Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja V. Liauzginienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01587-2011-1

NUTARTIS

2012 m. spalio 24 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. R. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei I. R., trečiajam asmeniui Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo įvykdyti reikalavimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydama įpareigoti atsakovę I. R. per teismo nustatytą terminą atlikti statybos darbus, užtikrinančius nelaimingų atsitikimų statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prevenciją: užtaisyti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), langų angas, duris, kad nebūtų galimybės pašaliniams patekti į pastatą, aptverti statybvietę, uždengti atvirus lauko inžinerinių tinklų šulinius, tinkamai pritvirtinti stogo dangą; skirti atsakovei teismo nustatyto dydžio baudą, jeigu per nustatytą terminą atsakovė neįvykdys teismo sprendimo. Nurodė, kad Šiaulių apygardos prokuratūra 2010-10-08 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl apleisto pastato (duomenys neskelbtini)“ perdavė ieškovei medžiagą dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei, ir jo būklė kelia pavojų arti gyvenantiems žmonėms. Pažymėjo, kad atlikus patikrinimą nustatyta, jog minėtame nebaigtame statyti pastate statybos darbai nevykdomi, pastatas apleistas, statybvietė neaptverta, lauko inžinerinių tinklų šuliniai neuždengti, atviros langų angos, durys išlaužtos, stogo skardos danga atplyšusi, neužtikrinta nelaimingų atsitikimų prevencija. Atkreipė dėmesį, kad 2010-11-09 reikalavimu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė atsakovei iki 2010-12-09 atlikti statinio konservavimo darbus, tačiau 2011-01-19 patikrinimo metu nustatyta, jog šis reikalavimas nebuvo įvykdytas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdama Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimą, apeliantė (atsakovė) I. R. prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, netinkamai paskirstė atsakomybę tarp pastato savininkės ir žemės sklypo savininko. Tvirtinama, kad teismo sprendimo dalis dėl baudos skyrimo yra nemotyvuota, o baudos dydis yra neadekvatus. Atkreipiamas dėmesys, kad nėra aiškios statybvietės teritorijos ribos. Apeliantė mano, kad nėra atsakinga už viešosios tvarkos saugumą ir kitų asmenų vykdomus pažeidimus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantės (atsakovės) I. R. apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcijos) nuostatų 2 punktą Inspekcijos paskirtis – pagal kompetenciją vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą. O pagal nuostatų 7 punktą Inspekcija savo veikloje, be kita ko, vadovaujasi Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, kitais įstatymais ir teisės aktais.

Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį Inspekcija atlieka statybos valstybinę priežiūrą. Minėtame straipsnyje išvardytos ir kitos Inspekcijos funkcijos. Statybos įstatymo 2 straipsnio 73 punkte nurodyta, kad statinio naudotojas – statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1. 08.02:2002 (Žin., 2007, Nr. 95-3843) 31 punkte nurodyta, kad sustabdžius statinių statybą atliekami jų konservavimo darbai Statinio konservavimo tvarkos aprašu (Reglamento 5 priedas) nustatyta tvarka ir atvejais.

Reglamento 5 priede „Statinio konservavimo tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas) nustatytos procedūros ir darbų apimtis, kurią reikia atlikti sustabdžius naujo statinio statybą, siekiant apsaugoti statinio konstrukcijas, inžinerines sistemas, inžinerinius tinklus ir įrenginius nuo žalingo atmosferinių veiksnių poveikio, užtikrinti žmonių saugą statybvietėje ir išvengti aplinkos taršos, vykdymo tvarką.

Pagal Aprašo 8.2 punktą minimali statinio konservavimo darbų apimtis turi užtikrinti nelaimingų atsitikimų statybvietėje prevenciją: statybvietės aptvėrimą, įėjimų į statinius laikiną uždarymą, laikinų statybvietės inžinerinių tinklų atjungimą nuo veikiančių inžinerinių tinklų, iškasų užpylimą ar aptvėrimą, šulinių uždengimą, įspėjamųjų ženklų pastatymą ir kitų saugos priemonių atlikimą. O pagal Aprašo 15 punktą būtent statytojas atsako už užkonservuoto statinio priežiūrą iki jo statybos atnaujinimo. Statytojas, neužtikrinęs statinio konservavimo darbų atlikimo Aprašo nustatyta tvarka, atsako už nelaimingus atsitikimus statybvietėje, aplinkos taršą iš statybvietės, taip pat už avarijas ir statinio konstrukcijų deformacijas sustabdžius statybą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė atsakomybę tarp apeliantės ir žemės sklypo savininko.

Nors apeliantė skunde teigia, kad jai yra neaiškios statybvietės teritorijos ribos, neaišku, kokio dydžio teritorija turi būti sutvarkyta, bylos duomenys patvirtina, jog apeliantė yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudotoja (81 b. l.), ir Telšių rajono savivaldybės administracija, be kita ko, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr.1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ nuostatomis pagal žemės sklypo plotą skaičiuoja apeliantei valstybinės žemės sklypo nuomos mokestį (82–83 b. l.).

Kolegija atkreipia dėmesį, kad pati apeliantė savo atsiliepime į ieškovės ieškinį pripažino, jog yra atsakinga už teritorijos, skirtos jos pastato eksploatacijai, priežiūrą ir tinkamą naudojimą (39 b. l.).

Kolegija nesutinka su apeliantės skundo teiginiais dėl baudos neadekvatumo ir atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantei Telšių rajono savivaldybės administracijos 2010-05-18 nutarimu už statinio netinkamą priežiūrą jau buvo skirta 5000 Lt bauda ir apeliantė įpareigota pašalinti statinio priežiūros trūkumus (33 b. l.), tačiau apeliantė ir toliau nesilaiko prieš tai minėtų teisės aktų reikalavimų. Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nusprendęs jai skirti 4000,00 Lt baudą, jeigu atsakovė per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo, neatsižvelgė į jos turtinę padėtį, apeliantė nepateikė Šiaulių apygardos teismui jokių įrodymų, jog nebus pajėgi teismo sprendimo neįvykdymo atveju sumokėti teismo paskirtos baudos. Priešingai, apeliantė naudojosi mokama advokato teisine pagalba apeliaciniam skundui paruošti (103–104, 106 b. l.).

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantė, pateikdama skundą, pasinaudojo teise į apeliaciją, sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti apeliantės teiginius dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų esminių trūkumų pagrįstais. Kolegija, įvertinusi bylos medžiaga, skundžiamo sprendimo turinį ir skundo argumentus, sprendžia, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus. Be to, pažymėtina, kad įstatyme nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pateiktą argumentą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.