- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-11
- Bylos Nr.
- 2A-154/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01673-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Danguolė Martinavičienė, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Vilniaus kranai“
- Kategorijos
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5397-653/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Vilniaus kranai“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo AB „Vilniaus kranai“ 860 183 Lt nuostolių atlyginimo, 270 609,13 Lt palūkanų, viso – 1 130 792,13 Lt, taip pat priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas. Nurodė, kad 2007-07-17 UAB „Serneta“ ir UAB „Statybos ir projektavimo centras“ (šiuo metu įmonė yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro dėl pabaigos) sudarė generalinę statybos rangos sutartį, pagal kurią UAB „Statybos ir projektavimo centras“ įsipareigojo atlikti statinių, esančių Šeškinės g. 22, Vilnius, gelžbetonio projektavimo ir statybos montavimo darbus. 2007-08-07 ieškovas įsigijo minėtus statinius iš UAB „Serneta“ savo nuosavybėn bei perėmė teises ir pareigas pagal nurodytą generalinę statybos rangos sutartį. UAB „Statybos ir projektavimo centras“ nevykdant savo įsipareigojimų pagal šią sutartį, ieškovas buvo priverstas ją nutraukti. 2008-12-18 ieškovas sudarė statybos rangos sutartį su UAB „Finiens“, pagal kurią darbai turėjo būti pradėti 2008-12-23 ir pabaigti – iki 2009-05-21, tačiau dėl to, kad atsakovas neiškėlė krano, esančio statybos aikštelėje pastate, kuris joje stovėjo atsakovo ir UAB „Statybos ir projektavimo centras“ sudarytų sutarčių pagrindu, statybos darbai nebuvo laiku pradėti ir užbaigti. Darbai buvo faktiškai užbaigti tik 2009-12-24. Atsakovas, atsakydamas į ieškovo pretenzijas dėl krano nukėlimo, suprasdamas, kad įsiskolinimo iš UAB „Statybos ir projektavimo centras“ neatgaus, ėmėsi neteisėtų veiksmų, reikalaudamas, kad ieškovas apmokėtų svetimą įsiskolinimą bei nurodydamas formalius krano nepašalinimo pagrindus. Siekdamas užkirsti kelią dar didesniems nuostoliams kilti, ieškovas buvo priverstas iškelti kraną savo lėšomis (už 2 618 Lt). Dėl krano stovėjimo ieškovas buvo priverstas mokėti baudą UAB „Finiens“ pagal rangos sutarties sąlygas (160 000 Lt) bei negalėjo išnuomoti pastato nuomininkams, dėl to patyrė nuostolių - negavo 697 565 Lt pajamų. Ieškovo manymu, atsakovas neturėjo jokios teisės ieškovui priklausančiame pastate laikyti savo krano, nes šalių jokie sutartiniai santykiai nesiejo. Atsakovas pažeidė ieškovo daiktines teises bei pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kranui esant pastato viduje, nebuvo įmanoma atlikti rangos sutartyje nurodytų darbų.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Atsakovas nurodė, kad ieškovo pateiktas 2007-11-06 susitarimas neįrodo jo kaip užsakovo teisių ir pareigų perėmimo fakto iš UAB „Serneta“. Be to, ieškovas nepateikė duomenų, kad UAB „Statybos ir projektavimo centras“ būtų išreiškęs valią kaip rangovas, jog teisės ir pareigos pagal generalinę rangos sutartį būtų perleistos naujam kreditoriui – ieškovui. Ieškovas, nutraukdamas sutartį, turėjo išspręsti visus klausimus su UAB „Statybos ir projektavimo centras“, susijusius su statybos objektu, tuo sumažindamas galimų nuostolių atsiradimo riziką. Atsakovui nėra aišku, kokius konkrečius darbus trukdė atlikti stovintis bokštinis kranas. Atsakovas 2008-01-22 sudarė sutartį su UAB „Statybos ir projektavimo centras“, kurios pagrindu teikė bokštinio krano nuomos paslaugas. Su ieškovu atsakovo nesiejo jokie sutartiniai santykiai. UAB „Statybos ir