- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-26
- Bylos Nr.
- eI-4232-244/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03177-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Liudmila Zaborovska (pran.), Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Jolantos Malijauskienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjai A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. M. kreipėsi į teismą su skundu (skundas pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis), kuriuo prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Fondo valdyba, VSDFV) 2014 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5063 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde paaiškino, kad su 2014-04-01 prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių (toliau – Skyrius), o 2014-05-29 – į VSDFV prašydama išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensijos dalį. VSDFV, įvertinusi tai, kad Skyrius pirmąją sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją jai išmokėjo 2010 metų sausio mėnesį, nustatė, kad, kreipdamasi į VSDFV su 2014-04-01 prašymu dėl sumažintos senatvės pensijos dalies, pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą. Dėl šios priežasties VSDFV 2014-05-06 sprendimu Nr. (6.5) I-4207 pasiūlė jai iki 2014-06-05 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą Skyriaus sprendimui nuo 2010-01-01 pradėti mokėti jai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją ji praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą. Pateikus įrodymus, skundo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo. Ji 2014-05-21 prašymu pakartotinai kreipėsi į VSDFV dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, tačiau atsakovė ginčijamu sprendimu nusprendė, kad ji nenurodė priežasčių, kurios objektyviai galėjo užkirsti jai kelią apskųsti Skyriaus 2010 metų sausio mėnesio sprendimą ir termino neatnaujino. Nesutinka su atsakovės sprendimu. Teigia, kad Skyrius dėl priimto sprendimo sumažinti pensiją jos neinformavo. Būtent dėl teisinėje sistemoje egzistavusio neaiškumo ir neapibrėžtumo ji neturėjo objektyvios galimybės apskaičiuoti skundo padavimo termino pradžios ir pabaigos momento ir manė, kad 3 metų terminas skundui paduoti nėra pasibaigęs. Mano, kad terminą paduoti skundą praleido dėl svarbių priežasčių - dėl ginčo santykiuose egzistavusio teisinio neaiškumo ir neapibrėžtumo bei dėl pagrįsto lūkesčio, kad ginčas bus išspręstas išvengiant teisminės valdžios įsikišimo. Skundžiamame sprendime taip pat nepagrįstai nurodoma, kad apskundimo termino neatnaujinimas neatima iš jos teisės atgauti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1dalies nuostatų sumažintą senatvės pensijos dalį, nes Vyriausybei pasiūlyta kasmet, svarstant 2016 ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, įvertinti pensijų kompensavimo galimybę asmenims, kuriems valstybinės pensijos ir (ar) senatvės pensijos buvo sumažintos taikant Laikinojo įstatymo 5 ir (ar) 8 straipsnių nuostatas ir, esant tokiai galimybei, parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui dėl Laikinojo įstatymo 5 ir (ar) 8 straipsnio nuostatų taikymo negautos pensijos dalies kompensavimo įstatymo projektą. Nurodo, kad galimybė asmeniui apginti savo teises teisme negali būti saistoma nurodyto pobūdžio sąlygos, t. y. kad galbūt bus nustatytas atitinkamas teisinis reguliavimas (įstatymas), kuriuo bus sureguliuoti teisiniai santykiai dėl pensijų dalies kompensavimo.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad terminas skundui dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negautos pensijos dalies išmokėjimo paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo. Pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo nuostatas valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, taigi apie Skyriaus sprendimą (kaip valini aktą, veiksmą) mokėti ne viso dydžio paskirtą senatvės pensiją pareiškėja sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėnesį. Pareiškėja prašymą pateikė 2014-04-01, praėjus iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytam 3 metų terminui. Paaiškina, kad rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas pensijas VSDFV teritoriniai skyriai nepriiminėjo, o sprendimu šiuo atveju laikytinas Skyriaus, vadovaujantis Laikinuoju įstatymu priimtas valinis aktas (veiksmas) perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio I dalies ir 8 straipsnio I dalį senatvės pensijos išmokėjimas 2010 metų sausio mėnesį. Laikinasis Įstatymas nenustatė, kad perskaičiuojant senatvės pensijas turėjo būti priimami rašytiniai individualūs administraciniai teisės aktai. Dėl Laikinojo įstatymo taikymo 2010 m. sausio - vasario mėnesiais buvo perskaičiuotos beveik visų rūšių valstybinės socialinio draudimo pensijos ir valstybinės pensijos, todėl perskaičiuoti ir išsiųsti visiems pensijų gavėjams rašytinius sprendimus VSDFV teritoriniai skyriai neturėjo galimybių, juolab, kad Laikinojo įstatymo nuostatos to darytį neįpareigojo. Pensijų įstatymo iki 2012-12-31 galiojusios redakciją 45 straipsnyje buvo nustatytas pakankamai ilgas VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo terminas - net 3 metai. Pareiškėjos nurodytas termino atnaujinimo argumentas (lūkesti, kad ginčas bus išspręstas išvengiant teisminės valdžios įsikišimo) atmestinas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą. Pareiškėjos 2014-05-21 prašyme nurodytos 3 metų apskundimo termino praleidimo priežastys nelaikytinos tokios svarbios, kad objektyviai galėjo užkirsti pareiškėjai kelią apskųsti Skyriaus 2010 m. sausio mėnesio sprendimą laiku. Nurodytos priežastys yra abstrakčios ir tinkančios bet kuriam pensijos gavėjui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (6.5) I-5063.
