Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko ir Liudmila Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos atstovams D. J., S. Ž. ir advokatei Loretai Živoltei, atsakovės atstovei G. J., trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos VšĮ (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir A. B.) dėl įsakymų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Minėtas Įsakymas priimtas vadovaujantis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2011-12-13 akustinio triukšmo matavimo protokole Nr. F-T-434 ir Vilniaus VSC 2011-12-15 rašte Nr. 13-17(2-1)-2-4177 pateikta informacija. Minėto rašto pareiškėja nėra gavusi ir neturėjo galimybės susipažinti su šiuo dokumentu, nors su prašymu kreipėsi į Vilniaus VSC. Taip buvo nesilaikoma Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktų reikalavimų, suteikti asmeniui galimybę susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija. Šiuo atsakovo neveikimu buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo bei teisės į gynybą principai.

Priimdama Įsakymą atsakovė neįvertino visų objektyvių aplinkybių, neteisingai vertino faktinę situaciją, kadangi pareiškėja 2011 m. rugsėjo mėnesį savo iniciatyva įgyvendino triukšmo mažinimo priemones ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi apie tai informavo Vilniaus miesto savivaldybę bei kitas institucijas. Taip pat, Vilniaus miesto savivaldybėje vykusio posėdžio dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) veiklos ribojimo metu, pareiškėjos direktorius informavo posėdžio dalyvius apie konkrečias įgyvendintas priemones. Posėdžio dalyviai nekvestionavo šių priemonių įgyvendinimo, nepateikė prieštaravimų ar pasiūlymo dėl šių priemonių tobulinimo. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjos įgyvendintos triukšmo mažinimo priemonės yra pakankamos ir efektyvios. Neįvertinusi šių aplinkybių Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybės administracija) pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus individualiam administraciniam aktui. Atsakovė nepagrindė Įsakyme nurodytų apribojimų priežasčių ir pagrindimo. Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 1 punktas nenumato tikslios triukšmo šaltinio naudojimo trukmės ir laiko. Todėl darytina išvada, kad šių rodiklių nustatymas paliekamas paties sprendimą priimančio pareigūno diskrecijai, kuri įgyvendinama laikantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Taigi atsakovė privalėjo įvertinti, kaip tokie apribojimai paveiks pareiškėjos veiklą ir jos paslaugomis besinaudojančių asmenų interesus.

Taip pat sprendimas dėl konkretaus sportinių kartingų važiavimo laiko turėjo būti priimtas vadovaujantis triukšmo dydžio gyvenamojoje aplinkoje reglamentuojančiais teisės aktais ir nustatyti ribojimus atsižvelgiant į šiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-06-13 įsakymu Nr. V-604 (toliau – HN 33:2011) nustatyti konkretūs leidžiami ribiniai triukšmo dydžiai, diferencijuojami pagal paros laiką, tačiau jie nepriklauso nuo savaitės dienos. Atsakovės nustatytas leidžiamas kartingų važiavimo laikas – nuo 11 iki 13 valandos patenka į leidžiamo triukšmo lygio intervalą, kuriame triukšmo lygis gali būti didžiausias. Todėl lieka neaišku, kodėl nustatytas būtent toks ribojimas ir kokiu pagrindu uždraustas kartingų važinėjimas savaitgaliais.

Pažymėjo, kad kartodromo paslaugomis naudojasi vaikai bei moksleiviai. Kartodrome organizuojami užsiėmimai, skatinantys domėtis sportu, lavinti vairavimo įgūdžius. Be to, pareiškėjos valdomame kartodrome sportininkai gali treniruotis nemokamai. Nustačius minėtus apribojimus, moksleiviams bus apribota galimybė užsiimti kartingų sportu, pažeidžiant jų interesus.

Pareiškėja pateikė teismui 2012-04-12 patikslintą skundą (1 t., b. l. 154-158), kuriame papildomai paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012-02-07 įsakymu Nr. 30-286 „Dėl administracijos direktoriaus 2012-01-06 įsakymo Nr. 30-24 „Dėl reikalavimo Viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ (toliau – Keičiantis įsakymas) buvo pakeistas Įsakymo pirmas punktas, nurodant, kad asmenys sportiniais kartingais treniruotųsi nuo 10 iki 13 valandos, kiekvienais kalendoriniais metais vyktų ne daugiau nei 8 varžybos, kurių trukmė būtų ne ilgesnė nei 4 dienos. Tokios varžybos turi būti organizuojamos nuo 9.30 iki 18 val.