projektavimo centras“ neinformavo atsakovo apie minėtos sutarties nutraukimą. Ieškovas 2008-11-14 parengė pretenziją atsakovui dar negavus pranešimo iš UAB „Finiens“ dėl stovinčio krano (šis pranešimas buvo gautas tik 2008-12-23). Remiantis 2008-01-22 sutarties dėl mašinų nuomos, teikiant vairavimo ir/ar kranininko bei techninės priežiūros paslaugas (toliau tekste – Mašinų nuomos sutartis), 9.6 p. ieškovas, kaip objekto užsakovas, galėjo atsiskaityti su atsakovu. Dėl to, kaip nurodė atsakovas, jo veiksmai, kuriais buvo siekiama apsaugoti savo turtinius interesus, esant nuomininko įsiskolinimui, negali būti laikomi neteisėtais. Atsakovas siekė atgauti skolą iš UAB „Statybos ir projektavimo centras“ teismine tvarka, taip pat nežinojo apie nuomininko likvidavimą, nes 2009-03-25 buvo priimta teismo nutartis apie uždraudimą UAB „Statybos ir projektavimo centras“ pateikti Juridinių asmenų registrui likvidavimo aktą ir kitus dokumentus, būtinus įmonę išregistruoti. Kadangi kraną demontavo atsakovas savo lėšomis, o ieškovas apmokėjo trečiajam asmeniui už automobilinio krano nuomą, todėl dėl krano demontavimo išlaidų jis turi kreiptis ne į atsakovą, o į BUAB „Statybos ir projektavimo centras“. Ieškovo nuostoliai dėl baudos yra fiktyvūs ir neįrodyti. Be to, atsakovas neįrodė negautų pajamų gavimo realumo, taip pat atsakovo neteisėtų veiksmų. Nuomos sutartis su UAB „Palink“ Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota tik 2010-01-21, todėl ieškovas negali panaudoti šio fakto prieš atsakovą. Nuomos sutartis tarp jo ir UAB „Statybos ir projektavimo centras“ nebuvo nutraukta, todėl atsakovas teisėtai statybos aikštelėje laikė kraną. Apie savo teisių pažeidimą ieškovas sužinojo 2008-12-23 gavęs pranešimą iš UAB „Finiens“, nuo šios dienos ieškovui buvo paskaičiuota ir bauda, todėl atsakovas manė, jog reikalavimas pareikštas praleidus ieškinio senatį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovas, reikalaudamas iš atsakovo nuostolių atlyginimo, neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismo vertinimu, į bylą pateikti įrodymai nėra pakankami konstatuoti, jog dėl atsakovo bokštinio krano, stovinčio ieškovo statybvietėje, nepašalinimo iš statybos aikštelės, ieškovas patyrė jo prašomus priteisti nuostolius, t. y. krano demontavimo išlaidas, rangovui UAB „Finiens“ sumokėtą baudą, negautas pajamas. Nėra pagrindo konstatuoti, kad būtent atsakovo kranas trukdė UAB „Finiens“ pradėti vykdyti statybos rangos darbus ir sąlygojo šių darbų pavėluotą atlikimą, t. y. nenustatytas priežastinis ryšys, nes ieškovas pretenzijas UAB „Statybos ir projektavimo centras“ pradėjo reikšti 2008-08-20 (b. l. 29), sutarties nutraukimo momentu akivaizdžiai žinojo apie statybvietėje paliktą bokštinį kraną, tačiau jokių reikalavimų ar pretenzijų nei buvusiam rangovui, nei atsakovui dėl šių įrenginių iškėlimo nereiškė; ieškovas sutartį su kitu rangovu sudarė ir joje susitarė dėl darbų pradžios termino, dėl atsakomybės už prievolių įvykdymo uždelsimą, praėjus vos trims dienoms po sutarties nutraukimo (2008-12-18), nežiūrint į tai, kad statybvietėje liko atsakovo kranas; ieškovas nedelsiant nevykdė rangovo 2008-12-23 pretenzijos dėl darbų frontų perdavimo, tai padarė tik 2009-01-28; ieškovas, teigdamas, kad UAB „Finiens“ statybos rangos darbus turėjo atlikti per penkis mėnesius, nepateikė įrodymų, patvirtinančių tikslią darbų perdavimo užsakovui datą; ieškovo teiginiai, kad kranai fiziškai trukdė atlikti bet kokius darbus, yra deklaratyvaus pobūdžio, be to, byloje nėra įrodymų, kad kranai buvo techniškai netvarkingi ar kitaip realiai kėlė grėsmę darbų saugumui.
