- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- A15.-177-836/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00330-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. M.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariatas
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. M., (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1, 2, 3 dalis ir 426 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. M. traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad 2020 m. gruodžio 5 d., nuo 15.55 val. iki 16 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – keturratį motociklą, nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams sustoti. Keturratis motociklas buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, keturratis motociklas be valstybinių numerio ženklų, neįregistruotas nustatyta tvarka.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. M., surašant administracinio nusižengimo protokolą paaiškino, kad vairuodamas keturratį prie (duomenys neskelbtini), prasilenkė su policijos automobiliu, pareigūnai važiavo nuo (duomenys neskelbtini), jis išvažiavo iš (duomenys neskelbtini). Važiavo link garažo, kur laiko keturratį, nuo (duomenys neskelbtini) suko į trečią posūkį (į dešinę), sukdamas pažiūrėjo atgal ir pamatė policijos automobilį su švyturėliais, užsukęs iškarto sustojo, bet pareigūnai nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), policijos automobilio garsinio signalo negirdėjo. Kiek pastovėjo, palaukė gal kas privažiuos, nuvažiavo toliau į garažą. Vėliau privažiavo policijos automobilis prie jo garažo, išlipęs pareigūnas nurodė, kad jis stabdomas nestojo. Jis jiems paaiškino, kad nesuprato, jog buvo stabdomas, nes jis užsukęs į dešinę sustojo. Jo keturratis neregistruotas ir nedraustas, valstybinio numerio ženklas pamestas (b. l. 1).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu D. M. pripažino, kad įvykio metu jo vairuota transporto priemonė buvo be valstybinio numerio ženklo ir nedrausta privalomuoju draudimu, dėl to gailisi. Papildomai paaiškino, kad nesutinka su pareigūnų paaiškinimais, kad jis įvykio metu nuolat atsisukinėjo. Policijos pareigūnų švyturėlius pamatė sukdamas į dešinę, greitis važiuojant prieš sukimą galėjo būti apie 70 km/h. Pasukęs pariedėjo, sustojo ir palaukė apie 2-3 minutes, o policijos pareigūnų automobilio nematė, kadangi jie nuvažiavo toliau. Palaukus nuvažiavo į už 200-300 metrų esantį garažą, kur jį vėliau rado pareigūnai.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo D. M. atstovas advokatas Raimundas Gargasas teismo posėdžio metu nurodė, kad D. M. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 5 dalyje, t. y. nepaklusimas teisėtam pareigūnų reikalavimui sustoti. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad persekiojimas iki vieno iš keturračio vairuotojų pasukimo į dešinę truko apie 33 sekundes. Tai, atitinkamai, yra apie pusės kilometro atstumas realybėje. Policijos pareigūnams persekiojant abu vairuotojus, nebuvo įjungtas garsinis signalas, kaip numatyta pagal esamus reikalavimus. Keturračio vairuotojas galėjo ir nepastebėti, kad yra stabdomas. Byloje esantis vaizdo įrašas nepatvirtina, kad abiejų keturračių vairuotojai būtų atsisukinėję į jiems iš paskos važiuojantį policijos automobilį. D. M. įvykio metu iš pradžių nesuvokė, kad yra stabdomas policijos pareigūnų, o pamatęs policijos pareigūnus pasuko į dešinę ir, kiek pavažiavęs, sustojo. Policijos pareigūnai prie D. M. neprivažiavo iš karto. Prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato atstovas V. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad D. M. protokolas pagal ANK 415 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis buvo surašytas dėl to, kad D. M. nepateikė jokių dokumentų, registracijos liudijimo. Akivaizdu, kad įvykio metu keturračių motociklų vairuotojai pamatę, kad juos vejasi policijos pareigūnai išsigando, turėjo pagrindą padidinti greitį ir vengti sustabdymo. Įvykio metu policijos pareigūnai važiavo iš paskos įsijungę švyturėlius. Mano, kad byloje yra pakankamai medžiagos, patvirtinančios, kad D. M. vengė sustabdymo.
