Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. nutarimo V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

LR Valstybinė darbo inspekcija 2011-07-04 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. B. dėl to, kad 2011-06-27 13.20 val. atlikus patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), būdama darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) atstove, neužtikrino tvarkos ir leido darbuotojoms A. L. ir L. Š. dirbti nelegaliai – nesudarė su jomis darbo sutarčių, neišdavė darbuotojoms darbo pažymėjimų apie asmenų priėmimą į darbą, nustatyta tvarka nepranešė VSDF teritoriniam skyriui, tokia savo veika pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95,98,99 str., darbuotojų darbo teises ir socialines garantijas. Tuo ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- LR ATPK) 41³ str. 1 d.

Nesutikdama su šiuo nutarimu Institucija jį skundė Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. nutarimas panaikintas ir administracinė byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Skunde taip pat pažymima, jog Institucijos atstovas T. D. negalėjo nurodyti, kokį konkretų darbą dirbo L. Š.. Patikrinimo metu neapžiūrėjo L. Š. darbo vietos, neužfiksavo, kokius įrankius turėjo, kokias konkrečias funkcijas atliko L. Š.. Išvada dėl nelegalaus darbo padaryta remiantis vien tuo, jog L. Š. atsistojo nuo kėdės ir nuėjo į šalį, tačiau tai nereiškia, kad ji atliko darbo funkcijas. Be to, L. Š. paaiškino, jog taip pasielgė dėl to, kad Darbo inspekcijos atstovai liepė sėdėti įmonės darbuotojams, o ji ten nedirbo. Skundo autorės nuomone, Darbo inspekcija pažeidė savo pareigas ir nepateikė jokių V. B. nekaltumą paneigiančių objektyvių duomenų, nors tam turėjo pakankami laiko- po skundo padavimo iki patikrinimo praėjo 5 dienos. Institucijos atstovai elgėsi nekompetentingai- nefilmavo, nefotografavo. Visos šios aplinkybės, apeliantės manymu, leidžia pagrįstai teigti, kad nėra jokių duomenų, jog L. Š. vykdė darbo funkcijas ir sukūrė kokį nors produktą UAB (duomenys neskelbtini) naudai, nors Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas savo bylose yra konstatavęs, kad produkto darbdavio naudai nebuvimas yra aplinkybė, dėl kurio negali būti konstatuotas nelegalaus darbo faktas. Be to, Lietuvos Vyriausiais administracinis teismas bylų dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose išaiškino, jog DK numatytas išbandymo, sudarant sutartį, institutas ir tik nustačius, jog atrankos metu gautas rezultatas pasireiškė kaip darbdavio nauda, konstatuotina, jog atrankoje dalyvavę asmenys dirbo darbdavio naudai, t. y. vyko darbo procesas, kuriam turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai, tačiau šioje byloje nėra jokių duomenų, kad L. Š. sukūrė kokį nors rezultatą darbdavio naudai.

Skunde taip pat pažymima, jog ginčo laikotarpiu L. Š. buvo nedarbinga. Gydėsi stacionare, o ginčo dieną rašytiniu prašymu buvo laikinai išleista. Šių, esminių aplinkybių, teismas neįvertino. Byloje nenustatytas būtinasis nelegalaus darbo požymis - kad L. Š. gavo atlyginimą. Darbo inspekcija nelegalaus darbo faktą motyvavo savo pačių atstovų pateiktais įrodymais, kurie prieštaravo kitiems bylos duomenims. Dėl visų šių aplinkybių, darytina išvada, jog darbas nebuvo dirbamas, todėl darbo sutarties požymių nebuvo.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šios normos pažeistos nebuvo. Teismas išsamiai išanalizavo surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos ir motyvuotos.

Iš bylos duomenų matyti, kad V. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji esant darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarius darbo sutarties, neišdavus darbuotojo pažymėjimo bei nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui leido L. Š. dirbti.

DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-394redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių V. B. inkriminuoto pažeidimo sudėties požymius. Pažymėtina, jog Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje yra pažymėta, jog išvadą apie tam tikrų faktų aplinkybių buvimą teismas gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Byloje esantys ir teismo išsamiai ištirti duomenys, jų visuma leidžia pagrįstai teigti, jog, priešingai nei skunde teigia pareiškėja, V. B. veikoje yra LR ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo požymiai, tai yra pareiškėja, būdama darbdavio atstove, neužtikrino tvarkos ir leido L. Š. dirbti nelegaliai. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius V. B. veikoje patvirtina visuma surinktų duomenų - A. L. paaiškinimai, L. Š. paaiškinimai Darbo inspekcijai bei jos paaiškinimai teisme, T. D. parodymai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog pareiškėjos skunde nurodytas subjektyvus įrodymų vertinimas negali būti pagrindu paneigti motyvuotas teismo išvadas.

Nors pareiškėja nesutinka su L. Š. paaiškinimų bei parodymų vertinimu, tačiau teismas pažymi, jog išvada dėl L. Š. darbo vertinta remiantis ne vien šiais duomenimis, tačiau ir kitais teismo ištirtais ir teisingai įvertintais duomenimis, be to, L. Š. paaiškinimai bei jos parodymai vertinti ir kitų duomenų kontekste. Savo paaiškinime L. Š. nurodė, jog buvo atėjusi pasižiūrėti darbo, norėjo pabandyti dirbti siuvėja. (b.l. 8). Tai, kad ji atliko siuvėjos funkcijas, siuvimo darbus, patvirtina visas paaiškinimo kontekstas. L. Š. savo asmeniu nurodo, jog atėjo ne pasišnekėti su drauge, gerti kavos, tačiau pabandyti dirbti ir ne bet kuo, o siuvėja, t. y. nurodytos konkrečios pareigos ir funkcijos. Paaiškino, kad draugė pasiūlė pasižiūrėti, gal ji- L. Š. sugebėtų dirbti siuvėja. Be to, Darbo inspekcijos atstovas T. D., būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal ATPK 187² straipsnį, paaiškino, jog, atėjus į siuvyklą, salėje dirbo siuvėjos. L. Š. pakilo iš darbo vietos, ji buvo prie siuvimo mašinos ir paaiškinime nurodė, jog buvo atėjusi pasižiūrėti darbo. Liudytojas nenurodė, kad L. Š. būtų atėjusi tik šiaip pasikalbėti su drauge, kaip teigiama skunde. Be to, T. D. parodytas aplinkybes patvirtina ir rašytiniai įrodymai- nelegalaus darbo tyrimo aktas ( b. l. 6) ir administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, jog L. Š. buvo rasta dirbanti -siuvanti, pripažino, kad norėjo pabandyti dirbti siuvėja ir dėl to bendravo su direktore, o ne su drauge. Apie tai, kad įmonėje dirba moteris vardu L., kas yra L. atitikmuo, paaiškinime Darbo inspekcijai nurodė ir A. L. (b. l. 3). Nors bylą nagrinėjant apylinkės teisme buvo gautas A. L. rašytinis paaiškinimas, tačiau tai negali būti laikomas patikimu įrodymu, nes neatitinka įrodymų teisėtumo reikalavimų, jis nėra gautas įstatymų nustatyta tvarka ir negali būti prilyginamas kitiems įrodymams. V. B. aiškinimas, jog L. Š. nedirbo, o buvo atėjusi pasikalbėti su drauge, prieštarauja pačios L. Š. paaiškinime Darbo inspekcijai nurodytoms bei A. L. paaiškinime nurodytoms aplinkybėms, kitiems aptarties duomenims. Be to, ji yra suinteresuotas byloje asmuo, todėl jos paaiškinimai vertintini kritiškai. Aukštesniojo teismo nuomone, kritiškai vertintini ir pačios E. Š. parodymai teisme, kur ji, priešingai nei įvykio dieną paaiškinime, nurodė, jog atėjo tik pasikalbėti su drauge ir jokių darbinių funkcijų neatliko. Teismo nuomone, Institucijos atstovo parodymai, A. L. paaiškinimai, pačios L. Š. paaiškinimai iš karto po patikrinimo pakankami paneigti tiek V. B. aiškinimus, tiek ir L. Š., J. Ž. bei E. M. parodymus teisme, jog L. Š. nedirbo, o tik buvo atėjusi aplankyti draugės. Be to, vertinant minėtų liudytojų parodymus, atsižvelgtina ir į tai, kad visos jos susijusios su V. B., t.y. dirbo jos įmonėje, jos saistomos pavaldumo santykiais su administracinėn atsakomybėn trauktinu asmeniu, todėl gali būti suinteresuotos V. B. padėti išvengti atsakomybės. Dar didesnį pagrindą abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu sudaro tai, kad nurodytos aplinkybės iš esmės prieštarauja pačios L. Š. pozicijai, nurodytai iš karto po įvykusio patikrinimo. Pažymėtina, jog L. Š. neneigė, jog patikrinimo metu buvo siuvykloje bei neneigė, kad užpildė paaiškinimą. Aplinkybės dėl jos darbo įrodytos ir kitais aptartais įrodymais, todėl tai, kad ji turėjo nedarbingumo lapelį, nepaneigia nelegalaus darbo fakto, ypač turint omenyje, jog pati L. Š. pripažįsta nesilaikiusi ligoninės režimo.

