- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-28
- Bylos Nr.
- e2A-239-601/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11175-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- PlusPlus Capital AS
- Atsakovas
- A. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės PlusPlus Capital AS apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-19121-1162/2022 pagal ieškovės PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovei A. S. (buvusi pavardė – B.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė PlusPlus Capital AS 2022 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės A. S. 4 033,40 Eur negrąžintą kreditą, 469,72 Eur mokėjimo palūkanas, 63,75 Eur sutarties administravimo mokestį, 2 486,00 Eur negautas pajamas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė su pradine kreditore uždarąja akcine bendrove „Credit Service“ 2019 m. lapkričio 26 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. CS9919025005 (toliau – sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei sutartyje nurodyto 300,00 Eur kreditą, o atsakovė sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo jį grąžinti, mokėdama pastovias mėnesio įmokas ir sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Vadovaujantis sutarties 3.6, 3.7 punktais, sutartis buvo pakeista suteikiant atsakovei papildomus kreditus: 2020 m. birželio 5 d. atsakovei suteiktas papildomas 200,00 Eur vartojimo kreditas; 2020 m. birželio 18 d. papildomas 500,00 Eur vartojimo kreditas; 2020 m. rugpjūčio 7 d. papildomas 3 400,00 Eur vartojimo kreditas; 2021 m. liepos 20 d. papildomas 500,00 Eur vartojimo kreditas, iš viso pagal sutartį atsakovei pradinė kreditorė suteikė 4 900,00 Eur kreditą. Atsakovė tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl kredito sutartis su ja buvo nutraukta 2022 m. sausio 17 d. 2021 m. rugsėjo 20 d. periodine reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė reikalavimo teisę į atsakovės skolą pagal sutartį perleido ieškovei. Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo dieną atsakovės negrąžinto kredito dalis sudarė 4 033,40 Eur. Nepaisant geranoriškų ieškovės bandymų taikiai susitarti, atsakovė įsiskolinimo nepadengė.
3. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2022 m. rugsėjo 25 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – kartu gyvenančiam pilnamečiam asmeniui (mamai). Atsakovė 2022 m. spalio 5 d. elektroniniu paštu pateikė teismui paklausimą dėl skolos grąžinimo. Teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi pasiūlė ieškovei iki 2022 m. spalio 21 d. pateikti teismui poziciją dėl ieškinio reikalavimų apimties, nurodant, kokia apimtimi atsakovė grąžino skolą. Tačiau atsakovė atsiliepimo teismui nepateikė, todėl teismas, ieškovės prašymu, priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. spalio 26 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei PlusPlus Capital AS iš atsakovės A. S. 4 033,40 Eur negrąžintą kreditą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 033,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 90,93 Eur žyminį mokestį. Kitą ieškinio dalį teismas nusprendė atmesti.
5. Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, ieškovei iš atsakovės priteisė 4 033,40 Eur negrąžinto kredito.
6. Teismas atmetė ieškovės reikalavimus dėl 469,72 Eur mokėjimo palūkanų, 63,75 Eur sutarties administravimo mokesčio ir 2 486,00 Eur negautų pajamų priteisimo, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė, jog pradinė kreditorė tinkamai įvertino atsakovės kreditingumą, t. y. teismas taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 8 straipsnio 7 dalyje numatytas pasekmes už neatsakingai suteiktą kreditą asmeniui, kuris nėra pajėgus grąžinti visos kredito kainos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka.
7. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
8. Teismas, nustatęs, kad ieškovė byloje sumokėjo 159,00 Eur žyminį mokestį, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimai byloje buvo patenkinti iš dalies (57,19 proc.), ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai tenkintų reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Apeliaciniame skunde ieškovė PlusPlus Capital AS prašo pakeisti byloje priimtą sprendimą už akių toje dalyje, kuria ieškinio reikalavimai buvo atmesti, ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 469,72 Eur nesumokėtas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. sausio 17 d.), nesumokėtą 63,75 Eur sutarties administravimo mokestį bei 2 486,00 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. sausio 17 d.) iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos (2025 m. sausio 29 d.). Apeliantė taip pat prašo priimti naujus įrodymus ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai organizavo įrodinėjimo procesą, tinkamai nebendradarbiavo su proceso šalimis, tam kad byla būtų išnagrinėta tinkamai ir teisingai, ko pasekoje buvo nepagrįstai apribota ieškovės teisė į teisminę gynybą, kadangi:
9.1.1. Teismas tik ieškinio priėmimo stadijoje buvo nurodęs, kad su ieškiniu nepateikti įrodymai, patvirtinantys faktą, jog pradinė kreditorė atliko atsakovės pateiktų duomenų patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose. Tačiau bylos nagrinėjimo stadijoje neišaiškino ieškovei, kad, nagrinėdamas bylą, vertins net tik ieškinyje nurodytas aplinkybes, bet ir ex officio (pagal pareigas) spręs dėl atsakovės kreditingumo vertinimo;
9.1.2. Teismas jokių aktyvių veiksmų tam, kad gauti bylos išsprendimui reikiamus įrodymus, nagrinėjamu atveju nesiėmė, t. y. įrodymų nei iš pradinės kreditorės, nei iš ieškovės neišsireikalavo;
9.2. Suteikiant kreditą atsakovei buvo tinkamai įvertintas jos kreditingumas, t. y. visi atsakovės įsipareigojimai finansų įstaigoms sudarė ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Apeliantė (ieškovė) prašo priimti su apeliaciniu skundu pateiktą įrodymą (gautus iš pradinio kreditoriaus duomenis), kuris, apeliantės nuomone, patvirtina, jog, prieš suteikiant kreditus, buvo įvertintas atsakovės kreditingumas. Motyvuoja tuo, pirmosios instancijos teismas tokių įrodymų iš apeliantės nereikalavo, o apeliantė tik iš skundžiamo teismo sprendimo sužinojo, kad teismui buvo būtini įrodymai apie atsakovės kreditingumo vertinimą.
14. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, turi būti pagrįstas įrodymų sąsajumas su byla (CPK 180 straipsnis).
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, kad apeliantės prašomų įrodymų (galimai patvirtinančių atsakovės kreditingumo vertinimą) pateikimo būtinybė atsirado po teismo sprendimo priėmimo, tačiau atsisako priimti apeliantės teikiamus įrodymus, nes pateiktas įrodymas (jame esantys duomenys) nėra išverstas į lietuvių kalbą (dalis įrodymo yra anglų kalba), tuo pačiu pažymint, kad jame esantys duomenys, nesant jokių paaiškinimų apie juos, nėra informatyvūs, be to, nenurodytas šio įrodymo pradinis šaltinis (iš kur jie gauti; kur šie duomenys saugojami; kokia yra galimybė patikrinti šių duomenų patikimumą, tikrumą).
Dėl ginčo esmės
16. Apeliaciniu skundu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria yra atmesti apeliantės (ieškovės) reikalavimai, todėl teisėjų kolegija vertins teismo sprendimo už akių pagrįstumą ir teisėtumą būtent šioje dalyje.
17. Vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą sprendimą ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
18. CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
19. Byloje nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės 2019 m. lapkričio 26 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Pagal šią sutartį ir sutarties pakeitimus (2019 m. lapkričio 26 d. suteiktas 300 Eur kreditas, 2020 m. birželio 5 d. suteiktas papildomas 200 Eur kreditas; 2020 m. birželio 18 d. - papildomas 500 Eur kreditas; 2020 m. rugpjūčio 7 d. - papildomas 3 400 Eur kreditas; 2021 m. liepos 20 d. - papildomas 500 Eur kreditas) atsakovei iš viso buvo suteiktas 4 900 Eur kreditas, kurį atsakovė turėjo grąžinti iki 2025 m. sausio 29 d. Atsakovei tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, 2022 m. sausio 17 d. sutartis buvo nutraukta. Ieškovė ir pradinė kreditorė 2021 m. rugsėjo 20 d. sudarė periodinę reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu pradinė kreditorė 2022 m. sausio 31 d. perleido ieškovei visas reikalavimo teises, susijusias su atsakovės įsipareigojimais. Ieškovė nurodo, jog likusi neapmokėta kredito suma yra 4 033,40 Eur. Byloje nėra duomenų, jog ši suma būtų padengta.
20. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė apeliantei (ieškovei) 4 033,40 Eur negrąžintą kreditą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 033,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 90,93 Eur žyminį mokestį. Kitą ieškinio dalį, t. y. dėl atsakovės 469,72 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos 2022 m. sausio 17 d., reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo dieną (2022 m. sausio 31 d.) nesumokėto 63,75 Eur sutarties administravimo mokesčio, 2 486 Eur negautų pajamas, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. sausio 17 d.) iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos (2025 m. sausio 29 d.), - teismas atmetė, motyvuodamas tuo, jog ieškovė neįrodė, kad pradinė kreditorė tinkamai įvertino atsakovės kreditingumą.
21. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. Pagal VKĮ 8 straipsnio 7 dalį, palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.
22. CPK 263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai pateikusios procesinį dokumentą šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių.
23. Civilinio proceso kodekse numatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, <...> (CPK 178 straipsnis).
24. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių, atmesdamas dalį ieškinio reikalavimų (taikydamas VKĮ 8 straipsnio 7 dalį), konstatuodamas tai, kad apeliantė nepateikė įrodymų (neįrodė), jog buvo tinkamai įvertintas atsakovės kreditingumas. Tačiau pažymėtina, kad byloje nebuvo kilęs ginčas dėl atsakovės kreditingumo galimai netinkamo vertinimo, todėl pirmosios instancijos teismui turint pagrįstų abejonių, jog kredito davėjas galimai netinkamai įvertino atsakovės kreditingumą, dėl ko negalėtų būti tenkinta ieškinio dalis, bylos nagrinėjimo metu turėjo būti pasiūlyta ieškovei pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. To nepadarius, susidarė situacija, kad ieškinio reikalavimai buvo atmesti dėl aplinkybių: 1) kurios nebuvo nei ieškinio, nei atsikirtinų pagrindu, 2) kurių esmingumas byloje nebuvo nurodytas (akcentuotas), 3) kurių pagrindimui, ieškovei nebuvo suteikta galimybė. Taigi, pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus atmetė, remdamasis aplinkybėmis, kurios nebuvo nei nurodytos, nei tiriamos.
26. Tai, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, nustatydamas ieškinio trūkumus, vieną iš jų nurodė, kad „Nagrinėjamu atveju ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė įrodymų, kad pagal sutartį Nr. CS9919025005 atsakovei suteikiant vartojimo kreditą, pradinė kreditorė atliko atsakovės pateiktų duomenų patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose, nors šie duomenys yra būtini vertinant ieškovės reikalavimų pagrįstumą (CK 6.101 straipsnio 2 dalis)“, nepašalina teismo pareigos imtis priemonių tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis) ir nesuteikia teisės konstatuoti, jog ieškovė nepateikė įrodymų dėl tinkamo atsakovės kreditingumo vertinimo. Priėmus ieškinį su nepašalintu šiuo trūkumu, nagrinėjant bylą (kada ir turi būti renkami, tiriami ir vertinami įrodymai) ir teismui manant, kad esamų byloje įrodymų nepakanka ieškinio reikalavimams pagrįsti, teismas turėjo patikslinti ieškovės pareigą teikti įrodymus ir pasiūlyti ieškovei pateikti papildomus įrodymus. Kaip matyti, teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi pasiūlė atsakovei pateikti papildomus įrodymus - duomenis apie skolos grąžinimą, tačiau nepasiūlė pateikti įrodymų apie atsakovės kreditingumo vertinimą, nors būtent dėl to (dėl šių įrodymų nepateikimo) ieškinio reikalavimus atmetė.