Liudytoja N. S. parodė, kad ji yra policijos pareigūnė. 2020 m. gruodžio 5 d. vykusio įvykio metu ji tarnyboje dirbo su vyriausiuoju patruliu A. M.. Ji važiavo (duomenys neskelbtini). Privažiavus (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) pamatė atvažiuojančius du keturračius, kurie suko į (duomenys neskelbtini). Tarnybinį automobilį vairavo A. M., jie apsisukę įjungė švyturėlius ir pradėjo vytis šiuos du keturračius. Važiuojant matė, kad abiejų keturračių vairuotojai atsisukinėja į jų pusę. Privažiavus prie (duomenys neskelbtini) esančios sankryžos, pirmo keturračio vairuotojas nusuko į dešinę pusę, o antro keturračio vairuotojas pavažiavo dar keliasdešimt metrų ir pasuko į kairėje pusėje esantį kelią. Pirmo keturračio vairuotojas nusukdamas iš pagrindinio kelio nesustodamas nuvažiavo tolyn. Jie pasirinko važiuoti paskui antrą keturratį, kuris važiavo asfaltu link (duomenys neskelbtini), toliau pasuko pro (duomenys neskelbtini) lauko keliuku ir dingo jiems iš akių. Privažiavus pagrindinį kelią nusprendė važiuoti ta kryptimi, kur nuvažiavo pirmo keturračio vairuotojas. Nuvažiavus prie garažų teritorijos, pamatė abu keturračių vairuotojus su transporto priemonėmis. Tuomet antro keturračio vairuotojas iš karto pradėjo važiuoti ir pasišalino, o pirmo keturračio vairuotojas atrodė pasimetęs. Pirmo keturračio vairuotojas, kuomet sankryžoje pasuko į dešinę, nuvažiavo toliau nesustojęs. Vaizdą, kuomet vairuotojas pasuko į dešinę pusę ir važiavo toliau, ji matė keletą sekundžių. Tuo metu jis galėjo nuvažiuoti iki 10 metrų atstumą. Ką toliau jis darė, jie nematė, kadangi važiavo toliau nesustodami, pasirinkę persekioti antrąjį vairuotoją. Reikalavimas sustoti, šiuo atveju, buvo išreikštas įjungiant tarnybinio automobilio švyturėlius. Kitų priemonių sustabdymui nebuvo naudojama, per garsiakalbį sustoti liepta nebuvo. Atstumas, kurį jų ekipažas važiavo paskui 2 keturračius buvo pakankamas suvokti, jog policija nori stabdyti transporto priemones. Sustabdžius pirmo keturračio vairuotoją, šis pasakė, kad nepažįsta antrojo keturračio vairuotojo.
Liudytojas A. M. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Įvykio metu jis dirbo su kolege S. Jiems tarnybiniu automobiliu važiuojant (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) vienas po kito išvažiavo du keturračiai motociklai, kurie buvo be valstybinių numerių. Pravažiuojant į juos pasižiūrėjo ir nuvažiavo toliau. Automobilį vairavo jis. Tuomet jis apsisuko, įsijungė švyturėlius ir pradėjo vytis minėtus motociklus. Vairuotojai atsisukinėjo. Vienas vairuotojas pavažiavęs nemažą kelio atkarpą nusuko į žvyrkelį, todėl jie jo nesivijo, kadangi galvojo, jog šis toliau važiuos bekele. Kitas vairuotojas važiavo keliu, todėl buvo persekiojamas jis, tačiau paspruko. Tada jie grįžo atgal ir, kiek pavažiavę, pamatė D. M., kuris stovėjo prie garažų. Keturračių motociklų vairuotojai buvo stabdomi įsijungus švyturėlius. Garsinis signalas įjungtas nebuvo, kadangi jis nespėjo to padaryti. Pirmajam motociklui pasukus į dešinę, jis nematė, ar keturratis motociklas buvo sustojęs. Nuo sankryžos, kurioje jie pradėjo vytis keturračius motociklus, iki posūkio į dešinę pusę yra apie vieno kilometro atstumas. Įvykio metu policijos tarnybiniame automobilyje švyturėlius jis įjungė tik pradėjęs apsisukinėti.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmenims už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. To paties straipsnio 3 dalis reglamentuoja atsakomybę už įregistruotų arba išregistruotų transporto priemonių be valstybinio numerio ženklų (ženklo) vairavimas arba transporto priemonių, kurių valstybinio numerio ženklų galiojimas pasibaigęs, vairavimas, išskyrus atvejį, kai pranešus policijai apie transporto priemonės valstybinio numerio ženklų (ženklo) vagystę, vykstama išsiimti naujų (naujo) valstybinio numerio ženklų (ženklo).
