsakovas šią aplinkybę ieškovėms nurodė tik šioms pateikus ieškinį. Atsakovas, ikiteisminio šalių bendravimo metu atsisakydamas nustatyti ieškovių pasiūlytą naudojimosi sklypu tvarką, šių aplinkybių ieškovėms nenurodė.
41. Aplinkybė, kad sklype, naudojimosi kuriuo tvarką siekė nustatyti ieškovės, galbūt yra neregistruoti statiniai (savavališka statyba), nėra pagrindas nenustatyti naudojimosi sklypu tvarkos, kadangi naudojimosi sklypu tvarkos nustatymas yra teisėta priemonė bendraturčiams susitarti dėl sklypo naudojimo, o galbūt sklype esantys savavališkos statybos padariniai taptų vieno (ar kelių) bendrasavininkų, kurių naudojamoje sklypo dalyje liktų šie statiniai, atsakomybe. Kaip galima suprasti iš ieškovių teiginių, būtent dėl galbūt sklype esančių savavališkos statybos padarinių, kurią, ieškovių teigimu, vykdė atsakovas, ieškovės ir siekia nustatyti naudojimosi sklypu tvarką. Be to, minėto atsakovo teiginio nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad atsakovas visgi nutarė pritarti pakoreguotai naudojimosi sklypu tvarkai galbūt sklype esančių savavališkos statybos padarinių statinių neįregistravus ir neišregistravus dalies nugriuvusio ūkinio pastato.
42. Atsakovo pozicija byloje yra prieštaringa. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad tik po to, kai atsiliepimu į ieškinį atsakovas pateikė teismui motyvuotus prieštaravimus, ieškovės suprato esančios neteisios ir pradėjo koreguoti naudojimosi sklypu tvarkos schemą. Atsakovas taip pat nurodė, kad nesutikimo su siūloma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka motyvus ieškovėms nurodė pokalbių telefonu metu. Taigi, iš esmės nėra aišku, kokios pozicijos laikosi atsakovas, kadangi vienu atveju atsakovas teigia, kad pastabas ieškovėms išsakė telefonu dar prieš bylos iškėlimą, kitu atveju nurodo, kad prieštaravimus dėl schemos pateikė tik atsiliepime į ieškinį. Be to, nors atsakovas teigia, kad ieškovėms pastabas dėl schemos išsakė telefonu, tačiau teismas neturi galimybės patikrinti šio teiginio pagrįstumo, tokių įrodymų byloje nepateikta, o ieškovės šią aplinkybę neigia, todėl teismas vertina, kad atsakovas neįrodė, jog iki ieškovių kreipimosi į teismą atsakovas buvo nurodęs ieškovėms konkrečias pastabas dėl siūlomos naudojimosi sklypu tvarkos.
43. Atsakovas teigia, kad jam su 2023 m. lapkričio 17 d. pasiūlymu nustatyti naudojimosi sklypu tvarką atsiųsta schema tik su N. E. J. parašu, o I. V. parašo ten nebuvo, todėl ir jos pozicija tuo klausimu buvo neaiški ir tai buvo viena iš priežasčių, kodėl atsakovas neskyrė tam pasiūlymui rimtesnio dėmesio. Teismo vertinimu, šie atsakovo teiginiai nesudaro pagrindo manyti, kad ieškovės neįgijo teisės į visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad nors atsakovas vienos iš ieškovių parašo nebuvimą nurodo kaip aplinkybę, dėl kurios jam pateikto pasiūlymo nevertino rimtai, tačiau atsakovas šios aplinkybės ieškovėms ar jų atstovei nenurodė, o ikiteisminiame šalių susirašinėjime akcentavo tik nekonkretų savo teisių pažeidimą, nesiteiraudamas kokia yra schemos nepasirašiusios ieškovės pozicija. Taigi, ieškovės negalėjo numanyti, kad atsakovas savo teisių pažeidimą ar pasiūlymo nustatyti naudojimosi sklypu tvarką nerimtumą grindžia vienos iš ieškovių parašo nebuvimu.
44. Be to, atsakovas teisminio proceso metu melavo. Atsakovas atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, kad aplinkybę, jog ieškovės ketina nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, sužinojo ne iš pačių ieškovių, o iš advokatės J. Žiužnienės 2023 m. spalį ar lapkritį, kuomet el. paštu jam advokatė atsiuntė UAB „Geosoma“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemą. Tačiau atsakovas 2025 m. sausio 28 d. teismo posėdžio metu, teikdamas savo paaiškinimus, nurodė, kad sužinojęs apie ketinamą nustatyti naudojimosi sklypu tvarką, paprašė ieškovių (ar vienos iš ieškovių), jog parengtą schemą jos paliktų bendro naudojimo patalpose, kad atsakovas galėtų susipažinti ir atsakovas paliktus dokumentus rado bei su jais susipažino. Taigi, atsakovas atsiliepime į ieškinį ir posėdžio metu nurodė skirtingas sužinojimo apie parengtą schemą ir ieškovių ketinimą nustatyti naudojimosi sklypu tvarką aplinkybes. Teismo vertinimu, tai yra viena iš aplinkybių, lemiančių ieškovių patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovių nepriteisimą.
45. Svarbu ir tai, atsakovas, prašydamas priteisti jam iš ieškovių bent pusę jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nepateikė teismui įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
46. Taigi, net jei teismas ir nuspręstų, kad atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsakovui šios išlaidos priteistos nebūtų, kadangi atsakovas įrodymų apie šių išlaidų patyrimą teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 259, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geosoma“ 2024 m. lapkričio 11 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą: 1) priskiriant atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudotis sklypo dalimis, pažymėtos indeksu „1/320“ (sklypo dalies plotas 320 m²), žemės sklypo plane pažymėta taškais 8; 9; 10; 11; 27; 26; 25; 24 ir „2/122“ (sklypo dalies plotas 122 m²), žemės sklypo plane pažymėta taškais 5;6; 7; 23; 22; 29; 21; 2) priskiriant ieškovėms I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudotis sklypo dalimi pažymėta indeksu „3/573“ (sklypo dalies plotas 573 m²), žemės sklypo plane pažymėta taškais 29; 22; 23; 28; 24; 25; 26; 27; 11; 12; 13; 14; 15; 16; 17; 18; 3) priskiriant ieškovėms ir atsakovui bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „4/271“ (sklypo dalies plotas 271 m²), žemės sklypo plane pažymėta taškais 1; 2; 3; 4; 5; 21; 29; 18; 19; 20 ir žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „5/34“ (sklypo dalies plotas 34 m²), žemės sklypo plane pažymėta taškais 7; 8; 24; 28; 23.
Priteisti ieškovėms I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 431,50 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt vieno euro 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, po 715,75 Eur (septynis šimtus penkiolika eurų 75 ct) kiekvienai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.