Siekdama išspręsti susidariusią situaciją, pareiškėja kreipėsi į atsakovę su laikinu kompromisiniu pasiūlymu, dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) darbo tvarkos organizavimo. Tačiau po 2012-01-26 savivaldybėje įvykusio pasitarimo, kurio metu buvo pavesta Miesto plėtros departamentui užsakyti akustinius tyrimus prie (duomenys neskelbtini), aplinkybės iš esmės pasikeitė. Tačiau priimant Keičiantį įsakymą į šią aplinkybę nebuvo atsižvelgiama. Taip pat, Vilniaus miesto I-ajame apylinkės teisme pradėta administracinio teisės pažeidimo byla, dėl pareiškėjos direktoriaus atsakomybės įgyvendinant triukšmo prevencijos veiksmų planą. Minėta byla buvo nutraukta, nustačius, kad pareiškėjos direktorius laiku bei tinkamai vykdė visus Savivaldybės administracijos reikalavimus, o triukšmo mažinimo priemonės buvo įgyvendintos. Tai patvirtina, kad pareiškėja laikosi visų priemonių triukšmo lygiui mažinti. Pabrėžė, kad triukšmo mažinimo priemonės buvo parengtos pareiškėjos iniciatyva, negavus jokių rekomendacijų ar konkrečių nurodymų iš atsakovės.

Skundžiamame Įsakyme nurodytos teisės aktų normos bei faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis priimtas Įsakymas. Įsakymas priimtas atsižvelgus į nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2011-12-13 Akustinio triukšmo matavimo protokolą Nr. F-T-431, 2011-12-13 Akustinio triukšmo matavimo protokolą Nr. F-T-434 ir Vilniaus VSC 2011-12-15 rašte Nr. 13-17(2-1)-2-4177 pateiktą informaciją. Be to, Savivaldybės administracija yra gavusi netoli (duomenys neskelbtini) esančių gatvių gyventojų prašymą dėl pareiškėjos keliamo triukšmo. Savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamentas 2011-07-13 raštu Nr. A51-24228(2.3.4.13-SM3) įpareigojo pareiškėją imtis triukšmo mažinimo priemonių. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad ne visos triukšmo mažinimo priemonės buvo įgyvendintos. Dėl to pareiškėjos direktoriui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Taigi nepagrįsti pareiškėjos argumentai dėl triukšmo mažinimo priemonių tinkamo įgyvendinimo.

Pažymėjo, kad pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai dėl (duomenys neskelbtini) lankytojų teisių apribojimo nėra aktualūs, kadangi buvo priimtas Keičiantis įsakymas. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad netoli kartodromo gyvenantys asmenys skundžiasi triukšmu. Be to, triukšmo normų viršijimas buvo ne kartą nustatytas įgaliotų institucijų. Taigi, įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad atsakovė Keičiančiu įsakymu sušvelnino pareiškėjos teisių ribojimą ir tai, kad ribojimas taikomas laikinai darytina išvada, kad jis neprieštarauja proporcingumo principui.

Vilniaus VSC, pakartotinai nagrinėdamas gautus gyventojų skundus ir Savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento prašymą atliko pareiškėjos patikrinimą. Atlikus triukšmo matavimus nustatyti HN 33:2011 įtvirtinti ribinių dydžių viršijimai. Patikrinimo rezultatai parodė, kad pareiškėjos pasirinkta triukšmo mažinimo priemonė neužtikrino leidžiamų triukšmo lygių besiribojančioje gyvenamojoje aplinkoje.

Savivaldybių institucijų ir Sveikatos apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos teisė apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą numatyta Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje, o teisė reikalauti iš triukšmo šaltinių valdytojų tikslinti ir keisti triukšmo prevencijos priemones numatyta Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje. Vadovaudamasis šiomis teisės aktų nuostatomis, Vilniaus VSC pasiūlė atsakovei pareikalauti, kad pareiškėja laikinai apribotų sportinių kartingų varžybas ir važiavimus kartodrome.

Posėdžio, vykusio 2011-11-18, metu Vilniaus VSC specialistai akcentavo, kad triukšmą mažinančios priemonės turi būti pagrįstos teoriniais skaičiavimais. Todėl negalima sutikti su pareiškėjos argumentu, kad posėdžio metu nebuvo kvestionuojamos jos įdiegtos triukšmą mažinančios priemonės. Triukšmo kontrolę atliekantys valstybės tarnautojai neturi teisės nurodyti, konkrečias triukšmo mažinimo priemones. Jas pasirenka pats triukšmo šaltinio valdytojas. Pareiškėja nevykdė Vilniaus VSC nurodymo iki 2012-01-18 pateikti informacijos apie veiklos perorganizavimo priemones, užtikrinančias tinkamas triukšmo normas, nepateikė jų taikymą patvirtinančių dokumentų.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Savivaldybių institucijos teisė reikalauti iš triukšmo šaltinių valdytojų tikslinti ir keisti triukšmo prevencijos priemones numatyta Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje, o teisė apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą numatyta Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje. Vilniaus VSC ne kartą nustatė triukšmo normų pažeidimus pareiškėjos valdomame kartodrome. Jos įgyvendintos triukšmo mažinimo priemonės nedavė reikiamų rezultatų, todėl atsakovė privalėjo imtis laikinų apsaugos priemonių, kad nebūtų daroma žala gyventojų sveikatai.