D. M. kaltę padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 3 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus, be jo paties prisipažinimo, įrodo ir byloje esanti ir teismo ištirta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokole užfiksuoti nusižengimų padarymo faktai (b. l. 1–3); policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 4, 5), kuriuose detaliai nurodytos įvykio aplinkybės, sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 6); priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 7); CD-R diskas su vaizdo įrašu, patvirtinančiu policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas įvykio aplinkybes (b. l. 9); keturračio fotonuotraukos (b. l. 10–17); transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis (b. l. 18); asmens duomenys (b. l. 24–25); kita rašytinė bylos medžiaga.
Byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, kad D. M., 2020 m. gruodžio 5 d., nuo 15.55 val. iki 16 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – keturratį motociklą, kuris buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir be valstybinių numerio ženklų. Tokiais veiksmais D. M. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 ir 3 dalyse, todėl jis yra baustinas.
Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad D. M. padarė du administracinius nusižengimus, numatytus 415 straipsnio 2 dalyje (keturratis neįregistruotas nustatyta tvarka, jam neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra). ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, vairuotojams užtraukia sankcijoje numatytą pinginę nuobaudą – baudą. Pažymėtina, kad ANK 415 straipsnio 2 dalyje yra numatyti veikos alternatyvūs kvalifikuojantys požymiai, t. y. kad vairuota nustatyta tvarka neįregistruota (išregistruota) transporto priemonė ir kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, tai atitinka vieną ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką ir papildomai kvalifikuoti pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį nereikia, nes toks kvalifikavimas yra perteklinis ir be pagrindo apsunkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį. Be to, iš byloje pateiktų duomenų (b. l. 35) matyti, kad D. M. įvykio metu vairuotam keturračiui motociklui techninė apžiūra buvo atlikta, ji yra galiojanti ir šiuo metu. Taip pat, teismui yra pateiktas keturračio motociklo „Polaris Predator 500“ registracijos liudijimo kopija. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nusižengimai pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, D. M. protokole buvo inkriminuoti nepagrįstai, todėl administracinio nusižengimo teisena D. M. atžvilgiu pagal minėto straipsnio dalis, nutrauktina.
D. M. administracinio nusižengimo protokole inkriminuojama, kad jis padarė ir administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje. T. y. tai, kad jis vairavo transporto priemonę – keturratį motociklą, nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams sustoti. Pats D. M. savo kaltės dėl šio jam inkriminuoto nusižengimo nepripažino, teigdamas, jog įvykio metu, iš pradžių, jis iš paskos atvažiuojančio ir besivejančio policijos pareigūnų automobilio nepastebėjo. Važiuodamas ir sukdamas i dešinę pažiūrėjo atgal ir tik tuomet pamatė policijos automobilį su įjungtais švyturėliais, užsukęs iškarto sustojo, bet pareigūnai nuvažiavo link Aristavos, policijos automobilio garsinio signalo negirdėjo. Kiek pastovėjo, palaukė gal kas privažiuos, tačiau pareigūnams neatvykus, nuvažiavo toliau į garažą. Šias aplinkybes analogiškai jis nurodė tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.
