- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-12
- Bylos Nr.
- II-71-406/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Čekanauskas
dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas R. K. ,
institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą atstovui Jurijui Nataljinui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. K. skundą dėl Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2008 m. lapkričio 18 d. Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimu R. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 172 str. 1 d. nubausta administracine nuobauda – 750 Lt bauda už tai, kad ji, ieškodama kompanijai „(Duomenys neskelbtini) “ naujų klientų, kurie įneša pinigus ir gaudama už tai atlygį, vykdė individualią veiklą jos neįregistravusi bei neturėdama verslo liudijimo, suteikiančio teisę verstis šia veiklos rūšimi.
Šalies argumentai
R. K. teigia, kad administracine nuobauda nubausta nepagrįstai ir neteisėtai. Pareiškėja nurodo, kad su kompanija „(Duomenys neskelbtini) “ yra sudariusi sutartį, pagal kurią jai asmeniškai suteikta galimybė naudotis internetiniu serveriu, talpinti rinkmenas, tinklalapius, dokumentus. Šios kompanijos ji nereklamuoja, klientų šiai kompanijai neieško, jokių pajamų iš šios tariamos neteisėtos veiklos negauna, t. y. jokios individualios veiklos, kuriai reikalingas verslo liudijimas, nevykdo. Apie teikiamą hostingo paslaugą, jo įsigijimo paslaugas nėra pasiskelbusi, mokesčių inspekcijos pareigūnams apie šią paslaugą papasakojo ne savo iniciatyva, bet paprašyta E. L. , nesiekdama gauti pajamų. Tvirtina, kad teisės pažeidimo nepadarė. Prašo nuobaudą panaikinti ir bylą nutraukti.
Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą atstovas su skundu nesutinka. Jis paaiškino, kad R. K. administracinėn atsakomybėn patraukta teisėtai bei pagrįstai. Iš byloje surinktų netiesioginių įrodymų, galima numanyti, kad pareiškėja, neturėdama pajamų šaltinio, bet valdydama didelius pinigų srautus, pažeisdama Vyriausybės nutarime nustatytą komercinės veiklos tvarką, neturėdama teisę užsiimti tokia veikla suteikiančio verslo liudijimo, neteisėtai vertėsi individualia veikla bei už šią veiklą gavo atlygį. Prašo skundo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas pagrįstas ir tenkintinas.
Teismas, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą (ATPK 297 str.) konstatuoja, kad administracinis teisės pažeidimas, kvalifikuotas pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį ir R. K. kaltė objektyviai neįrodyta, todėl pareiškėja administracinėn atsakomybėn patraukta bei nubausta nepagrįstai ir neteisėtai.
ATPK 172 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. Ši norma blanketinė, todėl ją taikant būtina vadovautis norminiais aktais, kuriuose reglamentuojama komercinės ir ūkinės veiklos tvarka.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad individuali veikla - tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį.
Užsiimant tokio pobūdžio individualia veikla būtina laikytis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 patvirtintų Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių 2.4 punkte yra nustatyta, kad teise verstis viena iš minėtame nutarime nurodytų individualios veiklos rūšių atitinkamoje teritorijoje, suteikia Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotas verslo liudijimas.
Pareiškėja nepripažįsta pažeidusi komercinės veiklos tvarką ir neigia vykdžiusi individualią veiklą, kuriai reikalingas verslo liudijimas.
Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad kaip ir kiekvienoje administracinio teisės pažeidimo byloje, taip ir šioje, turi būti patikimai įrodyta traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltė dėl jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo. Tokią taisyklę suponuoja nekaltumo prezumpcijos principas, pagal kurį administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo procese dalyvaujantiems asmenims paskirstyta įrodinėjimo našta. Nustatant kaltus veiksmus negalima vadovautis prielaidomis, spėliojimais, o pakankamai nesurinkus objektyvių įrodymų išvadoms dėl asmens kaltės padaryti, asmens administracinė atsakomybė negalima.