Teismas padarė išvadą, kad net ir nustačius priežastinį ryšį, kranų demontavimo uždelsimas buvo nulemtas paties ieškovo – verslu užsiimančios įmonės - dideliu nerūpestingumu nutraukiant sutartį ir sudarant naują sutartį žinant apie kraną statybvietėje, o atsakovo veiksmai, vedant derybas dėl kranų iškėlimo sąlygų, tokiu atveju nelaikytini neteisėtais ir tiesiogiai turinčiais įtakos ieškovo nuostoliams. Dėl negautų pajamų ieškovas nereiškė pretenzijų. Kadangi nuomos sutartį, sudarytą su UAB „Palink“, ieškovas įregistravo viešame registre tik 2010-01-21, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo laikotarpiu jis realiai tikėjosi gauti pajamas iš nuomos.
Teismo vertinimu, baudos sumokėjimas nėra susijęs su atsakovo veiksmais, taip pat, jog ieškovas neįrodė, kad šios išlaidos (bauda) nagrinėjamos bylos kontekste buvo protingos ir būtinos, kadangi baudą ieškovas sumokėjo nepripažindamas jos pagrįstumo, po rangos sutarties įvykdymo praėjus beveik metams bei pasibaigus ieškinio senaties terminui reikalavimams dėl netesybų.
Teismas sutiko su atsakovu, kad ieškovui įvykdžius savo interesais kito asmens prievolę tam, kad būtų atlaisvinta statybvietė, atsakovas neturi pareigos atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, kadangi pagal atsakovo ir UAB „Statybos ir projektavimo centras“ sudarytą nuomos sutartį prievolę sumokėti už kranų demontavimą turėjo vykdyti nuomininkas, tačiau jis turi teisę ginti savo teises įstatyme numatytais būdais.
Netenkinęs pagrindinių reikalavimų, teismas atmetė ir šalutinį reikalavimą dėl palūkanų priteisimo.
Sprendime taip pat pažymėta, kad ieškinys yra pareikštas praleidus ieškinio senatį, todėl jis yra atmestinas ir šiuo pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2012-11-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai vertinant byloje surinktus įrodymus neteisingai konstatavus, kad nėra civilinės atsakomybės sąlygų.
Teismas visiškai nepagrįstai nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų. Remdamasis atsakovo ir UAB „Statybos ir projektavimo centras“ sudaryta sutartimi, kurios šalimis ieškovas nėra, teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo kranas ieškovo pastato viduje stovėjo visiškai teisėtai, kadangi neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovo ir atsakovo jokie sutartiniai teisiniai santykiai nesiejo, nurodyta sutartimi ieškovas jokių teisių ir pareigų neprisiėmė (CK 6.154 str.), tuo pažeisdamas sutarčių uždarumo principą. Dėl nurodyto UAB „Statybos ir projektavimo centras“ galimas neatsiskaitymas už krano nuomą negalėjo pateisinti krano tolesnio laikymo ieškovui nuosavybės teise priklausančiame objekte (CK 6.650 str. 4 d.). Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad 2008-01-22 sutartis nuo 2008-10-01 laikytina pasibaigusia, todėl nuo nurodytos datos išnyko pagrindas laikyti kraną ieškovui priklausančiame objekte. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino atsakovo, pažeidusio ieškovo daiktines teises (CK 4.98 str.), elgesio nepašalinant krano iš pastato, jo kaip verslininko pareigos pasidomėti, ar kranas pastate vis dar stovi teisėtai ir ar nepažeidžia pastato savininko teisių nevykdymo. Atsakovas krano nepašalino sąmoningai, kadangi tokiu būdu nesąžiningai siekė, kad UAB „Statybos ir projektavimo centras“ skolą padengtų ieškovas.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su teismo motyvais, kuriais konstatuota, kad dėl ieškovui kilusių nuostolių kaltas pats ieškovas. Pasak jo, ta aplinkybė, kad nei ieškovas, nei „Statybos ir projektavimo centras“ 2008-08-20 atsakovui nereiškė pretenzijų dėl krano pašalinimo, niekaip nepatvirtina, kad tik pats ieškovas kaltas dėl uždelsimo pašalinti kraną iš pastato, kadangi teismo minimos pretenzijos buvo susijusios su rangovo vėlavimu atlikti darbus, tačiau ne su krano nepašalinimu. Ieškovas ir negalėjo turėti pretenzijų dėl krano nepašalinimo iš pastato, nes tuo laikotarpiu buvo vykdomi darbai, nors ir vėluojant. Ieškovo žinojimas apie krano buvimą statybvietėje rangos sutarties nutraukimo metu, negali būti pagrindas jį pripažinti kaltu dėl atsiradusių nuostolių.
