- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-15
- Bylos Nr.
- 2A-1400-254/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Jolita Cirulienė, Neringa Venckienė
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- V. S.
- Advokatai
- Daiva Vaškelienė
- Kategorijos
- 30.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės,
dalyvaujant atsakovei V. S., jos atstovei advokatei Daivai Vaškelienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei V. S. dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės, buvusios sutuoktinės V. S. 13239,13 Lt atlyginimo už padarytą žalą, 300 Lt antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) yra bendroji dalinė nuosavybė, po 1/2 dalį priklauso V. S. ir V. S.. V. S., trukdydama valdyti, naudoti ir disponuoti bendra daline nuosavybe, savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovui materialinę žalą, kurią turi atlyginti.
Nurodė, kad 2009-05-27 su R.Ambroževičiaus individualia įmone sudarė paslaugų sutartį dėl jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio miško Kruonio girininkijoje iškirtimo, pristatant medieną į jam su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančius žemės sklypus (duomenys neskelbtini). R.Ambroževičiaus individuali įmonė 30,60 m³ medienos išvežimo darbus vykdė 2009-05-29, 2009-06-03, 2009-06-05, o 2009-06-22 ir 2009-07-22 atlikinėjo viengubo ir dvigubo iškirstos medienos lentų išpjovimo darbus. Atvykusi atsakovė ėmė plūsti dirbančių žmonių brigadą juos žeminančiais žodžiais, trukdė dirbti, varė juos iš kiemo, atjungė elektrą, dėl ko brigada pasišalino iš darbo vietos. Kadangi darbai buvo nebaigti dėl atsakovės kaltės, ieškovas patyrė didelius finansinius nuostolius - negrįžtamai buvo sugadinta 30,60 m³ medienos, dėl to patyrė 11.934 Lt. nuostolį, turėjo papilomų išlaidų - 1092,42 Lt. sumokėjo R.Ambroževičiaus individualiai įmonei už medienos iškirtimo ir išvežimo darbus, 300 Lt. už antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą, turėjo ir kitų išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nenustatė, kad atvykusi į sklypus, kur pjaunama mediena, atsakovė plūdo ir negražiais žodžiais vadino ten dirbančius darbininkus. Liudytojas R. A. nepatvirtino, kad atsakovė jo brigados darbininkus plūdo, terorizavo ir trukdė jiems dirbti. Teismas, atsižvelgdamas į rungimosi principą, konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, t.y. jog atsakovė visomis priemonėmis trukdė darbininkams dirbti, dėl ko medienos išpjovimo darbai buvo nutraukti ir ieškovas patyrė turtinę žalą. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovo turtui – medienai – atsiradusios žalos. Ieškovas nepaneigė atsakovės nurodytų aplinkybių, t.y. to, kad ginčo mediena buvo ne sanitarinio kirtimo (nepažeista kenkėjų) ir nesutrūnijusi medienos kirtimo metu. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginčo mediena prarado savo kokybines savybes, būtent, dėl atsakovės veiksmų, o ne dėl meteorologinių sąlygų, kurios veikė lauke sandėliuojamą, be jokios minimalios apsaugos paliktą, medieną.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas V. S. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Apeliato teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis neįrodė jog atsakovė visomis priemonėmis trukdė darbininkams dirbti, dėl ko medienos išpjovimo darbai buvo nutraukti ir jis patyrė turtinę žalą. Apeliato teigimu, atsakovė piktybiškai siekė pakenkti ieškovui, t.y. siekė, kad patirtų materialinius nuostolius, kadangi ji puikiai suvokė, jog neatlikus tolesnių medienos išpjovimo darbų, mediena bus sugadinta. Nesuvokiamas ir nepateisinamas atsakovės elgesio motyvas, kad ji stabdė išpjovimo darbus tik dėl to, kad tarp jų vyksta tolesnė turto dalybų byla. Apeliantas nurodė, kad ginčo ir abejonių, jog išpjauta mediena priklausė tik ieškovui ir yra jo asmeninė nuosavybė bei, kad išpjauta mediena nėra tolesnio jų turto ginčo objektu, atsakovei abejonių nekėlė ir nekelia. Pati atsakovė patvirtino, kad ji darbininkams liepė darbus nutraukti, paskambino R.A. ir taipogi nurodė darbus nutraukti, teigdama, kad vyksta turto dalybų byla. Liudytojas R.A. patvirtino, kad 2009-06-22 jam paskambino jo samdyti darbininkai ir pasakė, kad atsakovė jiems trukdo darbus, todėl jie juos ir nutraukė. Paaiškino, kad kitą kartą jau liepos mėnesį S.išjungė elektrą, o kadangi išjungė elektrą, tai darbai irgi nutrūko.