Objektyvioji tiesa administracinių teisės pažeidimų bylose nustatoma remiantis tik įrodymais. Kvalifikuojant R. K. veiksmus pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį, buvo svarbu surinkti įrodymus, patvirtinančius vertimosi individualia veikla bei siekimo gauti iš šios veiklos pajamas faktus, nustatyti tokių įrodymų patikimumą, leistinumą, tikrumą bei reikšmingumą, šių įrodymų tarpusavio ryšį su įrodinėtinomis aplinkybėmis, turinčiomis esminės reikšmės pažeidimo konstatavimui. Apie asmens kaltumą būtina spręsti tik iš įrodymų visumos. ATPK 257 str. numato, kad pareigūnas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, visapusiškai, tinkamai ir objektyviai neištyrė visų su padarytu teisės pažeidimu susijusių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Konstatuodamas kaltus R. K. veiksmus pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį ir skirdamas jai administracinę nuobaudą, remdamasis tik mokesčių inspekcijos pareigūnų paaiškinimais bei administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūnas vadovavosi prielaidomis bei spėliojimais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visos kilusios abejonės vertinamos pažeidėjo naudai.
Byloje nustatyta, kad R. K. 2007 m. rugpjūčio 17 d. pagal sutartį iš kompanijos „(Duomenys neskelbtini) “ yra įsigijusi mokamą hostingo paslaugą, tačiau byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, kad ji, asmeniškai naudodamasi šia mokama paslauga, vertėsi savarankiška veikla, susijusia su šios paslaugos teikimu kitiems asmenims atlygintinai. Byloje nustatyta, kad R. K. klientais prisistačiusiems mokesčių inspekcijos pareigūnams pasakojo apie teikiamą paslaugą, jos įsigijimo galimybes, privalumus, tačiau tik tokio pobūdžio veiksmas, nenustačius kitų pažeidimo sudėčiai būtinų požymių bei reikšmingų aplinkybių, administracinės atsakomybės neužtraukia. Byloje nėra surinkta patikimų duomenų, kad pareiškėja skelbėsi apie vykdomą veiklą, nėra nustatyta ir tokių asmenų, kurie patvirtintų, jog R. K. , reklamuodama kompanijos „(Duomenys neskelbtini) “ teikiamas paslaugas, už atlygį siūlė jiems įsigyti šią paslaugą. Pabrėžtina, kad bylos medžiaga taip pat nėra įrodyta, kad R. K. būtent iš šios veiklos gavo pajamas (šią aplinkybę patvirtino ir VMĮ atstovas) ar siekė tokias pajamas gauti. Tokių aplinkybių nepagrindžia byloje esantys banko išrašai, kurie, neatlikus išsamaus papildomo tyrimo, nėra informatyvūs bei pagrindžiantys kaltus pareiškėjos veiksmus. Liudytojas G. D. nurodė, kad susitikimo su R. K. metu buvo pasakojama apie hostingo paslaugą, tačiau primygtinai ši paslauga siūloma nebuvo. Liudytoja E. L. taip pat patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, paneigiančias teisės pažeidimo padarymą, jos parodymai savo turiniu neprieštarauja Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų parodymams. Darytina išvada, kad vertimosi savarankiška veikla faktas ir siekimas gauti pajamas nenustatytas.
Be to, nagrinėjamos bylos kontekste vertinant skundžiamo nutarimo teisėtumą taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tariamas teisės pažeidimas, kuriuo kaltinama R. K. , padarytas aktyviai dalyvaujant patiems valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams, jiems neapsiribojus
vien tik pasyviu asmens galimai neteisėtos veiklos tyrimu, bet savo tiesioginiais veiksmais darant tokio pobūdžio įtaką, kad sukurstytų asmenį įvykdyti teisės pažeidimą. Darytina išvada, kad R. K. , nors ir provokuojama pareigūnų, nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, kuriuos būtų galima įvertinti kaip administracinį teisės pažeidimą. Pabrėžtina, kad šiuo aspektu, duomenys, kurie yra gauti pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, pripažįstamai neteisėtais ir jais asmens kaltė padarius teisės pažeidimą negali būti grindžiama.
Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatant būtinuosius pažeidimo sudėties elementus, taip pat kyla pagrįstos abejonės dėl šio pažeidimo subjekto. Bylos medžiaga nustatyta, kad ne pareiškėja, bet E. L. viešai skelbė savo kontaktinius duomenis bei reklamavo vykdomą paslaugą internetiniame puslapyje, bendravo su pareigūnais, tarėsi dėl susitikimo, tuo tarpu administracinėn atsakomybėn buvo patraukta R. K. , apie kurią tokių duomenų nesurinkta.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad R. K. veiksmuose jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties nėra, todėl nutarimas naikintinas, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina ( ATPK 250 str. 1 p. ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p. teisėjas
nutaria:
Skundą tenkinti.
Panaikinti 2008 m. lapkričio 18 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimą, kuriuo R. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 172 str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – 750 Lt bauda ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.