Įsakymas priimtas atsižvelgus į nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2011-12-13 Akustinio triukšmo matavimo protokolą Nr. F-T-431, 2011-12-13 Akustinio triukšmo matavimo protokolą Nr. F-T-434 ir Vilniaus VSC 2011-12-15 rašte Nr. 13-17(2-1)-2-4177 pateiktą informaciją. Įsakymas grindžiamas ne tik formaliais duomenimis bet ir dokumentais, kuriuose konstatuoti padaryti pažeidimai. Todėl pripažintina, kad Įsakymas priimant laikantis Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų individualiam teisės aktui.

Nurodė, kad kartodromo keliamas triukšmas kenkia netoliese gyvenančių asmenų sveikatai. Dėl to buvo ne kartą kreiptasi į valstybės institucijas bei Seimo kontrolierių. Po Seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo buvo imtasi priemonių triukšmui matuoti. Buvo nustatyta, kad pareiškėjos taikytos triukšmo mažinimo priemonės neužtikrina pakankamos apsaugos. Taip pat, pabrėžė, kad pareiškėja nėra atlikusi poveikio aplinkai vertinimo, nors jis yra privalomas.

Dėl proporcingumo principo trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Įsakymas laikinai riboja pareiškėjos vykdomą veiklą, žalojančią gyventojų sveikatą. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, atsakovė privalėjo uždrausti šią sveikatą žalojančią veiklą. Sporto treniruotės negali būti organizuojamos gyventojų sveikatos sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012-01-06 įsakymu Nr. 30-24 (1 t., b. l. 18) Savivaldybės administracija nustatė reikalavimą pareiškėjui VšĮ (duomenys neskelbtini) tikslinti sportinių kartingų važiavimo trukmę – užtikrinti, kad sportiniai kartingai važiuotų darbo dienomis nuo 11 iki 13 valandos ir nevažiuotų savaitgaliais (įsakymo 1 punktas). Taip pat Įsakymo 3.1 papunktyje nurodyta, kad Įsakymas galioja laikinai, kol bus įgyvendintos Vilniaus VSC nurodytos efektyvios triukšmo valdymo priemonės. Įsakyme nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgus į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2011-12-13 akustinio triukšmo matavimo protokolą Nr. F-T-431, 2011-12-13 akustinio triukšmo matavimo protokolą Nr. F-T-434 ir Vilniaus VSC 2011-12-15 rašte Nr. 13-17(2-1)-2-4177 pateiktą informaciją.

Minėtame Vilniaus VSC 2011-12-15 rašte Nr. 13-17(2-1)-2-4177 (1 t., b. l. 53-54) buvo įvardinti patikrinimų metu nustatyti triukšmo lygio pažeidimai ir konstatuota, kad kartodromo teritorijoje supiltas pylimas nėra pakankama triukšmo mažinimo priemonė. Rašte buvo pasiūlyta Savivaldybės administracijai pareikalauti, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) laikinai apribotų sportinių kartingų važiavimus bei kartingų sporto varžybas.

Įsakymo 1 punktas buvo pakeistas 2012-02-07 Keičiančiu įsakymu Nr. 30-286 (1 t., b. l. 52). Naujoje punkto redakcijoje nurodyta užtikrinti, kad asmenys sportiniais kartingais važiuotų nuo 10 iki 13 valandos, o kiekvienais kalendoriniais metais vyktų ne daugiau nei aštuonios kartingų sporto varžybos, kurių trukmė būtų ne ilgesnė nei 4 dienos. Taip pat pareiškėja įpareigota užtikrinti, kad sporto varžybų dienomis, kartingai važiuotų nuo 9.30 iki 18 valandos.

Skunde teismui pareiškėja teigė, kad Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų individualiam administraciniam aktui. Paaiškino, kad Savivaldybės administracija tinkamai neįvertino susiklosčiusios faktinės situacijos, aplinkybių, patvirtinančių, jog tinkamos triukšmo prevencijos priemonės buvo įgyvendinamos, nepateikė konkrečių Įsakyme pateiktų nurodymų pagrindimo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (iki 2014-11-11 galiojusi redakcija) buvo įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010; 2010-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010). LVAT taip pat laikosi pozicijos, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (LVAT 2011-06-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011).

