Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,

sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovei I. L. , ieškovės atstovei advokatei Kristinai Lukošienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui K. L. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir atsakovo K. L. priešieškinį ieškovei I. L. dėl santuokos nutraukimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, tretieji asmenys G. G. , K. L. , ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, sprendė, kad dėl santuokos nutraukimo kaltos abi šalys, nes sutuoktiniai neparodė pakankamos tolerancijos, pakantumo, kantrybės ir pasiryžimo kovoti dėl šeimos ir tarpusavio meilės išsaugojimo, todėl kaltus dėl santuokos nutraukimo pripažino abu sutuoktinius. Bylos eigoje neliko ginčo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina I. L. , atsižvelgiant į gyvenimo sąlygas, galimybes rūpintis vaikais kiekvieną dieną, todėl teismas vaikų gyvenamąją vietą nustatė su motina. Nurodė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams po 300 Lt kiekvieną mėnesį, pateikė paskaičiavimą, jog vienam vaikui per mėnesį yra reikalinga apie 746 Lt, jos – ieškovės, darbo užmokestis yra apie 1000-1500 Lt per mėnesį, atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra apie 600-650 Lt, todėl atsižvelgdamas į šalių gaunamas pajamas, iš atsakovo priteisė išlaikymą po 200 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Išlaikymą teismas priteisė nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, nes iš šalių, trečiojo asmens K. L. paaiškinimų darė išvadą, kad atsakovas ir iki bylos iškėlimo, ir proceso metu skyrė lėšų vaikų išlaikymui, pirko vaikams rūbus, davė pinigų maistui, organizavo vaikų laisvalaikį. Kilus tarp šalių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo, teismas nustatė bendrą sutuoktinių turtą bei vieno ir kito asmeninį turtą. Nurodė, kad santuokos metu šalys įgijo sodo žemės sklypą ir sodo pastatą, kartu su ūkio pastatu ir kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) šio turto vertė yra 31 101 Lt, todėl šį turtą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nustatė, jog atsakovo vardu įregistruota transporto priemonė - priekaba v.n. AK227, įgyta 2003-06-27, 2003-06-10 atsakovo vardu nupirktas vandens motociklas Bombardier XP, šalių vertinimu motociklo kartu su priekaba vertė 10 000 Lt, šį turtą taip pat pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas atsakovo vardu buvusių įregistruotų transporto priemonių Audi 200, v.n.(duomenys neskelbtini) Audi 80, v.n.(duomenys neskelbtini) BMW, v.n.BKB484 neįtraukė į sutuoktinių turto balansą, nes jie yra parduoti ir ieškovė nepateikė įrodymų, kad gautas lėšas atsakovas sunaudojo savo asmeniniams poreikiams, nuslėpė nuo šeimos. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovas 2003-06-27 kartu su kitu bendraturčiu R. M. įregistravo automobilį Audi A4, v.n. (duomenys neskelbtini) kad automobilio dalį nupirko už skolintus pinigus, o 2005-05-07 pardavęs automobilio dalį, atsakovas gautą pelną panaudojo skolai grąžinti, todėl sprendė, kad gautų už automobilį pajamų nėra pagrindo įskaityti į sutuoktinių bendro turto balansą, nes šio turto dalinant bendrąją jungtinę nuosavybę nėra. Nurodė, kad atsakovas 2003-01-04 įsigijo ir savo vardu įregistravo automobilį Opel Astra, v.n. (duomenys neskelbtini) , šį automobilį atsakovas 2004-04-02 pardavė ir pagal perdavimo-priėmimo aktą perleido trečiajam asmeniui - atsakovo mamai G. G. , automobiliui parduoti buvo reikalingas ieškovės kaip sutuoktinės sutikimas, tačiau atsakovas neįrodė, kad tokį sutikimą jis buvo gavęs 2004-04-02 parduodamas automobilį savo mamai. Teismas sprendė, kad tretysis asmuo G. G. turėjo pasidomėti ieškovės sutikimu, o sužinojusi, jog sutikimo nėra - atsisakyti sandorio. Nurodė, kad nepaneigtas ir ieškovės argumentas, jog sandoris buvo apsimestinis, nes atsakovas ir toliau naudojasi automobiliu. Todėl ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančiu atsakovo ir G. G. 2004-04-02 sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sandorį, teismas tenkino ir sprendė, kad automobilis Opel Astra, kurio vertė 16 000 Lt yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šiuo atveju pripažinęs sandorį negaliojančiu, restitucijos grąžinant sandorio šalis į pradinę padėtį teismas netaikė. Kadangi atsakovas už parduotą automobilį Opel Astra gavo tam tikrą pinigų sumą, šį sandorį jis atliko be sutuoktinės sutikimo, todėl visą gautą sumą dalinant bendrą turtą teismas paliko atsakovui, laikė, kad tai yra suma ekvivalentiška parduoto automobilio vertei. Nurodė, kad atsakovas priešieškiniu prašė padalinti santuokos metu šalių įgytą kilnojamąjį turtą, t.y. daiktus, kurie yra bute (duomenys neskelbtini) , Kaune, tačiau tarp šalių kilus ginčui dėl daiktų vertės, teismas, vertindamas daiktus, vadovavosi turto vertintojo atliktu įvertinimu ir dalino kaip santuokos metu bendrai įgytą turtą iš viso daiktų už 6710 Lt, pripažino, kad vaikų poreikiams reikalingas ir į dalintiną turtą neįtraukė kompiuterio AMD Athlon su monitoriumi, taip pat vidaus durų nelaikė kilnojamuoju daiktu ir į daiktų vertę neįskaičiavo, nes tai buto priklausinys, bei dalinant daiktus atsižvelgė į tai, kad tam tikri daiktai pagaminti pagal užsakymą ir skirti laikyti būtent bute (duomenys neskelbtini) , Kaune. Priešieškiniu atsakovas be kitų reikalavimų, prašė šį butą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas nustatė, kad ieškovė iki santuokos su atsakovu sudarymo gavo kaip dovaną butą (duomenys neskelbtini) , Kaune, kuris 1999-2002 metais buvo pagerintas iš bendrų sutuoktinių lėšų, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kad buto remontas buvo atliktas iš atsakovo asmeninių lėšų. Esant ginčui dėl remontui išleistos pinigų sumos dydžio, teismas vertino, kad remontui buvo išleista 45 000 Lt, taip pat teismas įvertino, kad remontas buvo atliktas prieš penkerius - šešerius metus, jau yra nusidėvėjęs, todėl šiandieninė atliktų pagerinimų vertė sudaro 25 000 Lt ir tai yra bendras sutuoktinių turtas. Atsižvelgdamas į tai, kad trijų kambarių butas Savanorių prospekte Kaune, net jeigu būtų neremontuotas, šiuo metu kainuotų ne mažiau kaip 150 000 Lt, o atlikti pagerinimai sudaro mažiau negu trečdalį buto vertės, sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti butą bendrąja jungtine nuosavybe. Šalių paaiškinimais teismas nustatė, kad šalys kreditorių neturi. Išsiaiškinęs sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės apimtį ir sudėtį, sutuoktinių bendrų kreditorių nebuvimą, teismas padalino turtą tarp šalių: ieškovei atiteko turto už 44 110,50 Lt, atsakovui - už 44 110,50 Lt. Proporcingai šalių patenkintų reikalavimų daliai, priteisė bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinė kaltės, jeigu jis: 1) yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Apeliantas skunde nurodo, jog dėl santuokos nutraukimo kaltos abi šalys, kadangi jis – atsakovas bandė taikytis ir išsaugoti šeimą, o ieškovė atsisakė tai daryti, tačiau įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltės prezumpcijos faktą nepateikė, todėl pripažinti, kad ieškovė kalta dėl santuokos išrimo, kolegijos vertinimu, pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus, padarė pagrįstą išvadą, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam. Įvertinęs įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, todėl šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, iširo, o santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27, 3.28 straipsniai, 3.53 straipsnio 1, 2 dalys, 3.61 straipsnis).

Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkami vertino byloje pateiktus įrodymus ir visiškai be pagrindo nepripažino buto (duomenys neskelbtini) , Kaune bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi jis nuo 1999 m. iki 2002 m. savo lėšomis iš esmės pagerino butą: pakeitė langus, duris, vidaus duris, grindis, tinkavo, lygino, dažė sienas, pakeitė visą santechnikos įrangą, elektros instaliaciją, išklijavo virtuvę ir vonią plytelėmis ir tokiu būdu darbų buvo atlikta už 60 000 Lt, o ne už 25000 Lt, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas. Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Reikalavimas nustatyti, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, asmeninio turto esminio pagerinimo faktinė aplinkybė nustatoma konkrečioje nagrinėjamoje byloje. Nustatyta, kad ginčo butą (duomenys neskelbtini) , Kaune, ieškovė įgijo dovanojimo sutarties pagrindu (I t. b.l.16-19). Pirmosios instancijos teismas laikė, jog butas buvo pagerintas iš bendrų sutuoktinių lėšų, kadangi atsakovas įrodymų, jog buto remontas, pagerinimas buvo atliktas iš atsakovo asmeninių lėšų teismui nepateikė (CK 3.89 straipsnis). Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis kolegija sutinka. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo, ir įrodymų vertinimo taisyklių. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Apelianto nurodyti buto remonto darbai: langų, durų, pakeitimas, sienų tinkavimas, lyginimas, dažymas, santechnikos įrangos ir elektros instaliaciją keitimas, nelaikytini pagerinimais, kokybiškai ar kiekybiškai iš esmės pakeičiančiais daiktą. Be to, nurodytą 60 000 Lt sumą apeliantas nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais ir dokumentų apie medžiagų įsigijimą tiems pagerinimams taip pat nepateikė. Pagal CK 3.119 straipsnį dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Todėl, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo buto rinkos vertę, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2005-04-19 išraše nurodyta rinkos verte, apskaičiuota 1997-05-19 dienai, nesirėmė pagrįstai. Įvertinusi aukščiau ištirtų įrodymų visumą, kolegija sprendžia, jog laikyti, kad atsakovas, gyvendamas santuokoje su ieškove, yra ženkliai prisidėjęs prie buto pagerinimo pagrindo nėra, todėl ginčo butas bendrąja jungtine nuosavybe nepripažintinas.

