Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorei Lolitai Marcinkutei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, teistas:

1) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimu;

2) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 50 parų arešto bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 7 mėnesiams;

3) Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 6 mėnesiams, bausmę atlikęs 2023 m. liepos 25 d., teistumas neišnykęs;

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. P. V. 2024 m. gegužės 21 d., apie 21 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, lovoje gulinčiai G. B., tyčia kumščiu trenkė 2-3 kartus, tikslesnis smūgių skaičius nenustatytas, į veido sritį, po ko griebė už plaukų ir tempė iš lovos, taip nukentėjusiajai G. B. sukėlė fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

2. Kaltinamasis P. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Parodė, jog 2024 m. gegužės 21 d. pas G. B. sūnų vartojo alkoholį. Iki namų jam pareiti buvo 4 km, o iki G. B. tik 1 km. Buvo vėlus vakaras, todėl nusprendė eiti į G. B. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Parėjus į G. B. namus jis norėjo eiti miegoti su megztiniu, o G. B. paprašė nusivilkti megztinį. Po to sunkiai ką atsimena, bet pripažįsta faktą, kad smurtavo prieš G. B.. Tačiau dėl girtumo jam atrodė, jog ne prieš ją, o kažką kitą smurtauja. Tiesiog sumaišė asmenis. Pripažįsta, kad sudavė smūgius G. B. į veidą, kad galėjo ją ištempti iš lovos. Bet daug ko nepamena. Vėliau matė ant G. B. sužalojimus. Tą vakarą G. B. namuose buvo tik jis ir G. B.. Atvykę policijos pareigūnai jį rado šiltnamyje. G. B. iškvietė policiją, nes jis prieš ją smurtavo. Paaiškino, jog su nukentėjusiąja yra seni draugai, bet ne pora, kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Nurodė, jog gal ir buvo teistas, nes lankydavosi probacijos skyriuje. Labai gailisi, supranta, jog blogai pasielgė. Blaivas nebūtų taip pasielgęs. Paaiškino, jog yra pensininkas, kartais padedantis žmonėms atlikti įvairius darbus. Nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė. Pažadėjo, jog daugiau nebesmurtaus ir nebevartos alkoholio.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

4. Be kaltinamojo P. V. visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais įrodymais:

4.1. Iš 2024 m. gegužės 21 d. G. B. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą bei jos parodymų matyti, kad 2024-05-21 su P. V. apie 9 val. važiavo į (duomenys neskelbtini) pasiimti jo gautos pensijos, apsipirkti maisto. Iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) grįžo apie pietus, kažkur iki 12 val. Grįžo į P. namus (duomenys neskelbtini). Ji namuose tvarkėsi parsivežtus maisto produktus, mėsą. Jis buvo išvažiavęs dar iki parduotuvės nupirkti druskos. Kadangi važiavo dviračiu neblaivus, policininkai jį nubaudė ir surašė protokolą. Po kiek laiko, ji P. V. pasakė, kad važiuos namo į (duomenys neskelbtini). P. jai primygtinai siūlė važiuoti pas jos sūnų A., nes norėjo su juo susitaikyti. Nuėjo į parduotuvę, nusipirko vieną litrą degtinės. Pas sūnų į (duomenys neskelbtini) jas nuvežė kaimynas su automobiliu. Būnant pas sūnų A., ten buvo ir jo draugė D., jie keturiese vartojo alkoholį, viskas buvo gerai, nesipyko. Pasibaigus alkoholiui, ji kartu su P. grįžo namo, jis pasiliko pas ją nakvoti. Jie kartu atsigulė į lovą. Ji P. pasakė, kad jis nusivilktų megztinį, jeigu miegos kartu. Jis tuomet jai sudavė kumščiu į veidą. Kiek tiksliai kartų, negali pasakyti, gal du ar tris. Nuo smūgių ji pajuto skausmą žandikaulio srityje. Nesuprato iš pradžių, kas vyksta. Pasakė „kūrva, kale, kekšė, prostitutė, ar tau B. reikia“. Griebė jai už plaukų ir pradėjo tempti ją iš lovos, tąsė ją ir purtė. Jai labai skaudėjo pakaušyje. Ji pasijautė pažeminta. Ji nuo jo išsilaisvino ir išbėgo į lauką. Duris užrakino, kad jis neišeitų ir paskambino 112. P. negalėdamas išeiti, trankė duris, beldė į langus. Po pokalbio, ji duris atrakino ir jį išleido. Jis tuomet nubėgo tiesiai į šiltnamį, o ji parėjo į kambarį ir užsirakino duris. Po kiek laiko atvyko policija. Ji su P. kartu negyvena. Jis jai atvažiuoja atlikti ūkio darbus, bendro ūkio neveda, jis jai tik padeda ūkyje. Namuose, kuriuose gyvena, priklauso jai. Jie tik kartu dažniausiai susitinka, kai ji jo paprašo pagalbos, kartu vartoja alkoholį. Jie yra tik draugai. Ji P. bijo, nes jis dažnai elgiasi agresyviai (b. l. 1-10).