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas, sudarydamas rangos sutartį su UAB „Finiens“, nors pastate tebestovėjo atsakovo kranas, pats prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką, kadangi ieškovas tuo metu nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kranas iki darbų pagal nurodytą rangos sutartį pradžios vis dar nebus pašalintas. Teismas nepagrįstai neįvertino paties atsakovo veiksmų, susijusių su piktybišku krano neišgabenimu. Tokia išvada teismas pažeidė teisingumo ir protingumo principus iškreipdamas pusiausvyrą tarp teisėtų ir neteisėtų veiksmų, iškreipė generalinės rangos santykių, susiklosčiusių tarp ieškovo ir UAB „Statybos ir projektavimo centras“, esmę. Priešingai, ieškovas ne lėmė nuostolių atsiradimą, tačiau užkirto kelią dar didesniems nuostoliams kilti, siekdamas, kad nesustotų statybos darbai.
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis delsė kreiptis į atsakovą dėl krano pašalinimo iš statybvietės, kadangi jam iš karto nebuvo žinoma, kam priklauso kranas ir nedelsiant negalėjo kreiptis į atsakovą su pretenzijomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas netinkamai kvalifikavo ieškovo veiksmus sudarant 2008-12-18 rangos sutartį kaip sukėlusius jam pačiam žalą, kadangi tokiais veiksmais jis siekė priešingų tikslų, t. y. kuo greičiau atnaujinti statybos darbus ir tokiu būdu kuo greičiau užkirsti kelią dar didesnių nuostolių, pasireiškiančių negautomis pajamomis iš nuomos, atsiradimui ar nuomos sutarčių dėl pastate esančių patalpų nutraukimui.
Skunde pažymima, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas 160 000 Lt baudą sumokėjo neįvertinęs jos pagrįstumo, be to, kad baudos sumokėjimas nėra susijęs su atsakovo veiksmais, taip pat, kad praleistas ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui pareikšti. Nurodo, kad UAB „Finiens“ reikalavimui dėl baudos sumokėjimo egzistavo sutartinis pagrindas. Ieškovas baudą sumokėjo turėdamas tam pareigą, kadangi jis pažeidė su UAB „Finiens“ sudarytą rangos sutartį. UAB „Finiens“ prašoma sumokėti bauda susijusi su atsakovo veiksmais, t. y. neveikimu, nepašalinant krano iš ieškovo statybvietės, trukdančiais pradėti statybos darbus.
Ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, kurį teismas neteisingai skaičiuoja nuo 2009-04-07, kai buvo pareikalauta sumokėti baudą, kadangi bauda buvo sumokėta tik 2010-12-20, todėl ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti būtent nuo šios dienos, kadangi būtent tada ieškovas patyrė 160 000 Lt dydžio nuostolių
Teismas netinkamai kvalifikavo ieškovo už krano demontavimą sumokėtą sumą ir pritaikė ieškinio senatį, kadangi atsakovui vengiant pašalinti kraną iš statybvietės ir ieškovui atlikus šiuos veiksmus bei dėl to patyrus išlaidų, jos neabejotinai laikytinos ieškovo patirtais nuostoliais.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl ieškovo negautų pajamų, kurios yra nemotyvuotos, neatitinkančios CPK 270 straipsnio 4 dalyje numatytų reikalavimų. Be to, nurodo, kad teisės aktai nenustato kreditoriui pareigos pretenzijose informuoti skolininką apie konkrečią patiriamą žalą.
Sprendime teismas nepagrįstai nurodė, kad nuomos sutarties su UAB „Palink“ neįregistravimas yra pagrindas nepriteisti iš atsakovo ieškovui jo nurodomų negautų pajamų.
Pasak apelianto, teismas ignoravo teisės aktuose įtvirtintus darbo saugos reikalavimus.