Byloje nustatyta, kad Fondo valdyba 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4207 pasiūlė pareiškėjai pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, todėl pareiškėja 2014 m. gegužės 21 d. pateikė argumentuotą prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Fondo valdyba 2014 m. birželio 4 d. sprendime Nr. (6.5)I-5063 „Dėl atsisakymo atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti ir atsisakymo nagrinėti prašymą iš esmės“, išnagrinėjusi 2014 m. gegužės 21 d. prašymą, padarė išvadą, kad pareiškėja praleido Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo nuo 2010 m. sausio mėnesio mokėti jai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją (kaip valinio akto, veiksmo) 3 metų apskundimo terminą, todėl šis sprendimas yra įvykdytas. Atnaujinti 3 metų terminą skundui paduoti ir nagrinėti pareiškėjos prašymus dėl sumažintos senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo atsakovė atsisakė vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 31 punktu.
Pasisakydamas dėl šio termino atnaujinimo galimybės, teismas pažymi, kad aptariamas 3 metų terminas pagal savo pobūdį yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje. Todėl jo atnaujinimo (Taisyklių 20 p. taikymo prasme) klausimas yra atsakovo VSDFV (išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos) diskrecija. Teismas, patikrindamas Taisyklių 20 punkto taikymo pagrįstumą, gali nesutikti su šios institucijos atsisakymu atnaujinti aptariamą terminą tik tais atvejais, kai toks atsisakymas akivaizdžiai neatitinka bendrųjų teisės taikymo protingumo ir (ar) teisingumo principų. Teismas taip pat pažymi, kad, pagal administracinių teismų praktiką, priežastys, dėl kurių buvo praleistas Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų terminas, gali būti pripažintos svarbiomis (ir nurodytas terminas gali būti atnaujintas), tačiau tai turi būti individualaus pobūdžio priežastys, kurios objektyviai užkirto (apsunkino) kelią asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą. Kaip jau buvo pasakyta pirmiau, nagrinėjamoje situacijoje aptariamo 3 metų termino eiga skaičiuotina nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėja pirmą kartą gavo dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo sumažintą senatvės pensiją. Pareiškėjos nurodytas nežinojimas apie jos teisių pažeidimą iki paminėto Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo (jo įsigaliojimo) praleisto termino atnaujinimo instituto taikymo požiūriu negali būti pripažintas (laikomas) termino praleidimą pateisinančia priežastimi. Todėl, taikydamas išvardytus aptariamo termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis kriterijus, teismas pripažįsta juos neteisingais ir nepagrįstais.
Taigi Fondo valdyba 2014 m. birželio 4 d. sprendime Nr. (6.5) I-5063 teisingai įvertino pareiškėjos nurodytas kreipimosi į Fondo valdybą termino praleidimo priežastis ir pagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir nagrinėti pareiškėjos prašymą išmokėti sumažintos pensijos dalį, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,
nusprendė:
Atmesti pareiškėjos A. M. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.