ANK 426 straipsnio 5 dalis numato administracinę atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą (ANK 1 straipsnio 1 dalis). Šiame kodekse: 1) apibrėžiama, kokios įstatymų uždraustos veikos yra administraciniai nusižengimai; 2) nustatomos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės už šiame kodekse numatytus nusižengimus; 3) nustatomi administracinės atsakomybės pagrindai ir sąlygos; 4) nustatoma administracinių nusižengimų teisena (ANK 1 straipsnio 2 dalis). Taigi tiesioginis ANK uždavinys nėra saugaus eismo reglamentavimas ir jame negali būti detaliai sureglamentuoti visi uniformuoto policijos ar kitos tarnybos pareigūno veiksmai stabdant transporto priemones. Saugaus eismo automobilių keliais teisiniai pagrindai, valstybės institucijų pareigos įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių, kelių priežiūros institucijų, policijos pareigūnų teisės ir pareigos, kiti saugaus eismo klausimai reglamentuojami kituose teisės aktuose, kaip antai Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET), žinybiniuose teisės aktuose.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 65 dalyje, be kita ko, numatyta, kad specialioji transporto priemonė – policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, dujų įmonės avarinės tarnybos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos motorinė transporto priemonė su specialiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais, o šio įstatymo 12 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad eismo dalyviai KET nustatyta tvarka privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais.
KET 12 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms; transporto priemonių vairuotojai keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Šių taisyklių 16 punkte, be kita ko, numatyta, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. KET nereglamentuojami transporto priemonių stabdymo būdai.
Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ar policijos pareigūnai, stabdydami D. M. vairuotą keturratį motociklą, tai darė tinkamai ir laikydamiesi nustatytų reikalavimų, ar policijos pareigūnų reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo teisėtas ir aiškiai išreikštas, t. y. atitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką, ir dėl to vairuotojas šį reikalavimą suprato bei suvokė savo pareigą sustoti. Pažymėtina, kad teisėtas, aiškiai išreikštas ir atitinkantis ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką reikalavimas sustabdyti transporto priemonę yra būtinas ANK 426 straipsnio 5 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymis. ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti, taip pat jis gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Reglamentuoti uniformuoto policijos pareigūno veiksmai stabdant transporto priemones (reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdai): 1) duodamas signalas lazdele arba mojama skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiama sustoti; 2) įjungiama specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentė su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“; 3) tamsiuoju paros metu transporto priemonė stabdoma šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.
Pabrėžtina, kad iš dalies toks pat teisinis reglamentavimas įtvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau - Policijos patrulių veiklos instrukcija) 25 punkte, kuriame nustatyta, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku. Policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Policijos patrulių veiklos instrukcijos 30 punkte yra numatytos policijos patrulio pareigos tuo atveju, jeigu transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, be kita ko: įsidėmėti kiek įmanoma daugiau informacijos apie transporto priemonę (transporto priemonės valstybinį numerį, markę, modelį, spalvą, ypatingas žymes ir pan.), vairuotoją ir keleivius apibūdinančius požymius ir pranešti budėtojui; įsijungęs mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, persekioti nestojusią transporto priemonę, stengtis neatsilikti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį; per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę; stengtis pasirinkti tokį tarnybinės transporto priemonės judėjimo greitį, kad būtų užtikrintas visų eismo dalyvių saugumas.
Lietuvos Aukščiausias Teismas, palyginęs teisinį reguliavimą, numatytą ANK 426 straipsnio 6 dalyje su nustatytuoju Policijos patrulių veiklos instrukcijos 25 punkte, nurodė, jog, viena vertus, abiejose normose nustatytas iš dalies tapatus teisinis reguliavimas, tačiau, kita vertus, Policijos patrulių veiklos instrukcijos 25 punkte yra numatyta daugiau stabdomos transporto priemonės vairuotojo dėmesio atkreipimo ir reikalavimo sustabdyti transporto priemonę pareiškimo būdų (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis byloje Nr. 2AT-18-689/2018).