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad yra suėjusi ieškinio senaties reikalavimui dėl negautų pajamų priteisimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto argumentai dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovui neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys teismo atmestas pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-07-17 UAB „Serneta“ (užsakovas) ir UAB „Statybos ir projektavimo centras“ (generalinis rangovas) sudarė statybos genrangos sutartį, kuria generalinis rangovas įsipareigojo atlikti užsakovui priklausančio objekto, esančio L. Giros g. 15 ir Šeškinės g. 22, Vilniuje, monolitinio gelžbetoninio projektavimo darbus, sutartyje nurodytus statybos darbus bei paslaugas (sutarties 3.1 p., b. l. 14). 2007-08-07 ieškovas įsigijo statinius, su kuriais buvo susiję minėti rangos darbai (b. l. 10-12, 23-27). 2007-10-31 ieškovas ir UAB „Serneta“ sudarė susitarimą dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal 2007-07-17 generalinės rangos sutartį (b. l. 156), pagal kurią visos užsakovo teisės ir pareigos iš minėtos sutarties perėjo ieškovui. 2007-11-06 ieškovas su UAB „Statybos ir projektavimo centras“ sudarė susitarimą dėl kai kurių statybos genrangos sutarties sąlygų pakeitimo (b. l. 28). 2008-01-22 atsakovas UAB „Vilniaus kranai“ (nuomotojas) ir UAB „Statybos ir projektavimo centras“ (nuomininkas) sudarė mašinų nuomos, teikiant vairavimo ir/ar kranininko bei techninės priežiūros paslaugas sutartį (b. l. 120-127), pagal kurią atsakovas įsipareigojo išnuomoti mašinas ir mechanizmus, teikiant vairavimo ir/ar kranininko bei technines paslaugas, o nuomininkas įsipareigojo mokėti mokestį, planuoti, organizuoti, prižiūrėti bei vadovauti darbams su mašina. Pagal sutarties 12.7 p. sutartis yra neterminuota. Šios sutarties pagrindu atsakovo bokštiniai kranai buvo sumontuoti statybvietėje. Iš ieškovo pretenzijų (b. l. 29-31) ir paaiškinimų nustatyta, kad statybos generalinis rangovas laiku neįvykdė statybos darbų, todėl ieškovas, perėmęs užsakovo teises ir pareigas, 2008-12-14 statybos genrangos sutartį nutraukė.
2008-12-18 ieškovas (užsakovas) ir UAB „Finiens“ (rangovas) sudarė statybos rangos sutartį dėl ieškovui priklausančio objekto, esančio Šeškinės g. 22, Vilnius, monolitinių gelžbetoninių konstrukcijų statybos darbų atlikimo (b. l. 32-38), pagal kurią darbai turėjo būti pradėti ne vėliau kaip 2008-12-23, rangovas ir užsakovas papildomai susitarė, kad statybos darbų eigoje darbų pabaigos terminas gali būti koreguojamas, keičiamas, bandoma kiek įmanoma maksimaliai sutrumpinti, atsižvelgiant į papildomus rangovo resursus, rangovo išdirbį, technologiją ir kitus svarbius kriterijus. Taip pat jie susitarė, kad norint sutrumpinti kiek įmanoma technologiškais pagrįstais terminais darbų atlikimo trukmę, statybos darbų eigoje darbų įvykdymo terminas turi būti peržiūrimas ir atsižvelgiant į visa tai peržiūrimas ir tarpusavio derybų keliu suderinamas galutinis darbų užbaigimo terminas (7.2 p.). Iš 2009-12-21 rangovo rašto matyti, kad darbai turėjo būti atlikti iki 2009-05-21, tačiau tai nebuvo padaryta ne dėl rangovo kaltės (b. l. 41). Pagal sutarties 6.1.3 punktą ieškovas kaip užsakovas įsipareigojo iki statybos darbų pradžios paruošti ir raštu perduoti darbų frontą, reikalingą rangovo darbams atlikti. Darbų frontas sutartimi apibrėžiamas kaip aktu užsakovo rangovui arba rangovo užsakovui perduota ir priimta darbų dalis pagal kalendorinį darbų vykdymo grafiką (2.2.12 p.). 