4.2. Nukentėjusioji G. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dėl to įvykio, kurio metu prieš ją P. V. panaudojo smurtą, jam jokių pretenzijų nebeturi ir nebereiškia. Iki šiol po jo sumušimo tebėra ant veido mėlynės, nes jis jai kumščiu trenkė kokius 2-3 kartus į veidą, o jai mėlynės labai ilgai laikosi. Jis, kai prigeria, yra ūmaus būdo, todėl taip jis jos atžvilgiu ir pasielgė. Ji irgi tą vakarą buvo neblaivi, galbūt ir pati ji supykdė, kai liepė jam nusirengti, kai jis atsigulė į švarią patalynę. Dėl sumušimo ji į jokią gydymo įstaigą nesikreipė, pas med. ekspertą nevyko ir nevyks, byloje jokio civilinio ieškinio nereikš. Įvykio dieną policiją kvietė, nes norėjo, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad P. už tai būtų nubaustas, nes neaišku, kaip viskas būtų pasibaigę, jeigu ji nebūtų nuo jo pabėgusi. Nepamena, ar prašė pareigūnų, kad pradėtų tyrimą dėl jos sumušimo, ar jiems apie tai sakė. Tada norėjo, kad būtų pradėtas ir atliekamas tyrimas, ir P. būtų nubaustas. Tačiau šiuo metu su juo yra susitaikiusi ir jam už tai yra atleidusi. Nuo vakar užblokavo P. telefono numerį, nes nebenori su juo bendrauti ir turėti kokių nors su juo ryšių (b. l. 51-54, 56-57).

4.3. Iš 2024 m. gegužės 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esanti gyvenamoji sodyba (b. l. 11-13, 14-18).

4.4. Iš 2024 m. gegužės 21 d. asmens apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad G. B. geranoriškai sutiko, kad būtų atliekama jos asmens apžiūra. Apžiūrint G. B., matoma poodinė kraujosruva, mėlynos spalvos, ant kairiojo skruosto. Daugiau sužalojimų nepastebėta (b. l. 40-42, 43-45).

4.5. Iš alkoholio kiekio matuoklio parodymų matyti, kad 2024 m. gegužės 21 d. 22 val. 04 min. P. V. nustatytas 2.55 promilių neblaivumas (b. l. 64).

4.6. Ikiteisminio tyrimo metu P. V. parodė, jog savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai nuoširdžiai dėl to gailisi. Nežino, kokia tai buvo diena, bet sutinka su įtarime nurodytu laiku, kad 2024 m. gegužės 21 d. Pamena, kad tą dieną jis, kartu su G. B., važiavo į (duomenys neskelbtini) pasiimti savo pensijos. Pasiėmęs iš bankomato pensiją, jis kartu su G. grįžo pas jį į namus ir savo namuose tvarkėsi maisto produktus, kuriuos buvo nusipirkęs parduotuvėje. Jam padėjo tvarkytis G.. Jie su G. yra tik draugai, nėra jie jokia pora ir jų niekas nesieja, t. y. jokie artimi ryšiai. Kiekvienas gyvena atskirai ir turi atskirus namus. Baigus pas jį tvarkytis namuose, kartu su G. jie išvyko pas jos sūnų A. B. į namus. Juos pas A. nuvežė kaimynas B. ir ten juos paliko. Būnant pas A. svečiuose, jie visi keturi, t. y. jis, G. B., A. B. ir jo sugyventinė D. gėrė degtinę. Buvo jau visi girti. Tarpusavyje bendravo, nesipyko, viskas buvo gerai. Baigus gerti atsimena, kad kartu su G. B. jie išėjo pas ją į namus, nes iki jos namų buvo apie kilometras atstumo, o iki jo namų apie keturi kilometrai. Tai ir nutarė eit permiegoti pas G.. Nepamena dabar ir jau negali pasakyti, ar grįžus pas G. jie dar dviese ką nors gėrė. Jis pamena iki to momento, kad su G. išėjo iš jo sūnaus namų. Nei kada parėjo pas ją, nei ką parėję darė, dėl girtumo nebepamena. Nepamena ir to momento, kaip ir kokiu būdu jis smurtavo prieš G.. Tačiau sutinka su tuo, ką sako G., kad jis ją sumušė. Matė jis ją po to įvykio ir matė ant veido mėlynę. G. sakė, kad tai iš po to karto, kai jis jai trenkė. Tačiau jis to momento visai nepamena. Jis jos dėl to įvykio atsiprašė ir ji jam atleido, jie susitaikė. Kaip ir sakė, nuoširdžiai ir labai dėl to gailisi. Visa tai įvyko tik dėl to, kad jis buvo girtas. Pažada ateityje, kad daugiau tai nepasikartos (b. l. 77-80).