Taip pat apeliato teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi 2010 m. sausio 28 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. PK-50-748/2010, kadangi čia buvo pateiktas kaltinimas atsakovei, jog viešai, nepagarbiai pažemino ieškovą, o ne dirbančiuosius.
Taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai vadovavosi CK 4.75 str., kadangi ieškovas, jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią medieną laikė iki ji bus išpjauta jam dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype, tuo niekuo nepažeidė bendraturtės interesų bei neatėmė galimybės jai priklausančia žemės sklypo dalimi disponuoti savo nuožiūra.
Tai, kad nuo 2009 m. birželio mėnesio atsakovė neleido, trukdė vykdyti medienos išpjovimo darbus, patvirtino liudytojai, pateikti rašytiniai įrodymai, to neginčijo ir pati atsakovė. Todėl negali kilti jokių abejonių, kad būtent dėl atsakovės sistemingo trukdymo vykdyti medienos išpjovimo darbus, o tai atlikus ją realizuoti, ir sukėlė jam turtines pasekmes. Tai konstatuota 2009 m. rugpjūčio 3 d. antstolės Gitos Andrijauskienės Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0088/09/28.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. S. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.
Nurodė, kad, ieškovas V. S., su ja nesusitaręs, atlikdamas darbus bendroje dalinėje nuosavybėje, pats veikė neteisėtai, o pardavęs medieną, žalos nepatyrė. Atsakovė, gindama savo teises ir teisėtus interesus, informuodama darbus atliekančią brigadą, jog yra turto bendrasavininkė, kad sprendžiamas ginčas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, jokios neteisėtos veikos neatliko.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas V. S. įrodinėjo, kad dėl atsakovės V. S. neteisėtų veiksmų – trukdymo vykdyti medienos pjovimo darbus šalims bendrosios nuosavybės teise priklausančiame sklype, jis patyrė nuostolių: 11934 Lt dėl sugadintos medienos, 1092,42 Lt sutarties su R.Amroževičiaus individualia įmone sudarymo išlaidų, 300 Lt antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų, taip pat patyrė 212,71 Lt išlaidų kurui (dyzelinui) įsigyti, naudojant savo transportą antstoliui atvežti, gauti teisines konsultacijas ir kt.
Nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-09-06 sprendimu civilinėje byloje šalių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. (b.l. 58-60). Po santuokos nutraukimo šalims atiteko po ½ dalį žemės sklypų (duomenys neskelbtini). Naudojimosi tvarka bendrąja daline nuosavybe nebuvo nustatyta, tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tuomet ji turi būti valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas, pagal sutartį su R.Amroževičiaus individualia įmone, vykdė miško medienos sandėliavimo ir jos apdirbimo darbus šalims priklausančiame žemės sklype be V. S. sutikimo, todėl pastaroji ne be pagrindo pareiškė pretenzijas darbus vykdančiai įmonei bei ieškovui, juolab, kad pjovimo darbams dar buvo naudojama ir bendrai šalims tiekiama elektros energija. Pirmosios instancijos teismas šiuos veiksmus pagrįstai nepripažino neteisėtais ir kolegija sutinka su kitais sprendimo argumentais šiuo klausimu. Apelianto motyvai, kad medienos pjovimo darbai ir jos sandėliavimas bendrame žemės sklype būtų buvęs trumpalaikis, nesant bendraturtės sutikimo, jos veiksmų kvalifikavimui neturi teisinės reikšmės.
