- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-17
- Bylos Nr.
- 1S-627-317/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00775-2007-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Giedrius Endriukaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- V. K.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Evaldo Gražio, nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 7-207 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. kovo 02 d. sprendimo Nr. 2S-1108, kuriais atsisakyta teikti nuteistąjį V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžia – 2011 m. birželio 9 d., o jos pabaiga – 2019 m. birželio 8 d.
Nuteistasis 2015 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos administraciją dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos direktoriaus pavaduotojas 2016 m. sausio 27 d. sprendime Nr. 7-207 nurodė, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl, įvertinus tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 4 dalyje, padarymą, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 158 straipsnio 2 dalimi, lygtinis paleidimas negali būti taikomas.
Nesutikdamas su tokiu atsakymu, V. K. apskundė jį BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą, 2016 m. kovo 2 d. sprendime Nr. 2S-1180 „Dėl lygtinio paleidimo netaikymo“ nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus bei formuojamą vieningą teismų praktiką, bausmių vykdymo teisėje netaikoma švelnesnio įstatymo galiojimo atgal taisyklė, todėl pataisos namų administracijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą dėl aukščiau minėtų sprendimų, kuriais atsisakyta teikti V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi atmetė skundą kaip nepagrįstą. Nesutikdamas su minėta teismo nutartimi, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. sausio 27 d. ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. kovo 2 d. sprendimus bei teikti rekomendaciją jo kandidatūrą svarstyti Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos 2-ojo sektoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai dėl lygtinio paleidimo taikymo. Nurodo, kad bausmę jis atlieka nuo 2011 metų, todėl jo atžvilgiu turi būti taikomos iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios BVK 158 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, t. y. neturėtų būti taikoma šiuo metu galiojanti ir jo teisinę padėtį griežtinanti minėto straipsnio redakcija. Priešingu atveju jis jaučiasi baudžiamas antrą kartą už tą patį nusikaltimą. Juolab, kad jis mano savo elgesiu įrodęs teigiamus savo elgesio pokyčius. Pažymi, kad bausmės atlikimo metu jis nė karto nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, skatintas tris kartus, o pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal „OASys“ metodiką vertinama tik 13 balų. Be to, jis yra padengęs dalį civilinio ieškinio iš gaunamo atlyginimo pataisos įstaigoje, moka alimentus. Išėjęs į laisvę ketina įsidarbinti, kuo greičiau atlyginti likusią civilinio ieškinio dalį, rūpintis sūnumi bei tobulinti savo profesines žinias. Pasižada daugiau nenusikalsti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. K. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, BVK 158 straipsnyje (2012-06-05 įstatymo Nr. XI-2040 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) yra įtvirtintos išimtys, kurioms esant, lygtinis paleidimas netaikomas. Šio straipsnio 2 punktas numato, kad lygtinai iš pataisos įstaigos nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui.
Nuteistasis manydamas, kad jo atžvilgiu turėtų būti taikoma BVK redakcija, galiojusi jo nuteisimo metu, t. y. iki 2013 m. sausio 1 d., iš esmės kelia teisės normų, įtvirtintų BK 3 straipsnyje, BVK 3 straipsnyje bei BVK 158 straipsnyje, aiškinimo bei taikymo klausimą. Jo teigimu, nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos anksčiau galiojusios ir jam palankesnės BVK normos. Tačiau aukštesnės instancijos teismas šiuos skundo argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta. Pažymėtina, kad šiuo atveju BK 3 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas, turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo, negali būti taikomos, nes jos reguliuoja baudžiamuosius teisinius santykius ir taikomos materialiajai baudžiamajai teisei, baudžiamajam įstatymui, nustatančiam veikos baudžiamumą bei numatančiam bausmes. Tuo tarpu bausmių vykdymo teisė nėra tapati baudžiamajai materialinei teisei. Ji neįtvirtina veikų baudžiamumo ir nenustato bausmių, o reglamentuoja bausmių vykdymo tvarką, todėl ir bausmių vykdymo tvarką nustatantiems įstatymams taikomi kiti kriterijai ir principai, šiuose įstatymuose įtvirtintos kitos bendrojo pobūdžio teisės normos, o taip pat ir kitos įstatymo galiojimo laike bei erdvėje nuostatos.
Bausmių vykdymo tvarką nustato BVK, kurio 3 straipsnis reglamentuoja bausmių vykdymo įstatymo galiojimą laike. Šio straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad bausmės vykdomos pagal bausmių vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Todėl, nors bausmės vykdymo pradžioje V. K. atžvilgiu galiojo švelnesnio, palankesnio BVK 158 straipsnio nuostatos, tačiau jų galiojimo metu nuteistasis nebuvo įgijęs teisės į lygtinį paleidimą. Šiuo metu šios palankesnės nuostatos nebegalioja, BK 3 straipsnio nuostatos taip pat negali būti taikomos ir vertinamos dėl anksčiau nurodytų aplinkybių (jos reguliuoja kitus santykius), šios normos įstatymų kolizijos nesudaro. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) procese turi būti vadovaujamasi šiuo metu galiojančiomis BVK nuostatomis.
Teismų informacinės sistemos „Liteko” duomenimis, V. K. nuteistas ir bausmę atlieka už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Vadovaujantis BVK 3 straipsnio 1 dalimi, šiuo konkrečiu atveju nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutas negali būti taikomas, todėl sprendimas atsisakyti nuteistąjį teikti dėl lygtinio paleidimo, yra pagrįstas ir teisėtas. Dėl šios priežasties Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį naikinti nuteistojo skundo argumentais, nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
nuteistojo V. K. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.