27. Pažymėtina, kad Kasacinis teismas panašiais atvejais (kredito gavėjai ginantis nuo ieškinio reikalavimų jos kreditingumo netinkamu įvertinimu, ko nagrinėjamu atveju netgi nėra) yra pasisakęs „Nagrinėjamoje byloje teismai, atsakovei nurodžius, kad jau vartojimo kredito suteikimo metu ji buvo nemoki, nepatikslino ieškovės pareigos pagrįsti tai, jog ji tinkamai įvykdė pareigą įvertinti atsakovės kreditingumą prieš suteikiant jai kreditą ar keičiant kredito sumą. Teismai nepagrįstai šios pareigos tinkamo įvykdymo įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei, o tai lėmė įrodinėjimo taisyklių pažeidimą, dėl to galėjo būti nepagrįstai netaikytos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 6 dalies ir 21 straipsnio 3 dalies normos. Šios aplinkybės galėjo lemti neteisingo teismo sprendimo priėmimą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
28. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant, ar buvo tinkamai įvertintas vartojimo kredito gavėjo kreditingumas, ar yra pagrindas abejoti kredito davėjo savo pareigos netinkamu atlikimu, kiekvienu atveju turėtų būti vertinama individualiai, t. y. kiekvieno kredito gavėjo atžvilgiu informacijos pakankamumas, įvertinant kredito gavėjo kreditingumą, gali būti skirtingo lygio. Nagrinėjamu atveju, pateikti ieškovės duomenys (2022 m. spalio 21 d. papildoma informacija) leidžia spręsti, kad atsakovė mokėjo kredito įmokas (pradėta nemokėti tik 2022 metais), o apeliacinio teismo gauti duomenys iš SODRA informacinės sistemos apie atsakovės darbo užmokestį patvirtina, kad jos kredito sutartyse su kredito davėju nurodytos vidutinės gaunamos pajamos (1 300 Eur - 1 400 Eur, atskaičius mokesčius) atitiko jos gaunamą darbo užmokestį (o kai kuriais mėnesiais jis netgi žymiai didesnis, negu nurodytas sutartyse), darbo užmokestis buvo pastovus. Tokios aplinkybės leidžia abejoti, ar yra pagrindas abejoti kredito davėjo savo pareigos netinkamu atlikimu. Juo labiau, kai atsakovė 2022 m. spalio 4 d. (registruotas 2022 m. spalio 5 d.), bylos nagrinėjimo metu, el. laiške teismui, pateikia klausimą „Kaip galima susitarti dėl skolos?“, t. y. netiesiogiai pripažįsta skolą.
29. Apibendrindamas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas (nepasiūlė nei pateikti ieškovei, nei pats rinko įrodymus dėl atsakovės kreditingumo vertinimo), dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla, bei neatskleidė bylos esmės (nesiaiškindamas su atsakovės kreditingumu susijusių aplinkybių, neturėjo galimybės įvertinti su tuo susijusios informacijos pakankamumo). Tik išsprendus teismo iškeltą klausimą, ar ieškovė išduodama kreditus tinkamai įvertino atsakovės kreditingumą, ir šį klausimą išsprendus ieškovės naudai, atsiras galimybė spręsti ieškovės reikalavimus, kurie buvo atmesti, ir dėl kurių pagrįstumo pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė. Taigi, esant nurodytai situacijai, pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl teismo sprendimas skundžiamoje dalyje naikintinas ir byla šioje dalyje perduodama nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas; CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Bylinėjimosi išlaidų klausimas nesvarstytinas, nes jis turės būti išspręstas priimant galutinį sprendimą (išsprendus visus reikalavimus) šioje byloje.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimo už akių dalį, kuria ieškovės PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806, ieškinys atmestas bei ieškovei priteista 90,93 Eur (devyniasdešimt eurų 93 ct) žyminio mokesčio, panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą teismo sprendimo už akių dalį, kurioje priteistas ieškovei PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806, iš atsakovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 033,40 Eur (keturių tūkstančių trisdešimt trijų eurų 40 ct) negrąžintas kreditas, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (4 033,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.