Kaip matyti iš byloje esančių 2020 m. gruodžio 5 d. policijos pareigūnų N. S. ir A. M. tarnybinių pranešimų bei liudytojais apklaustų šių asmenų parodymų, D. M. buvo stabdomas tik įjungus tarnybinio automobilio švyturėlius, tačiau šiuo atveju pareigūnai nenaudojo specialiųjų garso signalų, transporto priemonės nestabdė nei duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, nei per garsiakalbį liepiant sustoti, nei įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog byloje nėra užfiksuota duomenų, jog pareigūnai stabdydami D. M. vairuojamą keturratį būtų vadovavęsi ir Policijos patrulių veiklos instrukcijos 30 punkto reikalavimais, kai transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, t. y. įsijungę mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, persekioti nestojusią transporto priemonę, stengtis neatsilikti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad pareigūnai nesilaikė ANK 426 straipsnio 6 dalyje bei Policijos patrulių veiklos instrukcijos 25, 30 punktuose nustatytų imperatyvių transporto priemonės stabdymo taisyklių. Pažymėtina, kad tokio transporto priemonės stabdymo būdo, kurį teismo posėdžio metu akcentavo liudytojais apklausti ir įvykyje dalyvavę abu policijos pareigūnai, t. y. transporto priemonės stabdymas naudojant tik įjungtus švyturėlius, jokie teisės aktai nereglamentuoja.
Tokio pobūdžio bylose taip pat labai didelę reikšmę turi policijos pareigūnų vaizdo registratoriais užfiksuoti duomenys, kurie leidžia objektyviai įvertinti situaciją ir priimti teisingą sprendimą. Iš byloje esančio vaizdo įrašo (b. l. 9), kuris buvo daromas naudojant pareigūnų tarnybiniame automobilyje esantį vaizdo registratorių matyti, kad policijos pareigūnai tarnybiniame automobilyje stovėdami prie sankryžos ir pamatę priešais atvažiuojančius du keturračius motociklus, staigiai apsisuka ir pradeda juos vytis. Tuomet, važiuodami pagrindiniu keliu ir staigiai didindami greitį, maždaug po 25 sekundžių nuo apsisukimo pradžios, gana artimu atstumu prisiveja du keturračius motociklus, ir vienas iš jų, praėjus dar maždaug 7-8 sekundėms, pasuka į dešinėje pusėje esantį šalutinį kelią. Šviesą atspindinčiuose ir šalikelėje stovinčiuose kelio ženkluose matyti nuo pareigūnų tarnybinio automobilio įjungtų švyturėlių sklindantys mėlynos ir raudonos spalvų atspindžiai. Kaip nustatyta byloje, tą pripažįsta ir visi byloje dalyvaujantys asmenys, o tarp jų ir atsakomybėn traukiams asmuo D. M., būtent jis buvo į dešinę, t. y. šalutinį kelią pasukusio motociklo vairuotojas. Vėliau pareigūnai dideliu greičiu važiuoja tiesiai paskui kito motociklo vairuotoją, o D. M. vairuotas motociklas, kuomet jis pasuka į dešinę, vaizdo įraše matomas tik 1-2 sekundes. Atkreiptinas dėmesys, kad panašų vaizdą turėjo matyti ir priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusi ir liudytoja apklausta N. S., kuri patvirtino mačiusi, jog pasukęs į dešinę D. M. važiavo apie 10 metrų atstumą, o kas vyko toliau – nematė. Iš vaizdo įrašo medžiagos taip pat matyti, kad pirmojo keturračio vairuotojas nuo pareigūnų paspruko. Policijos pareigūnai po kelių minučių grįžo į tą patį kelią, į kurį buvo pasukęs D. M., ir pavažiavę apie keleto šimtų metrų atstumą, prie garažų rado prie savo keturračio motociklo stovintį ir be šalmo buvusį D. M.. Apibendrinus vaizdo įraše esančius duomenis galima konstatuoti, kad persekiodami ir vydamiesi minėtus motociklus, pareigūnai nenaudojo jokių kitų stabdymo priemonių, išskyrus įjungtus švyturėlius, tačiau tai, kaip ir minėta anksčiau, nėra pakankama norint sustabdyti transporto priemonę pagal ANK 426 straipsnio 6 dalies ir kitų paminėtų teisės aktų reikalavimus.
Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Byloje svarbu nustatyti, ar D. M. tyčia nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, ar galėjo ir privalėjo suvokti, kad yra stabdomas ir ar turėjo galimybę tokį reikalavimą įvykdyti. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad policijos pareigūnų išreikštas reikalavimas sustoti neatitiko imperatyvių įstatymo reikalavimų, todėl nesant pakankamų įrodymų, iš kurių būtų galima neabejotinai nustatyti pažeidimo objektyviąją pusę (teisėtą reikalavimą sustabdyti transporto priemonę), kyla pagrįstos abejonės ir dėl subjektyviosios nusižengimo pusės sudėties buvimo. Tai, kad D. M. galimai siekė išvengti galimo policijos pareigūnų patikrinimo, tuo tikslu pakeitė važiavimo kryptį įvykio metu sukdamas į dešinę pusę, dar neduoda pakankamo pagrindo daryti išvadai, kad jis nepakluso pareigūnų aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. D. M. teigė, kad policijos pareigūnus jis pamatė tik pasukęs į dešinę pusę ir ten kiek pavažiavęs sustojo. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors byloje ir nėra tai patvirtinančių duomenų, tačiau šių jo išdėstytų aplinkybių aiškiai ir neginčijamai nepaneigė nei byloje apklausti liudytojai, nei byloje esantis vaizdo įrašas ir jame esantys duomenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, taip pat ir į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, pagal kurias visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje sudėties, todėl D. M. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 426 straipsnio 5 dalies, nutrauktina.
Skiriant nuobaudas pagal ANK 415 straipsnio 1 ir 3 dalis, D. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs šiuos nusižengimus ir gailėjosi dėl jų padarymo. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei pavojingumą, kaltės rūšį ir formą, nusižengimų padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – D. M. už analogiškus nusižengimus nebaustas, tačiau turi galiojančių nuobaudų ir yra baustas už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 19–23), dirbantis (b. l. 28). Įvertinus visų šių aplinkybių visumą, D. M. už administracinių nusižengimų, numatytų 415 straipsnio 1 ir 3 dalyje, padarymą skirtinos sankcijose numatytos minimalios baudos ir teisės vairuoti atėmimas minimaliam ANK 415 straipsnio 8 dalyje numatytam terminui (pagal ANK 415 straipsnio 3 dalį). Pažymėtina, kad nors teisės vairuoti atėmimas pagal ANK 415 straipsnio 3 dalį nėra privalomo pobūdžio, tačiau teismas įvertinęs pažeidėjo asmenybę, t. y. tai, kad jis linkęs reguliariai daryti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nors ir nėra šiurkštaus, tačiau nuolat pasikartojančio ir panašaus pobūdžio, bei atsižvelgiant į kitas anksčiau paminėtas baudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, manytina, kad administracinės nuobaudos, numatytos ANK 22 straipsnyje tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, jo pradžią skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Keturratis motociklas, 2020 m. gruodžio 5 d. priverstinai nuvežtas ir saugomas aikštelėje, (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nutarimui, grąžintinas jo teisėtam savininkui ar jo įgaliotam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
D. M. pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 ir 3 dalyse, ir skirti administracines nuobaudas:
- už nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų 00 ct) baudą;
už nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 3 dalyje, padarymą – 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų 00 ct) baudą bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienam) mėnesiui, termino pradžią skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.
ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu, D. M. paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę administracinę nuobaudą – 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų 00 ct) baudą bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienam) mėnesiui, termino pradžią skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.
D. M. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą dalyse, kuriose jis patrauktas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį, nutraukti.
Įsiteisėjus nutarimui, transporto priemonę – keturratį motociklą 2020 m. gruodžio 5 d. priverstinai nuvežtą ir saugomą aikštelėje, (duomenys neskelbtini) – grąžinti transporto priemonės savininkui (valdytojui) ar jo įgaliotam asmeniui.
Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje būtina nurodyti ROIK numerį 20126393907, esantį administracinio nusižengimo protokolo viršuje (kairiajame kampe), kitaip įmoka nebus užskaitoma.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.