Nagrinėjamu atveju, Įsakymo 1 punkte nurodyta pareiškėjai tikslinti ir keisti sportinių kartingų važiavimo trukmę, pradžios ir pabaigos laiką. Minėtame Įsakymo punkte nurodytos konkrečios valandos, kuriomis pareiškėja turėtų leisti sportinių kartingų važiavimą (asmenys sportiniais kartingais treniruotųsi nuo 10 iki 13 valandos, o sportinių kartingų varžybos vyktų nuo 9.30 iki 18 valandos). Pažymėtina, kad HN 33:2011 8 punkto 1 lentelėje nurodyti leistini garso slėgio lygiai diferencijuojami pagal paros laiką, t. y. nuo 6 iki 18 valandos, nuo 18 iki 22 valandos ir nuo 22 iki 6 valandos. Įsakyme nurodytas laikas patenka į HN 33:2011 8 punkto 1 lentelėje nurodytą intervalą – nuo 6 iki 18 valandos, tačiau nei skundžiamame Įsakyme, nei jame nurodytuose Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos akustinio triukšmo matavimo protokoluose ar Vilniaus VSC rašte nėra pateikiama motyvų, kuriais remiantis buvo apibrėžtas konkretus leistinas važinėjimo sportiniais kartingais kartodrome laikas. Teismo vertinimu, toks reikalavimo formavimas, kuomet nėra pateikiamas jame nurodytų poveikio priemonių pagrindimas, negali būti laikomas aiškiu ir pakankamu. Todėl Įsakyme nurodytas reikalavimas, leisti važinėti sportiniais kartingais nurodytu laiku, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų individualiam administraciniam aktui.

Įsakymo 3.1 papunktyje nustatyta, kad Įsakymas galioja laikinai, kol pareiškėja įgyvendins Vilniaus VSC nurodytas efektyvias triukšmo mažinimo priemones. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (2015-09-18 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-1058 „Dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 1 punktu Vilniaus VSC pavadinimas pakeistas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą) atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad triukšmo kontrolę atliekantys valstybės tarnautojai neturi teisės nurodyti, konkrečias triukšmo mažinimo priemones. Anot trečiojo suinteresuoto asmens, konkrečias triukšmo valdymo priemones pasirenka pats triukšmo šaltinio valdytojas. Pažymėtina, kad Vilniaus VSC 2012-01-03 patikrinimo akte Nr. 13(17-2)-13.16-1 buvo nurodyta pareiškėjai perorganizuoti kartodromo veiklą, užtikrinant, kad iš kartodromo sklindantis triukšmas neviršytų leistinų lygių gyvenamojoje aplinkoje ir iki 2012-01-18 pateikti Vilniaus VSC informaciją apie veiklos perorganizavimo priemones. Taigi, Vilniaus VSC įpareigojo pareiškėją įgyvendinti triukšmo valdymo priemones, tačiau konkrečių įgyvendintinų priemonių nenurodė.

Pažymėtina, kad Įsakymo 3.1 papunkčio nuostatos formuluotė „galioja laikinai, kol VšĮ (duomenys neskelbtini) įgyvendintos Vilniaus VSC nurodytos efektyvias triukšmo valdymo priemones“ suponuoja išvadą, kad Vilniaus VSC privalo nurodyti pareiškėjai konkrečias įgyvendintinas triukšmo valdymo priemones. Iš pareiškėjos argumentų matyti, kad būtent taip buvo suprantama tokią Įsakymo 3.1 papunkčio formuluotė. Todėl negalima sutikti, kad Įsakymo 3.1 papunkčio formuluotė atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintą aiškumo reikalavimą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovė Savivaldybės administracija, priimdama Įsakymą bei Keičiantį įsakymą nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bendrųjų reikalavimų individualiam administraciniam aktui. Todėl skundžiami Savivaldybės administracijos įsakymai laikytini neteisėtais ir naikintini ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kaip priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Patikslintame skunde, pareiškėja prašė teismo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja pateikė teismui 2012-04-16 atstovavimo sutartį (2 t., b. l. 34), kuria buvo pavestas advokato padėjėjui R. N. atstovauti pareiškėją nagrinėjamoje administracinėje byloje. Taip pat byloje pateiktas 2012-05-28 pinigų priėmimo kvitas Nr. 584563 (2 t., b. l. 35), kuriame nurodytas sumokėta 3 000 Lt suma. Tačiau, pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė teismui išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo įrodymų, todėl jos prašymas nespręstinas. Pateikus reikalingus įrodymus, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų bus išspręstas įstatymo nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjos VšĮ (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-06 įsakymą Nr. 30-24 „Dėl reikalavimo (duomenys neskelbtini)“.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012-02-07 įsakymą Nr. 30-286 „Dėl administracijos direktoriaus 2012-01-06 įsakymo Nr. 30-24 „Dėl reikalavimo VšĮ (duomenys neskelbtini) pakeitimo“.

Priteisti pareiškėjai VšĮ (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 28,96 Eur (100 Lt) žyminio mokesčio.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.