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, preziumuojama, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios, tačiau, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo dalinant sodo žemės sklypą, sodo namelį ir ūkio pastatą, esančius sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), todėl apeliacinio skundo motyvas, jog sodo namelis su žemės sklypu turi būti priteistas apeliantui, nes jį padalinti, atidalinti ir naudotis dviem fiziniams asmenims nėra galimybių, atmestinas kaip nepagrįstas. Kolegija taip pat pažymi, kad priteisus šį turtą vien tik apeliantui, bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, nes iš ieškovės paaiškinimų seka, kad šiuo turtu ir jame užaugusiais vaisiais naudojasi šalių nepilnamečiai vaikai, kurių gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove.

Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį, turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turo dalis. Pirmosios instancijos teismas šalių įgytą kilnojamąjį turtą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dėl to ginčo tarp šalių nėra. Atsakovo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas daiktus, nepagrįstai vadovavosi ieškovės užsakymu atlikta ekspertize, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi įrodymų, paneigiančių ekspertizės išvadas byloje nepateikta. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl šio turto padalijimo, priteisiant jam teismo sprendime išvardintus baldus, buitinę techniką, motociklą ir priekabą, nes jis šių daiktų priteisti neprašęs. Tačiau aplinkybė, kad atsakovas šių daiktų nenurodė ir neprašė jam priteisti, neturi reikšmės, nes teismas privalo savo iniciatyva nustatyti šeimos turto balansą (3.118 straipsnis). Teismas, sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs jo vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turo dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), privalo konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Ginčo kilnojamieji daiktai yra dalūs ir juos galima perduoti natūra. Atsižvelgiant į tai, kad vandens motociklą Bombardier perdavus ieškovei jo nebus galima naudoti pagal tikslinę jos paskirtį, nes ji neturi specialios teisės jį vairuoti, laikytina, kad ši priemonė atsakovui priteista pagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiais atsakovo K. L. ir G. G. 2004-04-02 sudarytą automobilio Opel Astra, v.n. (duomenys neskelbtini) perdavimo-priėmimo aktą ir pirkimo-pardavimo sandorį. Apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu santuokos nutraukimo byloje, pažeidė CPK 383, 385 straipsnių reikalavimus, atmestinas kaip nepagrįstas. Pagal CPK 136 straipsnio 2 dalį, teismas, priimantis ieškinį, kuriame yra sujungti keli reikalavimai, turi teisę išskirti vieną ar kelis iš jų į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juo skyrium. Teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti ir turo padalijimo klausimą (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Todėl santuokinio turto padalijimo bylose vienam iš sutuoktinių ginčijant kito sudarytą sandorį dėl jų bendro turto perleidimo pažeidžiant įstatymo reikalavimą sandorį sudaryti abiem sutuoktiniams ar turint vieno jų įgaliojimą, teismas turi nagrinėti šį reikalavimą kaip susijusį su pagrindiniu reikalavimu padalyti santuokoje įgytą turtą (CPK 383 straipsnis). Reikalavimas dėl konkretaus sandorio pripažinimo negaliojančiu negali būti išskirtas į atskirą bylą CPK 136 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir turi būti nagrinėjamas kartu su kitais santuokos nutraukimo byloje pareikštais reikalavimais (LAT 2005-11-07 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-551/2005). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad lengvasis automobilis Opel Asta buvo bendroji jungtinė nuosavybė, kurioje turtą sutuoktiniai valdo, naudoja ir disponuoja juo bendru sutarimu. Todėl automobilio Opel Astra perleidimo sandoris G. G. , nesant ieškovės sutikimo, teismo pripažintas negaliojančiu pagrįstai (CK 3.96 straipsnis). Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog automobilis Opel Astra buvo pirktas iš santuokinių lėšų ir nurodo, jog jis įgytas už 2002-12-10 gautą paskolą iš G. G. . Šis skundo argumentas atmestinas, kadangi turtas, įgyjamas vieno iš sutuoktinių vardu skolintus pinigus, netampa skolinusio sutuoktinio asmenine nuosavybe tokios paskolos pagrindu, jeigu įgijimo sutartyje nenurodyta kitaip (LAT 2005-04-05 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-226/2005). Atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neinformavo trečiojo asmens apie bylos nagrinėjimą, kadangi teismo šaukimas trečiajam asmeniui G. G. įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ( II t. b.l,.36).

Teismui nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir iš dalies patenkinus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistos nepažeidžiant CPK 93 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, reikiamai ištyrė turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tinkamai taikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas nekeistinas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė, bylą kolegija peržiūrėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnis).

Atmestus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos išlaidos, susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutarė:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimo nekeisti. Priteisti iš atsakovo K. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.