2008-12-23 UAB „Finiens“ pranešė ieškovui, kad darbai nebuvo pradėti laiku, nes ieškovas neperdavė rangovui darbų frontų statybos – montavimo darbų atlikimui. Pretenzijoje nurodyta, kad statybvietėse nėra išmontuoti, be priežiūros palikti atliktiniems darbams trukdantys bei papildomą pavojų sukeliantys bokštiniai kranai. Rangovas informavo, kad dėl to ketina išsireikalauti patirtus nuostolius dėl prastovos (b. l. 39). 2009-01-28 ieškovas išsiuntė atsakovui pretenziją dėl bokštinių kranų pašalinimo (b. l. 31). 2009-03-27 atsakovas pateikė ieškovui atsakymą, kuriame informavo ieškovą apie susiklosčiusius tarp UAB „Vilniaus kranai“ ir UAB „Statybos ir projektavimo centras“ sutartinius santykius, apie pastarojo įsiskolinimą bei pasiūlė ieškovui apsvarstyti UAB „Statybos ir projektavimo centras“ įsipareigojimų perėmimo klausimą (b. l. 43). 2009-04-07 rangovas UAB „Finiens“ pasiūlė ieškovui geranoriškai sumokėti 160 000 Lt baudą, susidariusią už laikotarpį nuo 2008-12-23 iki 2009-04-07 (b. l. 40). 2009-05-19 ieškovas įteikė atsakovui pretenziją, kurioje pareikalavo iki 2009-05-22 demontuoti kraną; ieškovas informavo, jog priešingu atveju bus priverstas kraną demontuoti savo lėšomis bei prašė atlyginti nuostolius (82 500 Lt), atsiradusius dėl trukdymo naudotis ieškovo turtu (b. l. 46-48). 2009-05-20 atsakovas pateikė atsakymą, kuriame išdėstė analogiškus motyvus ir pasiūlė klausimą spręsti visoms šalims priimtinu būdu (b. l. 50). 2009-05-23 ieškovas užsakė iš trečiojo asmens kranų demontavimo ir kėlimo paslaugas (b. l. 51-52). Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad atsakovo darbuotojai dalyvavo ir organizavo bokštinio krano demontavimo darbus, kurie buvo baigti 2009-05-23 (b. l. 53-54). Kranas buvo iškeltas iš objekto 2009-05-29 (b. l. 52). 2009-12-21 rangovas pranešė, kad baigė statybos darbus ir prašė organizuoti jų priėmimą (b. l. 41). 2010-12-23 buvo pasirašytas statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktas (b. l. 10).
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
Ieškovas, kreipdamasis į teismą, prašė taikyti deliktinę civilinę atsakomybę atsakovui, nesusijusiam su ieškovu sutartiniais teisiniais santykiais, dėl jam priklausančio bokštinio krano nepašalinimo iš ieškovo statybvietės ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius: 2 618 Lt krano demontavimo išlaidų, 160 000 Lt sumokėtos baudos pagal rangos sutarties sąlygas ir 697 565 Lt negautų pajamų. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį konstatavęs, kad nėra visų būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, be to, praleistas ieškinio senaties terminas.
Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tam, kad būtų taikoma civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos jos sąlygos, t. y. asmens (skolininko) neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių), skolininko kaltė (kuri yra preziumuojama) (CK 6.246-6.249 str.).
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, konstatavo, kad į bylą pateikti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp ieškovo patirtų nuostolių bei atsakovo veiksmų, todėl šiuo pagrindu ieškinį atmetė. Nors apeliantas nesutinka su teismo vertinimu dėl priežastinio ryšio, taip pat dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo, tačiau teisėjų kolegija su teismo padarytomis išvadomis sutinka, pripažindama jas pagrįstomis į bylą pateiktais įrodymais.
Apeliantas nurodo, kad atsakovo krano neteisėtas laikymas statybvietėje ir nepašalinimas iš statybos aikštelės sutrukdė laiku atlikti rangos darbus pagal rangos sutartį, sudarytą su UAB „Finiens“, ir dėl to ieškovas patyrė nuostolių.