Atsakovės civilinei atsakomybei kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalėjo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma, todėl nepripažinus atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovo ieškinys pagrįstai laikytas neįrodytu.
Kolegija pasisako ir dėl kitų apelianto apeliacinio skundo argumentų. Apeliantas nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog jis nepaneigė, kad ginčo mediena buvo ne sanitarinio kirtimo (nepažeista kenkėjų ir nesutrūnijusi medienos kirtimo metu). Su tokiais skundo argumentais kolegija nesutinka. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr.799 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr.632 redakcija) patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 p. be leidimų galima atlikti tik šviesinimo ir valymo kirtimus, rinktinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami tik sausuoliai. Atliekant šviesinimo ir valymo kirtimus negali būti iškertami perspektyvūs pagrindinių rūšių medžiai, o medynų skalsumas negali likti mažesnis kaip 0,6. Ieškovas nepateikė leidimo kirsti mišką, todėl neturi pagrindo teigti, kad įrodė, jog mediena buvo ne sanitarinio kirtimo. Šis ginčas galėjo būti išspręstas, ieškovui pateikus medienos gabenimo lapą, kuris pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 448 patvirtintos Apvalios medienos, pagamintos privačiuose miškuose, gabenimo tvarkos 12 p. yra privalomas, jeigu medienos gabenama daugiau kaip 1 kūb.m. Kaip žinia, ieškovas nurodė, kad medienos buvo išgabenta 30 kūb.m. Medienos gabenimo lape būtų privalu nurodyti sortimentus - gabenamos medienos sortimentų pavadinimą, medžių rūšį, sortimentų skaičių, ilgį, tūrį. Vienok, tokio dokumento nebuvo pateikta. Medienos kokybei įrodyti ieškovas pateikė 2009-08-03 antstolės Gitos Andrijauskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Tačiau šis įrodymas gali patvirtinti tik tai, kad ginčo sklype buvo sandėliuojama apvali mediena ir išpjautos lentos, net jos kiekis nurodytas tik apytikriai. Taip pat patvirtinti, kad mediena yra vietomis sutrūkinėjusi, matosi puvimo požymių. Tačiau šis rašytinis įrodymas nepaneigia, kad tokių sugadinimų mediena galimai galėjo turėti jau atliekant sanitarinį kirtimą, kaip žinia, atlikti kitokios medienos kirtimą ieškovas neturėjo leidimo. Atsiliepdama į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė pagrįstai nurodė, kad medienos kokybei nustatyti leistinas įrodymas būtų ekspertų išvada (CPK 177 str. 2 d.), kadangi reikalingos specialios žinios, siekiant išsiaiškinti nenukirsto miško, apvaliosios ir pjautosios medienos bei kitų medienos gaminių matavimo, tūrio nustatymo ir kokybės vertinimo klausimus (CPK 212 str.). Sprendžiant dėl žalos dydžio svarbu pažymėti, kad ieškovas dalį medienos pardavė, kitą sunaudojo savo reikmėms, tačiau gautas pajamas patvirtinančių įrodymų nepateikė, nors tokių aplinkybių neneigė.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl byloje pareikštų reikalavimų padarytos nepažeidžiant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, t. y. pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 176, 185 straipsniai). Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto valstybei priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurios pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-10-05 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-949 sudaro 301,92 Lt., taip pat išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str., 99 str., 88 str. 1 d. 3 P.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. S. valstybei 301,92 Lt (tris šimtus vieną litą 92 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 4,05 Lt (keturis litus 5 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.