Be to, T. D. nurodė, jog matė E. Š. pakylančią iš darbo vietos, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog E. Š. rasta siuvanti. Šios aplinkybės neneigė ir pati L. Š. savo paaiškinime, todėl tai, kad nebuvo detaliau apžiūrėta, jos darbo vieta, T. D. negalėjo nurodyti, ką konkrečiai ji siuvo, vaizdinėmis priemonėmis įvykis nefiksuotas, nėra reikšmingos spendžiant dėl V. B. kaltės ir nepaneigia L. Š. nelegalus darbo fakto.

Atsižvelgiant į tai, kad iš karto po įvykusio patikrinimo L. Š. neneigė, kad atliko darbines funkcijas, tai nurodė ir Institucijos atstovas, kuris tiesiogiai matė L. Š. darbo vietoje prie siuvimo mašinos, be to, A. L. paaiškinime taip pat nurodyta, jog nelegaliai dirba ir moteris vardu L., darytina išvada, jog šių duomenų pakanka konstatuoti, jog L. Š. iš tiesų atliko darbines funkcijas, nors darbo sutartis su ja sudaryta nebuvo ir apie jos darbą valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pranešta taip pat nebuvo.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog aptartų duomenų pakanka konstatuoti ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo visus būtinuosius požymius V. B. veikoje, todėl ji administracinėn atsakomybėn patraukta ir nubausta administracine nuobauda teisėtai ir pagrįstai.

Nepagrįstas, todėl atmetamas skundo argumentas dėl suėjusio administracinės nuobaudos skyrimo termino, nes pareiškėja neteisingai aiškina ATPK 35 straipsnio nuostatas. ATPK 35 straipsnio 5 dalis numato, jog tais atvejais, kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju nuobaudos skyrimo terminai pradėti iš naujo skaičiuoti nuo 2011 m. lapkričio 15 d., kai Kauno apygardos teismo nutartimi buvo panaikintas sprendimas nutraukti administracinės bylos procesą, ir, nesuėjus 6 mėnesių terminui, Kauno miesto apylinkės teismas 2012-05-02 nutartimi pratęsė nuobaudos kyrimo terminus 1 metams. Skundžiamas nutarimas priimtas dar nesibaigus šiam terminui- 2012 m. spalio 4 d., todėl nuobaudos kyrimo terminai nebuvo pažeisti.

Administracinė nuobauda V. B. skirta teisingai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, pasekmes ir pagrįstai skyrė straipsnio sankcijos minimumą atitinkančią piniginę baudą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno miesto apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (dalį jų motyvuotai atmesdamas) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo apylinkės teismo nutarimą keisti ar panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.