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje susidarė specifinė situacija, kadangi ieškovas yra tiek žemės sklypo su statiniais, kur vyksta statybos darbai, savininkas, tiek statybos darbų užsakovas, kuris perėmė užsakovo teises ir pareigas iš UAB „Serneta“. Tęsiant statybos rangos sutartį, rangovas UAB „Statybos ir projektavimo centras“ sudarė Mašinų nuomos sutartį ir išnuomojo ginčo bokštinį kraną numatytiems statybos rangos darbams atlikti. Būdamas užsakovu, ieškovas turi pareigą organizuoti statybą (genrangos sutarties 6.1.1 p.), taip pat jis turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę (CK 6.689 str. 1 d.). Ieškovas nepaneigė, kad jam nebuvo žinoma, kokiu pagrindu bei tikslu statybvietėje stovi kranas. Žinodamas apie tai, jis nereiškė jokių pretenzijų nei rangovui, nei atsakovui dėl šio krano buvimo statybvietėje teisėtumo iki ankstesnės rangos sutarties nutraukimo, tokiu būdu pripažindamas, kad jis stovi teisėtai, o ją pareiškė tik tuomet, kai gavo pretenziją iš naujojo rangovo, t. y. 2009-01-28. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad atsakovas pagal jo ir UAB „Statybos ir projektavimo centras“ sudarytos Mašinų nuomos sutarties 9.6 p. turėjo teisę užlaikyti mašinas statybos objekte tuo atveju, jei nuomininkas neatsiskaito su nuomotoju iki demontavimo pradžios. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad atsakovui iki pretenzijos gavimo dienos buvo žinoma apie tai, kad jis trukdo atlikti tolesnius rangos darbus. Apie šią aplinkybę atsakovas buvo informuotas jam pateiktoje pretenzijoje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas teisėtai naudojosi daikto sulaikymo teise nuomininkui su juo neatsiskaičius (CK 6.69 str.), o sužinojęs apie ieškovo pretenzijas, jų neignoravo, tačiau bandė susitarti su ieškovu dėl prievolės atsiskaityti pagal Mašinų nuomos sutartį perėmimo, darytina išvada, kad atsakovas nebuvo nesąžiningas ar piktybiškas, kaip nurodo apeliantas. Tuo tarpu, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas, sudarydamas rangos sutartį su naujuoju rangovu UAB „Finiens“, neišsprendęs ankstesnės rangos sutarties su UAB „Statybos ir projektavimo centras“ nutraukimo teisinių padarinių, o būtent, rangovo išnuomoto krano pašalinimo iš statybvietės klausimo, kuris yra tiesiogiai susijęs su ankstesnio rangovo prisiimtais įsipareigojimais ieškovui ir apie ką ieškovui buvo žinoma ar turėjo būti žinoma kaip žemės sklypo, kuriame yra statybvietė, savininkui bei užsakovui, dėl savo kaip verslininko nepakankamo atidumo nepasirūpinęs tuo, kad jis galėtų ne tik kuo greičiau tęsti rangos darbus, tačiau ir tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal naująją rangos sutartį, t. y. nesiėmęs reikiamų priemonių, kad statybvietė būtų paruošta darbams atlikti (nors tai yra užsakovo pareiga ne tik pagal sutartį, bet ir pagal įstatymą – CK 6.688 str.), rangovui būtų perduotas darbų frontas ir joje esantis atsakovo bokštinis kranas būtų kuo greičiau pašalintas, pats laikytinas prisiėmusiu sutarties neįvykdymo bei nuostolių atsiradimo riziką, dėl nurodytų priežasčių ši rizika negali būti perkelta atsakovui (CK 6.259 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 str. 1 d., 4 d.). Laisva valia sudarydamas rangos sutartį ir prisiimdamas atitinkamus sutartinius įsipareigojimus, ieškovas negali perkelti atsakomybės kitiems asmenims, nesantiems šios sutarties šalimis. Apeliantas, teigdamas, kad darbai negalėjo būti pradėti dėl statybvietėje buvusio krano, į bylą pateikė tik naujojo rangovo UAB „Finiens“ pretenziją, kad statybvietėje esantis neišmontuotas bokštinis kranas trukdo atliktiniems darbams, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sutartimi numatytų monolitinių gelžbetoninių konstrukcijų statybos darbai yra detalizuojami sutarties prieduose, kurių ieškovas į bylą nepateikė, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad stovintis kranas trukdė atlikti bet kokius sutartimi sulygtus statybos – montavimo darbus, kadangi būtent ieškovui kaip užsakovui teko pareiga perduoti paruoštą statybvietę rangovui ir, kaip matyti iš bylos medžiagos, šios pareigos jis neskubėjo vykdyti iki 2009-05-23. Pasak apelianto, sutartimi sulygti darbai turėjo būti įvykdyti iki 2009-05-21, tačiau į bylą nėra pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių darbų užbaigimą nurodytą dieną, tuo labiau, kaip matyti iš ieškovo su naujuoju rangovu sudarytos rangos sutarties, sutarties vykdymo terminai galėjo būti pratęsiami, todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl rangovo prievolės užbaigti rangos darbus vienu ar kitu terminu ir iš to kildinamų ieškovo nuostolių pagrįstumo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė civilinės atsakomybės sąlygų, kadangi nagrinėjamoje byloje nustatytas atsakovo kaip skolininko atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindas – ieškovo kaltė.