III. Teismo argumentai ir išvados

5. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

6. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo P. V. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis smurtavo prieš savo draugę G. B. - 2024 m. gegužės 21 d., apie 21 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, lovoje gulinčiai G. B., tyčia kumščiu trenkė 2-3 kartus, tikslesnis smūgių skaičius nenustatytas, į veido sritį, po ko griebė už plaukų ir tempė iš lovos, taip nukentėjusiajai G. B. sukėlė fizinį skausmą. Tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taip pat pripažino, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jo duoti parodymai, nukentėjusiosios G. B. parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės.

7. Teismui nekyla abejonių, kad P. V. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo smurtinius veiksmus išprovokavo nukentėjusiosios prašymas nusirengti gulint į lovą. Tyčios turinį taip pat patvirtina ir atliktų smurtinių veiksmų skaičius bei pobūdis – P. V. smūgius sudavė draugei į veido sritį. Taigi darytina išvada, kad P. V. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo tokio veikimo nukentėjusioji G. B. patirs fizinį skausmą, būtent to ir siekė (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių, t.y. nukentėjusiajai G. B. sukelto fizinio skausmo, yra tiesioginis priežastinis ryšys.

8. Kaltinamojo P. V. veiksmuose yra nustatyti visi būtinieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

9. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

10. Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti nubaustas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

11. P. V. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

12. Teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam P. V. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis P. V. iki nusikalstamos veikos padarymo anksčiau teistas 3 kartus, visais kartais už analogiškus nusikaltimus žmogaus sveikatai, paskutinį kartą teistas 2022 m. gruodžio 14 d. Bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs. Visa tai neabejotinai neigiamai apibūdina kaltinamąjį kaip asmenį, linkusį nusikalsti, o jau buvusios paskirtos bausmės, nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo – bet priešingai – jis ir toliau elgiasi nusikalstamai. P. V. vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas 3 kartus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Psichikos sveikatos centro įskaitoje neregistruotas, į priklausomybės ligų kabineto įskaitą neįrašytas (b. l. 119).

13. Teismas, įvertinęs prieš tai išdėstytas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam P. V. už įvykdytą nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje nustatytas tokios bausmės rūšies vidurkis, t.y. skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

14. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis P. V. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

15. Nepaisant šiame nuosprendyje jau nurodytų neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis yra išsiskyręs, pensininkas, turi pastovią gyvenamąją vietą, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, kaltinamojo smurtas nebuvo intensyvus, ilgai trunkantis, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė suprantantis, kad pasielgė netinkamai, pasižadėjo daugiau nebesmurtauti, nebevartoti alkoholio, kas rodo, jog jis adekvačiai įvertino savo neteisėtą, netinkamą elgesį ir imasi priemonių jį keisti. Teismas įvertinęs ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo dėl jo pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, taip pat tai, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, sprendžia, kad P. V. nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, dar gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: bausmės atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas), 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos P. V. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

16. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

17. Kaltinamajam P. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

18. Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

P. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti P. V. galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis P. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir paskirti šiuos įpareigojimus: bausmės atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas), 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

P. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.