Dėl nuostolių pagrįstumo
Apeliantas nesutinka su teismo motyvais, kuriais ieškovo sumokėta bauda nėra pripažinta jo patirtais nuostoliais, tačiau teisėjų kolegija tokius argumentus, kad teismas netinkamai įvertino su tuo susijusius įrodymus, neįvertino atsakovo neteisėtų veiksmų, sąlygojusių prievolę mokėti baudą, atmeta kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovo baudos sumokėjimo UAB „Finiens“ aplinkybes, ir padarė pagrįstą išvadą, kad baudos sumokėjimas nėra susijęs su atsakovo veiksmais. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, UAB „Finiens“ 2009-04-07 pareiškė pretenziją ieškovui, kuria pasiūlė jam geranoriškai sumokėti 160 000 Lt baudą, susidariusią už laikotarpį nuo 2008-12-23 iki 2009-04-07, vadovaudamasis 2008-12-18 statybos rangos sutarties 2.2.12, 6.1.3 punktais, numatančiais užsakovo pareigą iki statybos darbų pradžios paruošti ir perduoti darbų frontą, reikalingą rangovo darbams vykdyti. Pagal šios sutarties 2.2.12 punktą darbų frontas – tai aktu užsakovo rangovui arba rangovo užsakovui perduota ir priimta darbų dalis pagal kalendorinį darbų vykdymo grafiką. Ieškovas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus privalo vykdyti pats (CK 6.154 str. 1 d.), ir atsakomybė dėl jų nevykdymo negali būti perkelta su sutartimi nesusijusiam asmeniui. Nesant į bylą pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad krano buvimas statybvietėje kokiu nors būdu trukdė ieškovui raštu perduoti UAB „Finiens“ darbų frontą, t. y., kaip matyti iš sutarties nuostatų, darbų fronto perdavimo – priėmimo aktą, rengiamą pagal kalendorinį darbų vykdymo grafiką, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl atsakovo neveikimo ieškovui atsirado pareiga sumokėti rangovui baudą, kurios pagrįstumą jis ginčijo, ir kuri paskaičiuota dėl darbų fronto neperdavimo, tačiau ne dėl krano stovėjimo statybos aikštelėje, kaip nurodo apeliantas.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo ieškinio senaties termino dėl baudos priteisimo skaičiavimu nuo reikalavimo sumokėti baudą pareiškimo dienos ir ieškovo sužinojimo apie tai, bet ne nuo baudos sumokėjimo dienos, kaip nurodo apeliantas.
Apeliantas teisingai nurodo, kad išankstinis nuostolių (šiuo atveju negautų pajamų) nurodymas pretenzijose nėra privaloma civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, tačiau šis argumentas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkintas reikalavimas dėl nuostolių negautų pajamų forma priteisimo, yra neteisėtas ar nepagrįstas, nustačius, kad nėra bent vienos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti.
Taip pat teisėjų kolegija pritaria teismo motyvams dėl reikalavimo priteisti 2 618 Lt dydžio išlaidas dėl krano demontavimo iš atsakovo nepagrįstumo, todėl dėl jų, taip pat dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo plačiau nepasisako atsižvelgus į ankstesnius motyvus pripažinti teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu nustačius, kad nėra pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuostolių atlyginimą, procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto valstybei priteistina 13 308 Lt žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartimi (CPK 84 str.) Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius jo turėtas bylinėjimosi išlaidas 1 700 Lt sumai. Atsižvelgiant į tai, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 p. nurodytas rekomenduotinas maksimalus dydis yra 1 500 Lt (imant 1,5 koeficiento ir įvertinant tai, kad paslaugų suteikimo bei mokėjimo atlikimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga buvo 1 000 Lt), todėl atsakovui iš ieškovo priteistinos ne didesnės negu rekomenduojamos maksimalios bylinėjimosi išlaidos, t. y. 1 500 Lt (CPK 98 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, juridinio asmens kodas 300145575, 13 308 Lt (trylika tūkstančių tris šimtus aštuonis litus) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660) ir 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų akcinei bendrovei „Vilniaus kranai“, juridinio asmens kodas 121914498.